fba1fd18-d251-4a95-b3d4-e7f3a205036a · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-733-124/2014 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05490-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.4; 121.21. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS SprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 11 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. U. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-201-772/2014 pagal ieÅ¡kovės R.

N. ieÅ¡kinį atsakovui A. U. dėl nuostolių priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :                   I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. N. ieÅ¡kiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo A. U. priteisti 3000 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovei R. N. asmeninės nuosavybės teise priklausė automobilis VW Passat valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis laikinai ir neatlygintinai buvo perduotas naudotis atsakovui A. U., 2013-03-07 Å vedijos Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti eismo įvykyje dalyvavę asmenys bei apgadintos jų transporto priemonės. Apie įvykį buvo praneÅ¡ta vietos policijai, t. y. Vakarų Gotlando policijos komisariatui, kuriame buvo atliktas eismo įvykio aplinkybių tyrimas. Buvo nustatyta, kad automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, važiuodamas per sankryÅ¾Ä , nepaisė reikalavimo sustoti prie „Stop“ ženklo, ko pasėkoje sankryžoje įvyko automobilių susidÅ«rimas.

Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas atsakovas A. U.. Savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio atsakovas neginčijo ir jÄ pripažino visiÅ¡kai. IeÅ¡kovei priklausęs automobilis VW Passat buvo sugadintas nepataisomai, todėl 2013-03-21 buvo perduotas UAB „Augenera“ iÅ¡montavimui ir sunaikinimui, kÄ patvirtina Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas. Kadangi po eismo įvykio transporto priemonė buvo visiÅ¡kai sugadinta ir vėliau sunaikinta, ieÅ¡kovės nuostolius sudaro sunaikintos transporto priemonės rinkos vertė – 3000 Lt.Atsakovas A.

U. atsiliepimu į ieškinį (40–41 b. l.) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su ieškove jis nėra pažįstamas, nėra turėjęs kokių nors reikalų, taigi, ieškovė nėra jam perdavusi automobilio VW Passat, šalys nėra susietos jokiais civiliniais teisiniais santykiais. Šį automobilį perdavė tuometinis jo darbdavys – UAB „T“ darbinių funkcijų Švedijos Karalystėje vykdymui. Automobilį atsakovui perdavė bendrovės vadybininkas N. B.. Ieškovė yra tik vieno iš bendrovės savininko – G.

N. žmona. Tokiu būdu ieškovė savo automobilį patikėjo ir perdavė UAB „T”, o ši perdavė atsakovui darbinėms funkcijoms vykdyti, kurias vykdant ir įvyko autoavarija. Todėl šiuo atveju civilinė atsakomybė iškyla ne atsakovui, o darbdaviui. Ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti žalos atlyginimo reikalavimus atsakovui A. U., o A. U. nėra tinkamas atsakovas ieškovės užvestoje byloje. Atsakovo nuomone, reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra nepagrįstas, be to, įrodinėjama netinkamomis priemonėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu (136–145 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei R. N. iÅ¡ atsakovo A. U. 2 030,00 Lt nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo 2 030,00 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 61,00 Lt žyminio mokesčio ir 320,00 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ bei 29,03 Lt iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei.

Teismas nurodė, kad autotransporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo elgtis atidžiai ir atsargiai bet kokioje situacijoje, suvokdamas, kad autotransporto priemonė yra didesnio pavojaus Å¡altinis. Teismas byloje laikė nustatytu ir įrodytu, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles dėl ko 2013-03-07 įvyko autoįvykis Å vedijos Karalystėje. Teismas pripažino, kad yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kad jam nebuvo žinoma, jog jo valdomas automobilis priklausė trečiajam asmeniui, o ne ieÅ¡kovei.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik byloje esantys įrodymai, pvz. automobilio registracijos liudijimas, bet ir paties atsakovo pripažinimas, jog Å¡iÄ transporto priemonę jis valdė kelis mėnesius. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad su ieÅ¡kove jie pažįstami seniai.Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, jog ginčo atveju ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jo darbdavys (trečiasis asmuo). Teismas nurodė, kad atsakovas buvo priimtas į darbÄ pas darbdavį (trečiÄ jį asmenį) statybininku apdailininku, o ne vairuotoju.

Duodamas paaiÅ¡kinimus, atsakovas pripažino, kad minėtÄ automobilį vairavo nuo pat darbo santykių pradžios, todėl teismas laikė, jog atsakovas savo iniciatyva valdė ieÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonę, kadangi tokia pareiga jam neatsirado iÅ¡ darbo santykių. Atsakovas aiÅ¡kiai suvokė, kad darbdavys nėra jam perduotos transporto priemonės savininkas ar valdytojas, nes valdė ir variklio užvedimo raktelius, bei automobilio registracijos liudijimÄ . Teismas konstatavo, kad autotransporto priemonių perdavimo sutarties formos įstatymai nenustato, vadinasi, tokiÄ sutartį galima sudaryti ir žodžiu.

Teismas vadovavosi ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu , nustatė, kad tarp Å¡alių egzistavo asmeniniai santykiai, kurie lėmė ir prievolių tarp Å¡alių pobÅ«dį bei jų buvimÄ . Atmetė liudytojų parodymus, nes jiems nebuvo žinomos aplinkybės dėl automobilio perdavimo. Laikė neįrodyta, kad trečiasis asmuo buvo teisiniuose santykiuose su ieÅ¡kove dėl jam perduoto automobilio ir tai, kad dėl perduoto automobilio neteisėtus veiksmus atliko abu automobilio valdytojai. Teismas, vertindamas visas aplinkybes ir priežastis, laikė nustatytu pakankamÄ atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y., kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.

Tai, kad atsakovas buvo darbo santykiuose su trečiuoju asmeniu, nesudaro teisinio pagrindo iÅ¡vadai apie jo kaltės nebuvimÄ . Atsakovas kaip profesionalus vairuotojas, turėjo pagrindÄ suvokti, kad jam gali kilti atsakomybė ne tik prieÅ¡ trečiuosius asmenis, bet ir prieÅ¡ darbdavį, kuris nėra tinkamai įforminęs jam suteikto automobilio. Atsakovas savo kaltės dėl autoįvykio neneigė, o jÄ pripažino.Teismas konstatavo, kad ginčo atveju ieÅ¡kovės kaltės procentas dėl jos nerÅ«pestingumo perleidžiant automobilį valdyti keliems asmenims bÅ«tų 30 procentų, kas tuo pačiu leidžia teismui sumažinti jai priteistinų nuostolių dydį 870 Lt suma.

   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė Atsakovas A. U. apeliaciniu skundu (148–150 b. l.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensacijÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas dėl netinkamo įrodymų vertinimo visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių ne jo, o darbdavio atsakomybę už atsakovo ieÅ¡kovei padarytus nuostolius ir todėl ginčui spręsti taikė netinkamas materialinės teisės normas bei netaikė tų, kurias privalėjo taikyti.

Byloje apklausti atsakovas ir liudytojai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino aplinkybes, kad automobilį VW Passat darbui Å vedijoje A. U. patikėjo ir perdavė ne ieÅ¡kovė, o darbams į užsienį pasiuntęs tuometinis darbdavys, kad Å vedijoje brigada šį automobilį naudojo nuvykimui-parvykimui į darbo objektus ir nakvynės vietÄ , kad autoavarija 2013-03-07 d. 18:25 val. Å vedijos Karalystėje įvyko brigadai grįžtant iÅ¡ darbo objekto į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kad avarija įvyko atsakovui vykdant darbines funkcijas yra patvirtintos ir oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu - LR Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus 2013-11-04 pažyma Nr. (4) SD-1507 „Dėl informacijos pateikimo“.2.

Teismas, remdamasis vien neinformatyviais ir prieÅ¡taringais ieÅ¡kovės R. N. parodymais, iÅ¡ esmės paneigė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintį minėtÄ oficialų raÅ¡ytinį įrodymÄ , nemotyvuotai kritiÅ¡kai vertino atsakovo ir minėtų liudytojų parodymus, bei nepagrįstai netaikė CK 6. 264 straipsnio.3. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas sprendime nurodė, jog yra duomenų, kad už priduotÄ sugadintÄ automobilį ieÅ¡kovė gavo 100 Lt. Tų duomenų Å¡altinis kaip ir bylos lapo numeris sprendime nenurodytas.4.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neobjektyviai sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ . Teismo posėdžio metu atsakovui suabejojus ieÅ¡kovės atstovo pateiktu neoriginaliu pinigų priėmimo kvitu bei negalint pateikti originalo, teismas prisižadėjo abejones dokumento tikrumu kažkokiu bÅ«du paÅ¡alinti savarankiÅ¡kai, tačiau tai taip ir liko nepadaryta, bent jau sprendime nuorodos į tai nėra.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (156–157 b. l.) ieÅ¡kovė R. N. praÅ¡o atmesti apelianto A.

U. apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , o Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodo, kad apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas ta pačia aplinkybe kaip ir atsiliepimas į ieÅ¡kinį, t. y. tuo, kad ieÅ¡kovei priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui perdavė ne ieÅ¡kovė, o apelianto darbdavys, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, apeliantas nepateikia. Apelianto teiginys, kad visos esminės aplinkybės sutampa ir, kad teismas formaliais ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais motyvais pripažino atsakovo ir liudytojų liudijimus nepatikimais, iÅ¡ esmės yra klaidingas, nes bÅ«tent atsakovas-apeliantas nepapildė esminių aplinkybių objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

                        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo, dėl ko netinkamai įvertinus įrodymus ginčui išspęsti netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

To pasekoje byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai, todėl teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Teismas darė iÅ¡vadas, kad atsakovas neįrodė, jog automobilis buvo patikėtas ne jam bei neįrodė, kad avarija įvyko, vykdant darbines pareigas, taigi nepagrindė bÅ«tinumo ginÄÄ spręsti pagal specialiÄ sias , nustatančias darbdavio atsakomybę, teisės normas.Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 7 d., 18:25 val. Å vedijos Karalystėje, V. Gotaland g. 42-181, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė trys automobiliai, kaltu dėl autoįvykio buvo pripažintas atsakovas A.U., vairavęs ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Po Å¡io autoįvykio ieÅ¡kovė 2013 m. kovo 21 d. lengvÄ jį automobilį, kaip netinkamÄ tolesnei eksploatacijai, kurį eismo įvykio metu vairavo atsakovas, perdavė sunaikinimui, dėl ko patyrė 3 000 Lt nuostolių, kuriuos prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. Byloje neginčytinai nustatyta atsakovo kaltė dėl autoįvykio, kÄ patvirtina autoįvykio tyrimo medžiaga (4-28 b. l.), neneigia ir pats atsakovas. Byloje kilo ginčas, kas yra atsakingas už žalÄ , kuriÄ patyrė faktinis maÅ¡inos savininkas dėl Å¡io automobilio sugadinimo.

Bylos duomenimis autoįvykio metu automobilį vairavęs atsakovas dirbo UAB „T“. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, kad automobilis laikinai ir neatlygintinai buvo perduotas naudotis atsakovui A. U., pastarasis neigė Å¡iÄ aplinkybę, teigdamas, kad nors ir pažįsta ieÅ¡kovę, tačiau su ja  neturėjo jokių sutartinių santykių, tame tarpe ir dėl autotransporto priemonės perdavimo, jokio automobilio ieÅ¡kovė jam neperdavė, nepatikėjo, o automobilį jam patikėjo įmonė, kuri jam perdavė raktelius, kitus dokumentus ir Å¡is automobilis buvo patikėtas darbinėms pareigoms vykdyti, t.y.

Å vedijoje nurodytoje vietovėje užsienyje dirbusios darbininkų brigados vežimui į statomus objektus bei iÅ¡ jų namo, kur jis net tris mėnesius vykdė Å¡ias papildomas pareigas. Å ias aplinkybes patvirtino ne tik pats ieÅ¡kovas, bet ir teisme apklausti liudytojai S. B., R. I., patvirtindami, kad brigada šį automobilį naudojo nuvykimui ir parvykimui į darbo objektus iÅ¡ gyvenamosios vietos, medžiagų pervežimui, automobiliais brigados pervežimui į objektus aprÅ«pindavo įmonė, Å¡is automobilis buvo Å vedijoje ir buvo naudojamas ne vienÄ dienÄ .

IÅ¡ dalies tai patvirtina ir pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai teisme, kurių metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad įmonė „T“ darbo tikslams darbininkų nuvežimui į darbo vietas bei grįžimui iÅ¡ jų naudojo automobilius, bet tÄ dienÄ , kai ji davė sutikimÄ naudotis jos automobiliu, Å¡ios maÅ¡inos buvo sugedusios ar neužsivedė, dėl ko jai paskambinęs įmonės darbuotojas vadybininkas, ar direktorius prašė leisti pasinaudoti jos automobiliu. Taigi ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai teisme patvirtina irgi tÄ aplinkybę, kad darbuotojai pastoviai į objektus buvo vežami įmonės automobiliais.

Pažymėtina, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai taip pat yra įrodymų Å¡altinis, kurie yra vertinami sÄ ryÅ¡yje su kitais įrodymais. IÅ¡ ieÅ¡kovės, atsakovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje matyti, kad ieÅ¡kovė net nebendravo betarpiÅ¡kai su atsakovu, bendravo su įmonės vadybininku ar direktoriumi, automobilį leido naudoti darbininkų pervežimo į objektus tikslams, t.y. darbiniams tikslams. Pati ieÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, kad neturėjo jokio susitarimo su A. U., kadangi jai skambino A.

U. darbovietės vadybininkas ar net direktorius, kuris prašė leisti automobilį panaudoti statybininkų pervežimui į darbo objektus. Ieškovė neįrodė automobilio perdavimo atsakovui A. U. asmeniniam naudojimui aplinkybių, t.y. kad jį būtų patikėjusi atsakovui asmeniškai. Vertinant abiejų šalių priešingus parodymus dėl ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių , jo perdavimo patikėjimo automobilio asmeniškai atsakovui, išvada daroma daugiau leistinų įrodymų ir logiškų argumentų pateikusios šalies naudai.

Toks įrodymų vertinimas atitinka kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ : civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004).

Kasacinis teismas taip pat yra ne kartÄ plačiai pasisakęs dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo. LR CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.).Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl automobilio patikėjimo atsakovui jo asmeniniams tikslams(LR CPK 178 str.), o atsakovas surinktų įrodymų visuma paneigė šias aplinkybes.

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai neinformatyvÅ«s, prieÅ¡taringi nelogiÅ¡ki, prieÅ¡tarauja net tarpusavyje, todėl teismas juos vertina kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad jie vertintini kaip subjektyvÅ«s, suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimai, nes ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji yra G. N. žmona, kuris dirba trečiojo asmens įmonėje UAB „T“. Ä®rodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

IÅ¡imtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis).RaÅ¡ytinis įrodymas Valstybinės Darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus iÅ¡vada patvirtina, kad inspekcija, tirdama šį įvykį, pripažino, jog 2013-03-21įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas automobiliu vykęs liudytojas R. I., yra pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, suraÅ¡ytas formos Nr.1 aktas dėl sužalojimo (62 b. l.).Remiantis 2004-09-02 LR Vyriausybės nutarimo Nr.118 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir apskaitos Nuostatų patvirtinimo”8.4,10.1.2 p.(redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-09-12) tokiu nelaimingu atsitikimu pripažįstamas atvejis, kai yra sužalojama vykstant į darbÄ ar iÅ¡ darbo tos įmonės, kurioje darbuotojas dirbo ar į kuriÄ buvo komandiruotas darbuotojas, įmonės ar jos samdomu transportu.

Ä®vertinus bylos duomenis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad automobilis buvo perduotas ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui UAB „T“` darbinėms funkcijoms vykdyti pagal žodinę panaudos sutartį, taigi automobilio teisėtu valdytoju buvo trečiasis asmuo, o ne atsakovas. Atsakovas jį naudojo ne savo interesams, bet įmonės interesais bei įmonės pavedimu perveždavo į darbo objektÄ Â statybos brigadÄ . Nors atsakovas nebuvo įdarbintas įmonėje vairuotoju, tačiau Å¡ios funkcijos jam buvo pavestos papildomai, jas vykdė įmonės vadovo nurodymu.Kadangi nustatyta, kad darbuotojus į darbo objektus vežęs atsakovas veikė darbdavio interesais, o ne asmeniniais interesais, atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsiradusiÄ Å¾alÄ privalo atlyginti darbuotojus samdantis asmuo, kuris Å¡iuo atveju buvo transporto priemonės valdytoju (CK 6.264 straipsnis).

LR CK 6.264 str. 1 d. numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiais laikomi darbuotojai, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jei jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Samdančio darbuotojus asmens kaltė sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytÄ Å¾alÄ .

Esminę reikÅ¡mę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio taikymui turi tai, kad darbuotojas darydamas žalÄ tikrai veikė kaip darbuotojas, tai yra atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo.Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, atsakovo kaip darbuotojo kaltė dėl ieÅ¡kovės sugadintos transporto priemonės yra nustatyta, todėl už jÄ visiÅ¡kai atsako pastarojo darbdavys – trečiasis asmuo UAB „T“ (LR CK 6.263 str.), todėl jam ir turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.111 straipsniu, nurodydamas, kad priteisus žalÄ iÅ¡ atsakovo, Å¡is turi teisę jÄ iÅ¡sireikalauti iÅ¡ trečiojo asmens., kadangi Å¡iuo atveju atsakomybė atsiranda trečiajam asmeniui kaip automobilio valdytojui, valdančiam automobilį pagal žodinę panaudos sutartį, kurį jis darbo santykių pagrindų patikėjo darbinėms funkcijoms vykdyti atsakovui. Atsakovui atsakomybė gali kilti atsakomybė prieÅ¡ darbdavį pagal DK normas.

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metui nekeitė atsakovo, nors Å¡is klausimas dėl netinkamo atsakovo buvo keliamas bylos nagrinėjimo metu.Kadangi teismo sprendimas naikinamas ir priimamas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti, nėra pasisakoma dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. Panaikinus teismo sprendimÄ , yra perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.5 d.). Atsakovas pateikė duomenis, kad teismo procese pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, t.y. 200 Lt už susipažinimÄ su byla, konsultacijas, 400 Lt už atsiliepimo paruoÅ¡imÄ , 400 Lt užklausos dėl įrodymų rinkimo, 1 000 Lt už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose bei 61 Lt apeliacijoje dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo (124,151 b. l.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Tos pačios taisyklės taikomos ir priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str.1 dalis); Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

             Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Be to, bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. TokiÄ pozicijÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008. Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, spręstus byloje klausimus, advokato teiktų atsakovui teisinių paslaugų pastovumÄ , teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad bylos apimtis yra nedidelė, nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, priteistinas atlyginimas mažintinas iki 1236 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas pernelyg padidina iÅ¡laidas dėl užklausimų, renkant bylai įrodymus, kurie virÅ¡ija maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius (0,012x1000x3), o taip pat žymiai padidino numatytus maksimalius dydžius už atstovavimÄ Â teisme (0,15x1000x4).

Likusi Å¡ių atsakovo iÅ¡laidų dalis pripažintina iÅ¡laidavimu. Atsakovui priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ Atmetus ieÅ¡kinį, yra naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos atsakovo turtui 2013-08-01 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi (34-35 b. l.).IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos valstybei procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos 29 Lt (CPK 88str.3p.,92 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1236 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme bei 61 Lt apeliacijoje , viso 1297 Lt(vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis litus) (375,64 (EUR).Priteisti iÅ¡Â ieÅ¡kovės R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) 29 Lt (dvideÅ¡imt devynis litus ) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (8,40 EUR).

Panaikinti 2013 m. rugpjūčio 1 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartimi A. U. turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones-A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto areÅ¡tÄ . Teisėja                                                                                                         Laisvė Aleknavičienė