fb9fb3f7-75a1-4fe9-94fd-bfea70b5dfd6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1265-381/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00943-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , pripažinimo neteisėtais ir vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių pripažinimo neteisėtomis, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, byloje – uždaroji akcinė bendrovė „GTB Trade“, SIA „ANLAS“, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (toliau – ir VLRD) veiksmus, vykdant riedmenų stabdžių sistemos dalių pirkimÄ (toliau – Pirkimas) ir jį nutraukti, esant sudarytai Pirkimo sutarčiai, jÄ nutraukti.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Pirkimas pradėtas VLRDselektyviai, be jokių objektyvių ir visiems prieinamų kriterijų atrinktiems tiekėjams iÅ¡siuntus kvietimÄ pateikti prekių tiekimo pasiÅ«lymus. Apie PirkimÄ perkančiosios organizacijos metiniame pirkimų plane CVP IS priemonėmis nėra paskelbta. Pirkimo bÅ«das ir teisinis pagrindas nėra nurodytas. Tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai kvietime pateikti pasiÅ«lymÄ nėra nurodyti. Pirkimo sÄ lygose tiekėjo paÅ¡alinimo pagrindai ir kvalifikacijos reikalavimai nėra keliami. Ä®vertinus preliminariÄ Pirkimo vertę (apie 50 000 Eur be PVM), tuo atveju, jei per finansinius metus panaÅ¡ių prekių neketinama pirkti, Pirkimas turi bÅ«ti mažos vertės pirkimu, kuriam privalomai taikomas 2017 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-97 patvirtintas Mažos vertės pirkimų tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), ir kuris turi bÅ«ti vykdomas skelbiant vieÅ¡ai apklausÄ CVP IS priemonėmis.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020 konstatavo, kad VLRD atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 2 straipsnio 25 punkte apibrėžtÄ perkančiosios organizacijos statusÄ ir įpareigojo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų reguliavimo. Tačiau atsakovė nesilaiko įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo vadovautis VPÄ® nuostatomis – vieÅ¡ai nepaskelbusi Pirkimo, pažeidė skaidrumo ir nediskriminavimo principus, neteisėtai apribojo konkurencijÄ .

4. VPÄ® 17 straipsnio 3 dalis draudžia sudaryti sÄ lygas konkurencijos ribojimui. Å iuo atveju, atsižvelgiant į Pirkimo vertę, turėjo bÅ«ti vykdomas skelbiamas CVP IS priemonėmis pirkimas ir visiems suinteresuotiems tiekėjams sudaromos sÄ lygos dalyvauti Pirkime.Vadovaujantis VPÄ® 26 straipsnio 1 dalimi apie PirkimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡ anksto vieÅ¡ai paskelbta metiniame pirkimų plane, o VPÄ® 22 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis įpareigoja perkančiÄ jÄ organizacijÄ tiekėjus kviesti teikti pasiÅ«lymus vieÅ¡u skelbimu apie PirkimÄ .Pirkimo nepaskelbimas pažeidžia skaidrumo reikalavimus ir nurodytus VPÄ® reikalavimus. Pirkimui esant mažos vertės, Pirkimas paskelbtas pažeidžiant ApraÅ¡o nuostatas.

5. Pirkimo sÄ lygos yra neaiÅ¡kios ir netikslios, pažeidžia skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principus. Pirkimo sÄ lygose nustatytas per trumpas minimalus pasiÅ«lymų pateikimo terminas, nenurodyti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai ir sÄ lygos. NeaiÅ¡ku, ar gavus pirminius pasiÅ«lymus bus deramasi dėl Pirkimo objekto, neaiÅ¡ki derybų vykdymo tvarka bei perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo tvarka. Tokios sÄ lygos nesudaro galimybės tiekėjams lygiomis sÄ lygomis konkuruoti ir yra neteisėtos.

6. Ieškovė yra suinteresuota šiuo Pirkimu.UAB „Skinest Baltija“ yra Lietuvoje įregistruota bendrovė, kuri verčiasi didmenine prekyba atsarginėmis geležinkelio riedmenų dalimis, geležinkelio infrastruktūros medžiagomis, vagonais ir lokomotyvais, juodaisiais metalais, taip pat geležinkelio tiesimu ir remonto darbais, geležinkelio riedmenų remontu, vagonų nuoma.Ieškovės patirtis, kvalifikacija ir galimybės yra pakankamos, kad konkuruoti su kitais tiekėjais viešajame pirkime vagonų atsarginėms dalims tiekti, todėl ieškovės teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neskelbiant Pirkimo, kadangi ieškovė negali dalyvauti Pirkime ir konkuruoti su kitais tiekėjais.

IeÅ¡kovė pateikė perkančiajai organizacijai pasiÅ«lymÄ , kurio pastaroji nevertino. IeÅ¡kovei pateikus perkančiajai organizacijai pretenzijÄ , kuria prašė nutraukti ginčo PirkimÄ , perkančioji organizacija lakoniÅ¡kai, be jokių papildomų paaiÅ¡kinimų bei motyvų nurodė, kad Pirkimas buvo vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų,įstatymo nuostatų.

7. Dėl aukščiau nurodyto ginčo Pirkimo procedūrų vykdymas yra neteisėtas, prieštarauja 2020 m. sausio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020 pateiktam imperatyviam nurodymui laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų reguliavimo bei pažeidžia VPĮ17 straipsnio 1, 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, Aprašo 3, 21.1.1., 21.3.3., 21.3.4., 21.3.5. punktus ir toks Pirkimas turi būti nutrauktas. Jeigu Pirkimas jau yra įvykęs ir atsakovė yra sudariusi Pirkimo sutartį, tokia sutartis turi būti nutraukta.

8. Atsakovė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti bei nurodė, kad vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020, nuo 2020 m. vasario 27 d. įregistravo savo statusÄ kaip perkančiojo subjekto ir pirkimus vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PÄ®) nuostatomis. 9. 2020 m. birželio 12 d., vykdydami ginčo PirkimÄ , atsakovės darbuotojai kreipėsi į riedmenų stabdžių sistemos dalių gamintojus ir tiekėjus, iÅ¡siųsdami jiems kvietimus pateikti pasiÅ«lymus pagal pridedamÄ pasiÅ«lymo formÄ .

Kvietime pateikti pasiÅ«lymus buvo nurodytos pagrindinės Pirkimo ir sutarties vykdymo sÄ lygos bei pasiÅ«lymų pateikimo terminas – iki 2020 m. birželio 18 d. 2020 m. liepos 14 d. atsakovė, įvykdžiusi PirkimÄ , sudarė dvi sutartis su tiekėjais, pateikusiais mažiausias kainas:

1) su SIA „ANLAS“ Nr. SUT(VLRD)-139 (toliau – Sutartis Nr.

1) ir 2) su UAB „GTB Trade“ Nr. SUT(VLRD)-140 (toliau – Sutartis Nr. 2).

10. Net ir vykdydama mažos vertės vieÅ¡uosius pirkimus, perkančioji organizacija turi teisę vykdyti neskelbiamÄ apklausÄ ir joje apsiklausti pageidaujamus tris tiekėjus (ApraÅ¡o 4 straipsnis), t. y. ji turi teisę nekviesti ieÅ¡kovės dalyvauti tokiuose pirkimuose, o apie pačius pirkimus gali bÅ«ti neskelbiama.Atsakovė ne tik turi teisę, bet ir pagrindÄ nekviesti ieÅ¡kovės dalyvauti Pirkime, nes ieÅ¡kovė neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų, todėl atsakovė siekia į pirkimus kviesti subjektus, kurių reputacija ir patikimumu nėra praeityje kilę abejonių ir kurie nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

11. PÄ® 14 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡io įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, kurių tikslas – perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektÄ . Tai, kad Å¡io Pirkimo objektas skirtas perpardavimui, yra aiÅ¡kiai nurodyta Sutarties Nr. 1 bei Sutarties Nr. 2 1.1. punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra perkantysis subjektas, o Pirkimo paskirtis buvo įsigyti dalis, kurios bus perparduodamos, atsakovė teisėtai ir pagrįstai vadovavosi PÄ® numatyta iÅ¡imtimi. Atsakovė nepadarė nei vieno ieÅ¡kinyje nurodyto VPÄ® pažeidimo.

12. IeÅ¡kovė nėra teisiÅ¡kai suinteresuotas subjektas ginčyti atsakovės veiksmus ir Pirkimo sÄ lygas. IeÅ¡kovė niekaip nepagrindė ir neįrodė (net ir neįrodinėjo), kad Å¡io Pirkimo sÄ lygos ir pats Pirkimas pažeidžia jos teises, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.

13. Teismui pateiktame dublike ieÅ¡kovė prašė pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus, vykdant ginčo PirkimÄ bei pripažinti negaliojančiomis 2020 m. liepos 14 d. Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SUT(VLRD)-139, sudarytÄ su SIA „ANLAS“ ir 2020 m. liepos 14 d. Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SUT(VLRD)-140, sudarytÄ su UAB „GTB Trade“.

14. IeÅ¡kovė papildomai nurodė, kad VLRD neatitinka PÄ® įtvirtinto perkančiojo subjekto apibrėžimo, todėl laikytina perkančiÄ ja organizacija. Nėra ginčo ir ieÅ¡kovė sutinka, kad atsakovė tenkina PÄ®4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas – yra perkančioji organizacija pagal VPÄ® 2 straipsnio 25 dalį, tačiau ji nevykdo veiklos, įtvirtintos PÄ® I skyriaus II skirsnyje. Atsakovė užsiima lokomotyvų ir riedmenų gamyba bei remontu.Atsakovės tinklapyje pateikiama informacija apie lokomotyvų ir riedmenų remontÄ , eksploatacijÄ ir pardavimÄ . Jokia kita veikla atsakovė neužsiima. Todėl akivaizdu, kad atsakovė neatitinka PÄ® įtvirtinto perkančiojo subjekto statuso.

15. Atsakovė neįrodė, jog Pirkimu siektos įsigyti prekės buvo skirtos perparduoti tretiesiems asmenims, kadangi vienintelis įrodymas, neva tai turintis patvirtinti, jog Pirkime įsigytas prekes atsakovė ketino iš tiesų perparduoti, yra su prekių tiekėjais sudarytose Sutartyse įrašytos neįpareigojančios nuostatos, teigiančios apie tokius tariamus atsakovės ketinimus. Sutarčių su SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“ 1.1. punktuose įvardintas „pirkimo tikslas“ prekes perparduoti tretiesiems asmenims, nėra įtvirtintas kaip atsakovės pareiga. Atsakovė neįvardino, kokiems tretiesiems asmenims ir kokiu teisiniu pagrindu ketino perparduoti Pirkime įsigytas prekes. Tuo tarpu prekių neperpardavimas ir jų naudojimas atsakovės tiesioginėje veikloje atsakovei nesukels jokių neigiamų teisinių pasekmių sutartiniuose santykiuose su SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“.

16. Pirkimo sÄ lygose nebuvo numatytas tiekėjų siÅ«lomų prekių atitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams tikrinimas, Pirkimu siektos įsigyti prekės jokiu bÅ«du nėra susijusios su VPÄ® numatytais atitikimo nacionaliniam saugumui reikalavimais, todėl atsakovės argumentas, jog bÅ«tent Å¡iuo pagrindu atsakovė tikslingai ir pagrįstai nekvietė ieÅ¡kovės dalyvauti Pirkime, yra niekinis ir neatitinkantis tikrovės.

17. Net ir pripažinus, jog atsakovė laikytina perkančiuoju subjektu, o ne perkančiÄ ja organizacija, atsakovės veiksmai, vykdant PirkimÄ , vis tiek laikytini neteisėtais ir pažeidžiančiais imperatyvias PÄ® normas, nes atsakovė PirkimÄ vykdė vadovaudamasi „UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ Mažos vertės pirkimų vykdymo taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės), kurios pažeidžia PÄ® įtvirtintas nuostatas, dėl ko Pirkimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytas teisėtu bÅ«du.Taisyklės suteikia teisę atsakovei apskritai visus mažos vertės pirkimus, nepriklausomai nuo jų vertės, vykdyti neskelbiamos apklausos bÅ«du, tuo pačiu suteikiant galimybę atsakovei visais atvejais dėl pasiÅ«lymo pateikimo kreiptis tik į vienÄ potencialų tiekėjÄ .

Taisyklės nenumato jokių kitų pirkimo bÅ«dų taikymo galimybės, jose apskritai nėra minimas skelbiamos tiekėjų apklausos pirkimo bÅ«das, jo taikymo sÄ lygos ir tvarka, t. y.neskelbiamos apklausos pirkimo bÅ«das nėra pateikiamas kaip iÅ¡imtinis.

18. PÄ® 79 straipsnio 6 dalies 8 punkto nuostata suponuoja perkančiojo subjekto pareigÄ mažos vertės pirkimų taisyklėse aiÅ¡kiai apibrėžti atvejus, kuomet perkantysis subjektas taikys neskelbiamų derybų (Å¡iuo atveju – neskelbiamos apklausos) pirkimo bÅ«dÄ . Vadovaujantis Å¡ia nuostata, mažos vertės pirkimų taisyklėse negali bÅ«ti įtvirtinta galimybė iÅ¡imtiniu neskelbiamų derybų bÅ«du vykdyti absoliučiai visus mažos vertės pirkimus, nepaliekant galimybės perkančiajam subjektui taikyti kitų pirkimų bÅ«dų.Tokios Taisyklės yra akivaizdžiai skirtos atsakovei iÅ¡vengti privalomai taikytinų viešųjų pirkimų procedÅ«rų, jomis yra dirbtinai ribojama konkurencija.

Taisyklėse nustatyta tvarka tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaro palankesnes sÄ lygas pasiÅ«lyti savo prekes ir paslaugas, kuomet kiti tiekėjai, galintys pasiÅ«lyti geresnės kainos ir kokybės prekes (paslaugas), gali bÅ«ti iÅ¡vis neinformuojami apie VLRD planuojamus vykdyti pirkimus.

19. Atsakovė teismui pateiktame triplike papildomai nurodė, kad siekiant nustatyti, ar įmonės statusas turėtų bÅ«ti kvalifikuotinas kaip perkančiojo subjekto ar kaip perkančiosios organizacijos, sprendžiama pagal įmonės sudaromų sutarčių sÄ sajas ir santykį su veikla, su PÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytomis veiklomis. Kadangi atsakovės pagrindinė veikla yra skirta užtikrinti geležinkelių riedmenų, skirtų tokių paslaugų teikimui, saugų eksploatavimÄ , lokomotyvų, visų tipų kelio maÅ¡inų techninė priežiÅ«ra, remontas ir gamyba, krovininių vagonų einamasis ir kapitalinis remontas, techninė priežiÅ«ra, gamyba, keleivinių riedmenų techninė priežiÅ«ra, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė taip pat teikia transporto paslaugas, susijusias su tinklų eksploatavimu. Taigi, atsakovė pagrįstai savo pirkimus vykdo pagal PÄ® nuostatas.

20. Atsakovė, sudarydama sutartis su tiekėjais SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“, aiÅ¡kiai įvardijo, koks buvo pagrindinis Pirkimo tikslas, t. y. perparduoti pirkimo objektÄ /sutarčių dalykÄ tretiesiems asmenims. Tai, kad nebuvo nurodyta, kokiems tretiesiems asmenims ir kokiu pagrindu ketinamos įsigyti detalės bÅ«tų perduodamos tretiesiems asmenims, nepagrindžia ir juolab nepatvirtina ieÅ¡kovės interpretacijų, jog Pirkimo tikslas yra ne detalių perpardavimas. Atsakovės veiklos modelis, teikiant riedmenų remonto paslaugas, iÅ¡ esmės savo pagrindiniais veiklos vykdymo principais panaÅ¡us į automobilių remonto paslaugų, kurias teikia įvairÅ«s servisai, modelį.

Atsakovė, priklausomai nuo riedmenų remonto paslaugų užsakovo poreikio ir pageidavimo, teikia riedmens remonto paslaugas užsakovo perduotomis arba/ir jo pageidavimu atsakovės įsigytomis detalėmis. Tokiu atveju atsakovė detales įsigyja ne savo, o klientų poreikiui patenkinti ir jo pageidavimu, todėl tokios detalės yra įsigyjamos perpardavimo tikslais. Būtent paslaugų užsakovas turi teisę spręsti, ar riedmenų remonto paslauga bus vykdoma jo turimomis ir atsakovei perduotomis, ar atsakovės jos interesais įsigytomis atsarginėmis dalimis.

21. Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių aplinkybių 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo nutrauktos abi Pirkimo sutartys, sudarytos su tiekėjais SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“, kurias ieškovė teismo prašo nutraukti/pripažinti negaliojančiomis. Kadangi šioje dalyje nebeliko ginčo objekto, egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)293 straipsnyje numatyti bylos nutraukimo pagrindai.

22. Trečiasis asmuo UAB „GTB Trade“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė civilinę bylÄ nutraukti bei paaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei pateikė raÅ¡tÄ dėl su ja sudarytos sutarties Nr. SUT(VLRD)-140 nutraukimo Å¡alių susitarimu, atsižvelgiant į ne nuo pardavėjo kaltės susiklosčiusias aplinkybes. TÄ pačiÄ dienÄ sudarytas Susitarimas dėlsutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nutrauktos abi Sutartys, kurias ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o nutraukti / pripažinti negaliojančiomis, konstatuotina, kad Å¡ioje dalyje nebeliko ginčo objekto ir vieno iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų.

23. Sutarčių sudarymas nesukėlė jokių realių pasekmių, t. y. jomis nebuvo pasinaudota, taip pat ir pats ginčo Pirkimas, kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti, yra pasibaigęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog ir ieÅ¡kovės teisinis suinteresuotumas iÅ¡nyko, todėl tolesnis civilinės bylos nagrinėjimas nesukels ieÅ¡kovei jokių teisinių padarinių. Tęsiant ginÄÄ Å¡alys patirs papildomų iÅ¡laidų tik dėl ieÅ¡kovės principinio siekio tęsti ginÄÄ .

24. Atsakovei pateikus teismui praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos nutraukimo, kurį grindė ieÅ¡kovės suinteresuotumo nebuvimu, abiejų Pirkimo sutarčių nutraukimu ir dėl to ieÅ¡kinio dalyko neiÅ¡likimu, ieÅ¡kovė atsiliepime į šį praÅ¡ymÄ nurodė, kad nors atsakovė su kontrahentais nutraukė sudarytas Pirkimo sutartis bendru sutarimu jau vykstant ginčui teisme, tai nereiÅ¡kia, kad jos buvo sudarytos teisėtai, todėl palaikė reikalavimÄ pripažinti Pirkimo sutartis negaliojančiomis, kadangi pastarosios apskritai negalėjo bÅ«ti sudarytos ir negaliojo nuo sudarymo momento.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 25. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino– pripažinoUAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ veiksmus, vykdant PirkimÄ , neteisėtais ir pripažino negaliojančiomis 2020 m. liepos 14 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį NR. SUT(VLRD)-139, sudarytÄ su SIA „ANLAS“ ir 2020 m. liepos 14 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT(VLRD)-140, sudarytÄ su UAB „GTB Trade“.

26. Ä®vertinęs atsakovės argumentus, jog ji yra perkantysis subjektas pagal PÄ®, bet ne perkančioji organizacija, teismas juos atmetė. Å iÄ savo iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, jog (1) Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) atlikusi tikrinimÄ (2019 m. birželio 7 d. Tikrinimo ataskaita Nr. 4S-704) dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ priimtų sprendimų, susijusių su jos dukterinių įmonių, tame tarpe ir atsakovės, statusu, nustatė, jog atsakovė atitinka VPÄ® 2 straipsnio 25 dalies sÄ lygas ir pripažintina perkančiÄ ja organizacija, (2) tiek Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3872-934/2019, tiek Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020, kuriose buvo vertinami atsakovės veiksmai, susiję su pirkimo Nr. 12-60/2019 vykdymo teisėtumu, o tuo pačiu atsakovės statuso klausimo nagrinėjimu, konstatavo, kad atsakovė atitinka perkančiosios organizacijos statusÄ VPÄ® 2 straipsnio 25 dalies prasme, todėl įsigydama prekes, paslaugas ar darbus turėjo vadovautis VPÄ® nuostatomis.

Teismas taip pat išaiškino, kad nurodytais teismų sprendimais yra konstatuoti prejudicinę reikšmę turintys faktai, todėl atsakovė su jais nesutikti, ar jų ginčyti negali.

27. Nustatęs, kad pagal atsakovės įstatus, bendrovės veiklos tikslas yra komercinės veiklos, susijusios su geležinkelių riedmenų ir jų įrangos gamyba, remontu, eksploatavimu ir technine priežiÅ«ra, vykdymas, teismas sprendė, kad atsakovė neužsiima geležinkelio tinklų statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu. Todėl atsakovė neatitinka PÄ® įtvirtinto perkančiojo subjekto statuso, kadangi nors ir yra perkančioji organizacija, tačiau nevykdo PÄ® I skyriaus II skirsnyje nurodytų veiklų. Tai patvirtina, kad PÄ® 14 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį atsakovė taikėneteisėtai.

28. Atsakovė taip patneįrodė, jog Pirkimu siektos įsigyti prekės buvo skirtos perparduoti tretiesiems asmenims. Nors atsakovės su SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“ sudarytųSutarčių 1.1 punktuose įvardinta, jog Pirkimo tikslas yra perparduoti Pirkimo objektÄ tretiesiems asmenims, tačiau teismas tai vertino kaip deklaratyviÄ formuluotę, kurios nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nepagrindė tokios formuluotės reikÅ¡mės, o Sutarčių turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog įsigyjamos prekės yra atsakovės gamybiniams poreikiams, o ne perpardavinėjimo tretiesiems asmenims tikslais. Atsakovė kartu nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindÄ , kuriuo įgytos prekės bÅ«tų perparduodamos.

29. Vykdydama PirkimÄ , perkančioji organizacija nesilaikė VPÄ® 26 straipsnio 1 dalyje ir VPÄ® 22 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pareigų, nes iÅ¡ anksto vieÅ¡ai nepaskelbė apie PirkimÄ atsakovės metiniame pirkimų plane bei neįvykdė įpareigojimų kviesti tiekėjus teikti pasiÅ«lymus vieÅ¡u skelbimu apie PirkimÄ . Atsakovė taip pat pažeidė imperatyvias 2017 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos apraÅ¡o taisykles, pagal kurias, atsižvelgiant į Pirkimo vertę, Pirkimas privalėjo bÅ«ti vykdomas skelbiamos apklausos bÅ«du, naudojantis CVP IS priemonėmis (ApraÅ¡o 21.1., 21.2. punktai). Kadangi Pirkimas nebuvo organizuotas vadovaujantis viešųjų pirkimų procedÅ«ras reguliuojančiomis taisyklėmis, teismas PirkimÄ laikė įvykdytu neteisėtai.

30. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi galimybę lygiais pagrindais konkuruoti dėl Pirkimo sutarties su atsakove sudarymo ir pateikti savo pasiÅ«lymÄ Pirkime, kuris bÅ«tų vertinamas užtikrinant sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ tarp potencialių tiekėjų, jeigu ne atsakovės elgesys,kuomet buvo nesilaikoma Viešųjų pirkimų tarnybos, teismų įpareigojimų ir konstatuotų prejudicinių faktų. IeÅ¡kovės teisės ir teisėti interesai yra akivaizdžiai pažeistidėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, neskelbiant vieÅ¡ojo pirkimo, kuriameieÅ¡kovė negali dalyvauti lygiomis teisėmis ir konkuruoti su kitais tiekėjais.

Tiekėjas šiuo atveju tampa neapsaugotas nuo panašių neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų vykdant kitus viešuosius pirkimus. Atsižvelgdamas į tai bei aplinkybę, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog pirkimas, analogiškas ginčo Pirkimui, nebus skelbiamas, teismas sprendė, kad ieškovė neprarado teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiojo subjekto sprendimo, šiam nutraukus sudarytas Sutartis. Aplinkybė, kadPirkimas pasibaigė, kadangi buvo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis ir bylos nagrinėjimo metu 2020 m. rugpjūčio 17 d. bendru sutarimu nutrauktos, taip pat nepašalina ieškovės suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi.

31. Teismas nesutiko su atsakove, jog bylÄ reikia nutraukti, nes ieÅ¡kovės ginčijamų sutarčių nutraukimas nedaro įtakos reikalavimui pripažinti jas negaliojančiomis. Teismui nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ (pagal VPÄ® 105 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį negaliojančia, jeigu perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį, nepaskelbusi apie supaprastintÄ pirkimÄ CVP IS, kai tai nėra leidžiama pagal Å¡io įstatymo reikalavimus), sudaryta Pirkimo sutartis buvo pripažinta niekine (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis).Sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, reiÅ¡kia konstatavimÄ , kad jis de jure (teisiÅ¡kai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).Taigi, teismui pripažinus neteisėtais atsakovės veiksmus vykdant PirkimÄ , jo pagrindu sudarytos Sutartys yra negaliojančios, kaip prieÅ¡taraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 32. Atsakovė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymÄ pagal atsakovės Å¡iame apeliaciniame skunde minimÄ paklausimÄ , prijungti šį atsakymÄ prie Å¡ios bylos, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nutraukti civilinę bylÄ Nr. e2-3627-779/2020, netenkinuspirmojo reikalavimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 32.1.

VPT 2019 m. birželio 7 d. Tikrinimo ataskaitoje Nr. 4S-704nebuvo sprendžiama dėl konkretaus atsakovės statuso – perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar perkančiojo subjekto su perkančiosios organizacijos požymiais.„Perkančiosios organizacijos“ sÄ voka buvo naudojama kaip bendrinis žodis. VPT ataskaitoje buvo nurodyti tikrinimo tikslai – įvertinti perkančiojo subjekto (turima omenyje AB „Lietuvos geležinkeliai“) argumentus ir paaiÅ¡kinimus, susijusius su AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovių statusu, pripažįstant juos perkančiÄ ja organizacija (perkančiuoju subjektu);

įvertinti perkančiosios organizacijospožymius, kriterijus. VPT tikrinimo pagrindinis klausimas buvo, „ar perkančiojo subjekto dukterinės įmonės <...> UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas<...> pripažintinos perkančiosiomis organizacijomis (perkančiaisiais subjektais)“. VPT aiÅ¡kiai nurodė, kad „vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡io tikrinimo klausimų yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių bendrovių statusas ir sutarčių sudarymaspagal vieÅ¡iesiems pirkimams taikomas procedÅ«ras ir reikalavimus.“ Taigi, akivaizdu, kad VPT vertino, ar apskritai atsakovė, pagal vertinamuoju laikotarpiu buvusias faktines aplinkybes, sudarydama sutartis ir vykdydama savo veiklÄ , privalo taikyti vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, ar visgi jos vykdoma veikla ir pirkimai yra iÅ¡imtinai komercinio pobÅ«džio. 32.2.

Atsakovė, siekdama pagrįsti aukščiau iÅ¡dėstytÄ argumentÄ ,2020 m. spalio 7 d. iÅ¡siuntė VPT raÅ¡tÄ su praÅ¡ymu patvirtinti, kad 2019 m. VPT ataskaitoje nebuvo nagrinėjama ir vertinama, ar atsakovė (ir atitinkamai kitos AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinės bendrovės) yra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai. Todėlatsakovė teismo praÅ¡o gautÄ atsakymÄ prijungti prie bylos kaip įrodymÄ , patvirtinantį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino arba net nevertino VPT ataskaitos turinio ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . 32.3.

Pats perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusas, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus kriterijus irtuo metu egzistavusias aplinkybes beiįmonės vykdomas veiklas, yra pasirenkamas pačios įmonės. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis, pasikeitus arba iÅ¡nykus tuo metu egzistavusioms aplinkybėms, negali pasikeisti. Be to, tiek VPÄ®, tiek PÄ® reglamentavimas yra grindžiamas identiÅ¡kais viešųjų pirkimų principais bei tikslais. Todėl vien pats faktas, kurį įstatymÄ taikyti pasirinks subjektas savo pirkimams, formaliai neturi esminės reikÅ¡mės pamatinių viešųjų pirkimų taisyklių laikymuisi ir konkurencijos užtikrinimui.

Kita vertus, pasirinkimas turi bÅ«ti pagrįstas ir pats atitinkamų taisyklių taikymas teisėtas. 32.4. VPT ataskaita taip pat buvo vienu iÅ¡ Å¡altinių, kuriuo vadovavosi teismai ginče dėl atsakovės statuso, tačiau nei teismai priimtuose sprendimuose (Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3872-934/2019, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-732-872/2020), nei VPT nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės teisinio statuso ta apimtimi, kuri yra bÅ«tent Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas,t.y. teismai nenagrinėjo, ar atsakovė pagal savo vykdomos veiklos pobÅ«dį turėtų bÅ«ti laikytina perkančiuoju subjektu ar perkančiÄ ja organizacija, ar perkančiuoju subjektu su perkančiosios organizacijos požymiais.

Visų instancijų teismai apskritai vertino, ar atsakovė atitinka perkančiosioms organizacijoms / perkantiesiems subjektams keliamus kriterijus / požymius ir ar jai turėtų bÅ«ti taikytinos vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neįsigilino į sprendime nurodytų ir neva prejudicinę reikÅ¡mę turinčių Å¡altinių – VPT ataskaitos ir teismų sprendimų turinį, pateikė jų turinį iÅ¡kreipiančiÄ interpretacijÄ , sprendimo iÅ¡vada dėl neva neginčijamai konstatuoto atsakovės statuso yra iÅ¡ esmės klaidinga ir ydinga. 32.5.

Atsakovės įstatų 10 punkte nurodyta, kad ji be 7 ir 8 punktuose iÅ¡vardintos veiklos bei tikslų, gali verstis ir kita teisės aktuose numatyta veikla, neprieÅ¡taraujančia jos tikslams, t. y. galimų veiklų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir atsakovė turi teisę verstis bet kokia kita, teisėta veikla. VPT 2020 m rugpjūčio 3 d. iÅ¡vadoje, teiktoje Å¡ioje byloje, nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar įmonės statusas turėtų bÅ«ti kvalifikuotinas kaip perkančiojo subjekto ar kaip perkančiosios organizacijos, sprendžiama pagal įmonės sudaromų sutarčių sÄ sajas ir santykį su PÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytomis veiklomis.

PĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš atvejų, kuomet pirkimams yra taikomos šio įstatymo normos, t.y. įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms sutinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu. Taigi, į PĮ 8 straipsnio taikymo sritį patenka veikla, susijusi su paslaugų teikimu statant, įrengiant ir (arba) eksploatuojant tinklus, skirtus teikti visuomenei, įskaitant, bet neapsiribojant, geležinkelio paslaugas. 32.6.

Lietuvos apeliacinis teismascivilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020 nustatė, kad „<...>VLRD atliekama lokomotyvų, visų tipų kelio maÅ¡inų techninė priežiÅ«ra, remontas ir gamyba, <...> keleivinių riedmenų techninė priežiÅ«ra, <...> iÅ¡ esmės yra skirta užtikrinti saugų riedmenų eksploatavimÄ bei tuo prisidėti prie valstybės per jos kontroliuojamÄ AB „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrinamų vieÅ¡ojo intereso poreikių geležinkelio transporte tenkinimo <...>“.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad atsakovė taip pat teikia transporto paslaugas, susijusias su tinklų eksploatavimu. Taigi VLRD pagrįstai ginčo PirkimÄ vykdė, vadovaudamasiPÄ®.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad teismas visiÅ¡kai nesigilino į perkančiojo subjekto statusÄ nulemiančių požymių turinį bei neatliko atsakovės atitikimo minėtiems požymiams vertinimo. 32.7. Nutraukus Sutartis, ginčo objekto nebeliko, kadangi ieÅ¡kinio patikslintais reikalavimais ir dublike ieÅ¡kovė prašė nutraukti pirkimo procedÅ«ras (kas jau savaime, atsižvelgiant į faktinę situacijÄ negali bÅ«ti įgyvendinta, nes Pirkimas buvo pasibaigęs sudarius sutartis) ir/ arba pripažinti Sutartis neteisėtomis ir jas nutraukti (kas taip pat yra neįmanoma, nes Sutartys buvo nutrauktos bylos nagrinėjimo metu).

Todėl yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad nebeliko ir ieÅ¡kovės teisinio suinteresuotumo. Byla turėjo bÅ«ti nutraukta (CPK 293 straipsnis), kadangi teisiÅ¡kai objektyviai tampa nebeįmanoma patenkinti ieÅ¡kinio, t.y. objektyviai nebeliko atsakovės sprendimų, kurie ginčijami ieÅ¡kovės. 32.8. Teismo iÅ¡vada dėl to, jog atsakovė turi įrodinėti, jog neketina vykdyti analogiÅ¡ko pirkimo, neatitinka teismų suformuotos praktikos. IeÅ¡kovėsargumentai, jog jai bus užkirstas kelias dalyvauti tokiuose pat arba naujuose pirkimuose, yra klaidinantis teismÄ ir tėra jos subjektyvus vertinimas bei prielaidos.

Pirma, atsakovė nerengė analogiÅ¡ko pirkimo. Antra,ieÅ¡kovė ir toliau dalyvauja atsakovės tiek skelbiamuose, tiek neskelbiamuose pirkimuose. 32.9. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nustatančias bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tvarkÄ ir jų paskirstymÄ . IeÅ¡kovei buvo priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi iÅ¡laidos, kadangi nagrinėjama byla nebuvo didelės apimties, byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, ieÅ¡kovės atstovo rengti procesiniai dokumentai nebuvo didelės apimties, iÅ¡ esmės atkartotas taspats atsakovei teiktos pretenzijos turinys.

33. IeÅ¡kovė UAB „Skinest Baltija“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės ir prijungti prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. eI3-732-872/2020, apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais papildomais argumentais: 33.1. NeiÅ¡nagrinėjus ginčo iÅ¡ esmės ir nepriėmus galutinio sprendimo, VLRD turėtų galimybę pakartotinai vykdyti riedmenų stabdžių sistemos atsarginių dalių pirkimÄ nesilaikant VPÄ®nuostatų ir užkertant keliÄ ieÅ¡kovei apskritai dalyvauti tokiame pirkime bei sÄ Å¾iningai konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo pateikiant savo pasiÅ«lymÄ .

Todėl Sutarčių nutraukimas, kuriuo yra motyvuojamas VLRD praÅ¡ymas nutraukti ginčo bylÄ , jokiu bÅ«du nepanaikino ar nesumažino ieÅ¡kovės teisinio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi. 33.2. Jeigu ginčo byla bÅ«tų nutraukta, VLRD veiksmai sudarant sutartis ginčijamu bÅ«du (pažeidžiant imperatyvias VPÄ® nuostatas) liktų neįvertinti, o tai sudarytų galimybę jai ateityje toliau atlikti Å¡ioje byloje įrodinėjamus, ginčijamus neteisėtus veiksmus. Atitinkamai ieÅ¡kovė pakartotinai turėtų kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, reikalaudama pripažinti tokius VLRD veiksmus neteisėtais. 33.3.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pirkimo procedÅ«rų pabaiga galėtų bÅ«ti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigÄ tik tuo atveju, kai bÅ«tų visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad naujas analogiÅ¡kas pirkimas nebus skelbiamas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-86-916/2020; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415).Nors nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo analizuojama situacija, kuomet bylos nagrinėjimo teisme metu pasibaigė pirkimo procedÅ«ros ir teismas nepripažino, jog Å¡i aplinkybė paÅ¡alina tiekėjo teisinį suinteresuotumÄ civilinės bylos baigtimi, o nagrinėjamoje byloje VLRD klaidingai įrodinėja, jog teisinis ieÅ¡kovės suinteresuotumas dingo dėl nutrauktų ginčo sutarčių, nurodyta kasacinio teismo praktika vis tiek yra aktuali ir taikytina tuo aspektu, jog abiem atvejais (tiek pasibaigus pirkimo procedÅ«roms, tiek nutraukus ginčo sutartis) tiekėjas netampa apsaugotas nuo analogiÅ¡kų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ateityje. 33.4.

Ginčijamų sutarčių nutraukimas nepadarė jokios įtakos ieÅ¡kovės reikalavimui pripažinti neteisėtais VLRDveiksmus vykdant riedmenų stabdžių sistemos atsarginių dalių vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir nepaÅ¡alino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalyko, Å¡iuo veiksmu niekaip nebuvo patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai byloje,jų neiÅ¡sprendė, dėl to Å¡i aplinkybė neturėjo jokios reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylÄ ir joje priimant skundžiamÄ sprendimÄ . 33.5.

Ginčijamų sutarčių nutraukimas taip pat nepadarė poveikio reikalavimui pripažinti jas negaliojančiomis, kadangi VPÄ® 105 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, jog teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį negaliojančia, jeigu perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį nepaskelbusi apie supaprastintÄ pirkimÄ CVP IS, kai tai nėra leidžiama pagal Å¡io įstatymo reikalavimus. 33.6. Tai, kad VLRD bendru sutarimu nutraukė sutartis su SIA „ANLAS“ ir UAB „GTB Trade“, nereiÅ¡kia, jog Å¡alys Å¡ias sutartis laiko nesukuriančiomis joms teisinių padarinių nuo jų sudarymo momento.

PrieÅ¡ingai, kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 17 d. susitarimuosedėl prekių pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, net ir nutraukus Å¡ias sutartis Å¡alims lieka galioti visi konfidencialumo ir duomenų apsaugos įsipareigojimai. Taigi, net ir nutraukus Å¡ias ginčytas sutartis, Å¡alis dalinai vis dar sieja jų pagrindu atsiradę sutartiniai teisiniai santykiai. 33.7. Ginčijamų sutarčių nutraukimo pagrindas – sutrikęs prekių tiekimas. Tai reiÅ¡kia, kad nepripažinus Å¡ių sutarčių negaliojančiomis ir ateityje iÅ¡nykus jų nutraukimÄ lėmusioms aplinkybėms, VLRD bet kuriuo metu turės galimybę atkurti Å¡ių neteisėtų sutarčių galiojimÄ pasiraÅ¡ant susitarimus, atÅ¡aukiančius ginčijamų sutarčių nutraukimÄ ir pratęsti Å¡ių sutarčių vykdymÄ , taip akivaizdžiai toliau pažeidžiant ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus. 33.8.

PrieÅ¡ingai negu savo apeliaciniame skunde nurodo VLRD, nei Europos Teisingumo Teismas, nei galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia PÄ® 8 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo aiÅ¡kinti plečiamai, kad perkančiuoju subjektu bÅ«tų pripažįstamas ir tas subjektas, kuris aptarnauja subjektÄ , patenkantį į PÄ® reguliavimo sritį. 33.9. Nagrinėjant ginÄÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė kartu su paaiÅ¡kinimais pateikėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus su teisinių paslaugų detalizacija.

IeÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. 33.10. Kadangi įrodinėdama savo teiginius VLRD remiasi dokumentu, kuris kitai proceso Å¡aliai Å¡iuo metu nėra prieinamas (dokumentas nevieÅ¡as, kadangi ginčas nėra baigtas), siekiant užtikrinti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ procese, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI3-732-872/2020 bÅ«tina iÅ¡reikalauti iÅ¡ VLRD ir prijungti prie bylos.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

34. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Dėl naujų įrodymų priėmimo 35. Atsakovė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. spalio 15 d. raÅ¡tÄ â€žDėl Tikrinimo ataskaitos“, kuriuo siekia paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl VPT 2019 m. birželio 7 d.

Tikrinimo atskaitoje Nr. 4S-704 pateikto išaiškinimo dėl atsakovės statuso.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , taip pat į tai, kad pateiktas naujas įrodymas yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nėra didelės apimties, ieÅ¡kovė UAB „Skinest Baltija“ turėjo galimybę su juo susipažinti ir dėl jo prijungimo prie bylos jokių prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė, sprendžia, jog kartu su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu pateiktas naujas dokumentas – 2020 m. spalio 15 d. raÅ¡tas „Dėl Tikrinimo ataskaitos“, priimtinas (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų 37. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2020 m. birželio 12 d. elektroniniais laiÅ¡kais kreipėsi į pasirinktus tiekėjus, kviesdama juos iki 2020 m. birželio 18 d. (imtinai) pateikti pasiÅ«lymus VLRD vykdomame riedmenų stabdžių sistemos atsarginių dalių įsigijimo pirkime pagal pridedamÄ pasiÅ«lymo formÄ . Elektroniniuose laiÅ¡kuose taip pat buvo nurodyta papildoma informacija apie prekių pristatymo per 15 kalendorinių dienų po užsakymo pateikimo terminÄ , 12 mėn. prekių garantinį terminÄ , kartu su prekėmis bÅ«tinus pateikti dokumentus – atitikties sertifikatÄ , gamintojo deklaracijÄ , sÄ skaitos faktÅ«ros apmokėjimo terminÄ per 45 kalendorines dienas po jos užsakovei pateikimo bei Pirkimo – pardavimo sutarties 24 mėn. galiojimo terminÄ .

38. UAB „Skinest Baltija“,nors ir negavusi pakvietimo pateikti pasiÅ«lymÄ Pirkime, tokį pasiÅ«lymÄ pateikė. VLRD ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo nevertinus, tiekėja 2020 m. liepos 2 d. pateikė VLRD pretenzijÄ , kurioje pareikalavo nutraukti Pirkimo procedÅ«ras ir skelbti naujÄ PirkimÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais. Pretenzija buvo grindžiama tuo, jog (1) ginčo Pirkimo procedÅ«rų vykdymas yra neteisėtas, nes VLRD nesilaiko Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020, nustatyto įpareigojimo vadovautis VPÄ® nuostatomis, (2) nepaskelbusi Pirkimo vieÅ¡ai – nei metiniame pirkimų plane, nei vieÅ¡u skelbimu CVP IS – VLRD pažeidė skaidrumo ir nediskriminavimo principus, neteisėtai apribojo konkurencijÄ , (3) Pirkimo sÄ lygos yra neaiÅ¡kios ir netikslios (nustatytas per trumpas pasiÅ«lymo pateikimo terminas, nenustatyti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai ir sÄ lygos, neaiÅ¡kios susipažinimo su pasiÅ«lymais ir jų nagrinėjimo procedÅ«ros, nenustatytas reikalavimas dėl subtiekėjų iÅ¡vieÅ¡inimo, nenurodyti bÅ«dai dėl kreipimosi Pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinimo, nėra informacijos apie ginčų nagrinėjimo tvarkÄ ), pažeidžia skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principus, nesudaro galimybės lygiomis sÄ lygomis konkuruoti ir yra neteisėtos. 39. 2020 m. liepos 13 d. atsakyme į pretenzijÄ VLRD nurodė, kad Pirkimas buvo vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatų.

40. Bylos duomenimis 2020 m. liepos 14 d. VLRD pasirašė Prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT(VLRD)-139 su SIA „ANLAS“ ir Prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT(VLRD)-140 su UAB „GTB Trade“, kurios dėl nuo prekių pardavėjų nepriklausančių priežasčių (sutrikus prekių tiekimui) 2020 m. rugpjūčio 17 d. Susitarimais dėl prekių pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo buvo nutrauktos.

41. IeÅ¡kovei kreipusis į Vilniaus apygardos teismÄ dėl VLRD veiksmų, vykdant ginčo PirkimÄ , pripažinimo neteisėtais bei 2020 m. liepos 14 d. Prekių pirkimo – pardavimo sutarčiųpripažinimo negaliojančiomis, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino. Atsakovė, nesutikdama su tokiu sprendimu, apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nutraukti arba ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo (nutarties 32.1 – 32.9) bei ieÅ¡kovės atsiliepimo (nutarties 33.1 – 33.10) į jį argumentus, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl atsakovės statuso kvalifikavimo kaip perkančiosios organizacijospagal VPÄ® nuostatas ar kaip perkančiojo subjekto pagal PÄ® nuostatas, atitinkamaidėl ginčo Pirkimo vykdymo teisėtumo pagal VPÄ® ar PÄ® nuostatas, taip pat dėl ieÅ¡kovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sutartis po to, kai jos Å¡alių susitarimu buvo nutrauktos.

Dėl VPÄ® ir PÄ® santykio 42. VPÄ® 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimÄ . Å is įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarkÄ , įskaitant vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymÄ ir ginčų sprendimo tvarkÄ , nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (VPÄ® 1 straipsnio 2 dalis).

43. PÄ® 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Pirkimų įstatymo tikslas – užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumÄ ir skaidrumÄ . Å is įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarkÄ , įskaitant pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymÄ ir ginčų sprendimo tvarkÄ , nustato Å¡ių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (PÄ® 1 straipsnio 2 dalis).

44. VPĮ 2 straipsnio 37 punkte apibrėžta, kad viešasis pirkimas – tai vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo – pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui.

45. PĮ 2 straipsnio 13 dalyje yra nustatyta, kad pirkimas – vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), kai šios prekės, paslaugos ar darbai yra skirti PĮ 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti.

46. Iš nutarties 42-45 punktuose nurodytų norminių teisės aktų nuostatų aišku, kad tiek viešieji pirkimai, tiek pirkimai, atliekami vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, yra reguliuojami specialiųjų teisės aktų – Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, įstatymo.Nors abiem įstatymais iš esmės siekiama įsigyti tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, tačiau VPĮ ir PĮ taikomi skirtinguose pirkimų sektoriuose.

VPĮ reguliuoja viešuosius pirkimus taip vadinamo klasikinio sektoriaus srityse, o PĮ reguliuoja komunalinio sektoriaus viešuosius pirkimus. Taip pat skiriasi nurodytuose įstatymuose nustatyta pirkimo procedūrų ir pirkimo priemonių taikymo tvarka, pirkimus vykdantys subjektai bei jų nustatymo kriterijai.

47. VPĮ 8 straipsnyjenustatyta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų organizacijų pirkimams ir projekto konkursams:

1) kurie reikalingi Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai ar kelioms veikloms vykdyti (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

2) kuriems Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas netaikomas vadovaujantis jo 14, 18 ir 27 straipsnių nuostatomis (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir perkančiosios organizacijos, teikiančios Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pašto paslaugas, pirkimams ir projekto konkursams, reikalingiems šiai veiklai vykdyti (VPĮ 8 straipsnio 2 dalis).

48. Taigi VPÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nagrinėjamai bylai aktualios dvi VPÄ® netaikymo iÅ¡imtys. Pirma, VPÄ® normos netaikomos, jei vieÅ¡Ä jį pirkimÄ vykdo perkančioji organizacija, veikianti bet kurioje iÅ¡ PÄ® 5 – 11 straipsnių reglamentuojamų sričių, t. y. dujų ir Å¡ilumos Å«kio, elektros energijos, vandentvarkos, transporto paslaugų, paÅ¡to paslaugų, geografinės teritorijos eksploatavimo naftos arba dujų gavybos, anglių ar kito kietojo kuro žvalgymo ir gavybos paslaugų srityse, ir vieÅ¡asis pirkimas vykdomas dėl specifinių prekių, paslaugų ar darbų, skirtų PĮ 5 – 11 straipsniuose reguliuojamai komunalinio sektoriaus veiklaivykdyti.

Antra, VPÄ® normos netaikomos, kai vieÅ¡Ä jį pirkimÄ vykdančiai perkančiajai organizacijai, veikiančiai bet kurioje iÅ¡ PÄ® 5–11 straipsnių reglamentuojamų sričių, netaikomas PÄ® vadovaujantis PÄ® 14, 18 ir 27 straipsnių nuostatomis. Kadangi nurodyti PÄ® straipsniai numato PÄ® taikymo iÅ¡imtį, tai reiÅ¡kia, jog pirkimams, kurie vykdomi pagal PÄ® 14, 18 ir 27straipsnius, netaikomas nei VPÄ®, nei PÄ®.

49. VPÄ® 1 straipsnyje nustatyta Å¡io įstatymo taikymo sritis ir tikslas, taip pat VPÄ® 8 straipsnio nuostatos patvirtina, kad, pirma, bÅ«tent VPÄ®, kaip pagrindinis visus vieÅ¡uosius pirkimus valstybėje reglamentuojantis teisės aktas, atriboja viešųjų pirkimų sritis, reguliuojamas VPÄ® ir PÄ®, apibrėžia VPÄ® ir PÄ® santykį, pagal kurį PÄ® gali nustatyti tik tokį reglamentavimÄ , kuris neprieÅ¡tarauja VPÄ® ir kurį VPÄ® leidžia; tai taip pat reiÅ¡kia, jog PÄ® atžvilgiu VPÄ® taikomas subsidiariai, t. y. kai tam tikrų viešųjų pirkimų teisinių santykių PÄ® nereguliuoja, taikomos bendrosios VPÄ® įtvirtintos taisyklės; subsidiarus kitų teisės aktų nuostatų taikymo pobÅ«dis neeliminuoja kitų teisės aktų privalomų reikalavimų, įtvirtintų ne VPÄ® ir PÄ®, taikymo; antra, bÅ«tent VPÄ® nustato taisykles, kada perkančioji organizacija, veikianti bet kurioje iÅ¡PÄ®5–11 straipsniuose reglamentuojamų sričių, turi vykdyti vieÅ¡uosius pirkimus, vadovaudamasi VPÄ® ir kada – Pirkimų įstatymu:

PÄ® 5–11 straipsniuose nurodytai komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti bÅ«tiniems vieÅ¡iesiems pirkimams taikomas PÄ®, o vieÅ¡iesiems pirkimams, neskirtiems nurodyto komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti (pvz., numatytai PÄ®5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje), taikomas VPÄ®; taigi, vien ta aplinkybė, jog pirkimÄ vykdo vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančioji organizacija, savaime nereiÅ¡kia, kad pirkimas patenka į PÄ® reguliavimo sritį;trečia, VPÄ® tiesiogiai nurodo atvejus, kada vykdomiems pirkimams netaikomas nei PÄ®, nei subsidiariai VPÄ® (VPÄ® 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Å ias iÅ¡vadas patvirtina ir Å¡iai bylai aktualių teisės nuostatų, sprendžiant perkančiosios organizacijos bei perkančiojo subjekto statuso atribojimo klausimÄ , analizė. Dėl perkančiosios organizacijos ir perkančiojo subjekto statuso atribojimo 50. Apeliantė pagrįstai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovės teisinio statuso tuo aspektu, kuris bÅ«tent ir yra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. ar atsakovė pagal savo vykdomos veiklos pobÅ«dį laikytina perkančiuoju subjektu pagal PÄ®, ar perkančiÄ ja organizacija pagal VPÄ®.

Apeliantės nuomone, dėl nurodytos priežasties teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog atsakovė turi perkančiosios organizacijos statusÄ ir ginčijamam pirkimui turėjo bÅ«ti taikomas VPÄ®, neturėjo pagrindo remtis nei VPT parengta 2019 m. birželio 7 d. Tikrinimo ataskaita Nr. 4S-704, nei teismų anksčiau iÅ¡nagrinėtose bylose priimtais sprendimais, nes VPT Tikrinimo ataskaitos tyrimo objektas buvo kitas, o teismų kitose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgdama į nurodytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako dėl perkančiosios organizacijos statuso pagal VPÄ® ir perkančiojo subjekto statuso pagal PÄ® atribojimo, taip pat dėl atsakovės statuso vykdant ginčo pirkimÄ .

51. PÄ® 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, vykdantis bent vienos rÅ«Å¡ies iÅ¡ PÄ® 5–11 straipsniuose nurodytų rÅ«Å¡ių veiklÄ , jeigu jis:

1) yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį;

2) yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamÄ Ä¯takÄ dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklÄ reguliuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamÄ Ä¯takÄ , kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai: a. valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo; b. kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės iÅ¡leistos akcijos; c. turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiÅ«ros organų narių, administracijos pareigÅ«nų;

3) nėra nei perkančioji organizacija, nei Å¡ios dalies 2 punkte nurodyta įmonė, tačiau kompetentinga institucija jam suteikė specialiÄ sias arba iÅ¡imtines teises vykdyti Å¡iÄ veiklÄ , kaip nustatyta Å¡io straipsnio 2 dalyje.

52. Taigi, pagal PÄ®4 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus juridinis asmuo gali bÅ«ti pripažintas perkančiuoju subjektu, jeigu Å«kio subjektas vykdo bent vienÄ iÅ¡ PÄ®5–11 straipsniuose nurodytų rÅ«Å¡ių veiklų, taip pat jeigu Å«kio subjektas atitinka bent vienÄ iÅ¡ PÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatytų sÄ lygų – arba yra perkančioji organizacija pagal VPÄ®2 straipsnio 25 dalį, arba yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamÄ Ä¯takÄ dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklÄ reguliuojančių teisės aktų, arba yra juridinis asmuo, kuriam kompetentinga institucija suteikė specialiÄ sias arba iÅ¡imtines teises vykdyti Å¡iÄ veiklÄ .

53. Nurodytas reguliavimas reiÅ¡kia, jog perkančiuoju subjektu pagal PÄ® pripažįstamas, visų pirma, tas subjektas, kuris vykdo bent vienos rÅ«Å¡ies veiklÄ iÅ¡ PÄ® 5–11 straipsniuose nurodytų veiklos rÅ«Å¡iųir atitinka VPÄ® 2 straipsnio 25 dalyje įtvirtintÄ perkančiosios organizacijos apibrėžimÄ . PÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui bÅ«tina nustatyti dvi kumuliatyvias sÄ lygas: viena vertus, PÄ®gali bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai perkantieji subjektai vykdo veiklÄ vadinamojo komunalinio sektoriaus srityje; jeigu Å«kio subjektas tokios veiklos nevykdo, toks asmuo neturi perkančiojo subjekto statuso ir PÄ®taikyti nėra teisinio pagrindo; antra vertus, bÅ«tina nustatyti, ar nurodytame komunaliniame sektoriuje veikiantis subjektas atitinka perkančiosios organizacijos požymius, nustatytus VPÄ® 2 straipsnio 25 dalyje.

PÄ®4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra pateikta perkančiosios organizacijos samprata, o nukreipiama vadovautis VPÄ®2 straipsnio 25 dalies nuostatomis. Taigi, įstatymų leidėjo valia yra visas perkančiÄ sias organizacijas, kurios turi vadovautis vadinamuoju klasikinio sektoriaus viešųjų pirkimų reguliavimu ir kurios vykdo komunalinio sektoriaus veiklÄ , be jokių kitų sÄ lygų priskirti perkantiesiems subjektams, kuriems bÅ«tų taikomas PÄ®.

54. VPÄ® 2 straipsnio 25 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija – tai (1) valstybės ar savivaldybės institucija; (2) vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio vieÅ¡iesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklÄ Ä¯prastinėmis rinkos sÄ lygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad vieÅ¡ieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobÅ«džio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

c) turi administracijÄ , valdymo ar priežiÅ«ros organÄ , kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų Å¡ioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.

55. Pagal PÄ® 4 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ perkančiuoju subjektu taip pat laikytinas juridinis asmuo, kuris vykdo bent vienÄ iÅ¡ PÄ® 5–11 straipsniuose nurodytų veiklų ir yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamÄ Ä¯takÄ dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklÄ reguliuojančių teisės aktų. Taigi, lemiamÄ Ä¯takÄ gali daryti tik perkančiosios organizacijos, t. y. subjektai, atitinkantys VPÄ®2 straipsnio 25 dalies sÄ lygas.

Jeigu įtakÄ daro kiti fiziniai ar juridiniai asmenys ar perkantieji subjektai (PĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkto sÄ lygas atitinkantys subjektai) ir nėra kitų Å¡iame straipsnyje nurodytų sÄ lygų, tuomet juridinis asmuo perkančiojo subjekto sampratos neatitinka. Vertinimas dėl perkančiojo subjekto statuso turi bÅ«ti atliekamas atsižvelgiant į funkcinį metodÄ , t. y., kaip ir sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos statuso pagal VPÄ® 2 straipsnio 25 dalį, svarbu ne tai, kokia juridinio asmens forma (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar kt.), o tai, kokiu tikslu juridinis asmuo buvo įsteigtas.Nurodyti priklausomybės kriterijai yra alternatyvÅ«s, kas reiÅ¡kia, kad pakanka nustatyti bent vieno iÅ¡ jų egzistavimÄ .

PÄ® 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat įtvirtinta prezumpcija, kai visais atvejais laikoma, kad perkančioji organizacija daro tiesioginę ar netiesioginę lemiamÄ Ä¯takÄ , kai: (i) perkančioji organizacija valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo; (ii) perkančioji organizacija kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės iÅ¡leistos akcijos; (iii) perkančioji organizacija turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiÅ«ros organų narių, administracijos pareigÅ«nų.

Pripažįstama, kad subjekto kontrolė egzistuoja, kai teisės normoje nustatyta arba vieÅ¡ojo administravimo institucijos priima sprendimus dėl gaminamų prekių kainos, kiekio, veiklos pobÅ«džio, krypties bei tempo, teisės centrinės administracijos atstovui likviduoti šį subjektÄ , galimybės vieÅ¡ojo administravimo institucijai vykdyti patikras vietoje, atlikti auditus bei teikti iÅ¡ to iÅ¡plaukiančius pasiÅ«lymus(Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2001 m. vasario 1 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , C-237/99, Rink. 2001, p. I-939).Be to, valdymui (kontrolei), kitaip tariant, subjekto nesavarankiÅ¡kumui, prilyginamas ir tam tikras finansinės priklausomybės aspektas, t. y. atvejis, kai Å¡is subjektas neprisiima finansinės rizikos ir valstybė finansinėmis priemonėmis gali apsaugoti jį nuo likvidavimo (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Komisija / Ispanija, C-283/00).

Taigi, turi būti nustatytas perkančiosios organizacijos dominavimas perkančiojo subjekto veikloje, t. y. nepakanka, kad perkančioji organizacija turėtų akcijų (pajų, dalių), būtų investavusi į juridinį asmenį ar skirtų minimaliai priežiūros ar valdymo narių, o turi būti lemiama perkančiosios organizacijos finansavimo, kontrolės ar valdymo įtaka viešajam juridiniam asmeniui.

56. PĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta perkančiojo subjekto samprata nuo perkančiosios organizacijos sampratos skiriasi tuo, kad pagal PĮįmonė komunalinio sektoriaus srityje vykdo veiklÄ , kuri yra komercinio ar pramoninio pobÅ«džio, tuo tarpu perkančiosios organizacijos statuso vienas iÅ¡ elementų, kaip minėta anksčiau, yra nepramoninio ir nekomercinio pobÅ«džio veikla. Jeigu vieÅ¡asis juridinis asmuo vykdo tiek komercinę ar pramoninio pobÅ«džio veiklÄ , tiek nepramoninio ir nekomercinio pobÅ«džio veiklÄ , toks asmuo atitinkair visus perkančiosios organizacijos statuso kriterijus, t. y. pagal PĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir VPÄ® 2 straipsnio 25 dalįjis laikomas ne tik perkančiuoju subjektu, bet ir perkančiÄ ja organizacija.

57. Perkančiuoju subjektu pripažįstama ir įmonė, kuri nors ir nėra perkančioji organizacija pagal VPÄ® 2 straipsnio 25 dalį ir kuriosnevaldo bei jai nedaro įtakos perkančiosios organizacijos, tačiau kuriai kompetentinga institucija suteikė specialiÄ sias arba iÅ¡imtines teises vykdyti PÄ® 5–11 straipsniuose nurodytÄ veiklÄ kaip nustatyta PĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Dėl VLRD statuso ir Pirkimo vykdyto pagal PÄ® teisėtumo 58. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog VLRD nėra perkantysis subjektas, teigia, kadsavo vykdoma lokomotyvų, visų tipų kelio maÅ¡inų techninės priežiÅ«ros, remonto ir gamybos, keleivinių riedmenų techninės priežiÅ«ros veikla, skirta užtikrinti saugų riedmenų eksploatavimÄ , ji prisideda prie valstybės per jos kontroliuojamÄ AB „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrinamų vieÅ¡ojo intereso poreikių geležinkelio transporte tenkinimo, tokiu bÅ«du ji teikia transporto paslaugas, susijusias su tinklų eksploatavimu, todėl yra perkantysis subjektas, o ne perkančioji organizacija.

59. Aukščiau nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perkančiuoju subjektu yra laikomas subjektas, kuris vykdo veiklÄ vienoje iÅ¡ PÄ® 5 – 11 straipsniuose nurodytų veiklos sričių ir atitinka VPÄ® nustatytus perkančiosios organizacijos kriterijus (nutarties 53 – 54 punktai).

60. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020, konstatavo visas bÅ«tinas sÄ lygas atsakovei pripažinti perkančiosios organizacijos teisinį statusÄ , t. y. nustatė, kad UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, bÅ«dama dukterine AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrove, (1) finansine, valdymo ar kontrolės prasme yra priklausoma nuo kitos perkančiosios organizacijos, atsakovės valdymo organo nariai skiriami AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri pati yra valstybės kontroliuojama įmonė ir atitinka visus VPÄ® 2 straipsnio 25 dalyje nustatytus perkančiosios organizacijos požymius (nutarties 30 punktas),(2) atsakovė įsteigta siekiant specialaus tikslo tenkinti vieÅ¡ojo intereso poreikius, t. y. jos veikla ar veiklos dalis yra skirta specialiai vieÅ¡iesiems interesams tenkinti, atsakovės įsteigimo tikslas ir vykdoma veikla yra bÅ«tina tam, jog trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų vykdyti savo veiklÄ , skirtÄ vieÅ¡ojo intereso poreikiams tenkinti.

Atsakovės atliekama lokomotyvų, kitų traukos riedmenų, visų tipų kelio maÅ¡inų techninė priežiÅ«ra, remontas ir gamyba, keleivinių riedmenų techninė priežiÅ«ra iÅ¡ esmės yra skirta užtikrinti saugų riedmenų eksploatavimÄ bei tuo prisidėti prie valstybės per jos kontroliuojamÄ AB „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrinamų vieÅ¡ojo intereso poreikių geležinkelio transporte tenkinimo (nutarties 31 –35, 36 – 52 punktai), (3) nepaisant to, kad bendrovė organizuoja vieÅ¡uosius pirkimus,atsižvelgiantį atsakovės veiklos sritį, kurioje veikti atsakovė buvo įsteigta, jos prisiimamos veiklos rizikos laipsnį, gaunamų veiklos pajamų Å¡altinius ir jų lyginamÄ jį svorį, veikimÄ ne įprastinės iÅ¡plėtotos konkurencijos sÄ lygomis, atsakovės vykdoma veikla vieÅ¡ojo intereso poreikių tenkinimui yra nepramoninio ir nekomercinio pobÅ«džio (nutarties 53 – 72 punktai).

61. Taigi, VPÄ® 2 straipsnio 25 dalyje numatytosbÅ«tinos sÄ lygos, patvirtinančios atsakovės perkančiosios organizacijos teisinį statusÄ , nustatytos Å¡alims nagrinėjamoje byloje res iudicata, prejudicinę ir privalomÄ jÄ galiÄ turinčia įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje, kurioje ginčas vyko tarp tų pačių Å¡alių.

62. Aplinkybės, kad atsakovė turi perkančiosios organizacijos pagal VPÄ® statusÄ , iÅ¡ esmės neginčija ir pati apeliantė, tik nurodo, jog ji yra perkantysis subjektas pagal PÄ®.

63. AnalogiÅ¡kai Lietuvos apeliacinis teismas ir 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1320-236/2019, nustatęs, kad kita AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinė įmonė AB „LG CARGO“ įsteigta užtikrinti jÄ kontroliuojančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ tikslų įgyvendinimÄ arba prie jo prisidėti, jos veikloje yra naudojamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ turtas,AB „LG CARGO“ veikla ir jos rezultatai yra tiesiogiai naudojami AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindinėje veikloje, todėl bent iÅ¡ dalies yra ne komercinio ir ne pramoninio pobÅ«džio, sprendė, kad AB „LG CARGO“ atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies sÄ lygas.

64. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad VLRD atitinka VPÄ® 2 straipsnio 25 dalyje įtvirtintÄ perkančiosios organizacijos apibrėžimÄ , t. y. ji tenkina vienÄ iÅ¡ perkančiojo subjekto, numatyto PÄ®, statuso pripažinimui bÅ«tinų požymių.

65. Kaip teisingai nurodo apeliantė, siekiant nustatyti, ar įmonės statusas kvalifikuotinas kaip perkančiojo subjekto, sprendžiama pagal įmonės sudaromų sutarčių sÄ sajas ir santykį su veikla, t. y. su PÄ® 5–11 straipsniuose nurodytomis veiklomis.Nagrinėjamu atveju aktualioje PÄ® 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad PÄ® taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rÅ«Å¡ims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu.Taigi, nurodytoje įstatymo normoje yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios konstatuoti,kada perkantysis subjektas pirkimus, susijusius su PÄ® 8 straipsnyje numatyta veiklos rÅ«Å¡imi (transporto paslaugos), turi vykdyti pagal PÄ® reikalavimus: pirma, pirkimai turi bÅ«ti skirti teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas,antra, veikla turi bÅ«ti susijusi su paslaugų teikimu statant, įrengiant ir (arba) eksploatuojant tinklus.

66. IÅ¡ į bylÄ pateiktų VLRD įstatų aiÅ¡ku, kad pagrindinis bendrovės tikslas yra komercinės veiklos, susijusios su geležinkelių riedmenų ir jų įrangos gamyba, remontu, eksploatavimu ir jų technine priežiÅ«ra, vykdymas konkurencinėje rinkoje, siekiant pelno, racionalaus ir efektyvaus lėšų, turto ir kitų iÅ¡teklių panaudojimo, naudos bendrovės akcininkui ir jo turtinių interesų užtikrinimo. Å i aplinkybė patvirtina aukščiau minėtų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl VLRD veikimo iÅ¡skirtinai AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai, t. y. bendrovė iÅ¡ esmės aptarnauja savo akcininkę, padėdama Å¡iai tinkamai ir laiku vykdyti veiklÄ , skirtÄ vieÅ¡ojo intereso poreikiams tenkinti. Tačiau tai neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad VLRD vykdoma veikla kartu patenka į PÄ® 8 straipsnio reguliavimo sritį.

67. Apeliantė tvirtina, kad ji yra perkantysis subjektas, nes teikia transporto paslaugas, susijusias su geležinkelių tinklų eksploatavimu. ESTT, pasisakydamas dėl Direktyvos 2004/17 5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje vartojamos sÄ vokos „eksploatavimas“, iÅ¡aiÅ¡kino, kad terminas „eksploatavimas“ turėtų bÅ«ti suprantamas pagal savo įprastÄ prasmę, kaip nuoroda į objekto naudojimÄ arba naudojimÄ si teise gauti iÅ¡ jo pajamas, todėl „tinklų eksploatavimo“ veikla nurodo teisę naudotis geležinkelių tinklu, siekiant teikti transporto paslaugas, o „tinklų teikimo“ veikla reiÅ¡kia tinklo valdymÄ (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2019 m. vasario 28 d.

Sprendimas byloje SJ, C-388/17, p. 49-54). VLRD vykdo veiklÄ , susijusiÄ su geležinkelių riedmenų ir jų įrangos gamyba, remontu, eksploatavimu ir technine priežiÅ«ra, tačiau pati neužsiima ne tik geležinkelio tinklų statyba, įrengimu, ko pati ir neginčija, tačiau taip pat ir geležinkelio tinklų eksploatavimu. VLRD savo veikla padeda patronuojančiai bendrovei eksploatuoti geležinkelių tinklus, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog dėl to apeliantė pati eksploatuoja geležinkelių tinklus.

Anksčiau pateikti argumentai paneigia ir apeliantės teiginius, neva pats subjektas turi teisę ir galimybę pasirinkti savo teisinį statusÄ . Perkančiuoju subjektu laikomas tiktas subjektas, kuris atitinka visus VPÄ® ir PÄ® nustatytus Å¡iam statusui įgyti bÅ«tinus kriterijus, o ne tas, kuris nusprendė tokį statusÄ sau nustatyti bei įregistruoti. Remiantis nurodytu, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad VLRD neatitinka perkančiojo subjekto, įtvirtinto PÄ®, apibrėžimo.

68. Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, 2020 m. birželio 12 d. paskelbdama ir vykdydama riedmenų stabdžių sistemos dalių pirkimÄ (kreipdamasi į atsakovės pasirinktus riedmenų stabdžių sistemos dalių gamintojus ir tiekėjus, ir iÅ¡siųsdama jiems kvietimus pateikti pasiÅ«lymus pagal pridedamÄ pasiÅ«lymo formÄ ), o vėliau, įvykdžiusi PirkimÄ , 2020 m. liepos 14 d. sudarydama dvi sutartis su tiekėjais, privalėjo laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo, įtvirtinto VPÄ® ir Pirkimų įstatyme. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ veiksmus, vykdant riedmenų stabdžių sistemos dalių pirkimÄ ir jį nutraukti, o esant sudarytai Pirkimo sutarčiai, jÄ nutraukti.

69. Nustačius, kad VLRD neturi perkančiojo subjekto statuso, tačiau atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytus perkančiosios organizacijos kriterijus, daroma išvada, kad VLRD yra perkančioji organizacija, kuri savo vykdomus viešuosius pirkimus turi vykdyti pagal VPĮ įtvirtintas nuostatas.

70. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal VPÄ®, įskaitant skelbimų apie pirkimÄ , kvietimų pateikti pasiÅ«lymÄ ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiÅ¡kų, pasiÅ«lymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimÄ , vyksta naudojantis CVP IS priemonėmis (VPÄ® 22 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad VLRD vykdytas ginčo Pirkimas buvo mažos vertės pirkimas, t. y. kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (be PVM), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (be PVM) (VPÄ® 4 straipsnio 3 dalis).

Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime kviečia skelbimu apie pirkimÄ iÅ¡skyrus atvejus, kai apie mažos vertės pirkimÄ gali bÅ«ti neskelbiama (VPÄ® 31 straipsnio 2 dalis). Apie mažos vertės pirkimÄ gali bÅ«ti neskelbiama, jeigu yra Å¡io įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sÄ lygų arba yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) nebuvo gauta paraiÅ¡kų ar pasiÅ«lymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiÅ¡kos ar pasiÅ«lymai yra nepriimtini ar netinkami, o pirminės pirkimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nekeičiamos;

2) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų;

3) paslaugos perkamos po projekto konkurso, apie kurį buvo skelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai;

4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM) (VPÄ® 31 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punktai). Remdamasi nurodytomis teisės normomis, VLRD galėjo neskelbti apie vykdomÄ mažos vertės ginčo PirkimÄ , jei egzistavo bent viena iÅ¡ nurodytų sÄ lygų. Pagal VPÄ® 26 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiÄ sias misijas, taip pat kitas perkančiÄ sias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarkÄ CVP IS paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, t. y.

VLRD apie planuojamÄ vykdyti mažos vertės ginčo PirkimÄ privalėjo paskelbti metiniame pirkimų plane CVP IS priemonėmis.

71. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iÅ¡ anksto vieÅ¡ai paskelbė apie ginčo PirkimÄ savo metiniame pirkimų plane CVP IS. Atsakovė iÅ¡siuntė kvietimus teikti pasiÅ«lymus pasirinktiems tiekėjams, t. y. vieÅ¡ai nepaskelbdama apie PirkimÄ , nors įrodymų, kad egzistavo bent viena iÅ¡ VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sÄ lygų arba 31 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punkte nurodytų sÄ lygų, byloje nėra. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ 2020 m. liepos 14 d. Sutarčių matyti, kad ginčo Pirkimo vertė virÅ¡ijo 10 000 Eur (be PVM): pagal su SIA „ANLAS“ sudarytÄ Sutartį vertė buvo 15 436,38 Eur be PVM, pagal su UAB „GTB Trade“ Sutartį vertė buvo 35 300,39 Eur be PVM.

Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad iÅ¡ anksto vieÅ¡ai nepaskelbdama apie ginčo PirkimÄ metiniame pirkimų plane bei neįvykdydama įpareigojimų kviesti tiekėjus teikti pasiÅ«lymus vieÅ¡u skelbimu apie PirkimÄ , VLRD nesilaikė VPÄ® 26 straipsnio 1 dalyje ir VPÄ® 22 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pareigų.

72. VPÄ® 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atliekant mažos vertės pirkimus, perkančioji organizacija turi vadovautis ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame Mažos vertės pirkimų tvarkos apraÅ¡e nustatytomis taisyklėmis. 2017 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-97 patvirtintų Mažos vertės pirkimų tvarkos apraÅ¡o taisyklių 21.2.1.punkte įtvirtinta, kad pirkimas gali bÅ«ti vykdomas neskelbiamų derybų bÅ«du, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM). Aukščiau konstatuota, kad ginčo Pirkimo vertė virÅ¡ijo 10 000 Eur (be PVM), t. y. atsakovė nepaskelbdama vieÅ¡ai apie ginčo PirkimÄ pažeidė irApraÅ¡o 21.2.1. punktÄ .

73. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad ginčo PirkimÄ teisėtai vykdė neskelbiamų derybų bÅ«du, taip pat teigia, kad Pirkimu siekė įsigyti perpardavimui skirtas prekes, todėl pagrįstai taikė PÄ® 14 straipsnyje įtvirtinta iÅ¡imtį, numatančiÄ , kad PÄ® reikalavimai netaikomi pirkimams, kurių tikslas – perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektÄ , jeigu perkantysis subjektas neturi specialiosios ar iÅ¡imtinės teisės perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti Å«kio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektÄ perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkantysis subjektas.

74. PĮ 14 straipsnyjeįtvirtinta iÅ¡imtis, pagal kuriÄ leidžiama netaikyti pirkimų tvarkos dėl disponavimo pirkimo objektu specifikos, kuri susijusi su perkančiojo subjekto konkurencinga veikla rinkoje, taikoma, esant visoms nustatytoms sÄ lygoms: (1) perkantieji subjektai įsigyja pirkimo objektÄ (prekes), turėdami specifinį tikslÄ â€“ perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektÄ , t. y. perkantieji subjektai pirkimÄ atlieka ne siekdami PÄ® 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tikslo įsigyti perkantiesiems subjektams reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant lėšas, o siekdami vykdyti komercinę veiklÄ : pardavimÄ , finansinę nuomÄ (lizingÄ ); (2) perkantieji subjektai neturi specialiosios ar iÅ¡imtinės teisės perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokio pirkimo objekto; (3) kiti Å«kio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektÄ perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkantysis subjektas, t. y. rinkos dalyviams nėra sudaromų kliūčių patekti į rinkÄ .

75. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad atsakovė neįrodė, jog Pirkimu siektos įsigyti prekės buvo skirtos perparduoti tretiesiems asmenims, nes (1) Sutarčių turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog prekės buvo įsigyjamos atsakovės gamybiniams poreikiams, o ne perpardavinėjimo tretiesiems asmenims tikslais ir (2) atsakovė kartu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindÄ , kuriuo įgytos prekės bÅ«tų perparduodamos (nutarties 28 punktas).

Be to, net ir vertinant, kad ginčo pirkimo objektas (riedmenų stabdžių atsarginės dalys) galbÅ«t bus panaudotas ne tiesiogiai VLRD gamybiniams poreikiams, nekeičia byloje padarytų iÅ¡vadų dėl atsakovės statuso ir Pirkimo tikslo. Minėta, kad PĮ nuostatos gali bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai perkantieji subjektai vykdo veiklÄ vadinamojo komunalinio sektoriaus srityje. PrieÅ¡ingu atveju, toks asmuo neturi perkančiojo subjekto statuso ir PĮ taikyti nėra teisinio pagrindo. PÄ® 14 straipsnio iÅ¡imtimi galėtų pasinaudoti tik perkantysis subjektas, veikiantis PÄ® 5–11 straipsniuose numatytoje komunalinio sektoriaus srityje.

Atsakovė VLRD nėra perkančiuoju subjektu, veikiančiu PÄ® 5–11 straipsniuose numatytoje komunalinio sektoriaus srityje, todėl, vykdydama PirkimÄ , vadovautis minėta PÄ® iÅ¡imtimi negalėjo. Dėl ieÅ¡kovės suinteresuotumo 76. Atsakovės įsitikinimu, aplinkybė, kad ginčo Pirkimas buvo baigtas, o Sutartys nutrauktos, patvirtina, kad ieÅ¡kovė nebeturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus bei praÅ¡yti Sutartis pripažinti negaliojančiomis, nes tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės buvo patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai.

Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

77. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus kasacinio teismo, inter alia remiantis ESTT praktika, pripažintos plačios tiekėjų teisės ginti savo pažeistus interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumÄ identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, t. y. Å¡io intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkÅ«rimas, ypač kai Å¡io intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.

Aptariamas kriterijus (interesas vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi) aiÅ¡kintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingÄ Ä¯gyvendinimÄ .Perkančiosios organizacijos sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ra turi bÅ«ti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo bÅ«tų sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalos nuo to momento, kai perkančioji organizacija iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , galinčiÄ lemti teisinius padarinius.

Tam, kad bÅ«tų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiÅ«rėjimo procedÅ«romis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumÄ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebÅ«tina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimÄ Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, ECLI:EU:C:2005:5). Aptarto teisinio suinteresuotumo pripažinimo iÅ¡imtimi laikytinos tiekėjÄ diskriminuojančių pirkimo sÄ lygų pavėluoto ginčijimo situacijos, kai Å¡is savo galbÅ«t pažeistus interesus gina ne iÅ¡ karto, iÅ¡vieÅ¡inus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015, 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020).

78. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Skinest Baltija“ verčiasi didmenine prekyba atsarginėmis geležinkelio riedmenų dalimis, geležinkelio infrastruktÅ«ros medžiagomis, vagonais ir lokomotyvais, juodaisiais metalais, ir kt. IeÅ¡kovė ne kartÄ dalyvavo VLRD vykdytuose pirkimuose ir atsakovė yra sudariusi su ieÅ¡kove sutartis dėl atitinkamų prekių / paslaugų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog bÅ«tent VLRD netinkamas ginčo Pirkimo vykdymas, t. y. neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidė ieÅ¡kovės teisę dalyvauti ginčo Pirkime ir galbÅ«t jį laimėti.Minėta, kad ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡siųstas pasiÅ«lymas dalyvauti ginčo Pirkime, o ieÅ¡kovei pasiÅ«lymÄ atsakovei pateikus, pastaroji jo nevertino.

Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , neiÅ¡nagrinėjus ginčo iÅ¡ esmės ir nepriėmus galutinio sprendimo, VLRD turėtų galimybę pakartotinai vykdyti riedmenų stabdžių sistemos atsarginių dalių pirkimÄ nesilaikant VPÄ® nuostatų ir užkertant keliÄ ieÅ¡kovei apskritai dalyvauti tokiame pirkime bei sÄ Å¾iningai konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo pateikiant savo pasiÅ«lymÄ . Todėl aplinkybė, kad ginčo Pirkimas buvo baigtas, nepanaikina ieÅ¡kovės suinteresuotumo įvertinti atsakovės veiksmų teisėtumÄ .

79. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad 2020 m. liepos 14 d. Sutartys buvo nutrauktos, nepanaikina ieÅ¡kovės suinteresuotumo dėl Å¡ių Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovei, kad Sutarčių nutraukimu nebuvo patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai, nes tokiu bÅ«du nebuvo įvertintas jų teisėtumas. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ pagal VPÄ® 105 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 punkto nuostatas, teisėtai ir pagrįstai pripažino Pirkimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, kaip prieÅ¡taraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o ne nutraukė bylÄ , kaip to siekia atsakovė. Dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 80. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

81. Atsakovė teigia, kad skundžiamu sprendimu ieškovei UAB „Skinest Baltija“ pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

82. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyti užmokesčio dydžiai.

83. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (praÅ¡ymu-ataskaita, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kredito įstaigos mokėjimai nurodymais) nustatyta, kad ieÅ¡kovėbylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį ir patyrė 4719 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, o ieÅ¡kovė skaičiavimų, kurie paneigtų Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , nepateikė.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, prieÅ¡ingai atsakovės teiginiams, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , atsižvelgė į ginčo sudėtingumÄ teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiÅ«riu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės argumentus dėlieÅ¡kovės neva pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose tariamai atkartoto pretenzijos turinio. IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktuose ieÅ¡kinyje, dublike, atsiliepime į atsakovės praÅ¡ymÄ nutraukti bylÄ iÅ¡dėstyti ne tik pretenzijoje pateikti, bet kartu ir nauji argumentai, kuriais ieÅ¡kovė įrodinėjo atsakovę esant perkančiÄ ja organizacija, jos vykdomos veiklos neatitikimÄ PÄ® 8 straipsnyje nurodytai veiklos sričiai, suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Todėl pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl netinkamo ieškovei iš atsakovės priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra.

84. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimÄ . IÅ¡ pateiktų dokumentų (praÅ¡ymo, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad ieÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 3 028,03Eur iÅ¡laidų.

85. Kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų dydį – 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur (užpraėjusio, t. y. 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , Rekomendacijų 8.11 punktas)), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 818 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus 86. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės ir prijungti prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI3-732-872/2020, nes įrodinėdama savo teiginius VLRD rėmėsi Å¡iuo sprendimu, kuris kitai proceso Å¡aliai Å¡iuo metu nėra prieinamas (dokumentas nevieÅ¡as).

87. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-732-872/2020 buvo vertinamas VPT 2019 m. birželio 7 d. Tikrinimo ataskaitos Nr. 4S-704 išvadų teisėtumas, kurioje taip pat nebuvo sprendžiama dėl konkretaus atsakovės statuso, tai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku,ieškovės prašymo netenkina. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“ (j. a. k. 300070820) iÅ¡ atsakovėsuždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (j. a. k.126280418) 1 818 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Aldona Tilindienė JÅ«ratė Varanauskaitė