2017-09-06 Nr. AB-16077-3-61-3-02357-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-728-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02357-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. I. su 2017 m. liepos 10 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 8 d. raštą Nr. (1.23.)7R-4733 „Dėl Jūsų skundų“ ir įpareigoti atsakovą užtikrinti įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą dėl viešojo intereso gynimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjos A. I. skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 punkto 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas pažymėjo, kad pati pareiškėja nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama į jos 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. birželio 5 d. skundus, pateikė informaciją – nurodė, kad A. I. gali kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėja siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą užtikrinti įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą dėl viešojo intereso gynimo.

Teismas akcentavo, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas nėra individualus administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui teisių ir pareigų, t. y. jis pareiškėjai jokių teisinių padarinių nesukelia, todėl negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Teismas pažymėjo, kad į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąrašą bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, reikalavimas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo ar įpareigojimo užtikrinti teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų įgyvendinimą nepatenka, t. y. tokio pobūdžio bylos nėra priskirtos administracinių bylų kompetencijai. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėja A. I. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja paaiškina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 8 d. rašte Nr. (1.23.)7R-4733 yra nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

A. I. teigia, kad yra vykdoma tyčinė žmogžudystė – mažametis V. B. yra tęstinai ir kartotinai smaugiamas bei prievartaujamas A. B., kuris serga paveldėta psichikos liga – (duomenys neskelbtini). A. B. psichikos liga yra įrašyta į įstatyme nustatytą sąrašą, draudžiantį jam tapti vaiko globėju. Nurodo, kad A. B. turi ryšių su buvusiu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju V. B.. V. B. nuo to momento, kai buvo pranešta teisėsaugai apie labai sunkų A. B. padarytą nusikaltimą, trukdo vykdyti teisingumą.

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštai daro tęstinę žalą. Šios institucijos 2014 m. spalio 29 d., 2015 m. birželio 23 d., 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. vasario 23 d. ir 2017 m. birželio 8 d. raštuose yra nurodyta, kad jie gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, kad atsakovas privalo užtikrinti įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, sprendimų ir rezoliucijų, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą. Akcentavo, kad jos mažamečio sūnaus V. B. ir pareiškėjos atžvilgiu jokie įstatymai nėra taikomi, todėl ji ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

A. I. paaiškina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei kitos institucijos iškraipo A. B. asmens duomenis bei klastoja įstatymus. Nurodo, kad nei vienas asmuo mažamečio V. B. neapklausė atskirai nuo jį sadistiškai žudančio A. B.. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai įžeidinėja mažametį V. B., 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje tyčia suklastodami A. B. asmens duomenis, juos pagražindami, ir atsisako suklastotus duomenis ištaisyti, taip įžeisdami pareiškėją ir jos sūnų, pažemindami jų orumą bei sukeldami beribį skausmą ir išgyvenimus. Tai tyčinė žmogžudystė. Pažymi, kad V. B. nenori gyventi su psichiniu ligoniu A. B.. Kauno apylinkės teismo teisėja L. K. A. I. ir jos mažametį sūnų įžeidinėjo pagal A. B. (duomenys neskelbtini) kliedesius ir išvadino sergančiais. Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai neleidžia gauti bylos kopijų, neteisėtai už akių nuteisę pareiškėjos mažametį sūnų ir ją pačią bei advokatei neleidę susipažinti su A. I. ir jos sūnui sufabrikuota baudžiamąja byla. Kauno apygardos teismo teisėjai ir Kauno apylinkės teismo teisėja L. K. pareiškėjos mažametį sūnų ir ją pačią teisė už akių dėl neegzistuojančio teismo sprendimo nevykdymo ir dėl niekada nerašyto pareiškimo apie tvirkinimą bei smurtą, kai jie informavo apie seksualinį prievartavimą ir kūno sužalojimą. Kauno apygardos teismo teisėjai A. I. ir jos sūnų išvadino melagiais, tačiau taip nėra – vaizdo įrašas patvirtina, kaip A. B. prievartauja mažametį V. B., yra teismo ekspertų laboratorinės ir kitos išvados, tiesioginiu priežastiniu ryšiu įrodančios, kad A. B. tęstinai žudo mažametį V. B. ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Nurodo, kad neteisėti veiksmai, įstatymų klastojimas ir pareigos saugoti, ginti bei padėti nevykdymas sukėlė pareiškėjai ir jos sūnui begalinį skausmą ir padarė didžiulę žalą.

A. I. taip pat prašė jai bei jos tėvams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti padarytos moralinės ir fizinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įgaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 8 d. raštą Nr. (1.23.)7R-4733 „Dėl Jūsų skundų“ ir įpareigoti atsakovą užtikrinti įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą dėl viešojo intereso gynimo.

Nustatyta, kad pareiškėja A. I. su 2017 m. gegužės 26 d. ir 2017 m. birželio 1 d. skundais kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją bei kitas institucijas ir prašė atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-741-485/2017 ir jį atnaujinus, atstovu skirti advokatą B., peržiūrėti vaizdo medžiagą, kaip buvo įsiveržta į V. B. gyvenamąją vietą ir jis buvo pagrobtas, pateikti arešto orderio kopiją, apie kurią pažymima teismo posėdžio protokoluose, bei visą baudžiamosios bylos Nr. 1A-741-485/2017 medžiagą, išduoti leidimą gauti visų A. B. baudžiamųjų bylų kopijas, atlikti Kauno apygardos teismo teisėjų D. Š., D. J. ir A. A., prokurorų D. R., E. T., V. S. ir V. S. bei advokatės A. R. M. tarnybinį patikrinimą, iškelti drausmės bylą advokatėms J. S. ir R. B., išbraukti advokatę J. S. iš praktikuojančių advokatų sąrašų, išsiaiškinti, ar buvęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas V. B. yra A. B. giminaitis, skirti Kauno apygardos prokuratūrai baudą dėl neteisėto ir nepagrįsto A. I. bei jos mažamečio sūnaus persekiojimo, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl suklastoto Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. posėdžio protokolo, atskirti mažametį V. B. nuo A. B. ir jį grąžinti pareiškėjai, apklausti V. B., išreikalauti jo nufilmuotas apklausas, vykusias 2010 m. balandžio ir lapkričio mėnesiais, skirti V. B. kompiuterinę tomografiją, skirti A. B. psichiatrinę ekspertizę, atlikti jo automobilio DNR ekspertizę, atlikti kratą A. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikti kratą A. ir V. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), patikrinti A. B. dėl narkotinių medžiagų ir jį gydyti, apklausti visas psichiatrijos ligonines dėl paciento A. B., išreikalauti informaciją apie jo teistumus, administracines nuobaudas bei administracinius pažeidimus, nutraukti pareiškėjai sufabrikuotą baudžiamąją bylą, suėjus senaties terminui.

Atsakovas, susipažinęs su minėtais A. I. skundais, 2017 m. birželio 8 d. rašte Nr. (1.23.)7R-4733 pareiškėją informavo, kad į jo kompetenciją neįeina faktinės situacijos vertinimas, todėl pateikia teisinę informaciją, kuri negali būti traktuojama kaip oficialus teisės aiškinimas, taip pat privaloma teismams ir kitoms institucijoms. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pažymėjo, kad negali vertinti teisėjų veiksmų ir aiškinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių, nes tai galėtų būti vertinama kaip kišimasis į teismo veiklą. A. I. buvo paaiškinta, kad manydama, jog jos skunde nurodytoje situacijoje yra teisėjų drausminės atsakomybės pagrindų, ji turi teisę paduoti motyvuotą teikimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylų teisėjams iškėlimo. Pažymėjo, kad bet koks Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar kitų institucijų mėginimas paveikti prokurorą galėtų būti palaikytas kišimusi į jo veiklą ir pagal galiojančius teisės aktus galėtų užtraukti atsakomybę. Atsakovas nurodė, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Be to, teisės aktai įtvirtina įtariamojo ir kaltinamojo teisę pareikšti nušalinimą prokurorui. Atsakovas tai pat pažymėjo, kad į jo kompetenciją neįeina teisinių konsultacijų teikimas, ir paaiškino, kad asmenims, kuriems savarankiškai negali tinkamai apginti pažeistų ar ginčijamų savo teisių ir įstatymų saugomų interesų, gali būti suteikta valstybės garantuojama pirminė bei antrinė teisinė pagalba ir buvo paaiškinta kreipimosi dėl tokios teisinės pagalbos tvarka bei sąlygos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (Taisyklių 49 punktas).

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja iniciavo ginčą dėl jos prašymų nagrinėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka, viešojo administravimo subjekte – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, ir šios institucijos atsakymas gali būti skundžiamas administraciniams teismui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis, Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 49 punktas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 8 d. raštas Nr. (1.23.)7R-4733 „Dėl Jūsų skundų“ pareiškėjai jokių teisių ar pareigų nenustato, t. y. nesukelia jai tiesioginių teisinių pasekmių, faktiškai išsprendė ginčą iš esmės. Tačiau, kaip minėta, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. (1.23.)7R-4733 „Dėl Jūsų skundų“ panaikinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti A. I. skundą, ginčijamą nutartį naikina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą grąžina iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima įvertinti, ar atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmai, pateikiant ginčijamą raštą į pareiškėjos skundus, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, sprendžia pirmosios instancijos teismas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumą. Kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nebuvo reiškiamas ir pirmosios instancijos teismas jo priėmimo klausimo nesprendė, o toks reikalavimas buvo suformuotas tik atskirajame skunde, teisėjų kolegija šio A. I. reikalavimo neanalizuoja. Siekdama tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, kildinamos iš galbūt neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, atlyginimo, pareiškėja turi teisę patikslinti savo skundą arba teikti naują skundą pirmosios instancijos teismui ir jame nurodyti visas aplinkybes, susijusias su patirta žala.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. I. skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė