fba2cb9e-abfb-40ef-a3e9-44b008bbcb0b · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr.e2-455-1081/2019 Proceso Nr. 2-25-3-01377-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.4.3.; 3.2.6.1.; 3.4.1.2. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 1 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja Kristina Vorienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. Å ., dalyvaujant ieÅ¡kovei A. L., ieÅ¡kovės atstovei advokatei D. B., atsakovui A. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. L. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė A. L. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nutraukti jos ir atsakovo A. L. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr.

78. Nurodė, jog nepilnamečių vaikų su atsakovu neturi. Taip pat nurodė, jog su atsakovu nesutarė dėl skirtingų charakterių, dažnai konfliktavo, nes atsakovas buvo neiÅ¡tikimas, daugiau kaip 30 metų su atsakovu gyvena atskirai, nes atsakovas gyvena su kita moterimi, todėl praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo, praÅ¡o ieÅ¡kovei palikti jos ikisantuokinę pavardę, atsakovui – jo pavardę. Pripažinti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ : 2/3 dalis gyvenamojo namo su inžineriniais statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), nes Å¡is turtas jau padalintas, santuokoje įgytÄ 449/674 žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padalinti ieÅ¡kovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ dalį.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovė A. L. paaiškino, kad jų santuoka faktiškai iširo prieš 30 metų, kai atsakovas išvyko iš namų, paaiškinęs, jog išvyksta į komandiruotę, tačiau pateko į eismo įvykį ir paaiškėjo, kad jis važiavo kartu su daugiau nei bendradarbe. Ir prieš tai atsakovas naktimis negrįždavo namo, todėl turi pagrindo įtarti, kad atsakovas buvo neištikimas.

Dėl to mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Santuokoje jiems gimė trys vaikai, kurie yra pilnamečiai. Santuokoje buvo įgiję namÄ , kuris buvo padalintas teismo sprendimu, atsakovo dalis buvo parduota iÅ¡ varžytynių, tÄ namo dalį nupirko jų pilnametė dukra. Dar yra žemės sklypas, kuriame stovi namas, tas sklypas teismo nebuvo padalintas, todėl praÅ¡o padalinti per pusę. Kreditorių neturi, iÅ¡laikymo iÅ¡ sutuoktinio nereikalauja, praÅ¡o palikti ikisantuokinę pavardę. Atsakovas A.

L. atsiliepimo į ieÅ¡kinį per nustatytÄ terminÄ nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas A. L. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Sutiko nutraukti santuokÄ , sutiko, kad ieÅ¡kovei liktų jos ikisantuokinė pavardė. Patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad santuokoje įgytas namas buvo teismo padalintas, nes jis turėjo atlyginti avarijos metu padarytÄ Å¾alÄ . FaktiÅ¡kai nutrÅ«kus jų santuokai, jis nepaliko Å¡eimos, rÅ«pinosi vaikais, prisidėdamas materialiai. PaaiÅ¡kino, kad jis ėmėsi veiksmų, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bÅ«tų nupirktas iÅ¡ valstybės ir nupirko žemės sklypÄ , dalį įgijo jų dukra, kitÄ dalį jis ir sutuoktinė.

Nurodė, jog norėtų, kad sutuoktinė atsisakytų reikalavimo dėl ½ dalies žemės sklypo, tačiau ieÅ¡kovei nesutikus, sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu, kad žemės sklypas bÅ«tų padalintas po ½ dalį. PaaiÅ¡kino, kad santykiai su sutuoktine nutrÅ«ko po 1985 m. įvykusios avarijos, nors jie liko gyventi viename name, santuokinių ryÅ¡ių nebepalaikė, taip jau susiklostė. Tuo metu su kita moterimi negyveno, o Å¡iuo metu apie deÅ¡imt metų jis gyvena su kita moterimi. Sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ , sutiko su visais ieÅ¡kovės reikalavimais, nesutiko tik su tuo, kad jam bÅ«tų palikta ar iÅ¡ naujo suteikta pavardė „L.“.

Teismas k o n s t a t u o j a: ieškinys tenkintinas visiškai. Iš ieškinio teismui bei pateikto bylai rašytinio įrodymo - santuokos sudarymo įrašo, teismas nustatė, kad A. L. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.

78. Santuokoje gimę vaikai jau yra pilnamečiai, sutuoktiniai kartu nebegyvena, santuokinių ryÅ¡ių nepalaiko, bendro Å«kio neveda daugiau kaip 30 metų. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnyje. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas ir tai paaiškėjo įvykus avarijai.

Atsakovas patvirtino, kad po 1985 m. įvykusios avarijos santuokinių ryšių nebepalaikė, ir nors paaiškino, kad tuo metu su kita moterimi negyveno, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl neištikimybės neneigė, argumentų ir įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės neteikė. Taip pat patvirtino, jog šiuo metu jau apie dešimt metų gyvena su kita moterimi. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl ko iširo šalių santuoka, nenutraukus santuokos pradėjo gyventi ir apie dešimt metų gyvena su kita moterimi, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl atsakovo A.

L. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Santuokoje sutuoktiniai buvo įgiję gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris Kretingos rajono liaudies teismo 1988 m. spalio 21 d. sprendimu buvo padalintas priteisiant ieÅ¡kovei A. L. 2/3 dalis, atsakovui A. L. 1/3 dalį. A. L. 1/3 namo dalis 1989 m. sausio 11 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. 1 pagrindu parduota Å¡alių dukrai L. L.. Kadangi santuokoje įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais buvo padalintas Kretingos rajono liaudies teismo 1988 m. spalio 21 d. sprendimu, nuosavybės teisė į 2/3 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įregistruota ieÅ¡kovės A.

L. vardu, likusi 1/3 dalis Å¡alių dukters L. L. vardu, Å¡is turtas nutraukiant santuokÄ nedalintinas. Santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 449/674 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pradžių atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu šį žemės sklypÄ padalinti po ½ dalį, tačiau vėliau su tokiu ieÅ¡kovės reikalavimu sutiko, todėl atsižvelgiant į Å¡alių nuomonę, įstatyme numatytÄ prezumpcijÄ , jog sutuoktinių turto dalys yra lygios, taip pat į tai, kad Å¡iame žemės sklype stovi ieÅ¡kovei priklausančio namo dalis, todėl žemės sklypo dalis yra reikalinga, kad bÅ«tų galima naudotis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi, santuokoje įgytas 449/674 dalių žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieÅ¡kovei A.

L. ir A. L. po ½ dalį. CPK 382 straipsnis numato, jog ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo turi bÅ«ti nurodytas praÅ¡ymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi bÅ«ti po santuokos nutraukimo ir teismas, nutraukdamas santuokÄ , tokį praÅ¡ymÄ privalo iÅ¡spręsti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę „G.“, atsakovui – jo pavardę „L.“. Nors atsakovas teismo posėdyje nesutiko, kad bÅ«tų sprendžiamas klausimas palikti jam jo turimÄ pavardę, atsižvelgiant į įstatymo teismui numatytÄ pareigÄ Å¡Ä¯ klausimÄ iÅ¡spręsti nutraukiant santuokÄ , į tai, kad atsakovas neprieÅ¡taravo, jog ieÅ¡kovei bÅ«tų grÄ Å¾inta jos ikisantuokinė pavardė, nutraukus Å¡alių santuokÄ ieÅ¡kovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė „G., atsakovui jo pavardė – „L.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ). IeÅ¡kovė reikalavimo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo nereiÅ¡kė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos. Vadovaudamasis CPK 259-270 ir 385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 78, tarp ieÅ¡kovės A.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio A. L. kaltės. Padalinti Å¡alių santuokoje įgytÄ Å¾emės sklypÄ , t. y. 449/674 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant A. L. ir A. L. po ½ dalį. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti jos ikisantuokinę pavardę „G.“, atsakovui jo pavardę – „L.“. Teismo sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja Kristina Vorienė