fb9dc0a0-3399-4c01-beda-939d7c088ecd · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-2536-291/2014m.Nr. 2-70-3-01534-2014-2Procesinių sprendimų kategorijos: 30.9.2.;75.8.; 75.4.3.; 78.2.1.;77.4.2.; 116.1.                                 ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS                                                 SPRENDIMAS                                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2014m. rugpjūčio 1d.

                                                              Šiauliai    Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant Jolantai JuozapavičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovei B. A.,ieÅ¡kovės atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,atsakovui A. A.,atsakovo atstovui advokatui Ričardui Raliui,    VieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B.

A. ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei turto padalijimo,                                           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                             nustatė:       IeÅ¡kovė B. A. praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį ir nutraukti santuokÄ su atsakovu, konstatuojant, jog Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo A.

A. kaltės. Nurodo, jog su atsakovu susituokė 1977-09-03, tačiau jau 13 metų negyvena kartu. Gyvenant santuokoje, atsakovas neatliko savo kaip sutuoktinio pareigų, nesirÅ«pino Å¡eima, girtavo, smurtavo, buvo neiÅ¡tikimas. Apie 2000m. atsakovas paliko Å¡eimÄ , išėjo gyventi pas kitÄ moterį, tokiu savo elgesiu jis iÅ¡ esmės pažeidė sutuoktinio pareigas dėl ko ir iÅ¡iro Å¡eima. Kiek jai žinoma per tÄ laikÄ atsakovas turėjo ne vienÄ sugyventinę, ir Å¡iuo metu gyvena kartu su kita moterimi jai nuosavybės teise priklausančiame name.

Nors ji stengėsi iÅ¡laikyti Å¡eimÄ ir normalius santykius, ne kartÄ atleido atsakovui jo neiÅ¡tikimybę, tačiau laikui bėgant tarpusavio santykiai visiÅ¡kai atÅ¡alo, visiÅ¡kai iÅ¡siskyrė požiÅ«ris į Å¡eimÄ , į bendražmogiÅ¡kas vertybes. Atsakovas savo neiÅ¡tikimybės nebeslepia, ir savo elgesiu bei įžeidžiančiais žodžiais jÄ Å¾emina ir skaudina. Susitaikyti nebėra jokios galimybės ir noro. Nutraukus santuokÄ , praÅ¡o palikti jai santuokinę A. pavardę.

Taip pat praÅ¡o padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , t.y. vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50.000Lt. Nurodo, jog butÄ Ä¯sigijo gyvendami santuokoje su atsakovu, nors jau daug metų ji viena gyvena tame bute. Atsakovas, palikęs Å¡eimÄ , butu beveik nesinaudojo, jame negyveno, nemokėjo jokių mokesčių, neprisidėjo prie jo iÅ¡laikymo, remonto ir priežiÅ«ros. Ji savo lėšomis atliko buto remontÄ , kuris kainavo apie 10.000Lt, ir prie kurio atsakovas neprisidėjo nei pinigais nei darbu.

Dalijant santuokinį turtÄ , ji pageidauja, kad jai bÅ«tų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), natÅ«roje, o atsakovui priteista piniginė kompensacija. Butas įvertintas 50.000Lt, todėl pusė jo vertės priklausytų atsakovui, tačiau ji praÅ¡o sumažinti priteistinos atsakovui kompensacijos dydį iki 13.500Lt, atimant iÅ¡ jam priklausančios ½ dalies buto vertės buto iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros, privalomų mokesčių, atlikto remonto iÅ¡laidas. NežiÅ«rint į tai, jog ji turi negaliÄ , yra tik iÅ¡ dalies darbinga, po santuokos nutraukimo, iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nepraÅ¡o.     IeÅ¡kovės atstovė advokatė Giedrė Striaukienė praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.     Atsakovas A.

A. su ieÅ¡kiniu sutina iÅ¡ dalies ir nurodo, jog sutinka iÅ¡situokti su ieÅ¡kove, tačiau praÅ¡o pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro ne dėl jo vieno, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės jam siÅ«loma pinigine kompensacija už jai tenkanti santuokinį turtÄ natÅ«roje. Nurodo, kad gyvenant santuokoje su ieÅ¡kove, kildavo nuolatiniai konfliktai, ji priekaiÅ¡taudavo dėl jo tariamos neiÅ¡tikimybės, dėl ko kildavo barniai, ir jis buvo priverstas iÅ¡eiti gyventi atskirai nuo ieÅ¡kovės. Sutinka, jog faktiÅ¡kai bendras gyvenimas nutrÅ«ko 2000Lt ir jų nebesieja jokie bendri socialiniai ryÅ¡iai bendri Å¡eimos poreikiai.

Jo manymu abi Å¡alys kaltos dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. Sutinka su ieÅ¡kovės pageidavimu, jog padalinus santuokoje įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovei bÅ«tų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o jam priteista piniginė kompensacija. Tačiau jis nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma 13.500Lt suma ir pageidauja, jog jam bÅ«tų priteista 18.000Lt. Nurodo, jog nors ir negyveno kartu su ieÅ¡kove keturiolika metų, butu nesinaudojo, tačiau jai buto iÅ¡laikymui ir komunaliniams mokesčiams jis duodavęs apie 200Lt kas mėnesį, todėl nesutinka, jog jis kaip sutuoktinis nuslėpė ir naudojo savo lėšas tik savo asmeninėm reikmėm.

Taikytis su ieÅ¡kove nepageidauja, iÅ¡laikymo nepraÅ¡o.      Atsakovo atstovas advokatas Ričardas Ralys praÅ¡o nutraukti Å¡alių santuokÄ , pripažinus abu kaltais dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, bei padalinti šalių turtÄ taip kaip siÅ«lo atsakovas.     IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. ( LR CK 3.60str., 3.66str., 3.67str., 3.69str., 3.70str., 3.84str., 3.88str., 3.116str., 3.117str., 3.123str.)            Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuokÄ Â Â Â Â Â Â CK 3.260str. 2d.,3d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko šeimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

CK 3.61str.1d.,2d. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindÄ turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iÅ¡ pareigų yra vienas kitÄ remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. IÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad Å¡alys susituokė 1977-09-03 (B.l.7), susilaukė dviejų vaikų, kurie Å¡iuo metu yra pilnamečiai.

Nuo 2000m.Å¡alys kartu nebegyvena, santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę. IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas, gyvendamas santuokoje dažnai girtavo, namuose triukÅ¡maudavo, nesirÅ«pino Å¡eima, smurtavo, be to buvo jai neiÅ¡tikimas. PrieÅ¡ keturiolika metų palikęs Å¡eimÄ , sutuoktine nesirÅ«pinęs, nepadėjęs jai materialiai, nors ji sirgo, turi neįgalumÄ ir gydymui buvo reikalingos papildomos lėšos. Ji viena rÅ«pinosi, iÅ¡laikė, tvarkė ir remontavo jų bendrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å ias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai: Å¡alių vaikai: D. A., R. A. bei žentas D. L.. Liudytoja D. A. parodė, jog tėvai daugiau kaip deÅ¡imt metų negyvena kartu, o gyvendami kartu dažnai konfliktuodavo dėl tėvo pomėgio iÅ¡gerti. Tėvas turi kitÄ moterį, pas kuriÄ gyvena. Mama viena pati iÅ¡laikė butÄ , mokėjo mokesčius, darėsi remontÄ , tėvas niekuo niekada neprisidėjo. Matė kaip vienÄ kartÄ tėvas davė pinigų, tačiau kitÄ dienÄ juos vėl atsiėmė.

Nors mama serga, jai reikalingos papildomos lėšos medikamentams, tėvas niekada nėra jai padėjęs. Liudytojas R. A. taip pat patvirtino, jog tėvas neteikė mamai jokios materialinės paramos, nemokėjo mokesčių, viskÄ darė mama viena pati. Jam žinoma, jog tėvas gyvena su kita moterimi, yra matęs kartu su ja. Liudytojas D. L., Å¡alių dukters sugyventinis patvirtino tas pačias aplinkybes bei parodė, jog jis ieÅ¡kovės bute darė remontÄ , kuris jai kainavęs apie 10.000Lt. Nors atsakovo nuomone Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jis teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog ieÅ¡kovė kokiu tai bÅ«du bÅ«tų pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas, nesirÅ«pinusi Å¡eima ar jos netinkamas elgesys bÅ«tų įtakojęs Å¡eimos iÅ¡irimÄ .

Atvirkščiai, byloje nustatyta, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės- jo girtavimo, neiÅ¡tikimybės, smurto Å¡eimoje. Jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. (LR CK 3.60str.3d.) Todėl teismas, nutraukdamas Å¡alių santuokÄ , konstatuoja, jog šeima iÅ¡iro dėl atsakovo A. A. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliktina A., o atsakovui A. pavardė. ( LR CK 3.61, 3.69 str.).   Dėl turto padalijimo     Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį ( CK 3.87str.) Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai- vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87str.,3.88str.).

Teismas mano, jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog Å¡alių įgytas nekilnojamas turtas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.117str.1d. nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Å io straipsnio 3d. numato, jog jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė virÅ¡ija jo dalį iÅ¡ bendrojo turto, tai Å¡is sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui iÅ¡mokėti kompensacijÄ . Tačiau LR CK 3.123str. numato nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo.

Teismas mano, jog byloje nustatyta, kad atsakovas, negyvendamas ir nesinaudodamas keturiolika metų bendru turtu, neteikė šeimai jokio materialinio iÅ¡laikymo, neprisidėjo prie bendro turto iÅ¡laikymo, nemokėjo už jį jokių mokesčių, todėl ieÅ¡kovei priteistina didesnė nei jai priklauso turto dalis, t.y. mažintina atsakovui priteistina piniginė kompensacijÄ už jam priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų mokėjo už komunalines paslaugas: 2009-2013 m. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo skyriui sumokėjo 938Lt (b.l.13), UAB „MÅ«sų butas“ nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 už administravimÄ , techninę priežiÅ«rÄ ir kitus mokesčius sumokėjo 1247,32Lt ( b.l. 15), AB „Šiaulių energija“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 už patalpų Å¡ildymÄ , karÅ¡to vandens skaitliuko aptarnavimÄ ir techninį aptarnavimÄ sumokėjo 5586,47Lt ( b.l. 16), už balkono įstiklinimÄ , langų pakeitimÄ , kitus remonto darbus sumokėjo 3467,64Lt (b.l.20-24).

IÅ¡ viso ieÅ¡kovė bendro su atsakovu turto iÅ¡laikymui ir priežiÅ«rai iÅ¡leido 11239,43Lt. Kadangi atsakovas savo gaunamas lėšas nuslėpė nuo Å¡eimos ir naudojo tik savo poreikių tenkinimui, be to ieÅ¡kovė, atlikdama buto remontÄ iÅ¡leido dar apie 10.000Lt, taip pat, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės neįgalumÄ , teismas, dalindamas sutuoktinių turtÄ , nukrypsta nuo bendro turto lygių dalių principo, priteisdamas atsakovui mažesnę jam priklausančio turto dalį.        Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų        IeÅ¡kovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jÄ Â 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo.

Ji yra sumokėjusi 72Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 4).       LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.                                                          nusprendė:

     IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.      Nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ 1977-09-03 Å iaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (Ä®raÅ¡o Nr.880) tarp B. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1957-02-05 Å iaulių r. ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1954-09-09 Å iaulių r., neturinčių nepilnamečių vaikų, konstatuojant jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo A. A. kaltės.    Po santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovei palikti A. o atsakovui – A. pavardes.

      Padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ :IeÅ¡kovei B. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50.000Lt.       Priteisti atsakovui A. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės B. A. 13.5000Lt (trylika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus litų) piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį.       Priteisti iÅ¡ atsakovo A. A. 72Lt ieÅ¡kovei už jos sumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį.      Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

A. valstybei: 477 Lt ( keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis) žyminio mokesčio ( 72Lt už santuokos nutraukimÄ , 405Lt žyminis mokestis nuo jam tenkančio turto vertės) bei 583,70Lt ( penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris lt 70ct) už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .      Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .        Teisėja                                                                                                          Vida Žostautienė        Â