fb9da088-067e-4ec1-a331-a5d19f3fd2ed · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-85-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00353-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 14.1.; 14.2.; 74.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovei A.V. – M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. P. J. skundÄ atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus irn u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu, kurį patikslino (b. l. 31-33), praÅ¡o:

1) panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų iÅ¡davimo degalinei statyti“ (toliau – ir Skundžiamas aktas);

2) įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administracijÄ nustatyti, kokios techninės (prisijungimo) sÄ lygos reikalingos, norint rengti degalinės projektÄ sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naujasodžio k. v., pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, bendras plotas - 0,3318 ha);

3) įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administracijÄ iÅ¡duoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus (specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus) (toliau – ir architektÅ«ros reikalavimai).PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nustatyta tvarka jam praneÅ¡ta. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypÄ , ketina jame projektuoti, statyti ir eksploatuoti degalinę.

Sklypo paskirtis iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti bei eksploatuoti buvo pakeista Utenos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ä®sakymas). 2014 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovę, prašė nustatyti, kokios techninės (prisijungimo) sÄ lygos reikalingos, norint rengti degalinės projektÄ jam priklausančiame sklype, taip pat pateikė praÅ¡ymÄ degalinės statybos specialiesiems architektÅ«ros reikalavimams iÅ¡duoti.

Atsakovė 2014 m. gegužės 30 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) jam nurodė, jog specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų naujos degalinės statybai sklype iÅ¡duoti negali, nes pagal Utenos mieste ir priemiesčiuose degalinių iÅ¡dėstymo schemÄ , patvirtintÄ Utenos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu, ir jos papildymÄ , patvirtintÄ 2002 m. birželio 20 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Schema), pareiÅ¡kėjo sklypas nepatenka į teritorijÄ , numatytÄ degalinės statybai, bei pažymėjo, jog atsakovė neturi kompetencijos nustatyti prisijungimo sÄ lygas statiniui projektuoti.

PareiÅ¡kėjas 2014 m. rugpjūčio 18 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡duoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus degalinės statybai jam priklausančiame žemės sklype, kartu pateikė AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-07-31 iÅ¡raÅ¡Ä , Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ . Atsakovė Skundžiamu aktu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nurodžiusi, jog pareiÅ¡kėjui priklausantis žemės sklypas nepatenka į teritorijÄ , Schemoje numatytÄ degalinės statybai.

Skundžiamu aktu atsakovė nevertino pareiÅ¡kėjo naujai pateiktų dokumentų, pareiÅ¡kėjo susiformavusio teisėto lÅ«kesčio įsigytame sklype užsiimti degalinės projektavimu, statyba bei eksploatavimu, nenurodė jokių argumentų ar motyvų, kodėl tokia degalinės statyba jam priklausančiame žemės sklype negalima, nepagrįstai atsisakė atlikti visus derinimo ir sÄ lygų iÅ¡davimo veiksmus, nors pagal kompetencijÄ jai tai tiesiogiai priklauso. Mano, kad dėl Å¡ių argumentų Skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas.Atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Savo atsiliepime (b. l. 38-41) nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vadovaujantis Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-997 (toliau – ir Aprašas), 2 punktu, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) išduoda specialiuosius architektūros reikalavimus, kai rengiant naujai statomų ir (ar) rekonstruojamų ypatingų ir (ar) neypatingų statinių projektus be kitų statinio projekto dalių privaloma statinio architektūrinė dalis; arba kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti detalieji planai ir statyba konkrečiame sklype leidžiama.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatomis. Aprašo 16.2 punkte nustatyta, kad specialieji architektūros reikalavimai neišduodami, kai statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju negalima.

Pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, specialieji teritorijų planavimo dokumentai yra įvardijami kaip teritorijų planavimo dokumentai ir tarybos sprendimu gali bÅ«ti pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamÄ ja dalimi arba integruojami į bendrojo plano sprendinius. PareiÅ¡kėjo žemės sklypas nepatenka į specialiajame plane – Schemoje degalinės statybai numatytÄ teritorijÄ , niekuomet į jÄ nepateko, todėl skundžiamu aktu pagrįstai atsisakyta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus naujos degalinės statybai sklype.

PaaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Statybos įstatymu, atsakovė nenustatinėja prisijungimo sÄ lygų, o žemės sklypo paskirtis nėra sietina tik su degalinių statyba, kurios įgyvendinimui bendrojo ir specialiojo plano sprendiniai teisinio pagrindo nesuteikia.Skundas atmestinas.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise valdo 0,3318 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Utenos r. sav., Vyžuonų sen. Naujasodžio k., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos (toliau – ir Sklypas), ir kurį pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise įgijo 2012-07-17 (b. l. 5-6, 18-20).

Sklypo paskirtis Utenos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ žemės Å«kio paskirties pakeista į kitos paskirties, t. y. komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti bei eksploatuoti (b. l. 7). 2014 m. rugpjūčio 18 d. praÅ¡ymu specialiesiems architektÅ«ros reikalavimams iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjas pakartotinai kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administracijÄ , prašė iÅ¡duoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus degalinės statybai Sklype (b. l. 21-24).

Atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 12 d. individualiu administraciniu aktu Nr. (duomenys neskelbtini) specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus iÅ¡duoti atsisakė, atsisakymÄ motyvavo tuo, kad statybos vieta neatitinka specialiojo plano – Schemos sprendinių, t.y. Sklypas nepatenka į teritorijÄ , numatytÄ degalinės statybai (b. l. 25). Å is atsakovės sprendimas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje byloje.Specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų turinį ir iÅ¡davimo tvarkÄ reglamentuoja Specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. D1-997. Aprašo 2 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) išduoda specialiuosius architektūros reikalavimus, kai rengiant naujai statomų ir (ar) rekonstruojamų ypatingų ir (ar) neypatingų statinių projektus be kitų statinio projekto dalių privaloma statinio architektūrinė dalis; arba kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti detalieji planai ir statyba konkrečiame sklype leidžiama.

ApraÅ¡o 16.2 punktas nustato, kad specialieji architektÅ«ros reikalavimai neiÅ¡duodami, kai statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju negalima. Teritorijų planavimo dokumentų rÅ«Å¡ys iÅ¡vardintos Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris nustato, kad teritorijų planavimo dokumentai yra kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali bÅ«ti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, o pagal Å¡io įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, savivaldybės tarybos patvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai tarybos sprendimu gali bÅ«ti pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamÄ ja dalimi, kitų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, rengiant, keičiant ar koreguojant bendrÄ jį planÄ , integruojami į bendrojo plano sprendinius.

Degalinių statybos vietos Utenos rajono savivaldybėje yra nustatytos teritorijų planavimo dokumentais: specialiuoju planu – Schema bei Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Utenos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrasis planas). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Sklypas, kuriame pareiÅ¡kėjas pageidauja statyti degalinę, nepatenka į teritorijÄ , Bendruoju planu ir Schema numatytÄ degalinėms statyti, o bÅ«tent iÅ¡ Bendrojo plano sprendinio „inžinerinės infrastruktÅ«ros ir susisiekimo brėžinio“ (b. l. 55), Schemos (b. l.

46) bei kadastro žemėlapio ištraukos (b. l.

71) matyti, jog naujos degalinės statyba numatyta tik žemės sklype, esančiame į šiaurę nuo Kupiškio gatvės tęsinio (kelio į Kupiškį) ir Vandenų gatvės sankirtos, kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtame numeriu 393, tuo tarpu pareiškėjui priklausantis Sklypas (kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini)) geografiniu aspektu yra išsidėstęs prie Kupiškio g. tęsinio į šiaurės vakarus nuo sklypo Nr. 393 ir Sklype degalinės statyba nėra numatyta.

IÅ¡ Bendrojo plano iÅ¡traukos bei kadastro žemėlapio (b. l. 55, 71) matyti, ir tai patvirtina teismo posėdyje duoti atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimai, kad pareiÅ¡kėjo SklypÄ bei sklypÄ Nr. 393, kuriame numatyta degalinės statybos vieta, skiria valstybinės žemės plotas (pravažiavimas), kuriuo patenkama į kitÄ teritorijÄ . Minėtieji įrodymai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo Sklype, kuriame pareiÅ¡kėjas ketino statyti degalinę ir kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu Å¡iai statybai iÅ¡duoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentais naujos degalinės statyba nėra numatyta ir tai buvo priežastis neiÅ¡duoti specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje bei ApraÅ¡o 16.2 punkte įtvirtintų nuostatų pagrindu.PareiÅ¡kėjas skundÄ motyvuoja tuo, jog priimant SkundžiamÄ aktÄ , buvo pažeistas jo teisėtas lÅ«kestis, Skundžiamas aktas nėra tinkamai argumentuotas, rengtas Å¡abloniÅ¡kai, priimtas neteisėtai.

Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) doktrinoje teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas suprantamas kaip valstybės, taip pat valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Å is principas taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieÅ¡taraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

Akcentuotina ir tai, kad viena iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo taikymo sÄ lygų – kad asmuo bÅ«tų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs teises. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-1561-13). Pažymėtina, kad pagal byloje surinktÄ informacijÄ , degalinės statyba Sklype nebuvo numatyta nei 1996 m. lapkričio 18 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje Utenos mieste ir priemiesčiuose degalinių iÅ¡dėstymo schemoje, nėra numatyta nei jos papildyme, patvirtintame 2002 m. birželio 20 d.

Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nei Bendrajame plane. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas SklypÄ Ä¯gijo tik 2012 metais, jau galiojant Schemos bei Bendrojo plano sprendiniams. Vien aplinkybė, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Ä®sakymu buvo pakeista iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į kitos paskirties žemę, t. y. komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti bei eksploatuoti (b. l. 7), nepatvirtina pareiÅ¡kėjo teisės statyti ir eksploatuoti degalinę, nes dėl aukščiau nurodytų argumentų tokios statybos Sklype galimybė privalo bÅ«ti numatyta teritorijų planavimo dokumentais, o ginčo atveju nei Sklypo paskirties keitimo datai bei pareiÅ¡kėjo Sklypo įgijimo metu galioję, nei Å¡iuo metu galiojantys teritorijų planavimo dokumentai tokios galimybės nenumato.

Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjas kada nors buvo įgijęs teisę Sklype statyti ir eksploatuoti degalinę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, priimdama SkundžiamÄ aktÄ , kuriuo atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, galėjo pažeisti jo teisėtus lÅ«kesčius. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl to paties dalyko, t. y. specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų iÅ¡davimo, į atsakovę kreipėsi 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. praÅ¡ymais, su pastaruoju praÅ¡ymu atsakovei pateikė papildomus dokumentus.

Ä® minėtus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus atsakovė atsakė 2014-05-30 raÅ¡tu (b.l.14), kuriuo atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus ir prisijungimo sÄ lygas bei Skundžiamu aktu, kuriuo pakartotinai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo ginčijamas atsakovės priimtas Skundžiamas aktas yra individualus administracinis aktas, jis turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Pažymėtina, kad jau atsakovės 2014 m. gegužės 30 d. raÅ¡te iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei nurodyti argumentai ir teisės aktai, kuriais remiantis atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ iÅ¡duoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus ir prisijungimo sÄ lygas. Skundžiamu aktu atsakovė pakartotinai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , savo atsisakymÄ grindė tais pačiais argumentais kaip ir 2014-05-30 raÅ¡te, aiÅ¡kiai nurodė motyvus, dėl ko pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas netenkinamas (statybos vieta neatitinka teritorijų planavimo dokumento- Schemos sprendinių), nurodė jo apskundimo tvarkÄ .

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje vieÅ¡ojo administravimo subjektams nustatytÄ pareigÄ Ä¯gyvendino tinkamai – nurodė faktinius duomenis, pakankamai motyvavo ir pagrindė priimtÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėjui nurodė jo teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Skundžiamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iÅ¡duoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus naujos degalinės statybai Sklype.Savo skundu pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovę nustatyti, kokios techninės prisijungimo sÄ lygos reikalingos, norint rengti degalinės projektÄ Sklype.

Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultÅ«ros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sÄ lygomis bei savivaldybės administracijos, KultÅ«ros paveldo departamento, saugomos teritorijos direkcijos iÅ¡duotais specialiaisiais reikalavimais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punkte prisijungimo sÄ lygos apibrėžiamos kaip statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sÄ lygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

Statybos įstatymo 20 straipsnis nustato, kad statytojas turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjÄ â€“ inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkÄ ar naudotojÄ (4 d.), prisijungimo sÄ lygas iÅ¡duoda inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas ar naudotojas (8 d.), nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo sutarčių pagrindu (7 d.). Remiantis iÅ¡vardintomis teisės normomis, savivaldybės administracija nėra laikytina subjektu, kurio kompetencijai bÅ«tų priskirta nustatyti prisijungimo sÄ lygas, reikalingas statiniui projektuoti, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus veiksmus.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

T. P. J. skundÄ atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kolegijos pirmininkė                                                                                     Irena Varžinskienė Teisėjos                                                                                                         Nijolė Čekanauskienė                                                                                                                        Dalytė Zlatkuvienė