Legislator Case Law & Legislation
fb9cdb9c-dc13-41f7-8ce5-67620a8bd8a5 AI generated

fb9cdb9c-dc13-41f7-8ce5-67620a8bd8a5 · Kauno apylinkės teismas

Case Number fb9cdb9c-dc13-41f7-8ce5-67620a8bd8a5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

Legislator headnote

AI generated

fb9cdb9c-dc13-41f7-8ce5-67620a8bd8a5 · Kauno apylinkės teismas: Atsižvelgęs į tai, pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai kreipėsi į KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2015 nurodydamas, kad pagal priimtÄ teismo sprendimÄ pareiÅ¡kėjas negali įregistruoti nuosavybės teisės į tvenkinių statinius – hidrotechninius statinius, nes netiksliai suformulavo reikalavimÄ teismui ir teismo sprendimas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-6085-840/ 2022 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00094-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 11 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, sekretoriaujant Almai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų atstovei advokatei L. M., suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms R.

B. ir V. J., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi.

Teismas n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kimas 1. PareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai kreipėsi į teismÄ (CBP-2403) praÅ¡ydamas nustatyti, kad jis įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus – kitus inžinierinius statinius – tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – hidrotechniniai statiniai, – ir kuriuos sudaro: tvenkinio iÅ¡kasos: TI1 (12500 m²), TI2 (4100 m²), TI3 (660 m²), TI4 (10500 m²), TI5 (20000 m²); pylimai:

P1 (1359 m²), P2 (919 m²), P3 (388 m²), P4 (1178 m²), P5 (1480 m²); iškasos: I1 (207 m²), I2 (35 m²); laiptai c1; šachtinės vandens pralaidos: ŠVP1 (7 m²), ŠVP2 (7 m²), ŠVP3 (6 m²), ŠVP4 (7 m²), ŠVP5 (8 m²); pralaida 8-9; latakas c2, esančius (duomenys neskelbtini).

2. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos 2. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų atstovė advokatė L. M. palaikė pareiÅ¡kimÄ (CBP-2403) ir prašė jį tenkinti.

3. Suinteresuoto asmens KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos atstovės R. B. ir V. J. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ (DOK-27244) ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (DOK-33706) iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ â€“ byla spręstina teismo nuožiÅ«ra, nes savivaldybė nėra suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi, tačiau, suinteresuoto asmens nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Strėvininkų socialinės globos namų nuostatų nuostatomis, pareiÅ¡kėjas apskritai negali įgyti nuosavybės į nurodytÄ nekilnojamÄ jÄ turtÄ .

4. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ (DOK-27703, DOK-28614 ir DOK-28594) suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijai nurodė, jog byla spręstina teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau, suinteresuoto asmens nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėjas apskritai negali įgyti nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ .

5. Ä® teismo posėdį taip pat neatvyko suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ (DOK-42196) suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, jog palaiko suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepime į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ .

6. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ (DOK-24623) nurodė, jog neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo patenkinimui.

3. PareiÅ¡kėjo argumentai 7. PareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų reikalavimas grindžiamas Å¡iais argumentais, iÅ¡dėstytais pareiÅ¡kime (CBP-2403) ir iÅ¡sakytais bei paaiÅ¡kintais jo atstovės advokatės L. M. teismo posėdžio metu: 7.1. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 patenkino pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ â€“ nustatė, kad Strėvininkų socialinės globos namai įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 13.859 m², adresu: (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 5.019 m², adresu: (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 1.255 m², adresu: (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 11.713 m², adresu: (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 21.480 m², adresu: (duomenys neskelbtini) Å is teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 4 d.

Pateikus praÅ¡ymÄ valstybės įmonei Registrų centrui įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų praÅ¡ymÄ atmetė motyvuojamas tuo, kad pagal 2012 m. gruodžio 5 d. kadastro duomenų bylos duomenis tvenkinių statinius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) sudaro: tvenkinio iÅ¡kasos:

TI1 (12500 m²), TI2 (4100 m²), TI3 (660 m²), TI4 (10500 m²), TI5 (20000 m²); pylimai: P1 (1359 m²), P2 (919 m²), P3 (388 m²), P4 (1178 m²), P5 (1480 m²); iÅ¡kasos: I1 (207 m²), I2 (35 m²); laiptai c1; Å¡achtinės vandens pralaidos: Å VP1 (7 m²), Å VP2 (7 m²), Å VP3 (6 m²), Å VP4 (7 m²), Å VP5 (8 m²); pralaida 8-9; latakas c2, o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 nusprendė, kad Strėvininkų socialinės globos namai įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į tvenkinių statinius – hidrotechninius statinius 13.859 m², 5.019 m², 1.255 m², 11.713 m² ir 21.480 m², esančius adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. teismo sprendime nurodyti nekilnojamuosius daiktus identifikuojantys duomenys neatitinka nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos duomenų.

Atsižvelgęs į tai, pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai kreipėsi į KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2015 nurodydamas, kad pagal priimtÄ teismo sprendimÄ pareiÅ¡kėjas negali įregistruoti nuosavybės teisės į tvenkinių statinius – hidrotechninius statinius, nes netiksliai suformulavo reikalavimÄ teismui ir teismo sprendimas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1576-810/2015 atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014, nes, atnaujinus procesÄ , pareiÅ¡kimo dalyko ir pagrindo keitimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į tvenkinių statinius – hidrotechninius statinius –nedetalizuojant jų sudedamųjų dalių taip, kaip jos atvaizduotos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, ir nesant galimybių atnaujinus procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje keisti pareiÅ¡kimo dalyko ir pagrindo, reiÅ¡kiamas naujas reikalavimas ir praÅ¡oma teismo nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus – kitus inžinierinius statinius – tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – hidrotechniniai statiniai, – ir kuriuos sudaro: tvenkinio iÅ¡kasos:

TI1 (12500 m²), TI2 (4100 m²), TI3 (660 m²), TI4 (10500 m²), TI5 (20000 m²); pylimai: P1 (1359 m²), P2 (919 m²), P3 (388 m²), P4 (1178 m²), P5 (1480 m²); iÅ¡kasos: I1 (207 m²), I2 (35 m²); laiptai c1; Å¡achtinės vandens pralaidos: Å VP1 (7 m²), Å VP2 (7 m²), Å VP3 (6 m²), Å VP4 (7 m²), Å VP5 (8 m²); pralaida 8-9; latakas c2, esančius (duomenys neskelbtini). 7.2. Nekilnojamas turtas – hidrotechniniai statiniai – tvenkiniai – buvo sukurti statybos bÅ«du 1975 m., Lietuvos TSR Melioracijos ir Vandens Å«kio ministerijai vykdant melioracijÄ .

Strėvininkų tvenkinių statyba baigta/ įgyvendinta 1975 m., kÄ patvirtina KaiÅ¡iadorių sausinimo sistemų valdybos suderinimo aktas ir Statybos suvestinis vidinis titulinis sÄ raÅ¡as 1975 m. Nekilnojamas turtas – hidrotechniniai statiniai, – bendrai vadinami tvenkiniais, kaip ilgalaikis materialus turtas, 1995 m. sausio 5 d. buvo perduoti ir apskaityti biudžetinėje įstaigoje Strėvininkų pensionate, kurios pavadinimas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 22 d.

įsakymu Nr.A1-274 yra pakeistas į Strėvininkų socialinės globos namus. Šie dokumentai/ įrodymai yra Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014. Pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų iniciatyva 2012 m. gruodžio 5 d. buvo atlikti nekilnojamojo turto – hidrotechninių statinių – kadastriniai matavimai ir suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pridedama), kurioje tvenkinių statiniams suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir detalizuotas šio hidrotechninio statinio aprašymas, išskiriant visas sudėtines jo dalis.

PareiÅ¡kėjas 2013 m. rugsėjo 10 d. sudarė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sÄ raÅ¡Ä Nr. 1 ir į jį įtraukė tvenkinius, juos identifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr.D1-449 patvirtintos formos nustatytus reikalavimus, t. y. statinio aukÅ¡tų skaičių, bendrÄ plotÄ arba statinio tÅ«rį, pagrindinių konstrukcijų medžiagas ir kita. MinėtÄ sÄ raÅ¡Ä statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), patvirtino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento KaiÅ¡iadorių rajono agentÅ«ros vedėjas bei KaiÅ¡iadorių rajono Žiežmarių seniÅ«nijos seniÅ«nas.

Å ie dokumentai/ įrodymai taip pat yra KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014. Nekilnojamojo turto registre nurodytas nekilnojamasis turtas registruotas kaip kiti inžinieriniai statiniai – tvenkinių statiniai, – daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – hidrotechniniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as pridedamas). Daiktinės teisės į Å¡iuos daiktus nėra įregistruotos. 7.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 4.4.7 straipsniu nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyta įgyjamÄ ja senatimi (1 dalies 11 punktas).

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas nustatomas teismine tvarka, jeigu fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip 10 metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ (Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai valdo tvenkinių statinius nuo 1995 m., kai 1995 m. sausio 5 d. jie buvo perduoti ir apskaityti biudžetinėje įstaigoje Strėvininkų pensionate. Valdymas tęsiasi iki Å¡iol, kas sudaro nepertraukiamÄ ir ilgesnį nei 10 metų valdymo laikotarpį. Tvenkinių statiniai yra įtraukti į sÄ raÅ¡Ä statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), kÄ patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, pagal kurį daiktinės teisės į tvenkinių statinius nėra registruotos jokio fizinio ar juridinio asmens vardu, kas kartu patvirtina, kad tvenkinių statiniai nuosavybės teise nepriklauso nei valstybei ar savivaldybei, nei kitiems asmenims ir gali bÅ«ti valdytojo įgyti įgyjamÄ ja senatimi (Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas gali bÅ«ti konstatuotas tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnis);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;

8) valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos nustatant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktÄ . PareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai nuo 1995 m. sausio 5 d., t. y. daugiau nei 10 metų, įgijęs sÄ Å¾iningai visÄ valdymo laikotarpį atvirai ir nepertraukiamai valdo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ hidrotechninius statinius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kuriuos sudaro: tvenkinio iÅ¡kasos:

TI1 (12500 m²), TI2 (4100 m²), TI3 (660 m²), TI4 (10500 m²), TI5 (20000 m²); pylimai: P1 (1359 m²), P2 (919 m²), P3 (388 m²), P4 (1178 m²), P5 (1480 m²): iÅ¡kasos: I1 (207 m²), I2 (35 m²); laiptai c1; Å¡achtinės vandens pralaidos: Å VP1 (7 m²), Å VP2 (7 m²), Å VP3 (6 m²), Å VP4 (7 m²), Å VP5 (8 m²): pralaida 8-9, latakas c2, esančius (duomenys neskelbtini). VisÄ nurodyto nekilnojamojo turto valdymo laikotarpiu ginčų dėl nekilnojamojo turto nuosavybės ir/ ar valdymo nėra buvę ir Å¡iuo metu nėra, kas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

8. Paklausta, pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų atstovė advokatė L. M. teismo posėdžio metu atsakė, kad nurodyti tvenkinių statiniai nėra melioracijos statiniai, kÄ patvirtina tiek suinteresuoto asmens KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos, tiek ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo pateikta informacija – jie neįtraukti į melioracijos statinių apskaitÄ . Å ie statiniai buvo naudojami ne melioracijai, o pareiÅ¡kėjo/ globos namų reikmėms – vandens tiekimui ir nuotekų Å¡alinimui.

PareiÅ¡kėjui buvo perduotas valdyti ir naudoti visas tvenkinių kompleksas, nedetalizuojant atskirų jo dalių. Atliekant inventorizacijÄ ir registruojant tvenkinių komplekso atskiras dalis, dėl nežinomų priežasčių (pavyzdžiui, dėl inžinierinių žinių stokos) nebuvo inventorizuotas/ identifikuotas visas tvenkinių turtas, t. y. kiti inžinieriniai statiniai – tvenkinių statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių pareiÅ¡kėjas ir kreipėsi į teismÄ . PareiÅ¡kėjas pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas turi teisę turėti/ įgyti nuosavybę.

Be to, Å¡iuo metu Å¡ie statiniai yra įtraukti į pareiÅ¡kėjo balansÄ , tačiau nėra reikalingi pareiÅ¡kėjui ir pareiÅ¡kėjas niekaip negali jų perduoti nei valstybei, nei savivaldybei. IÅ¡ esmės Å¡i civilinė byla yra iÅ¡kelta tam, kad pareiÅ¡kėjas, pripažinus jam nuosavybę į Å¡iuos statinius, galėtų juos perduoti steigėjui – valstybei. IV. Suinteresuotų asmenų argumentai 9. Suinteresuoto asmens KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos atstovės R. B. ir V.

J. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ (DOK-27244) ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (DOK-33706) iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ â€“ byla spręstina teismo nuožiÅ«ra, nes savivaldybė nėra suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi: 9.1. PareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kime nurodytas nekilnojamasis turtas – kiti inžinieriniai statiniai – tvenkinių statiniai/ hidrotechniniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)., nėra įtraukti į KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės balansÄ ir Nekilnojamojo turto registre savivaldybei nėra registruota nuosavybės ar kita daiktinė teisė į juos.

Savivaldybei nėra žinomos Å¡io turto sukÅ«rimo aplinkybės, t. y. savivaldybėje nėra jokių dokumentų apie Å¡iuos statinius. 9.2. Atsakant į suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ (DOK-27703, DOK-28614 ir DOK-28594) iÅ¡keltus klausimus, paaiÅ¡kintina, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyti tvenkinių statiniai nėra perduoti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei ir jie nėra įtraukti į savivaldybės patikėjimo teise valdomų melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitÄ , todėl savivaldybės administracija neturi jokių duomenų apie Å¡ių tvenkinių statinių naudojimÄ ir valdymÄ .

Šį faktÄ Ä¯rodo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos teismui pateikta valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, kaip centrinio melioracijos sistemų ir statinių duomenų banko valdytojo, 2022 m. vasario 28 d. pažyma apie valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių kiekius ir vertes KaiÅ¡iadorių r. sav. Kadangi nurodyti tvenkinių statiniai nėra perduoti savivaldybei ir nėra įtraukti į savivaldybės patikėjimo teise valdomų melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitÄ , savivaldybės administracijoje nėra ir negali bÅ«ti tvenkinių statinių projektinės ar kitos su Å¡iais statiniais susijusios dokumentacijos, taip pat ir toponuotraukų.

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija nuo pat tvenkinių statinių eksploatacijos pradžios (1975 m.) nėra ir nebuvo susijusi su Å¡io turto valdymu. Savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ribos nepatenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyti statiniai, teritorijÄ , t. y. į valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių projektinę ribÄ neįeina tvenkiniai ir juose esantys hidrotechnikos statiniai.

Pažymėtina, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių tvenkinių statinių funkcionavimas neturi įtakos savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomo melioracijos turto naudojimui. 9.3. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, o biudžetinė įstaiga šį turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos valstybės turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnį valstybės ir savivaldybių turtas, iÅ¡skyrus centralizuotai valdyti perduotÄ valstybės nekilnojamÄ jį turtÄ , biudžetinėms įstaigoms taip pat gali bÅ«ti perduodamas panaudos pagrindais. Vadovaujantis Strėvininkų socialinės globos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 22 d.

įsakymu Nr. A1-274 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. A1-468 redakcija), 4 ir 5 punktais, pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, kurios savininkė yra valstybė. Atsižvelgus į tai, suinteresuoto asmens KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos nuomone, pareiÅ¡kėjas/ biudžetinė įstaiga Strėvininkų socialinės globos namai negali įgyti nuosavybės teisės į pareiÅ¡kime nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

10. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ (DOK-27703, DOK-28614 ir DOK-28594) nurodo, jog byla spręstina teisės aktų nustatyta tvarka: 10.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyta įgyjamÄ ja senatimi – nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas nustatomas teismine tvarka, jeigu fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ ir teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ valdęs ne mažiau kaip 10 metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ (Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas gali bÅ«ti konstatuotas tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnis);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;

8) valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . 10.2. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o su istorija (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.4 papunkčio duomenis kitų inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – hidrotechniniai statiniai. Tačiau iÅ¡raÅ¡o 10.1 papunktyje nurodyta, kad inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys pagal 2012 m. gruodžio 5 d.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ yra neįraÅ¡yti į kadastrÄ . Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymas į Nekilnojamojo turto kadastrÄ yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ Ä¯raÅ¡o kadastro tvarkytojas kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija neturi duomenų, dėl kokių priežasčių kadastro tvarkytojas padarė žymÄ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 10.1 papunktyje, kad inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys pagal 2012 m. gruodžio 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ yra neįraÅ¡yti į kadastrÄ . Taip pat ministerija neturi duomenų, kokiu pagrindu buvo padaryti įraÅ¡ai pirmiau paminėtame iÅ¡raÅ¡e apie atliktus kadastrinius statinių matavimus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamÄ jį daiktÄ asmuo (Å¡i įstatymo nuostata nepakitusi nuo 2012 m.). Ministerija neturi duomenų, kokiu pagrindu kadastro tvarkytojas įrašė inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), turint omenyje, kad pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai iki 2012 m. gruodžio 5 d. nebuvo nei savininkas, nei teisėtas valdytojas patikėjimo teise.

Pastebėtina, kad inžinieriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį šiuo metu valdo patikėjimo teise Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 4.1 ir 5.1 papunkčiai). Visa tai leidžia teigti, kad inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė paskirtis galutinai nėra įteisinta, kadastro duomenys nepatvirtinti. 10.3.

PareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai pareiÅ¡kime nurodo, kad nekilnojamasis turtas – hidrotechniniai statiniai – tvenkiniai buvo sukurti statybos bÅ«du 1975 m., Lietuvos TSR melioracijos ir vandens Å«kio ministerijai vykdant melioracijÄ . Strėvininkų tvenkinio statyba baigta/ įgyvendinta 1975 m., kÄ patvirtina KaiÅ¡iadorių sausinimo sistemų valdybos suderinimo aktas bei Statybos suvestinis vidinis titulinis sÄ raÅ¡as 1975 m. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4–5 dalyse nurodyta, kad melioracijos sistema – grupė melioracijos statinių, kurie yra susiję funkciniais ryÅ¡iais ir iÅ¡sidėstę konkrečiame melioruotos žemės plote.

Melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje.

Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

Å io įstatymo 9 straipsnyje nurodoma, kad melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita yra sudėtinė žemės informacinės sistemos dalis ir apima visumÄ Å¾inių apie teisinę, geografinę ir Å«kinę melioruotos žemės ir melioracijos statinių bÅ«klę. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarkÄ nustato ministerija. Ministerija, vertindama pareiÅ¡kimÄ , kreipėsi el. paÅ¡tu dėl papildomos informacijos pateikimo į už melioracijos statinių ir melioruotos žemės apskaitÄ atsakingÄ institucijÄ â€“ valstybės įmonę Valstybės žemės fondÄ .

Pastaroji pateikė informacijÄ , kad valstybės įmonės Valstybės žemės fondo centriniame melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų banke KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybėje valstybei nuosavybės teise priklausančių tvenkinių hidrotechninių statinių nėra (pridedama el. laiÅ¡ko su priedais kopija). Akivaizdu, kad turimų duomenų nepakanka konstatuoti fakto, jog pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai siekia įgyti nuosavybės teise melioracijos įrenginius, taip pat ir konstatuoti, kad Å¡ie įrenginiai turėtų bÅ«ti priklausantys iÅ¡imtinai valstybei nuosavybės teise.

Kilus dėl to abejonėms, teismas galėtų iÅ¡reikalauti iÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos (toponuotraukas) ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo dokumentus ir iÅ¡vadÄ , ar žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys įrenginiai yra melioracijos statiniai, atitinkantys Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo įtvirtintas melioracijos statinių sÄ vokas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 27 punkte nurodyta, kad savivaldybei priskirta valstybinė (perduota savivaldybei) funkcija yra valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise.

Valstybės nuosavybės perdavimas patikėjimo teise numatytas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9–11 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad iki šiol per kelias dešimtis metų nebuvo gauta duomenų iš savivaldybės ar kitų institucijų, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įrenginiai ir jų priežiūra reikalinga kaip melioracijos statinių. 10.4. Pareiškėjas Strėvininkų socialinės globos namai yra biudžetinė įstaiga, kurios veiklos tikslai yra nustatyti Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 22 d.

įsakymu Nr. A1-274 patvirtintuose Strėvininkų socialinės globos namų nuostatuose. Jei byloje bÅ«tų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas siekia nuosavybės teise įgyti melioracijos statinius, tai jo veikla, kaip biudžetinės įstaigos veikla pagal nustatytÄ jo steigėjo kompetencijÄ , visiÅ¡kai nesusijusi su melioracijos statinių priežiÅ«ra, iÅ¡laikymu. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biudžetinė įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieÅ¡tarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams.

Ministerija neturi duomenų, ar pareiÅ¡kėjas, siekdama įgyti Å¡iuo pareiÅ¡kimu nuosavybės teise inžinerinius statinius, tai suderino su savo steigėju (paaiÅ¡kėjus, kad Å¡ie statiniai gali bÅ«ti melioracijos statiniai), ir abejoja, ar apskritai, kaip biudžetinė įstaiga ir veikdama pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymÄ ir nuostatuose įtvirtintÄ kompetencijÄ , gali nuosavybės teise įgyti nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ .

11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ (DOK-42196) nurodė, jog palaiko suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepime į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , t. y. neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo patenkinimui. Patikrinus valstybės įmonės Registrų Centro centrinio duomenų banko duomenis, nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurios patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Šiame žemės sklype esantys pastatai: pastatas – buitinis pastatas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pastatas – nuotekų siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kaišiadorių rajono savivaldybei.

Nuosavybės teisės neįregistruotos į kitus inžinierinius statinius – tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Å¡iame žemės sklype. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 pakeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 49 punktÄ valstybei perduotino (taip pat valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ nuo 2015 m. kovo 20 d. pradėjo vykdyti valstybės įmonė Turto bankas.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali šiuo atveju veikti valstybės vardu. Nurodytų taisyklių 49 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos objektas yra paveldimas (perduotinas) žemės sklypas (jo dalis) ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas.

12. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ (DOK-24623) nurodė, jog neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo patenkinimui. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos Lietuvos Respublikos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip 10 metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡skirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygos bei atskleistas jų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kitos).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , turi nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (Lietuvos Respublikos CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai.

Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejų, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sÄ lygas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodytas nekilnojamasis daiktas yra registruotas, jam yra suteiktas unikalus numeris, jis nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažintas savavaliÅ¡ka statyba.

Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (jie formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis), todėl suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimo patenkinimui. Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškimas atmestinas V. Faktinės aplinkybės 13. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad: 13.1.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 (CBP-2403 priedas, DOK-23435 priedas ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1333-753/2014, b. l. 53–56) patenkino pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ â€“ nustatė, kad Strėvininkų socialinės globos namai (j. a. k. 290796410) įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 13.859 m², adresu: (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 5.019 m², adresu: (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 1.255 m², adresu: (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 11.713 m², adresu: (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 21.480 m², adresu: (duomenys neskelbtini) 13.2.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 įsiteisėjęs, tačiau jo pagrindu pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre į nurodytus nekilnojamuosius daiktus neregistruotos – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsniu, atmetė pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti daiktines teises į juos motyvuojamas tuo, kad pagal 2012 m. gruodžio 5 d. kadastro duomenų bylos duomenis tvenkinių statinius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) sudaro: tvenkinio iÅ¡kasos:

TI1 (12500 m²), TI2 (4100 m²), TI3 (660 m²), TI4 (10500 m²), TI5 (20000 m²); pylimai: P1 (1359 m²), P2 (919 m²), P3 (388 m²), P4 (1178 m²), P5 (1480 m²); iÅ¡kasos: I1 (207 m²), I2 (35 m²); laiptai c1; Å¡achtinės vandens pralaidos: Å VP1 (7 m²), Å VP2 (7 m²), Å VP3 (6 m²), Å VP4 (7 m²), Å VP5 (8 m²); pralaida 8-9; latakas c2, o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 nusprendė, kad Strėvininkų socialinės globos namai įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į tvenkinių statinius – hidrotechninius statinius 13.859 m², 5.019 m², 1.255 m², 11.713 m² ir 21.480 m², esančius adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. dokumento, kurio pagrindu praÅ¡oma įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ nesutampa su Å¡io daikto kadastro duomenų bylos duomenimis (CBP-2403 priedai, DOK-23435 priedas, DOK-39036 priedas ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1333-753/2014, b. l. 68–73). 13.3.

Pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2012 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ kitus inžinierinius statinius – tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – hidrotechniniai statiniai, – sudaro: tvenkinio iÅ¡kasos: TI1 (12500 m²), TI2 (4100 m²), TI3 (660 m²), TI4 (10500 m²), TI5 (20000 m²); pylimai: P1 (1359 m²), P2 (919 m²), P3 (388 m²), P4 (1178 m²), P5 (1480 m²); iÅ¡kasos:

I1 (207 m²), I2 (35 m²); laiptai c1; Å¡achtinės vandens pralaidos: Å VP1 (7 m²), Å VP2 (7 m²), Å VP3 (6 m²), Å VP4 (7 m²), Å VP5 (8 m²); pralaida 8-9; latakas c2. Statybos pradžia – 1975 m., statybos pabaiga – 1975 m. Kadastro duomenys nustatyti 2012 m., bet neįraÅ¡yti. Daiktinės teisės į Å¡iuos statinius neįregistruotos (CBP-2403 priedai; DOK-23435 priedas). 13.4. PareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalie 2 punktu (dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių), 2015 m. kreipėsi į KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2015 nurodydamas, kad pagal priimtÄ teismo sprendimÄ pareiÅ¡kėjas negali įregistruoti nuosavybės teisės į tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nes netiksliai suformulavo reikalavimÄ teismui, dėl ko teismo sprendimas neatitinka nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų ir tai paaiÅ¡kėjo iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ .

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1576-810/2015 atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 motyvuodamas tuo, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys buvo žinomi nagrinėjant bylÄ teisme ir priimant teismo sprendimÄ , t. y. buvo pateikti teismui kartu su pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, atnaujinus procesÄ , pareiÅ¡kimo dalyko ir pagrindo keitimas nėra galimas (KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1333-753/2014, b. l. 65–67, 92–95). 13.5.

Pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), taip pat pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktÄ informacijÄ / dokumentus (DOK-39036 priedai) nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), be tvenkinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kuriuos daiktinės teisės neįregistruotos, yra ir kitų statinių: pastatas – buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statytas 1974 m.), pastatas – nuotekų siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statytas 1998 m.), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora (t1, t2); aikÅ¡telė (ž, c, b) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statyti 1998 m.), vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pradėti statyti 1975 m., o baigti statyti 2005 m.), nuotekų Å¡alinimo tinklai – nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pradėti statyti 1974 m., o baigti statyti 1987 m.), nuotekų Å¡alinimo tinklai – nuotekų valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statyti 1972 m.).

Visi Å¡ie statiniai nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1756 buvo perduoti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybėn. Å iuo metu Å¡iuos statinius patikėjimo teise valdo uždaroji akcinė bendrovė „KaiÅ¡iadorių vandenys“. Pažymėtina, kad Å¡iuos statinius iki jų perdavimo savivaldybės nuosavybėn patikėjimo teise valdė pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai (j. a. k. 290796410), kuris taip pat valdė ir valstybei priklausantį žemės sklypÄ , kuriame yra statiniai, panaudos pagrindais. 13.6.

PareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kime nurodytas nekilnojamasis turtas – kiti inžinieriniai statiniai – tvenkinių statiniai/ hidrotechniniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)., nėra įtraukti į KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės balansÄ (DOK-27244 ir DOK-33706). Pagal už melioracijos statinių ir melioruotos žemės apskaitÄ atsakingos institucijos valstybės įmonės Valstybės žemės fondo pateiktÄ informacijÄ (DOK-27703, DOK-28614 ir DOK-28594 priedai) Centriniame melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų banke KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybėje valstybei nuosavybės teise priklausančių tvenkinių hidrotechninių statinių nėra. 13.7.

Pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktÄ informacijÄ / dokumentus (DOK-39036 priedai) pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai (1964–1975 m. Strėvininkų senelių ir invalidų namai; 1978–1978 m. Strėvininkų psichochronikų invalidų namai; 1979–1990 m. Strėvininkų psichoneurologinis internatas; nuo 1990 m. Strėvininkų pensionatas; nuo 2010 m. Strėvininkų socialinės globos namai) jau senai, 2001 m., užsakė statinių kadastro matavimo darbus ir nuo pat 2008 m., bandė įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus: vandentiekio tinklus, vandenvietes, nuotekų tinklus ir nuotekų valymo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina, kad visi statiniai: pastatas – buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – nuotekų siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora (t1, t2); aikÅ¡telė (ž, c, b) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų Å¡alinimo tinklai – nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų Å¡alinimo tinklai – nuotekų valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡skyrus tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kuriuos daiktinės teisės neįregistruotos, į Nekilnojamojo turto registrÄ buvo įregistruoti pagal 2008 m. senų statinių patikrinimo aktus ir pagal pripažinimo tinkamu naudoti aktus, atlikus ir patikrinus kadastrinius matavimus, vadovaujantis Žiežmarių seniÅ«nijos ir KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymomis bei statinių ekspertizės aktu.

Pažymėtina, kad visus Å¡iuos statinius pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai prašė registruoti valstybės patikėjimo teise. Be to, pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktÄ informacijÄ / dokumentus 1998 m. pareiÅ¡kėjas atliko dalies statinių kapitalinį remontÄ . 13.8. Be to, pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktÄ informacijÄ / dokumentus (DOK-39036 priedai, Nekilnojamojo turto (Inžinieriniai statiniai. Vandentiekio tinklų su vandenviete ir nuotekų Å¡alinimo tinklų su valymo įrenginiais. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro dokumentų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1333-753/2014, b. l. 6–19) KaiÅ¡iadorių rajone 1975 m. buvo atliekami statybos darbai/ necentralizuoti kapitaliniai įdėjimai, tarp kurių ir „Strėvininkų inv. namų tv.: a/ parengiamieji darbai; b/ tvenkinių statyba; c/ judrus darbo pobÅ«dis; d/ nenumatytų darbų rezervas“ (Melioracijos ir vandens Å«kio ministerijos statybos suvestinis vidinis titulinis sÄ raÅ¡as 1975 m.;

KaiÅ¡iadorių raj. Melioracinių darbų vykdymo grafikas 1975 m.; Melioracijos ir vandens Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių rajone 1975 m. pastatytų tvenkinių sÄ raÅ¡as; KaiÅ¡iadorių sausinimo sistemų valdybos Melioracijos iÅ¡ kap. statybos lėšų įvykdymo ir apmokėjimo suderinimo aktas 1975 m.). Pagal 1995 m. sausio 5 d. Strėvininkų pensionato pagalbinio Å«kio ilgalaikio turto biudžetinėse įstaigose apskaitos inventorinę kortelę Nr. 6 įraÅ¡yti „Tvenkiniai (5,25 ha).

Skiltyje „Perdavus eksploatuoti akto data ir numeris“ nurodyta „1975 m.“ Skiltyje „Inventorinis numeris“ nurodyta „110009“. 2013 m. pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai sudarė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sÄ raÅ¡Ä Nr. 1 ir į jį įtraukė tvenkinius, juos identifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr.D1-449 patvirtintos formos nustatytus reikalavimus, t. y. statinio aukÅ¡tų skaičių, bendrÄ plotÄ arba statinio tÅ«rį, pagrindinių konstrukcijų medžiagas ir kita.

MinėtÄ sÄ raÅ¡Ä statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), patvirtino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento KaiÅ¡iadorių rajono agentÅ«ros vedėjas bei KaiÅ¡iadorių rajono Žiežmarių seniÅ«nijos seniÅ«nas. Teisinis vertinimas 14. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti ir aiÅ¡kinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

15. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (Lietuvos Respublikos CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016 ir kitos).

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnį nereikia įrodinėti/ nustatinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (1 dalies 2 punktas). AiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto normÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neįrodinėjamos aplinkybės, kurios yra nustatytos kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. prejudicinius faktus sudaro faktinio pobÅ«džio aplinkybės, o ne teisinis jų kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sÄ lygos:

1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims;

2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis;

3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019 ir kitos).

Pažymėtina, kad prejudicinę galiÄ turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir prieÅ¡ingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Ä®siteisėjusiame teismo sprendime padaryta iÅ¡vada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tÄ patį faktÄ Ä¯rodinėti kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015 ir kitos).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas jau yra iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2-1333-753/2014 pagal pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ jÄ senatimi į penkis tvenkinių statinius – hidrotechninius statinius: 13,859 m², 5,019 m², 1,255 m², 11,713 m² ir 21,480 m², esančius adresu: (duomenys neskelbtini) Teismo sprendimas įsiteisėjęs, tačiau jo pagrindu daiktinės teisės į nurodytus nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre neregistruotos, nes dokumento, kurio pagrindu praÅ¡yta įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti, t. y. teismo sprendimo, duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ nesutampa su Å¡io daikto kadastro duomenų bylos duomenimis (Å¡io teismo sprendimo 13.1–13.4 punktai).

Å ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai ir vėl kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi į toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini) –esančius nekilnojamuosius daiktus – kitus inžinierinius statinius – tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – hidrotechniniai statiniai, – ir kuriuos sudaro: tvenkinio iÅ¡kasos:

TI1 (12500 m²), TI2 (4100 m²), TI3 (660 m²), TI4 (10500 m²), TI5 (20000 m²); pylimai: P1 (1359 m²), P2 (919 m²), P3 (388 m²), P4 (1178 m²), P5 (1480 m²); iÅ¡kasos: I1 (207 m²), I2 (35 m²); laiptai c1; Å¡achtinės vandens pralaidos: Å VP1 (7 m²), Å VP2 (7 m²), Å VP3 (6 m²), Å VP4 (7 m²), Å VP5 (8 m²); pralaida 8-9; latakas c2. Pažymėtina, kad į Å¡iÄ bylÄ suinteresuotu asmeniu įtraukta ne tik KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija, bet ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas (Å¡io teismo sprendimo įžanginė dalis ir 1 punktas).

Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje civilinėje byloje ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimai dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus – tvenkinių statinius – nėra tapatÅ«s, t. y. skiriasi pareiÅ¡kimo dalykas (reikalavimas), o taip pat ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas: ankstesnėje byloje pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad nurodytus statinius pareiÅ¡kėjas 1975 m.

įrengė, o Å¡ioje civilinėje byloje pareiÅ¡kėjas teigia, kad nurodyti 1975 m. pastatyti statiniai pareiÅ¡kėjui buvo perduoti). KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 netyrė pareiÅ¡kėjo praÅ¡yto pripažinti įgyjamÄ ja senatimi nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo daikto pastatymo/ sukÅ«rimo kaÅ¡tų/ jų kilmės. Be to, Å¡ioje byloje dalyvauja daugiau suinteresuotų asmenų, nei jų dalyvavo KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014.

Štai dėl šių priežasčių Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje.

18. Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų ir suinteresuotų asmenų KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko nurodytus argumentus bei bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus įrodymus, teismas daro Å¡ias iÅ¡vadas: 18.1. PareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų praÅ¡omi pripažinti jam įgyjamÄ ja senatimi nuosavybės teise įgyti nekilnojamieji daiktai – kiti inžinieriniai statiniai – tvenkinių statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su kitais tuo pat metu (1975 m.) toje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) pastatytais tikslinės paskirties nekilnojamaisiais daiktais (vandentiekio tinklų inžinieriniais statiniais su vandenviete ir nuotekų Å¡alinimo tinklais su valymo įrenginiais), buvo pastatyti/ sukurti Lietuvos TSR Melioracijos ir vandens Å«kio ministerijos valdytomis valstybės piniginėmis lėšomis ir iÅ¡ karto po pastatymo/ nuo eksploatacijos pradžios buvo perduoti pareiÅ¡kėjui valdyti ir naudoti jo funkcijoms atlikti patikėjimo teise.

Juk visi nekilnojamieji daiktai: pastatas – buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – nuotekų siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora (t1, t2); aikštelė (ž, c, b) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išskyrus tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kuriuos daiktinės teisės neįregistruotos, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų/ valdytojo iniciatyva – visus juos inventorizavus ir atlikus kadastrinius matavimus.

Visus Å¡iuos statinius pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai prašė registruoti valstybės patikėjimo teise. Be to, visi Å¡ie nekilnojamieji daiktai, iÅ¡skyrus tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kuriuos daiktinės teisės neįregistruotos, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1756 buvo perduoti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybėn. Å iuos statinius iki jų perdavimo savivaldybės nuosavybėn patikėjimo teise valdė pareiÅ¡kėjas Strėvininkų socialinės globos namai, kuris taip pat valdė ir valstybei priklausantį žemės sklypÄ , kuriame yra statiniai, panaudos pagrindais (Å¡io teismo sprendimo 1, 13.5–13.8 punktai). 18.2.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Å¡iais dviem atvejais Lietuvos Respublikos CK nustato imperatyvų draudimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei.

Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo kito asmens nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Nagrinėjamu atveju, nors pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų praÅ¡omi pripažinti jam įgyjamÄ ja senatimi nuosavybės teise įgyti nekilnojamieji daiktai – kiti inžinieriniai statiniai – tvenkinių statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), nėra registruotas valstybės/ Lietuvos Respublikos nuosavybės teise, tačiau Å¡ios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad Å¡ie daiktai pastatyti/ sukurti tuo pat metu su kitais toje vietovėje sukurtais nekilnojamaisiais daiktais valstybės piniginėmis lėšomis, kas reiÅ¡kia, jog yra valstybės nuosavybė, ir tik dėl nežinomų priežasčių laiku nebuvo tinkamai inventorizuoti ir įtraukti į apskaitÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į pareiÅ¡kėjo Strėvininkų socialinės globos namų praÅ¡omus pripažinti jam įgyjamÄ ja senatimi nuosavybės teise įgytus nekilnojamuosius daiktus – kitus inžinierinius statinius – tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡is turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu bÅ«du panaikinta ar pasibaigusi. 18.3.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su suinteresuotų asmenų Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos argumentais (šio teismo sprendimo 9.3 ir 10.4 punktai), kad pareiškėjas Strėvininkų socialinės globos namai – viešasis juridinis asmuo/ biudžetinė įstaiga (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-274 patvirtinti Strėvininkų socialinės globos namų nuostatai), kurios savininkė yra valstybė, – apskritai negalį įgyti nekilnojamojo turto savo vardu/ savo nuosavybėn (Lietuvos Respublikos CK, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas bei Strėvininkų socialinės globos namų nuostatai).

19. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimas dėl nekilnojamųjų daiktų – kitų inžinierinių statinių – tvenkinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – hidrotechniniai statiniai, – ir kuriuos sudaro: tvenkinio iškasos: TI1 (12500 m²), TI2 (4100 m²), TI3 (660 m²), TI4 (10500 m²), TI5 (20000 m²); pylimai: P1 (1359 m²), P2 (919 m²), P3 (388 m²), P4 (1178 m²), P5 (1480 m²); iškasos:

I1 (207 m²), I2 (35 m²); laiptai c1; Å¡achtinės vandens pralaidos: Å VP1 (7 m²), Å VP2 (7 m²), Å VP3 (6 m²), Å VP4 (7 m²), Å VP5 (8 m²); pralaida 8-9; latakas c2, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi yra atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 553 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : Atmesti Strėvininkų socialinės globos namų pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėja Joana Kvaselytė