fb9bb2cc-09fa-482c-8544-7f3ca8a6473c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-60-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32246-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; 2.6.1.3.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo K. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui K.

M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje, M. M. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo K. M. 636,99 Eur skolos, 32,98 Eur palÅ«kanų, 5 proc. procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tiekia Å¡ilumos energijÄ daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso atsakovui.

Buto Å¡ildymo bÅ«das – centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų. RaÅ¡ytinė Å¡ilumos energijos tiekimo sutartis tarp Å¡alių nesudaryta. Su atsakovu sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Ä®siskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31. Atsakovas K. M. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad:ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. ButÄ ginčo laikotarpiu valdė trečiasis asmuo M. M., todėl jis turi pareigÄ atsiskaityti. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-284-560/2016 įpareigojo UAB „Lesto“ sudaryti elektros tiekimo ir vartojimo sutartį su trečiuoju asmeniui M.

M., kurį pripažino buto valdytoju ir Å¡iam butui teikiamų paslaugų vartotoju. Tos pačios faktinės aplinkybės turi lemti tokias pačias procesines pasekmes; ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o priteisti palÅ«kanas. Pirkėjui praleidus mokėjimo terminus, palÅ«kanos už laiku nesumokėtÄ sumÄ neskaičiuojamos; ieÅ¡kovas netinkamai įgyvendino įrodinėjimo pareigÄ , nes pateikė galutinius skaičiavimo rezultatus, bet nepateikė skaičiavimų. Deklaruotas ir faktiÅ¡kai suvartotos energijos kiekis skiriasi.

Šį skirtumÄ ieÅ¡kovas neteisėtai įtraukė į Å¡ildymo iÅ¡laidas ir padalino visiems gyventojams.Name yra butų pagalbinės patalpos, kurių plotas neįtrauktas į paskirstymui naudojamÄ plotÄ . Minėtos patalpos Å¡ildomos, todėl jų plotas turi bÅ«ti įtraukiamas į butų plotÄ ir atitinkamai paskirstomos iÅ¡laidos už Å¡ildymÄ Å¡ių patalpų savininkams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 636,99 Eur skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo 2013-10-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 21,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apylinkės teismas:nustatė, kad ieÅ¡kovė teikia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ , karÅ¡tÄ vandenį ir cirkuliacijÄ daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas ir trečiasis asmuo M. M. 2009-12-12 sudarė Buto panaudos sutartį. Už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31 atsakovui buvo pateiktos sÄ skaitos už Å¡ildymo energijÄ ;nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 konstatavo, kad Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su panaudos gavėju gali bÅ«ti sudaroma tik raÅ¡ytine forma, o ne konkliudentiniais veiksmais.

K. M. neturi teisės perkelti kitiems asmenims Buto savininko teisių ir pareigų. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-05 sprendime konstatavo, kad namo gyventojai pasirinko MetodÄ Nr. 4, todėl taikyti atsakovui K. M. kitÄ metodÄ negalima. Nedraudžiama karÅ¡to vandens apskaitai naudoti vartotojams priklausančius skaitiklius, kai jų patikros laikas yra pasibaigęs. IeÅ¡kovė vadovaujasi VÄ® Registrų centro nurodytu butų patalpų plotu. OficialÅ«s duomenys laikytini teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymo numatyta tvarka.

IeÅ¡kovė neturėjo pagrindo jų tikrinti, tikslinti ar kitaip skaičiuoti mokestį už Å¡ildymÄ ;nurodė, kad pagrindinė prievolė iÅ¡laikyti nekilnojamÄ jį turtÄ ir mokėti su tuo susijusius mokesčius tenka savininkui. Su M. M. buvo sudarytos dvi panaudos sutartys, tačiau didesnę dalį ginčo laikotarpio M. M. laisvė buvo apribota ir jis negalėjo naudotis butui teikiama Å¡iluma;nustatė, kad ginčo laikotarpiu vartojimo sutartims galiojo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.360 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma numatanti, kad kai vartotojas praleidžia mokėjimo terminus, palÅ«kanos už nesumokėtÄ sumÄ neskaičiuojamos.

Ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovė neturėjo teisės skaičiuoti atsakovui 5 proc. metinių palÅ«kanų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas K. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimÄ Â ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad:namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«syje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), kurioms nėra priskiriama Å¡ilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui, dalis.

Sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos. IeÅ¡kovas nepagrįstai priskiria atsakovui dalį namo bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui suvartotos Å¡ilumos, nors kaimynams dalis už sandėliukų Å¡ildymÄ nepriskiria. RÅ«syje esančios butų pagalbinės patalpos turėjo bÅ«ti įtrauktos į Å¡ilumos. Å ilumos energija skirstoma pagal butų ir patalpų, įskaitant pagalbines, naudingÄ jį plotÄ , neatsižvelgiant į buto padėtį name, kai yra atliktas Å¡ilumos paskirstymo auditas, arba atsižvelgiant į buto padėtį name, kai yra atliktas Å¡ilumos paskirstymo auditas.

Butų ir rÅ«syje esančių pagalbinių patalpų aukÅ¡tis skiriasi, todėl paskirstymas turėjo bÅ«ti atliktas pagal patalpų tÅ«rį, o ne plotÄ . Dėl Å¡ildomų butų pagalbinių patalpų (sandėliukų) įtraukimo į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ nereikalingas butų savininkų sprendimas. Namo administratorius ir kiti butų savininkai nepateikė Å¡ilumos tiekėjui informacijos apie pasikeitusį butų plotÄ . IeÅ¡kovė niekada nesidomėjo vieÅ¡ais registro duomenimis, nors privalėjo tai daryti.

Kitų butų savininkai neįtraukti į bylÄ ;už komunalines paslaugas ir elektros energijÄ moka buto valdytojas pagal panaudos sutartį trečiasis asmuo M. M. M. M. teismo sprendimu pripažintas buto valdytoju ir vartotoju. Tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudaryta konkliudentinė Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, todėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Trečiasis asmuo Bute gyvena nuo vaikystės. Atsakovas konkliudentiniais veiksmais nesutiko mokėti už trečiajam asmeniui teikiamas Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens paslaugas.

Panaudos sutarties neįregistravimo vieÅ¡ame registre faktas nerodo skolininko asmens. Apie panaudos sutartį ieÅ¡kovė buvo informuota;ieÅ¡kovė name, esančiame (duomenys neskelbtini), karÅ¡to vandens apskaitÄ pagal metrologijos reikalavimus įdiegė tik 2013 m. gruodžio mėn. Ginčo laikotarpiu atsakovo name karÅ¡to vandens apskaita nebuvo įdiegta. IeÅ¡kovė į atsakovo sÄ skaitas už Å¡ildymÄ Ä¯traukdavo nepaskirstyto karÅ¡to vandens Å¡ilumos kiekį. Ginčo namo karÅ¡to vandens skaitikliai butuose neturėjo galiojančių metrologinių patikrų.

IeÅ¡kiniu reikalaujama apmokėjimo už Buto Å¡ildymÄ ir Å¡ilumos energijÄ už neapskaitytÄ karÅ¡tÄ vandenį, kurios ieÅ¡kovė neturėjo teisės įtraukti į butų Å¡ildymÄ , nes nebuvo įdiegus karÅ¡to vandens apskaitos name. Teismas turėjo nustatyti, koks Å¡ilumos energijos už neapskaitytÄ karÅ¡tÄ vandenį kiekis, kurio ieÅ¡kovas neturėjo teisės įtraukti į butų Å¡ildymÄ , buvo įtrauktas į Buto Å¡ildymÄ . IeÅ¡kovė UAB „Vilniaus energija“ prašė atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad: Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai laikytini prejudiciniais faktais. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad K. M. konkliudentiniais veiksmais sudarė Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Vilniaus energija“; Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su panaudos gavėju gali bÅ«ti sudaroma tik raÅ¡ytine forma; neužtenka informacijos apie panaudos sutarties sudarymÄ pateikimo, kad įsipareigojimai už Å¡ilumos energijÄ tektų panaudos gavėjui.

BÅ«tinas Å¡ilumos tiekėjo sutikimas sutarties Å¡alies pasikeitimui. K. M. neturi teisės perkelti kitiems asmenims Buto savininko teisių ir pareigų;Bute nei ginčo laikotarpiu, nei vėliau neteikiama paslauga ir neskaičiuojami mokesčiai nei už karÅ¡tÄ vandenį, nei už cirkuliacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2016-07-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016;mokėjimai už Å¡ilumÄ namo vartotojams (įskaitant atsakovÄ ) skaičiuojami pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 punktÄ .

Už Å¡ilumos energijÄ mokėtinos sumos apskaičiuojamos pagal MetodÄ Nr. 4, patvirtintÄ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19. Sprendimus dėl taikytino Å¡ilumos paskirstymo metodo priima patys Å¡ilumos vartotojai. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl Metodo Nr. 4 keitimo ieÅ¡kovė negavo. Apeliantas skolos paskaičiavimo neginčijo, nenurodė nesutikimo su mokesčių paskirstymu argumentų ar skaičiavimų;VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas 2014-11-28 raÅ¡te nurodė, kad gyvenamojo namo rÅ«sio patalpų plotas į pastato naudingÄ plotÄ neįskaičiuotinas, todėl rÅ«syje esančių sandėliukų plotai neįskaičiuoti į butų naudingus plotus.

Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas rūsio plotas butų savininkams priklauso ne kaip atskiriems savininkams asmeninės nuosavybės teise ir nėra priskirtas prie jiems priklausančio buto naudingo ploto. Rūsių patalpos yra bendrojo naudojimo patalpų dalis, priklausanti butų savininkams kaip namo bendraturčiams. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovo buvo priteista skola už Butui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31. Dėl atsakovo tinkamumo Atsakovas teigia, jog jis netinkamas atsakovas byloje. Šį teiginį grindžia tuo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens M. M. 2009-12-12 buvo sudaryta panaudos sutartis, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad trečiasis asmuo yra ir buto valdytojas, ir naudotojas. Å alių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms.

Svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ , jeigu dėl to kilo ginčas. Netinkamu atsakovu civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamÄ atsakovÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016, nutarties 29–32 punktai).

Teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje esančius duomenis, nesutinka su apelianto teiginiais, jog ieškinio reikalavimai pareikši netinkamam atsakovui.Pastebėtina, jog atsakovas K. M. ir trečiasis asmuo M. M. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016 prašė pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ buvo sudariusi konkliudentinę Buto centralizuoto šildymo sutartį su M. M. ir įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ sudaryti rašytinę Buto centralizuoto šildymo sutartį su M.

M.. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 tokį reikalavimÄ atmetė ir konstatavo, jog K. M. konkliudentiniais veiksmais yra sudaręs Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Vilniaus energija“. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad panaudos sutartis neįregistruota vieÅ¡ajame registre, todėl Å¡is sandoris negali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Vien paslaugos teikėjo informavimas apie panaudos sutartį nėra pakankamas veiksmas įsipareigojimams perkelti.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas nurodęs, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017, nutarties 37 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutartis atitinka visus kasacinio teismo nurodytus prejudicialumo kriterijus. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 dalyvavo tos pačios šalys, t. y. ieškovė UAB „Vilniaus energija“ (civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 buvo atsakovu), atsakovas K. M. ir trečiasis asmuo M. M. (civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 buvo ieškovais). Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutarties matyti, jog atsakovas K.

M., prašydamas pripažinti sudaryta energijos tiekimo sutartį su trečiuoju asmeniu M. M., iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir šiame procese, o Lietuvos apeliacinis teismas juos išsamiai įvertino. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutartyje nustatyti faktai reikšmingi šiai bylai, kadangi iš nutarties turinio matyti, jog buvo analizuoti ir duomenys (įrodymai), kurie apima šio ginčo laikotarpį. Atsakovo minima Vilniaus apygardos teismo 2016-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-284-560/2016 buvo priimta dėl kitų teisinių santykių – elektros energijos tiekimo, ir dalyvaujant kitiems asmenims.

Nutartis priimta civilinėje byloje pagal ieškovų K. M. ir M. M. ieškinį atsakovui AB „Lesto“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-09 nutartimi nustatyti faktai nelaikytini prejudiciniais nagrinėjamame ginče. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutarties priėmimo paaiškėjo aplinkybė, jog trečiasis asmuo M. M. nuo 2008-11-04 iki 2011-01-28 atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, tai rodo, kad panaudos sutartis sudaryta trečiajam asmeniui esant laisvės atėmimo įstaigoje (t. 1, b. l. 211-č223).

Ginčo laikotarpiu (nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31) trečiasis asmuo nuo 2011-10-27 iki 2011-12-25 ir nuo 2012-03-23 iki 2012-04-30 taip pat atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje. Tokia aplinkybė tik sustiprina argumentus, jog trečiasis asmuo M. M. nebuvo faktinis šilumos energijos vartotojas, o atsakovas nepagrįstai siekia skolos perkėlimo trečiajam asmeniui. Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovas nesutinka su ieškovės taikomu Metodu Nr.

4. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė turėjo taikyti Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintÄ Å¡ilumos energijos paskirstymo metodÄ Nr.

5. Nustatyta, jog atsakovas K. M. argumentus dėl namui, esančiam (duomenys neskelbtini), netinkamai taikomų Å¡ilumos paskirstymo metodų nurodė Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-05 sprendime Å¡ioje byloje pasisakė dėl namui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomo Å¡ilumos paskirstymo metodo ir nurodė, kad gyventojai yra pasirinkę MetodÄ Nr. 4 ir taikyti skirtingÄ metodÄ nėra galimybės. Vilniaus apygardos teismo 2016-07-05 sprendimas įsiteisėjo 2016-08-08 ir Å¡iai bylai turi prejudicinę reikÅ¡mę (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016 dalyvavo UAB „Vilniaus energija“, K. M. ir M. M.. Vilniaus apygardos teismo 2016-07-05 sprendimu išspręstas klausimas dėl šilumos paskirstymo metodų apima šios civilinės bylos ginčo laikotarpį, t y. nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31. Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog klausimas dėl namui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikyto šilumos paskirstymo metodo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Atsakovas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jokių argumentų ar aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Å¡iai bylai aktualiu ginčo laikotarpiu taikė netinkamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ ir netinkamo Å¡ilumos metodo paskirstymas bÅ«tų turėjęs įtakos atsakovo įsiskolinimui už ButÄ .  Dėl neapskaityto karÅ¡to vandens Å¡ilumos energijos įtraukimo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo Å¡ilumos energijÄ Apeliantas teigė, jog ieÅ¡kovė reikalauja apmokėjimo už Buto Å¡ildymui įtrauktÄ Å¡ilumos energijÄ už neapskaitytÄ karÅ¡tÄ vandenį, kurios ieÅ¡kovas neturėjo teisės įtraukti į butų Å¡ildymÄ .

Teismas sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog dėl Å¡ių apelianto argumentų jau pasisakyta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismas 2016-07-05 sprendime iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016. Ä®siteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2016-07-05 sprendime nurodyta, jog mokėjimai už Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui nuo 2010 m. sausio nebuvo įtraukiami į sÄ skaitas atsakovui, kadangi karÅ¡to vandens ir jo temperatÅ«ros palaikymo paslauga atsakovui nebuvo teikiama.

Atsakovas teismui nepateikė duomenų, jog aktualiu ginčui laikotarpiu (nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31) ieÅ¡kovė bÅ«tų atnaujinusi Å¡ilumos karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui paslaugÄ , tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Darytina iÅ¡vada, jog dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto argumento jau pasisakyta priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendimas, o kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų aktualios dėl mokesčių skaičiavimo už Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui, ginčui aktualiam laikotarpiui, nėra. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai priskyrė atsakovui dalį namo bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui suvartotos Å¡ilumos, nors atsakovo kaimynams tokia pati dalis už jų turimus sandėliukus nepriskirta.

Å ie apelianto argumentai jau yra iÅ¡analizuoti įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismas 2016-07-05 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016, todėl nesikartojama. Teismas nustatė, jog sandėliukai yra neÅ¡ildomi ir bendrÄ naudingÄ plotÄ pagrįstai neįtraukiami. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016-07-05 sprendimu buvo iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas dėl metrologinės skaitiklių patikros reikalingumo ir nustatyta, jog metrologinės patikros nebuvimas nedraudžia vartotojams naudoti skaitiklius, metrologiÅ¡kai nepatikrintus skaitiklius draudžiama naudoti tik tiekėjui.

Apeliantas teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieÅ¡kovas rėmėsi klaidingais butų plotais. Nėra duomenų, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių butų plotas VÄ® Registrų centre bÅ«tų registruotas klaidingai. Atsakovas teigia, jog butų ir rÅ«syje esančių pagalbinių patalpų aukÅ¡tis skiriasi, todėl paskirstymas turėjo bÅ«ti atliktas pagal patalpų tÅ«rį, o ne plotÄ . Taikant MetodÄ Nr. 4, 7 punkte yra nustatyta galimybė skaičiuoti patalpų tÅ«rį, o ne plotÄ , kai skiriasi patalpų aukščiai.

Kadangi nėra pagrindo įskaičiuoti sandėliukus, tai ir klausimo dėl Å¡ilumos kiekio perskaičiavimo pagal patalpų tÅ«rį nėra pagrindo kelti. Atsakovo vertinimu, kitų patalpų savininkai turėjo bÅ«ti įtraukti į nagrinėjamÄ bylÄ . NepareiÅ¡kę ieÅ¡kinio ir neįtraukti atsakovais asmenys gali dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Tretieji asmenys dalyvauja byloje, kai teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad priimtas teismo sprendimas galėtų keisti kitų savininkų teisių ir pareigų apimtį, todėl negalima laikyti, jog teismo sprendime pasisakyta dėl į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktų asmenų.Apibendrinant nurodytus argumentus darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismasn u t a r i a :ieÅ¡kovo K. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja              JÅ«ra Marija Strumskienė