2024-10-02 Nr. AB-14055-3-63-3-00056-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-513-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00056-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 41.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas žemės ūkio bendrovė „Aviena ir ėriena“ (toliau – ir ŽŪB „Aviena ir ėriena“, pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20778 (toliau – ir Nutarimas) ir nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. 2022 m. gruodžio 13 d. jo atžvilgiu buvo surašytas Nutarimas, kuriuo paskirta 900 Eur bauda. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėjas, atstovaujamas direktorės J. K. – N., būdamas darbdaviu neužtikrino, kad Bendrovėje Kirgizijos pilietis A. N. (toliau – ir užsienietis) dirbtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimų.

2.2. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) pažeidimo byloje nėra pateikta jokių dokumentų įrodančių, jog Bendrovė būtų sutarusi su A. N. dėl darbinių santykių, darbo sąlygų, užmokesčio ir t. t. A. N. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistams nenurodė, kad ketino ir ateityje darbuotis Bendrovei priklausančiame ūkyje. Nutarime padaryta išvada, jog A. N. dirbo Bendrovėje yra klaidinga, kadangi minėtas asmuo kaip talkininkas talkino ūkininkui S. K.. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nuostatos reglamentuoja, kad ūkininkai su talkininkais darbo sutarčių nesudaro.

2.3. Bendrovės direktorei nebuvo žinoma, jog A. N. ketino dirbti jos ūkyje. Šią aplinkybę patvirtiną tiek A. N., tiek S. K.. Pareiškėjas negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų, kurie buvo sudarę žodinį susitarimą talkinti Bendrovės pajininkui, kuris taip pat ir ūkininkauja, veiksmus.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriuje buvo gauta informacija, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl priverstinio darbo Bendrovei priklausančiame ūkyje ir prašoma patikrinti, ar toliau nėra vykdomi analogiški pažeidimai. 2022 m. gegužės 9 d. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai nuvyko į Bendrovės veiklos vykdymo vietą. Nustatyta, kad minėtoje vietoje yra avių, karvių ir kt. gyvulių gyvulininkystės ūkis. Patikrinimo metu buvo rastas faktiškai ūkio darbus dirbantis Kirgizijos pilietis A. N.. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) sistemos duomenis nustatyta, kad minėtas asmuo nėra Bendrovės darbuotojų sąraše. A. N. pateikė galiojančią nacionalinę D tipo vizą, kuri yra išduota tarpininkaujant kitam darbdaviui. Asmuo buvo apsirengęs darbiniais rūbais, kurie buvo su UAB „Hegelmann Transporte“ logotipais. A. N. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistus nuvedė į metalinį konteinerį, kuriame buvo jo asmeniniai daiktai, lova, spinta, šildytuvas ir kiti daiktai, kas parodo, kad patalpa buvo įrengta ir tinkama darbuotojų poilsiui. Asmuo greitai ir nedvejodamas nuvedė į minėtas patalpas, todėl akivaizdu, jog jis gerai žinojo ūkį, jame esančius objektus bei patalpas. A. N. raštu paaiškino, kad atėjo padėti S. ūkyje, už tai gaus produktų. Rūbus davė S..

5. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog UAB „Hegelmann Transporte“, kurios darbuotojas yra Bendrovės pajininkas S. K., yra Kauno mieste, t. y. įmonė įsikūrusi toli nuo pareiškėjo gyvulininkystės ūkio. Patikrinimo metu ūkyje dirbo tik A. N., kitų darbuotojų tuo metu ūkyje nebuvo, nors jame buvo daug gyvulių. Bendrovės vadovė pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad S. K. vykdo darbuotojų atranką, prižiūri gyvulius, rūpinasi produkcija, tačiau jis nėra Bendrovės darbuotojų sąraše.

6. Atsakovas akcentavo, kad ūkyje dirbo trečiųjų šalių pilietis, kuris turėjo D tipo vizą išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui. Asmuo dirbo ne tik nepranešus VSDFV apie asmens socialinio draudimo pradžią, nesudarius darbo sutarties, bet taip pat užsienietis dirbo darbą, kuris nėra trūkstamų profesijų sąraše, todėl jam reikėjo Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti. Užsienietis ir S. K. nurodė, kad asmuo už darbą gaus maisto produktų, kas taip pat yra atlygintinumas ir prieštarauja talkos sampratai, nes talka yra neatlygintinė.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

7.1. Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2022 m. lapkričio 30 d. surašė Bendrovei nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1125-0199 (toliau – ir Aktas). Akte nurodoma, kad 2022 m. gegužės 4 d. Klaipėdos skyriuje gauta informacija, jog Bendrovės valdomame ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai atliekami užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai. Atsižvelgdami į gautą informaciją Inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistai 2022 m. gegužės 9 d. nuvyko į pareiškėjui priklausiantį gyvulininkystės ūkį ir patikrinimo metu rado faktiškai ūkio darbus dirbantį (šeriantį avis) Kirgizijos pilietį A. N.. Minėtas asmuo nebuvo Bendrovės darbuotojų sąraše. Remiantis VSDFV teikiamais duomenimis A. N. Lietuvoje nėra oficialiai įsidarbinęs pas jokį darbdavį, jam yra išduota D kategorijos nacionalinė viza tarpininkaujant kitam darbdaviui.

7.2. Akte nurodoma, kad užsienietis raštu paaiškino, jog atėjo vienai dienai į ūkį norėdamas padėti S.. Darbinius rūbus davė S., pažadėjo už pagalbą duoti maisto produktų. Atkreipiamas dėmesys, kad patikrinimo metu buvo daromas vaizdo įrašas ir asmuo žodžiu paaiškino, jog dvi dienas, o ne vieną dieną padeda S.. Bendrovės direktorė raštu paaiškino, kad gyvulius šeria S. K., kuris yra Bendrovės pajininkas, jis taip pat atrenka darbuotojus. Apie 2022 m. gegužės 9 d. ūkyje rastą užsienietį nieko papasakoti negalėjo, kadangi darbo dienos metu buvo kitoje darbovietėje. S. K. raštu paaiškino, kad yra Bendrovės savininkas, pats atrenka darbuotojus. 2022 m. gegužės 8 d. pas jį atvyko A. N. ir paprašė pagalbos – duoti avienos bei produktų iš avienos. 2022 m. gegužės 9 d. išvyko į Vilnių, pažadėjo grįžęs užsieniečiui duoti maisto produktų. Akte konstatuojama, kad atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą surašyti administracinio nusižengimo protokolus pareiškėjo ir Bendrovės direktorės atžvilgiu. Teigiama, kad pareiškėjas įvykdė administracinį nusižengimą numatytą UĮ 56 straipsnyje, o Bendrovės direktorė – administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnyje.

7.3. Inspekcijos Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į Akte nustatytas aplinkybes, 2022 m. gruodžio 1 d. surašė pareiškėjui Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1125-0039 (toliau – ir Protokolas). Protokole teigiama, kad pareiškėjas, atstovaujamas direktorės J. K. – N., būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad darbuotojas A. N. dirbtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą ir nustatytos tvarkos. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistams 2022 m. gegužės 9 d. nuvykus į pareiškėjo veikos vykdymo vietą rastas faktiškai gyvulininkystės ūkio darbus dirbantis Kirgizijos pilietis, kuris nėra Bendrovės darbuotojų sąraše. Užsienietis patikrinimo metu pateikė darbo vizą kuri išduota tarpininkaujant kitam darbdaviui. A. N. nėra pasirašęs darbo sutarties, apie jo įdarbinimą nepranešta VSDFV, asmuo neturėjo leidimo dirbti pagalbinius gyvulininkystės ūkio darbus. Konstatuojama, kad minėtais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 ir 43 straipsnių, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 3 ir 4 dalies, 64 straipsnio ir 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, taip įvykdant UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį nusižengimą.

7.4. Inspekcija, vadovaudamasi Akte ir Protokole nurodytomis aplinkybėmis, surašė Nutarimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Protokole nurodytas imperatyvias DK ir UTPĮ nuostatas, taip padarydamas administracinį nusižengimą numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vadovaudamasi UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu Inspekcija Bendrovei už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrė 900 Eur dydžio ekonominę sankciją, įpareigojo Bendrovę nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbusiu asmeniu ir jam sumokėti sulygtą atlyginimą už darbą. Nutarime teigiama, kad pareiškėjo atsakomybę lengvina tai, jog jo įgaliotas asmuo sutinka su padarytu pažeidimu, gailisi, geranoriškai teikė tyrimui reikalingą informaciją, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nuspręsta skirti mažesnę ekonominę sankciją nei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto sankcijoje numatytas vidurkis.

8. Inspekcija 2022 m. gruodžio 1 d. surašė Bendrovės direktorei administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2108-2022. Minėtame protokole teigiama, kad J. K. – N. būdama Bendrovės direktorė ir juridinį asmenį atstovaujantis subjektas, neužtikrino, kad darbuotojas A. N. dirbtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą ir nustatytos tvarkos. Tokiu būdu buvo pažeistos DK 42 ir 43 straipsnių, UTPĮ 62 straipsnio 3 ir 4 dalies, 64 straipsnio ir 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnyje (Nelegalus darbas). Inspekcija 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-846-2022, kuriuo nusprendė, jog Bendrovės direktorė savo neteisėtais veiksmais atliko administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnyje ir jai paskyrė 1 000 Eur baudą.

9. Teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai ir vaizdinė medžiaga neginčijamai įrodo, kad 2022 m. gegužės 9 d. atlikto patikrinimo metu Klaipėdos skyriaus specialistai nustatė, jog Kirgizijos pilietis Bendrovės ūkinės veiklos vykdymo vietoje atliko pagalbinius gyvulininkystės ūkio darbus – šėrė avis. Inspekcijos surinkti dokumentai įrodo, kad atlikto patikrinimo metu A. N. nebuvo Bendrovės darbuotojų sąraše. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas darė išvadą, kad užsienietis 2022 m. gegužės 9 d. gyvulininkystės ūkyje dirbo su S. K. žinia, jam buvo pažadėtas atlyginimas maisto produktais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde ir Bendrovės direktorės paaiškinime teigiama, jog S. K. yra Bendrovės pajininkas, tačiau byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose nurodyta, kad S. K. yra ne tik pajininkas, bet ir vienintelis Bendrovės narys.

10. Įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 2 straipsnio 1-2 dalių, 18 straipsnio 2 dalies nuostatų turinį teismas konstatavo, jog Bendrovės narys yra jos savininkas ir vienas iš valdymo organų, kadangi turi balso teisę visais Bendrovei aktualiais klausimais. Aplinkybė, jog su ūkyje nelegaliai dirbusiu užsieniečiu tarėsi ne Bendrovės direktorė, o jos narys nešalina Bendrovės atsakomybės, kadangi nelegalus darbas buvo nukreiptas į jos interesų tenkinimą.

11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad talkininkas – fizinis asmuo, tarpusavio susitarimu ūkyje dirbantis nemokamai, o byloje nustačius aplinkybę, kad A. N. Klaipėdos pagalbinio ūkio darbus dirbo už maisto produktus, teismas vertino, jog jis nelaikytinas talkininku.

12. Teismas pažymėjo, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2068/2011, N-575-3202/2011). Atsižvelgdamas į šiuos išaiškinimus teismas vertino, kad aplinkybė, jog S. K. pažadėjo užsieniečiui už darbą atlyginti maisto produktais nešalina pareiškėjo atsakomybės.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai taikė pareiškėjui atsakomybę už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Įvertinęs Nutarimo turinį teismas konstatavo, kad Inspekcija jį priimdama tinkamai taikė UĮ 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teisės normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas atsakomybėn už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą buvo patrauktas pirmą kartą, įvertinta nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir buvo nuspręsta už UĮ nuostatų pažeidimą skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis dydžio baudą (ekonominę sankciją). Teismo vertinimu, Nutarimo turinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus UĮ ir ANK, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

III. 14. Pareiškėjas ŽŪB „Aviena ir ėriena“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nevertino itin svarbių aplinkybių, patvirtinančių, jog tuo pačiu adresu, t. y. toje pačioje vietoje veiklą vykdo du subjektai: ūkininkas S. K. ir pareiškėjas.

15.2. Teismas netinkamai vertino administracinėje byloje esančius A. N. rašytinius paaiškinimus, kuriuose aiškiai nurodyta, jog buvo pažadėta ne atsiskaityti, o padėti maisto produktais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kirgizijos piliečiui A. N. rusų kalba nėra gimtoji, o jis buvo apklaustas nedalyvaujant vertėjui.

15.3. Pareiškėjo atstovė direktorė J. K. – N. 2022 m. gegužės 8 – 9 dienomis pareiškėjo veiklos vykdymo vietoje nebuvo, su A. N. nesitarė nei dėl darbo pobūdžio, nei dėl atlyginimo, nei dėl darbų saugos, nei kitų klausimų. A. N. ji nepavedė atlikti jokių funkcijų. Taip pat ir A. N. nepatvirtino, kad jis būtų dėl ko nors taręsis su direktore J. K. – N.. Priešingai, užsienietis nurodė, kad bendravo su S. K.. Iš administracinėje byloje esančių rašytinių paaiškinimų matyti, jog tiek ūkininko S. K., tiek Kirgizijos piliečio A. N. tikroji valia buvo ne sukurti darbo santykius, o padėti, t. y. talkininkauti, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Tiesiog talkos metu Lietuvoje yra įprasta talkininkus pamaitinti.

15.4. Nors ūkininkas S. K. yra ir Bendrovės pajininkas, padedantis personalo atrinkimo klausimais, tačiau jam nėra suteikti įgaliojimai priimti darbuotojų į darbą. Ši funkcija priskirta direktorei J. K. – N.. Bendrovė turi vienasmenį valdymo organą – direktorę. Todėl teigti, jog Bendrovė yra atsakinga už jos nario S. K. veiksmus, nėra jokio pagrindo.

15.5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo atžvilgiu nėra įrodytas privalomas nelegalaus darbo požymis – jo susitarimas dėl darbo su nelegaliu darbuotoju, turintis darbo sutarties požymių. Patikrinimo ir administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, kad tiek pareiškėjas, tiek ūkininkas S. K. naudoja savo ūkinei veiklai tą patį žemės sklypą, fermas, laiko gyvulius toje pačioje vietoje.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

17. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Atsakovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog užsienietis susitarė su Bendrovės pajininku S. K. dėl talkos atlikimo yra klaidinantis teismą, kadangi užsienietis yra trečiųjų šalių pilietis, kuriems numatomi papildomi reikalavimai norint teisėtai dirbti Lietuvos Respublikoje (turėti teisėto buvimo dokumentą tarpininkaujant darbdaviui pas kurį dirba, turėti leidimą dirbti, jei nėra aplinkybių, dėl kurių nereikia leidimo dirbti, darbo sutartis turi būti sudaroma užsieniečiui suprantama kalba ir pranešama Valstybinio socialinio fondo valdybai ne vėliau nei prieš vieną dieną apie asmens įdarbinimą). Tiek Bendrovės pajininkas, tiek užsienietis nurodė, kad už darbą gaus maisto produktų, kas taip pat yra atlygintinumas ir paneigia talkos sampratą, nes talka yra neatlygintinė.

18. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad ūkyje, kuriame buvo rastas faktiškai dirbantis užsienietis, buvo pareiškėjui priklausantys gyvuliai ir pajininkui S. K. priklausantys gyvuliai, nepakeičia fakto, jog užsienietis dirbo pareiškėjo naudai. Visi gyvuliai (būtent avys, kurias šėrė užsienietis) buvo laikomi tame pačiame aptvare. Be to, kaip patvirtino tiek Bendrovės vadovė, tiek pats pajininkas S. K., pastarasis atrinkdavo darbuotojus Bendrovei ir pats aktualiu laikotarpiu dirbo Bendrovės naudai atlikdamas įvairius darbus ūkyje. Nagrinėtinu atveju, Bendrovės vadovė tinkamai nekontroliavo, kokie asmenys dirba Bendrovės naudai, todėl pajininkas S. K. galėjo pasitelkti kitus asmenis atlikti darbus.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

19. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra išdėstytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir šios teismo Nutarties aprašomojoje dalyje. Teisėjų kolegija jų nekartoja.

20. Ginčas šioje byloje yra dėl klaidingo įrodymų vertinimo ir teisinio santykio neteisingo kvalifikavimo.

21. Šiais aspektais teisėjų kolegija ir pasisakys Nutartyje.

22. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ir ŽŪBĮ) 2 straipsnio 1 dalimi bendrovės narys – fizinis asmuo, sukakęs 18 metų, bei juridinis asmuo, bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo balso teisę. Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės (ŽŪBĮ 2 straipsnio 2 dalis).

24. ŽŪBĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrovės narys turi teisę: 1) savo pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma; 2) siūlyti pakeisti ar papildyti bendrovės įstatus; 3) susipažinti su bendrovės narių susirinkimų, valdybos, administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, bendrovės buhalteriniu balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės sandoriais, pateikęs bendrovės valdybos arba administratoriaus nustatytą raštišką įsipareigojimą neplatinti viešai neskelbtinos informacijos. Už komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą narys atsako įstatymų nustatyta tvarka; 4) rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas; 5) skolinti bendrovei lėšų pagal sutartį įstatuose numatyta tvarka; 6) gauti dalį bendrovės pelno (dividendus); 7) kitos bendrovės nario teisės nustatomos įstatuose.

25. Remiantis Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, talkininkas – fizinis asmuo, tarpusavio susitarimu ūkyje dirbantis nemokamai.

26. Paminėto teisinio reguliavimo kontekste vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad A. N., kaip pats nurodė, ūkio darbus dirbo už maisto produktus, todėl jis neatitinka talkininko teisinės padėties. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad S. K. pažadėjo A. N. padėti maisto produktais, o ne atsiskaityti, teisinio santykio kvalifikavimo nekeičia, nes kvalifikavimui svarbūs darbo funkcijų atlikimo darbdavio naudai, esant pavaldumo jam santykiams ir atlygintinumo už jį teisiniai faktai. Kaip atlyginimas įvardijamas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

27. Nelegalaus darbo Bendrovės naudai šios bylos kontekste teisiniam kvalifikavimui nėra reikšminga aplinkybė, jog su ūkyje nelegaliai dirbusiu užsieniečiu tarėsi ne Bendrovės direktorė, o jos narys. S. K., kurį su Bendrove sieja narystės teisiniai santykiai. Nors jie savaime nesuponuoja įdarbinimo teisės, tačiau Bendrovės nario veiksmai net ir viršijant įgaliojimus pripažintini Bendrovės interesų tenkinimu, o nelegalaus darbo atveju neigiamus teisinius padarinius, kaip yra šiuo atveju, sukelia Bendrovei. Byloje yra nustatyta, kad nelegalus darbas buvo nukreiptas į Bendrovės interesų tenkinimą. Tai, kad ten pat ir tuo pačiu metu buvo ir Bendrovei priklausantys, ir asmeniškai S. K. priklausantys gyvuliai, kad tiek Bendrovė, tiek S. K. naudoja tą patį žemės sklypą ir fermas, tokioje kaip ši situacijoje, kai nėra faktinių sąlygų atskirti Bendrovės verslo ir jos nario-ūkininko ūkinių interesų, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad nustatytas nelegalaus darbo Bendrovėje faktas, o įvertinus tai, jog byloje nesprendžiama dėl S. K. atsakomybės, nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl interesų sutapties reikšmės jam, kaip ūkininkaujančiam asmeniui.

28. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Veslava Ruskan