fba44dcc-6303-4e96-a93c-e63ae28366f7 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1857-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03185-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 2.6.10.5.2.4; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės (apeliantės) mažosios bendrijos „Elbira“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-443-1141/2022 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aminex“ ir mažajai bendrijai (toliau – MB) „Elbira“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo Baltarusijos pilietis A.

H. (A. H.). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių UAB „Aminex“ ir MB „Elbira“ 3 258,00 Eur nuostolių ir 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. Nyderlanduose dėl A. H., vairavusio atsakovės UAB „Aminex“ naudojamÄ transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas), kaltės įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo padaryta žala. MB „Elbira“ eismo įvykio dienÄ buvo vilkiko savininkė. Vilkikas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDÄ®).

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Nyderlanduose ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė ieÅ¡kovui 3 258,00 Eur dydžio reikalavimÄ . IeÅ¡kovas, sumokėjęs reikalaujamÄ sumÄ , kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui sumokėtÄ sumÄ , tačiau atsakovai reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo.

3. Atsakovė MB „Elbira“ atsiliepime prašė ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti, o dėl ieÅ¡kinio patenkinimo kitos atsakovės atžvilgiu spręsti teismo nuožiÅ«ra. MB „Elbira“ nurodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. buvo sudaryta Transporto priemonės nuomos sutartis 2017/12/25 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kuriÄ MB „Elbira“ iÅ¡nuomojo vilkikÄ UAB „Aminex“ laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nuomos sutarties 2.3.3 punktu atsakovė UAB „Aminex“ įsipareigojo apdrausti vilkikÄ .

Sudarius Nuomos sutartį ir perdavus vilkikÄ UAB „Aminex“, Å¡i bendrovė tapo vilkiko valdytoja (naudotoja), turėjusi pareigÄ apdrausti vilkikÄ . Apie tai, kad UAB „Aminex“ Å¡ios pareigos neįvykdė atsakovė MB „Elbira“ nurodė, jog nežinojo ir negalėjo žinoti, o nežinodama negalėjo sudaryti draudimo sutarties. MB „Elbira“ nurodė, kad praÅ¡omas priteisti nuostolių dydis yra nepagrįstas, nes neaiÅ¡ku, kuo remiantis buvo paskaičiuotos 6,64 Eur dydžio palÅ«kanos, 102,85 Eur bylos tvarkymo iÅ¡laidos ir 734,00 Eur dydžio neteisminės iÅ¡laidos.

Pažymėjo, kad ieškovas sumokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui per didelį administravimo mokestį, be to, prašo per didelių procesinių palūkanų, nes šalių nesieja sutartiniai santykiai.

4. Ieškovas pateiktame dublike nurodė, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais, prašo ieškinį tenkinti.

5. Atsakovė MB „Elbira“ pateiktame triplike palaikė pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį, prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

6. Atsakovė UAB „Aminex“ pateikė teismui duomenis, kad trečiasis asmuo A. H. yra Baltarusijos pilietis, kuris jų bendrovėje nebedirba. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iÅ¡ atsakovių UAB „Aminex“ ir MB „Elbira“ 3 258,00 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei iÅ¡ abiejų atsakovių lygiomis dalimis po 125,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Aminex“ 5,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės MB „Elbira“ 5,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Teismas nurodė, jog atsakovės MB „Elbira“ argumentai, susiję su tuo, kad UAB „Aminex“ darbuotojas galimai nebuvo kaltas dėl eismo įvykio nagrinėjamu atveju (sprendžiant dėl MB „Elbira“ atsakomybės) neturi teisinės reikšmės, nes ieškovas reikalauja nuostolių priteisimo regreso teise iš atsakovės MB „Elbira“ ne dėl to, kad UAB „Aminex“ darbuotojas buvo kaltas dėl eismo įvykio, o dėl to, kad MB „Elbira“ nesilaikė įstatyme nustatytos transporto priemonės savininko pareigos apdrausti transporto priemonę bei nesilaikė įstatyme įtvirtinto draudimo – neleisti naudotis kitam asmeniui transporto priemone neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

9. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas 2020 m. vasario 12 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę UAB „Aminex“, praÅ¡ydamas kuo skubiau užpildyti praneÅ¡imo apie eismo įvykį formÄ . IeÅ¡kovas Å¡iame raÅ¡te taip pat nurodė, kad jei UAB „Aminex“ mano, kad nėra atsakinga už eismo įvykį ir padarytÄ Å¾alÄ , tai ji turėtų nedelsiant apie tai informuoti Nyderlandų nacionalinį draudikų biurÄ ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. IeÅ¡kovas Å¡iame raÅ¡te nurodė ir kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ UAB „Aminex“ elgesys prieÅ¡ingu atveju bus įvertintas kaip pasyvumas ir galimai turės neigiamos įtakos tik ieÅ¡kinio bylos nagrinėjimo metu pateiktų prieÅ¡taravimų vertinimui.

Byloje nėra duomenų, jog teisėtas vilkiko valdytojas (UAB „Aminex“) bÅ«tų sureagavęs į šį ieÅ¡kovo raÅ¡tÄ , užpildęs praneÅ¡imo apie eismo įvykį formÄ , teikęs kokius nors paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovui ar Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui. PrieÅ¡taravimų dėl savo atsakomybės atsakovė UAB „Aminex“ neteikė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas vertino, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ios atsakovės atžvilgiu taip pat yra tenkintinas.

10. Teismas atsakovės MB „Elbira“ argumentus, jog į bylÄ nepateikti jokie paaiÅ¡kinimai bei įrodymai, kurių pagrindu iÅ¡ atsakovių galėtų bÅ«ti priteisiami 800,00 Eur asmens žalos atlyginimui, 734,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 102,85 Eur remonto įstaigos suma už bylos tvarkymÄ bei 6,64 Eur palÅ«kanų, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad 800,00 Eur iÅ¡laidas pagrindžia byloje esantis 2020 m. birželio 30 d. Nyderlandų transporto priemonių draudiko biuro ir B.

J. L. pasiraÅ¡ytas Pretenzijų sureguliavimo susitarimas su mokesčių garantija, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. B. J. L. pateko į eismo įvykį, kurį sukėlė transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to patyrė sužalojimų. Minėto susitarimo 1 punkte nurodyta, kad nustatoma, kad B. J. L. materialinė ir nematerialinė žala, kuriÄ jis patyrė ir dar patirs dėl nelaimingo atsitikimo, yra lygi 800,00 Eur (neįskaitant neteisminių iÅ¡laidų).

Taip pat neteisminių iÅ¡laidų dydį patvirtina byloje esantis teisininkės N. W. 2020 m. liepos 1 d. elektroninis laiÅ¡kas, adresuotas Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui. Teismas nurodė, jog byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad 2020 m. kovo 30 d. buvo iÅ¡mokėta 6,64 Eur palÅ«kanų (palÅ«kanų laikotarpio pradžia nurodyta, jog yra 2019 m. gruodžio 18 d.) bei 102,85 Eur nepriklausomos ekspertizės iÅ¡laidų pagal 2020 m. sausio 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 3066523, kurioje konstatuota, kad automobilis „Volvo V40“ neremontuotinas.

Kitų iÅ¡laidų atsakovė MB „Elbira“ byloje neginčijo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisakė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė įrodymus, pagrindžiančius praÅ¡omÄ priteisti nuostolių dydį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) MB „Elbira“ praÅ¡o panaikinti 2022 m. balandžio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės MB “Elbira“ priteista 3 258,00 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 125,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovės MB “Elbira“ atžvilgiu atmesti.

Taip pat praÅ¡o perskirstyti Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo jos bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Apeliantė nurodo, jog nėra jos neteisėtų veiksmų, nes ji apdraustÄ VilkikÄ perdavė teisėtam naudotojui atsakovei UAB „Aminex“ ir Nuomos sutartimi buvo nustatytas aiÅ¡kus ir imperatyvus reikalavimas ir toliau apdrausti bei naudoti tik apdraustÄ VilkikÄ .

Esant teisėtam transporto priemonės valdymui Nuomos sutarties pagrindu, atsakomybė už draudimo sutarties sudarymÄ tenka transporto priemonės naudotojui atsakovei UAB „Aminex“; o jos įregistravimas vieÅ¡ame registre vertintinas siekiu informuoti apie asmenį, kuris teisėtai naudojasi transporto priemone. 11.2. Apeliantė nurodo, jog byloje iÅ¡vis nebuvo įrodinėjami jos neteisėti veiksmai. Tiek ieÅ¡kovas, tiek teismas juos preziumavo, konstatuodami faktÄ , kad įvykio metu Vilkikas nebuvo apdraustas.

Nėra pagrindo teigti, kad apeliantės civilinei atsakomybei taikyti pakanka vien konstatuoti, kad įvykio metu apeliantė buvo Vilkiko savininkė ir dėl šio Vilkiko nebuvo sutaryta jo valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. 11.3. Apeliantės teigimu, teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi 2010 m. spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-300/2010. Ši teismo nutartis buvo priimta visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis. 11.4.

Apeliantė pažymi, kad teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl atmetė jos atsikirtimus, susijusius su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio taikymu. Mano, jog egzistuoja pagrindai apeliantę atleisti nuo civilinės atsakomybės arba mažinti iÅ¡ jos priteistinÄ sumÄ . 11.5. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus dėl to, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodė, kad dėl įvykio yra kaltas Vilkiko vairuotojas. Teigia, jog byloje nėra pateikta jokių tinkamų įrodymų, kas ir kodėl laikytinas kaltu dėl įvykio.

Teismas atsakovės UAB „Aminex“ atsakomybę už įvykį pripažino vien tik remdamasis tuo faktu, kad ji byloje buvo pasyvi ir neginčijo savo atsakomybės, o apeliantės argumentus dėl neįrodytos Vilkiko vairuotojo kaltės nepagrįstai atmetė vien dėl to, kad apeliantės atsakomybė yra susijusi su draudimo sutarties nesudarymu, o ne su pačiu įvykiu. 11.6. IeÅ¡kovas nepagrindė iÅ¡imtinės Nyderlandų nacionaliniam draudikų biuro kompetencijos, nustatant už įvykį atsakingÄ asmenį.

Pagal eismo įvykio deklaracija nėra galimybės nustatyti, kad kaltas dėl eismo įvykio yra tik Vilkiko vairuotojas. Nekonstatavus Vilkiko valdytojo atsakomybės už įvykį, nėra pagrindo priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui sumas. 11.7. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė tinkamų įrodymų, kad įvykio metu tokia žala buvo padaryta, t. y. žala nėra fiksuota nei eismo įvykio deklaracijos, apie jÄ nenurodyta ir Nyderlandų nacionaliniam draudikų biuro raÅ¡tuose, nėra net nukentėjusio asmens paaiÅ¡kinimo ar reikalavimo atlyginti tokiÄ Å¾alÄ . 11.8.

Apeliantė pažymėjo, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir priteisti didesnes nei 5 proc. metines palūkanas, nes šalių nesieja sutartiniai santykiai. Mano, jog ši nuostata gali būti taikoma tik tada, kad abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys ir tik šalių sutartiniams santykiams.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. IeÅ¡kovo teigimu, pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams. Å alys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formÄ ar dydį.

Už žalÄ atsakingo asmens (Å¡iuo atveju – UAB „Aminex“ (CK 6.265, 6.270 straipsniai) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymÄ (Å¡iuo atveju – apeliantė) atsakomybė yra solidari, kadangi Nyderlandų nacionaliniam draudikų biuras, pagal TPVCAPDÄ® atlyginęs žalÄ nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų Å¡ių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės. 12.2. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog apeliantė nevykdė besÄ lyginės plačios apimties pareigos apdrausti jai priklausančiÄ transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl neigiamos pasekmės dėl jai nustatytos įstatymu pareigos nevykdymo tenka tik apeliantei. 12.3.

IeÅ¡kovas nurodo, jog pateikė visus A. H. kaltę bei eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Nyderlanduose. PaaiÅ¡kino, jog eismo įvykio kaltininkas nustatytas remiantis eismo įvykio deklaracija, policija buvo atvykusi į įvykio vietÄ , tačiau įvykio protokolo nepildė ir tyrimo nevykdė, nes Nyderlanduose nėra imperatyvaus reikalavimo kviesti į įvykio vietÄ policijÄ , kuri vykdytų tyrimÄ ir pildytų protokolÄ kaltininkui nustatyti. Taigi eismo įvykio deklaracija yra dokumentas, kurio pagrindu nustatyta atsakomybė dėl Å¡io įvykio.

Pažymėjo, jog Vilkiko MAN, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. H. atsakomybė pripažinta remiantis Nyderlandų Kelių eismo įstatymo (Road Traffic Act 1994 (WVW 1994) 54 straipsniu, kuris reglamentuoja eismo įvykio dalyvio pareigÄ keičiant juostÄ praleisti kitus eismo dalyvius. 12.4. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik ieÅ¡kovas, o atsakovė kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas iÅ¡imtinę kompetencijÄ , apimančiÄ ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimÄ , administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ turinčio subjekto – Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Nyderlandų teisės aktų nuostatomis. 12.5.

Pažymėjo, kad vien tik abejonių pagrindu eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naÅ¡tos perkėlimas nuo žalÄ neapdrausta transporto priemone padariusio asmens sÄ Å¾iningiems draudėjams, kurių mokamų įmokų dalis yra skirta nacionalinių draudikų biurų veiklos užtikrinimui, prieÅ¡tarautų ir CK 1.5 straipsnio nuostatose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 18.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 25 d. tarp UAB „Aminex“ ir MB „Elbira“ buvo sudaryta Transporto priemonės nuomos sutartis 2017/12/25, kuria MB „Elbira“ atsakovei UAB „Aminex“ iÅ¡nuomojo transporto priemonę (vilkikÄ ). MB „Elbira“ atsakovei UAB „Aminex“ perdavė VilkikÄ , jo registracijos liudijimÄ ir raktus (Nuomos sutarties 1.2, 2.2 p.) – atsakovė UAB „Aminex“, kaip Vilkiko nuomininkė, pagal Nuomos sutarties 2.3.3 įsipareigojo laiku atlikti transporto priemonės techninę apžiÅ«rÄ ir visam nuomos laikotarpiui apdrausti transporto priemonę kasko ir transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimais.

Atsakovė UAB „Aminex“, kaip Vilkiko nuomininkė, pagal Nuomos sutarties 2.3.5 punktÄ privalo atsakyti už žalÄ padarytÄ tretiesiems asmenims naudojant transporto priemonę. Pagal Nuomos sutarties 3.2 punktÄ nuomininkas atsako už transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ ir privalo atlyginti bet kokiÄ Å¾alÄ (nuostolius) sÄ lygotus netinkamu ir/ar nesavalaikiu tokios sutarties sudarymu.

19. Nuomos sutartis buvo realiai vykdoma – mokamas nuomos mokestis, atsakovė UAB „Aminex“ atliko Vilkiko aptarnavimo ir remonto darbus, tokiu būdu Vilkiko valdytoja, sudarius Nuomos sutartį ir jį perdavus, tapo atsakovė UAB „Aminex“, kuri Vilkiko valdytoja Registracijos liudijime įrašyta nuo 2017 m. gruodžio 29 d. 20. 2019 m. gruodžio 18 d. Nyderlanduose įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo dvi transporto priemonės: Lengvasis automobilis VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. B.; Vilkikas, kurį vairavo atsakovės UAB „Aminex“, darbuotojas A. H..

21. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Nyderlanduose ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė ieÅ¡kovui 3 258,00 Eur dydžio reikalavimÄ . IeÅ¡kovas, sumokėjęs reikalaujamÄ sumÄ , kreipėsi į atsakoves, reikalaudamas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui sumokėtÄ sumÄ , tačiau atsakovės reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo.

Dėl apeliantės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymÄ 22. Apeliantės teigimu, pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo nustatyta UAB „Aminex“, todėl ji ir yra atsakinga už Å¡ios pareigos neįvykdymÄ . Apeliantės nuomone, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes UAB „Aminex“ nuomos sutartimi buvo nustatytas aiÅ¡kus ir imperatyvus reikalavimas ir toliau apdrausti bei naudoti tik apdraustÄ transporto priemonę.

23. Pagal TPVCAPDÄ® įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims iÅ¡moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDÄ® straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Pažymėtina, kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalis). Remiantis TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalimi, už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo.

Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡ie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalį, Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

25. Kasacinis teismas pažymėjo, kad TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebÅ«tų iÅ¡plėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ , sÄ raÅ¡as (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017). Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtÄ draudimo sutartį su draudiku ir neigiami Å¡ios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė Biurui) tenka transporto priemonės savininkui.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 išaiškino, jog nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas biurui yra automobilio savininkas.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuomos sutarties pagrindu atsakovei MB „Elbira“ priklausanti transporto priemonė buvo iÅ¡nuomota atsakovei UAB „Aminex“. Nuomos sutartyje yra sÄ lyga, pagal kuriÄ Ä¯statyme įtvirtinta transporto priemonių savininkės atsakovės MB „Elbira“ pareiga sudaryti draudimo sutartį nuomos sutartimi tenka nuomininkei atsakovei UAB „Aminex“ (nuomos sutarties 3.2 papunktis). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , t. y. jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas biurui yra automobilio savininkas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nuomininkei neapdraudus transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakinga biurui yra automobilio savininkė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovės ir turi teisę susitarti tarpusavyje, kuri iš jų sudarys draudimo sutartį, tačiau neigiami draudimo sutarties su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė biurui) tenka transporto priemonės savininkei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog transporto priemonės savininkė yra atsakinga ieškovui.

27. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2010 m. spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-300/2010, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje, kaip jau buvo minėta, buvo išaiškinta, kad nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas, tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas biurui yra automobilio savininkas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės minėti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

28. TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Å ioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė draudikų biurui tuo atveju, kai Å¡is sumoka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Draudikų biuras, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustÄ transporto priemonę, ir negavęs visos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

29. TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudikų biuro teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams tarpusavyje siejasi su TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (automobilio savininkas (-ai)) ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Ä®vertintina tai, kad automobilis yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamÄ perduoto naudotis automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsiančius neigiamus padarinius. Perduodamas neapdraustÄ automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviÄ jÄ Ä¯statymo normÄ ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas draudikų biuro reikalavimui.

30. TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali, solidarioji transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė draudikų biurui tuo atveju, kai Å¡is sumoka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovas turi teisę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tiek į transporto priemonės faktinį valdytojÄ (vairuotojÄ ) kaip įvykio kaltininkÄ , tiek į transporto priemonės savininkÄ , kaip pažeidusį draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų reikalavimus, pagrįstai praÅ¡ydamas žalÄ atlyginti solidariai regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010).

31. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiÅ¡kia specialiame įstatyme – TPVCAPDÄ® – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir (ar) nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besÄ lyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu. Nagrinėjamu atveju Å¡i aplinkybė neginčijamai nustatyta.

32. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryÅ¡io sÄ lyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tarp transporto priemonės savininko (valdytojo) neveikimo ir draudikų biuro patirtos žalos turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡ys. Nustatant priežastinį ryšį turi reikÅ¡mės aplinkybė, kad draudikų biurui tenka pareiga iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ bÅ«tent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir transporto priemonės valdytojas neįvykdė pareigos nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, besielgdami kaip protingi ir apdairÅ«s asmenys, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jie neįvykdys jiems įstatyme nustatytų pareigų ir įvyks eismo įvykis, Å¡iuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ turės atlyginti draudikų biuras.

33. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalÄ padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo Å¡io standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumÄ ir kaltės egzistavimÄ .

TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko (valdytojo) yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 44 punktas). Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) neįvykdo įstatyme nustatytų pareigų apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai.

Transporto priemonės savininkas (valdytojas), siekdamas nuneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , turėtų pateikti savo pozicijÄ pagrindžiančius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

34. Apeliantės teigimu, Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindai apeliantę atleisti nuo civilinės atsakomybės arba mažinti iÅ¡ jos priteistinÄ sumÄ (CK 6.253 straipsnis).

35. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, į Å¡ias teisinio reguliavimo nuostatas ir jų taikymo praktikÄ atsižvelgtina, nustatant tiek transporto priemonės savininko atsakomybę dėl pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neįvykdymo, tiek asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , atsakomybę (teisėtos valdytojos). Teisėjų kolegija aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas atleisti transporto priemonės savininkę ir (ar) valdytojÄ nuo civilinės atsakomybės ar jÄ sumažinti, Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatė. Taip pat Å¡iuo atveju svarbu pabrėžti, jog atsakovė UAB „Aminex“ kaltę dėl eismo įvykio pripažino, pareigos apdrausti transporto priemonę neginčijo. Taigi, Å¡iuo atveju pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnį apeliantės atžvilgiu, nėra.

37. Kaip nustatyta aukščiau, ieÅ¡kovo reikalavimo teisė į asmenį, atsakingÄ už eismo įvykį ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais ir dėl skirtingų pareigų pažeidimo, t. y. pirmuoju atveju biuras turi regresinio pobÅ«džio reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykį asmenį, nes atlygino jo kelių eismo taisyklių pažeidimu sukeltÄ Å¾alÄ , antruoju – teisę reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ transporto priemonės savininko, pažeidusio pareigÄ apdrausti transporto priemonę.

Taigi ieÅ¡kovas reikalavimÄ asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiÅ¡kia už specialiame įstatyme – TPVCAPDÄ® – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimÄ , nors jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už patį eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

38. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju atsakovės pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnyje nustatytus draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala biurui, todėl jų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju biurui padarytos žalos (jo atliktos iÅ¡mokos nukentėjusiajam už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ) atžvilgiu abiejų atsakovių – transporto priemonę eismo įvykio metu vairavusio asmens (transporto priemonės valdytojos darbuotojo) neapdraudusios Å¡ios transporto priemonės ir padariusios eismo įvykį, ir transporto priemonės savininkės, taip pat neapdraudusios Å¡ios transporto priemonės, neteisėti veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis, nes žala atsirado tik dėl dviejų priežasčių sÄ veikos.

Jei bent viena iÅ¡ atsakovių nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų – tinkamai apdraudusi transporto priemonę ar nepažeidusi kelių eismo taisyklių, žala biurui nebÅ«tų kilusi. Atsižvelgiant į tai, jog už padarytÄ Å¾alÄ yra atsakinga UAB „Aminex“, kuriai, atsakovių susitarimu, be kita ko, kilo pareiga apdrausti transporto priemonę, į tai, kad automobilio savininkė yra atsakovė MB „Elbira“, kuri už draudimo sutarties nesudarymÄ lieka atsakinga prieÅ¡ biurÄ , todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl solidarios atsakomybės taikymo atsakovėms yra pagrįstas.

Dėl įrodymų vertinimo 39. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus dėl to, kad ieškovas byloje neįrodė, kad dėl įvykio yra kaltas vilkiko vairuotojas. Teigia, jog byloje nėra pateikta jokių tinkamų įrodymų, kas ir kodėl laikytinas kaltu dėl įvykio.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

41. Esant Å¡alių ginčui dėl faktinį reikalavimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių, ieÅ¡kovui, siekiančiam įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , tenka pareiga pateikti, be kita ko, atitinkamos valstybės teisės aktų nuostatas (nesant eismo įvykio valstybės kompetentingos institucijos (pvz., teismo) sprendimo), pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 32 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 53 punktas). Šiuo atveju svarbu pabrėžti, jog atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 41 punktas).

42. Taip pat pažymėtina, jog atsakovui nepakanka kritikuoti ieÅ¡kovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejonės, kad nepagrįstai buvo netaikytos teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė už žalÄ gali bÅ«ti sumažinta, – jam tenka naÅ¡ta teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad tokiais kaip Å¡ios bylos atvejais yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 41 punktas).

43. Bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykio kaltininkas nustatytas remiantis eismo įvykio deklaracija. Pažymėtina, jog Nyderlanduose nėra imperatyvaus reikalavimo kviesti į įvykio vietÄ policijÄ , kuri vykdytų tyrimÄ ir pildytų protokolÄ kaltininkui nustatyti. Eismo įvykio deklaracijos, kuri patvirtinta abiejų įvykio dalyvių paraÅ¡ais, schemoje, pavaizduota, kaip ties posÅ«kiu vilkikas iÅ¡važiuoja iÅ¡ savo eismo juostos ir susiduria su tiesiai ta pačia kryptimi, tik kita eismo juosta važiavusiu lengvuoju automobiliu.

Pagal Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro informacijÄ , lietuvių vilkiko vairuotojas vėliau prisipažino, kad jis buvo apakintas saulės (IeÅ¡kinio. 2 priedo 46 psl.). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, eismo įvykio deklaracija yra dokumentas, kurio pagrindu nustatyta atsakomybė dėl Å¡io įvykio. Pažymėtina, jog vilkiko MAN, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. H. atsakomybė pripažinta remiantis Nyderlandų Kelių eismo įstatymo (Road Traffic Act 1994 (WVW 1994) 54 straipsnį, kuris reglamentuoja eismo įvykio dalyvio pareigÄ keičiant juostÄ praleisti kitus eismo dalyvius.

44. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik biuras, o atsakovas kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas iÅ¡imtinę kompetencijÄ , apimančiÄ ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimÄ , administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ turinčio subjekto – Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Nyderlandų teisės aktų nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019- m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A- 347-302/2019, 38 punktas).

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, byloje ieÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kinys pagrįstas kompetentingo subjekto – Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliantė kitokio užsienio teisės turinio, susijusio su Nyderlanduose nustatytu žalos dydžiu, neįrodinėjo, su tuo susijusių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, įvertino į bylÄ pateiktus dokumentus ir įvykio, iÅ¡ kurio kildinama žala, aplinkybes.

45. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Aminex“ atsakomybę už įvykį pripažino vien tik remdamasis tuo faktu, kad ji byloje buvo pasyvi ir neginčijo savo atsakomybės, o apeliantės argumentus dėl neįrodytos Vilkiko vairuotojo kaltės nepagrįstai atmetė vien dėl to, kad apeliantės atsakomybė yra susijusi su draudimo sutarties nesudarymu, o ne su pačiu įvykiu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus byloje pateiktus įrodymus. Vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis.

46. Taip pat apeliantės teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė tinkamų įrodymų, kad įvykio metu tokia žala buvo padaryta, t. y. žala nėra fiksuota nei eismo įvykio deklaracijos, apie jÄ nenurodyta ir Nyderlandų nacionaliniam draudikų biuro raÅ¡tuose, nėra nukentėjusio asmens paaiÅ¡kinimo ar reikalavimo atlyginti tokiÄ Å¾alÄ .

47. Bylos duomenimis nustatyta, jog iÅ¡moka turto ir asmens žalai atlyginti iÅ¡mokėta pagal Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro 2020 m. spalio 5 d. pateiktÄ pretenzijÄ 3 258,00 Eur dydžio sumai. IÅ¡moka turto žalai atlyginti yra 2 033,04 Eur, asmens žalai atlyginti 800,00 Eur, ir administravimo mokestis yra 424,96 Eur. Nurodyta žalos suma pagrįsta Nyderlandų atitinkamų institucijų atliktais skaičiavimais. Pažymėtina, jog atsakovė nenurodė, su kokiu konkrečiai žalos dydį pagrindžiančiu skaičiumi, pozicija ji nesutinka, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo analizuoti kiekvieno skaičiaus atskirai.

48. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė, nesutikdama su nurodytu žalos dydžiu, pareigos pateikti dokumentus, paneigiančius nurodytÄ Å¾alos dydį, nepateikė, apsiribojo ieÅ¡kovo pateikto žalos dydžio kritika, kėlė nepagrįstas abejones, nenurodė jokių nesutikimo motyvų su biuro sprendimu iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ pagal užsienio valstybės atsakingos institucijos reikalavimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rungtyniÅ¡kumo principo nulemtÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ bei pagrindinį vaidmenį, tenkantį įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos pozicijÄ dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio nepagrįstumo, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė, be kita ko, apie eismo įvykį buvo informuota, taigi, turėjo galimybę dalyvauti visuose tyrimo veiksmuose, tame tarpe žalos nustatymo, tačiau nei Nyderlanduose, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Lietuvoje Å¡ia savo teise nesinaudojo arba naudojosi tik kritikuojant, todėl skundÄ kaip deklaratyvų ir nepagrįstÄ atmeta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020).

Dėl procesinių palūkanų dydžio 49. Apeliantė nurodė, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir priteisti didesnes nei 5 proc. metines palūkanas, nes šalių nesieja sutartiniai santykiai.

50. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys.

51. Taigi, ieÅ¡kovas ir apeliantė yra privatÅ«s juridiniai asmenys (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CK 2.34 straipsnio 3 dalis) (ieÅ¡kovas – uždaroji akcinė bendrovė, atsakovė – mažoji bendrija), todėl procesinių palÅ«kanų dydis, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Å¡alims nesusitarus kitaip, nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ tarifÄ . Procesinės palÅ«kanos nustatytos siekiant paskatinti Å¡alį kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės argumentai, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti per didelės palÅ«kanos, nes Å¡alių nesieja sutartiniai santykiai, yra atmestini, nes neatitinka procesinių palÅ«kanų esmės.

52. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas) Dėl bylos procesinės baigties 53.

Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ , reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

55. Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieÅ¡kovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ . Tačiau ieÅ¡kovas nepateikė praÅ¡ymo su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei nepriteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , jame atliktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

57. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

58. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atsakovės (apeliantės) MB „Elbira“ apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė