fb99aea4-2be0-4ce2-b5e1-71dc7055d646 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

2014 m. spalio 1 d.Å iauliai (S) Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. R.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

Å iaulių apygardos administraciniame teisme 2014 m. gegužės 29 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo A. R. skundas (2-4 b.l.), kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 25000 Lt neturinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas A. R. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (121 b. l.). Savo raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas nurodo, kad teismo posėdžiuose dalyvauti nepageidauja (4 b. l.).PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2014 m. sausio 2 d.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad izoliatoriuje jam teko gyventi antisanitarinėmis sÄ lygomis. Asmens gyvenamosios patalpos kvadratÅ«ra siekdavo vos 2 kv.m vienam asmeniui, nors turėdavo bÅ«ti 5 kv.m. Kamerose antisanitarinės sÄ lygos, jose drėgna, Å¡alta, tamsu, prastas apÅ¡vietimas. Sanitariniai mazgai neatitverti nuo gyvenamosios patalpos, kamerose nėra ventiliacijos, yra pelėsis, blogas kvapas, nėra atliekama kamerų dezinfekcija. Maitinimas turi atitikti normas, tačiau neatitinka, maistas nekokybiÅ¡kas, kartais net Å¡altas.

Karantino kameros purvinos, drėgnos, tamsios. Medicininė pagalba teikiama nekvalifikuotai. DuÅ¡ai nedezinfekuojami, nėra atitvarų, blogas kvapas, vanduo negeros kokybės. Patalynė smirdi, neÅ¡vari, neduodami užvalkalai. Asmens kratos ir apžiÅ«ros vietos purvinos, trÅ«ksta Å¡viesos ir oro. Dėl to patyrė neturtinę 25000 litų žalÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 25000 Lt iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (2-4 b. l.).Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (122 b. l.).

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodoma, kad su skundu nesutinka. Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus.

Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-06-12 pažymos Nr. 69/06-2442 „Dėl A. R.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas 2013-01-04 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-04-25 (pareiÅ¡kėjas savo skundÄ apibrėžia laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2014-01-02). PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas: kameroje Nr. 16 – nuo 2013-01-04 iki 2013-01-16 ir nuo 2013-01-08 iki 2013-01-25 su dar 5–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,9 kv.m iki 3,18 kv.m, kameroje Nr. 64 – laikotarpiu nuo 2013-01-18 iki 2013-01-28 su dar 5 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,72 kv.m, kameroje 91 – periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2013-01-28 iki 2014-01-07 su dar 1–14 asmenų ir vienam asmeniu teko nuo 1,31 kv.m iki 9,22 kv.m.

Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,31 kv.m (kameroje Nr.

91) iki 9,22 kv.m (kameroje Nr.

91) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama. Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per skundžiamÄ , t. y. nuo 2013-01-02 iki 2014-01-02 iÅ¡ viso buvo laikomas 102 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Dėl kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams nurodė, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2013-01-14 atliko patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-01-17 patikrinimo akte Nr. EP-3), kurio metu buvo patikrinta kamera Nr. 16, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2013-01-02 iki 2013-01-16 ir nuo 2013-01-18 iki 2013-01-25.

Nustatyta, kad kameroje ant sienų ir lubų matosi pelėsis, lubų ir sienų tinkas atšokęs, patalpoje neužtikrinamas gyvenamosios patalpos pagrindinis valymas, nustatytas oro temperatūros pažeidimas. Iš 2013-05-09 patikrinimo akto Nr. EP-128 matyti, kad stalas, kabykla asmeniniams drabužiams yra, sanitarinis mazgas atitvertas medžiagine užuolaida, reikalingas remontas. Dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus higienos normos reikalavimus. Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje Šiaulių visuomenės sveikatos centro nebuvo tikrintos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl kameros apÅ¡vietimo, drėgmės ar ventiliacijos. Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014-06-05 pažymoje Nr. 62/08-130 „Apie gyvenamųjų kamerų įrengimÄ â€œ yra nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais.

Minėtoje pažymoje nurodyta, kokia vykdoma gyvenamųjų patalpų ir dušinių valymo tvarka.Dėl higienos normų reikalavimų dušuose nurodė, jog pareiškėjas skundžiasi, kad dušuose nesilaikoma higienos reikalavimų: dušų patalpos purvinos, nedezinfekuojamos, sklinda blogas kvapas. Higienos normos 39 punktas nustato higienos reikalavimus prausimosi patalpoms. Dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms.

Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi iÅ¡plaunami, iÅ¡valomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plauÅ¡ines ar kempines, rankÅ¡luosčius ir muilÄ . DuÅ¡inės, prausyklos patalpų grindys turi bÅ«ti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas. DuÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdien naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vėdinamos; patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius. Daugkartinio naudojimo reikmenys duÅ¡uose nenaudojami. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpų valymo-dezinfekcijos planÄ , duÅ¡ai turi bÅ«ti plaunami kasdien ir po kiekvieno prausimosi. Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2014-02-12 patikrinimo akte Nr. EP-27, atlikus operatyviÄ jÄ kontrolę Å iaulių tardymo izoliatoriuose esančių prausimosi patalpų, įvertino pirties patalpas ir nustatė, kad yra 2 pirties patalpos po 8 duÅ¡us, kurie įrengti prie lubų, lubose ventiliacijos grotelės vietomis aprÅ«dijusios, kelios sienų plytelės įskilusios.

Patikrinimo metu pirties grindys buvo Å¡varios, dušų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Microbac forte“ 2 %, duÅ¡o ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracija atliekama. Taip pat pažymėtina, kad nors Å iaulių visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad ventiliacija neveikianti, tačiau nurodė, kad ventiliacijos sistemos įrengimas, duÅ¡o kabinų įrengimas, vandentiekio vamzdynų sistemos keitimas nevertintini, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Dėl sÄ lygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje nurodė, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241. ApžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje 2013-02-07 buvo atliktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas, kurio iÅ¡vados iÅ¡dėstytos 2013-02-08 patikrinimo akte Nr. EP-6. IÅ¡ patikrinimo akto matyti, kad ankstyvÄ Å¾iemos rytÄ oro temperatÅ«ra tebuvo kiek mažesnė, nei nustatyta higienos normoje, o bylos medžiaga (Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-06-12 pažyma Nr. 69/06-2442 „Dėl A.

R.“) rodo, kad temperatÅ«ros duomenų užfiksavimo dienÄ pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo, bet tikrintoje patalpoje nesilankė. Be to, mikroklimato parametrams yra bÅ«dingas momentiÅ¡kumas, todėl konkrečių rodiklių nustatymas patikrinimo metu nesudaro prielaidų teigti, jog tokie patys rodikliai patalpoje vyrauja nuolat. Atsakovas taip pat pažymi, kad administracinio pastato patalpos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus bei duris, todėl iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra neparodo tikslios jutiminės temperatÅ«ros patalpoje. 18-22? C temperatÅ«ra laikoma optimalia protiniam darbui, todėl 2,4? žemesnė temperatÅ«ra operatyviai vykdomos visos asmens kratos metu (iÅ¡sirengęs iki apatinių rÅ«bų asmuo bÅ«na 1-2 minutes, t. y., kol nusirengia, rÅ«bai patikrinami rentgeno aparatu ir asmuo apsirengia) neturėtų bÅ«ti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Patikrinimo akto turinys taip pat paneigia pareiÅ¡kėjo dėstomas aplinkybes, esÄ sÄ lygos apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl Å¡ių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-01-14 atlikto patikrinimo metu (patikrinimo išvados surašytos 2014-01-23 patikrinimo akte Nr. EP-8) buvo nustatyta, kad patikrinimo dienos maisto raciono bendras kilokolorijų kiekis buvo nepakankamas (bendra paros davinio praktinė energinė vertė 1844 kcal). 2014-02-03 patikrinimo metu (išvados surašytos 2014-02-12 patikrinimo akte Nr. EP-27) iš UAB „Pontem“ 2014-03-06 rašto Nr. 05-09-94 „Dėl patikrinimų metu nustatytų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ matyti, kad mėginių paėmimo vietoje buvo atliktas neplaninis auditas ir atlikti papildomi cheminiai tyrimai gaminamo maisto energetinei vertei ištirti.

Tyrimų rezultatai buvo teigiami – atitiko nustatytas ribas. Atliktų cheminių tyrimų rezultatai sudarė prielaidas teigti, jog pasitaikę Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu neatitikimai galimai vienetiniai arba kilę dėl maisto produktų tiekėjų produkcijos, tiekiamos maisto gamintojui, neatitikimo deklaruojamai kokybei. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-02-27 atlikto patikrinimo metu (patikrinimo išvados surašytos 2014-03-19 patikrinimo akte Nr. EP-58) cheminiam ištyrimui buvo paimtas laisvės atėmimo vietose laikomiems nedirbantiems vyrams skirto paros maisto racionas.

Nustatyta, kad patikrinimo dienos maisto raciono bendra energetinė vertė atitinka patvirtintÄ normÄ (bendra paros davinio praktinė energinė vertė 2312 kcal). Taip pat patikrinimo akte pažymėta, kad kamerose laikomiems nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas termosuose, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad maistas bÅ«na vėsus ar netgi Å¡altas, yra nepagrįsti. Duomenų apie tai, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maistas, įstaiga neturi.

Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo, o dokumentinė medžiaga rodo, jog maisto raciono energetinės vertės neatitikimas reikalavimams galėjo būti konstatuotas tik kaip vienetinis atvejis arba dėl maisto produktų tiekėjų produkcijos, tiekiamos maisto gamintojui, neatitikimo deklaruojamai kokybei.Dėl higienos normų reikalavimų priėmimo-paskirstymo kamerose nurodė, kad vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 1/01-297 patvirtinto „Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o“ 5 punktu, atlikus sanitarinį Å¡varinimÄ , trumpalaikio laikymo kamerose laikomus suimtuosius ir nuteistuosius tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis pavaduotojas, atsižvelgdamas į suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus, paskirsto į režiminėje teritorijoje esančias karantino kameras PK-1?PK-9 (dar vadinama priėmimo-paskirstymo kameros). Karantino (priėmimo-paskirstymo) kamerose suimtieji (nuteistieji) laikomi, iki bus patikrinta jų sveikata, bet ne ilgiau kaip 1 darbo dienÄ nuo patalpinimo į Å¡ias kameros datos.

Karantino (priėmimo-paskirstymo) kamerose suimtieji (nuteistieji) fotografuojami ir daktiloskopuojami bei vedami į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ sveikatos patikrinimui. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sÄ lygos karantino (priėmimo-paskirstymo) kamerose, neatitinka higienos reikalavimų: nėra ventiliacijos, netvarka, purvina, tamsu. Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2013-05-07 atliko patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-05-09 patikrinimo akte Nr. EP-128), kurio metu buvo patikrintos karantino kameros Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr.

7. Nustatyti dirbtinio naktinio apÅ¡vietimo reikalavimo normų bei oro temperatÅ«ros pažeidimai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tokių kriterijų kaip santykinis drėgnumas, oro judėjimo greitis, oro temperatÅ«ra rodikliams bÅ«dingas momentiÅ¡kumas, o ne pastovumas, t.y. jau kitÄ dienÄ jie gali bÅ«ti kitokie. Å iaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimo akte nepasisakė dėl karantino kamerų Å¡varos ar drėgmė. Be to, pabrėžtina, kad higienos normos 2 punktas nustato higienos normos taikymo sritį ? higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tokių parametrų, kaip natÅ«ralios dienos apÅ¡vietos, oro judėjimo greičio (ventiliacijos), o kartu su juo ir susijusio santykinio oro drėgnumo reikalavimai Å iaulių tardymo izoliatoriui netaikomi, nes jie bÅ«tų susiję su patalpų rekonstrukcijos darbais (pvz. langų didinimu, mechaninės ventiliacijos sistemos įrengimu). Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, kas nepriklauso nuo jo valios, nes Å iaulių tardymo izoliatoriaus rekonstrukcijos darbai negali bÅ«ti atliekami, nes pastatai yra įtraukti į KultÅ«ros vertybių registrÄ .Dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nurodė, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos.

Å ių tarnybų struktÅ«rÄ ir darbo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai; privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos bÅ«klę; suimtajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ . Å ios pagalbos teikimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 101 p. numatyta, kad suimtieji į priėmimÄ pas medicinos specialistus registruojami iÅ¡ anksto. 102 p. nustatyta, kad pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ suimtajam Å«mios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui nurodo, kad medicininė pagalba suteikiama nekvalifikuotai arba visiÅ¡kai neteikiama, tačiau savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, nenurodo, kada kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , į kokį gydytojÄ , kada jam pagalba nebuvo suteikta arba buvo suteikta nekvalifikuota pagalba, todėl atsakovas mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia bendro pobÅ«džio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pretenzijos Å iaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiÅ«ros tarnybai neturi pagrindo.Dėl aprÅ«pinimo patalyne nurodė, jog pareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje iÅ¡duodama smirdinti, neÅ¡vari patalynė, užvalkalai visai neiÅ¡duodami.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimÄ vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas. Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymÄ Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Å ios patvirtintos normos numato galimybę Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims gauti 1 antklodę, 1 čiužinį, 1 pagalvę, 4 paklodes, 2 užvalkalus pagalvei ir 2 rankÅ¡luosčius. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neskundžia fakto, kad jam patalynė nebuvo iÅ¡duodama ar jos per mažai iÅ¡duodama, o skundžia tik jos atitikimÄ higienos normų reikalavimams. Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2013-01-14 atliko patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-01-17 patikrinimo akte Nr. EP-3).

Kontrolės metu nustatyta, kad lovos skalbinių sandėlyje Å¡varių paklodžių, pagalvės užvalkalų, dezinfekuotų antklodžių, pagalvių, čiužinių yra. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi, įvertinami ir pagal nusidėvėjimÄ nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį. Sandėlyje paruoÅ¡tų iÅ¡davimui suplėšytų, netinkamų naudojimui lovos skalbinių nerasta. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami suimtiesiems pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ , pasinaudojus duÅ¡u.

Atžymos apie skalbinių keitimÄ yra asmenų kortelėse. Antklodžių užvalkalų sandėlyje nėra bei tikrintose apgyvendinimo kamerose suimtųjų antklodės be užvalkalų. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, kurių 4 pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei, todėl pareiÅ¡kėjo skundai dėl to, jog Å iaulių tardymo izoliatorius jam neiÅ¡duodavo užvalkalo antklodei, neturi pagrindo (iÅ¡ A.

R. AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne Asmeninės sÄ skaitos Nr. 3135 ir Nr. 3155 matyti, kad pareiÅ¡kėjas beveik visais atvejais pats atsisakydavo antros paklodės). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 66 punktas numato, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Įstaigoje laikomiems asmenims išduodama patalynė pagaminta iš margintos medvilnės – audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, t. y. skalbti įstaigoje naudojamomis profesionaliomis skalbimo priemonėmis. Šiaulių tardymo izoliatorius atkreipia dėmesį, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011-06-15 atlikto patikrinimo metu (išvados surašytos 2011-06-27 patikrinimo akte Nr. EP-242) buvo nustatyta, kad įstaigoje įrengtos 2 dezinfekavimo kameros, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, pažeidimų nenustatyta.

MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekavimo reikalavimų įgyvendinimas taip pat buvo tikrinamas 2013-06-26 (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224). Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Suimtųjų patalynės ir apatinių rÅ«bų skalbimo dažnumas reglamentuotas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Skalbimo organizavimÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 4 punktas numato, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), iÅ¡duodama patalynė ir rankÅ¡luosčiai bei darbo rÅ«bai) skalbiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę.

Patalynės skalbimas įstaigoje vykdomas nepažeidžiant galiojančių nuostatų ir užtikrinant jų Å¡varÄ . PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, susijusių su patalynės neatitikimu higienos normų reikalavimams, nepagrįsti.Dėl neturtinės žalos pagrįstumo nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tam tikra kančia ar pažeminimas ? tai dažnai bÅ«dingi ar neiÅ¡vengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai.

Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai įkalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme). Kaip Matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-06-11 pažymos Nr. 61/04-869 „Dėl A. R.“, pareiškėjas į įstaigos direktorių su jokiais skundais jo kalinimo laikotarpiu nesikreipė.

Jis savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011; kt.).

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡raiÅ¡kos pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v.

Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ (109-117 b. l.). Atsakovas savo atsiliepimo į skundÄ patikslinimu dėl pareiÅ¡kėjo A. R. laikymo trukmės Å iaulių tardymo izoliatoriuje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas A. R. savo skundo reikalavimo ribas apibrėžė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 2 d., todėl atsakovas nagrinėja tik minėtÄ laikotarpį (123-124 b. l.).PareiÅ¡kėjo A. R. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis), tačiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Å iuo atveju vertintina ar atsakovė nepažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio.Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Å ių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų Byloje yra pateikta 2014 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 69/06-2442 „Dėl A. R.“ (15 b.l.), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2013-01-04 ir laikotarpiu iki 2014-01-02 (data nurodyta pareiÅ¡kėjo skunde) buvo laikomas įvairius periodus. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 16, 64, 91, kurių plotai nuo 18,45 kv. m iki 22,34 kv. m, jose buvo laikoma nuo 2 iki 15 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,23 kv. m iki 9,23 kv. m plotas.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per skundžiamÄ laikotarpį buvo laikomas iÅ¡ viso 345 dienas. IÅ¡ Å¡io laikotarpio 79 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 16 ir 91, pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui kameros ploto normÄ (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas periodiÅ¡kai svyravo nuo 1,23 kv. m iki 3,18 kv. m). Konstatuotina, kad Å¡iuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Tai, teismo nuomone, yra akivaizdus aukščiau paminėtų teisės aktų pažeidimas. IÅ¡ pateiktos pažymos bei kitų byloje esančių įrodymų tiksliai nustatyti, kada ir kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 263 dienas atskirais periodais kameroje Nr. 91, pažeidžiant nustatytas vienam asmeniui kameros ploto normas (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas periodiÅ¡kai svyravo nuo 1,68 kv. m iki 9,23 kv. m), nėra galimybių, tačiau tuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Dėl sÄ lygų laikino patalpinimo kamerose PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad po patikros kiekvienas nuvedamas į kamerÄ , vadinamÄ â€žkarantinu“, kurios patalpos purvinos, drėgnos ir tamsios.Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo leidėjas neįpareigoja tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kuriose trumpalaikio sulaikymo kamerose 2 val. laikomi asmenys, teismas neturi galimybių vertindamas turimus raÅ¡ytinius įrodymus nustatyti, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas.

Nesant Å¡ių duomenų nėra galimybės nagrinėti ir konkrečių laikymo sÄ lygų, tokių kaip santykinė drėgmė, oro temperatÅ«ros atitiktis higienos normos reikalavimams. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas             PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog kamerose drėgna, Å¡alta, tamsu, nėra įrengta ventiliacija, gyvenama esant dirbtiniam apÅ¡vietimui, pelėsis, kvapas.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-3 (41-46 b.l.), patikrinimas buvo atliktas 2013 m. sausio 14 d., nurodoma, kad kameroje Nr.16 (Å¡ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 16 d. bei laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. sausio 25 d.) operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad režiminio korpuso apgyvendinimo kameroje Nr. 16 ant sienų, lubų matosi pelėsis(HN 76:2010 X sk. 56 p. pažeidimas), lubų ir sienų tinkas nuo drėgmės atÅ¡okęs, sienų, lubų dažų bei tinko danga byranti, kameroje reikalingas remontas (HN 76:2010 X sk.62 p. pažeidimas).

Patalpoje neužtikrinamas gyvenamosios patalpos pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.), nes sienos, durys purvinos (HN 76:2010 X sk. 59 p. pažeidimas). Apgyvendinimo kameroje Nr. 16 nustatyta oro temperatÅ«ra 16,70C, neapibrėžtis 0,38 0C (HN 76:2010 X sk. 26 p. pažeidimas); santykinė oro drėgmė 52,00C, neapibrėžtis 0,98 %. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. EP-6 (49-55 b.l.), kuris suraÅ¡ytas atlikus patikrinimÄ vietoje 2013 m. vasario 7 d., nurodoma, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus apgyvendinimo kamerose patikrinimų metu buvo nustatyti atitinkami higienos normos reikalavimų pažeidimai.

Iš 2014 m. birželio 12 d. pažymos Nr. 69/06-2442 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje anksčiau nurodytu laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 91, t. y. pažeidimų konstatavimo metu pareiškėjas nebuvo laikomas tose kamerose, kuriose buvo konstatuoti pažeidimai, o kamera Nr. 91 patikrinimo metu nebuvo tikrinama. Kamera Nr. 91 Šiaulių visuomenės sveikatos centro nebuvo tikrinama ir 2013 m. birželio 26 d., 2013 m. gegužės 7 d. atliktų patikrinimų metu (2013 m. liepos 9 d. patikrinimo aktas Nr. EP-224 bei 2013 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktas Nr. EP-128 (61-68, 76-83 b.l.).Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011 m. birželio 15 d. atlikto patikrinimo metu (2011 m. birželio 27 d. patikrinimo aktas Nr. EP-242) pareiškėjo dar nebuvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (56-60 b.l.).Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 14 d., 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. vasario 27 d., 2014 m. balandžio 29 d. atliktų patikrinimų (atitinkamai 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo aktas Nr. EP-8, 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktas Nr. EP-27 bei 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo aktas Nr. EP-58, 2014 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas Nr. EP-126 (102-108 b.l.) metu pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje jau nebuvo.

Be to, šie laikotarpiai pareiškėjo nėra skundžiami (69-75, 84-91, 92-100 b.l.). Dėl dezinfekcijos Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad kamerų patalpos nedezinfekuojamos.Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014 m. birželio 5 d. pažymoje Nr.62/08-130 (17 b.l.) nurodoma, kad kamerų dezinfekcija atliekama kasdien, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale. Šiaulių apygardos administraciniam teismui yra pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2011 m. gruodžio 30 d.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr.20/01-2719 patvirtintas Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikas 2012–2013 m. (18-19 b.l.), Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. dezinfekcijos planas (20-23 b.l.), Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. patalpų pagrindinis valymo grafikas (24-26 b.l.). Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 konstatuota, kad kasdieninį patalpų valymÄ su dezinfekcinėmis medžiagomis atlieka tik įstaigos darbuotoja – dezinfektorė.

Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas. Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų, apgyvendinimo kamerų valymÄ yra (61-68 b. l.). Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie duotų pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Å iaulių tardymo izoliatorius nevykdo nurodytų planų, nenaudoja dezinfekcijai planuose nurodytų priemonių, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl dezinfekcijos atlikimo atmestini.

Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas savo skunde pažymėjo, kad sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamųjų patalpų.Atkreiptinas dėmesys, jog Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 p. nurodoma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagomis atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kita vertus, Taisyklių 2 p. nurodoma, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas normas ir duomenis, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo laikytini nepagrįstais.

Dėl patalynės PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad patalynė smirdanti, neÅ¡vari, be jokių užvalkalų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014 m. birželio 5 d. pažymoje Nr.62/08-130 (17 b.l.) nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantys suimtieji ir nuteistieji kiekvienÄ mėnesį yra aprÅ«pinami asmens higienos priemonėmis ir patalyne vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis.

Informuoja, kad visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems iÅ¡duodama patalynė yra: čiužinys, pagalvė, užvalkalas pagalvei, rankÅ¡luostis ir dvi paklodės vietoj užvalkalo antklodei. IÅ¡ AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 3135 (47-48 b.l.) matyti, kad ginčijamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodės, pagalvės užvalkalai, rankÅ¡luosčiai. HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos, saugos reikalavimai“ 66 p. numatyta, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Ä®vertinus sÄ skaitoje numatytÄ iÅ¡duodamų daiktų sÄ raÅ¡Ä , darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatorius, neiÅ¡duodamas pareiÅ¡kėjui užvalkalų antklodei, pažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 66 punktÄ .Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, kurių 4 pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos, kad antklodės buvo be užvalkalų, neturi jokio teisinio pagrindo, nes, kaip ir minėta, teisės aktuose numatyta, kad vietoj užvalkalo antklodei gali bÅ«ti iÅ¡duodamos dvi paklodės, tai matyti ir iÅ¡ A. R. AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninių sÄ skaitų Nr. 3135 bei Nr. 3155 (47-48 b. l.). Jokių priekaiÅ¡tų ar skundų dėl iÅ¡duodamos patalynės pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs. Atsakovas dar kartÄ pažymi, kad pareiÅ¡kėjas visuomet turi galimybę naudotis savo patalyne, iÅ¡skyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę, kurie įstaigoje iÅ¡duodami privalomai.

Taip pat įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės susidėvėjimo yra abstraktūs ir neįrodyti, todėl negali būti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo.Atsakovo nurodyti argumentai vertintini kritiškai, išsakytuose motyvuose neatsižvelgiama į tai, kad šiuo atveju būtent Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 66 punktas nustato detalų sÄ raÅ¡Ä . Dėl maitinimo kokybės ir maisto energetinės vertės PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad maitinimas turi atitikti normas, bet neatitinka, maistas nekokybiÅ¡kas, kartais net Å¡altas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ .

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-01-14 atlikto patikrinimo metu (patikrinimo išvados surašytos 2014-01-23 patikrinimo akte Nr. EP-8) buvo nustatyta, kad patikrinimo dienos maisto raciono bendras kilokolorijų kiekis buvo nepakankamas (bendra paros davinio praktinė energinė vertė 1844 kcal). 2014-02-03 patikrinimo metu (išvados surašytos 2014-02-12 patikrinimo akte Nr. EP-27) iš UAB „Pontem“ 2014-03-06 rašto Nr. 05-09-94 „Dėl patikrinimų metu nustatytų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (40 b. l.) matyti, kad mėginių paėmimo vietoje buvo atliktas neplaninis auditas ir atlikti papildomi cheminiai tyrimai gaminamo maisto energetinei vertei ištirti.

Tyrimų rezultatai buvo teigiami – atitiko nustatytas ribas. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta nuomone, kad atliktų cheminių tyrimų rezultatai sudarė prielaidas teigti, jog pasitaikę Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu neatitikimai galimai vienetiniai arba kilę dėl maisto produktų tiekėjų produkcijos, tiekiamos maisto gamintojui, neatitikimo deklaruojamai kokybei. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-02-27 atlikto patikrinimo metu (patikrinimo išvados surašytos 2014-03-19 patikrinimo akte Nr. EP-58) cheminiam ištyrimui buvo paimtas laisvės atėmimo vietose laikomiems nedirbantiems vyrams skirto paros maisto racionas.

Nustatyta, kad patikrinimo dienos maisto raciono bendra energetinė vertė atitinka patvirtintÄ normÄ (bendra paros davinio praktinė energinė vertė 2312 kcal). Taip pat patikrinimo akte pažymėta, kad kamerose laikomiems nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas termosuose, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad maistas bÅ«na vėsus ar netgi Å¡altas, yra nepagrįsti.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė pastoviai bÅ«na deficitinė, mažesnė nei 2298 kcal per parÄ .

Teismui nepateikus tokio pobÅ«džio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Å iaulių tardymo izoliatorius neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Dėl higienos normų duÅ¡uose PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad duÅ¡ai nedezinfekuojami, nėra atitvarų, blogas kvapas, vanduo negeros kokybės.Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 p. nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Higienos normos 39 punktas nustato higienos reikalavimus prausimosi patalpoms. DuÅ¡inės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai turi bÅ«ti lygÅ«s, be plyÅ¡ių, lengvai valomi, atsparÅ«s naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi iÅ¡plaunami, iÅ¡valomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plauÅ¡ines ar kempines, rankÅ¡luosčius ir muilÄ . DuÅ¡inės, prausyklos patalpų grindys turi bÅ«ti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas.

DuÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdien naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vėdinamos; patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių.Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. patalpų pagrindinį valymo grafikÄ (aktualus ginčui nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2014 m. sausio 2 d.) dušų patalpos turi bÅ«ti valomos kiekvieno mėnesio pirmÄ penktadienį (24-26 b.l.).

Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafike 2012–2013 m. (18-19 b.l.) numatyta, kad dušų patalpose kiekvienÄ dienÄ ir po kiekvieno prausimosi atliekama dezinfekcija, reikalui esant atliekama dezinsekcija ir deratizacija. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2011 m. gruodžio 30 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. dezinfekcijos plane (20-23 b.l.) numatyta, kad duÅ¡ai dezinfekuojami priemone MIKROBAC FORTE 2% ekspozicija 3–5 min., pavirÅ¡ių valymas vykdomas kasdien, po kiekvieno pasinaudojimo duÅ¡u, valoma vienkartine Å¡luoste ar kempine, sudrėkina dezinfekciniu tirpalu.

Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2014-02-12 patikrinimo akte Nr. EP-27 (nors aktas ir nepatenka į nagrinėjamÄ laikotarpį), atlikus operatyviÄ jÄ kontrolę Å iaulių tardymo izoliatoriuose esančių prausimosi patalpų, įvertino pirties patalpas ir nustatė, kad yra 2 pirties patalpos po 8 duÅ¡us, kurie įrengti prie lubų, lubose ventiliacijos grotelės vietomis aprÅ«dijusios, kelios sienų plytelės įskilusios. Patikrinimo metu pirties grindys buvo Å¡varios, dušų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Microbac forte“ 2 %, duÅ¡o ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracija atliekama.

Å iaulių visuomenės sveikatos centras taip pat konstatavo, kad nors ventiliacija neveikianti, tačiau nurodė, kad ventiliacijos sistemos įrengimas, duÅ¡o kabinų įrengimas, vandentiekio vamzdynų sistemos keitimas nevertintini, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, dėl kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å iaulių tardymo izoliatorius nevykdo nurodytų dezinfekcijos planų, nenaudoja dezinfekcijai planuose nurodytų priemonių, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl dezinfekcijos atlikimo duÅ¡uose atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad medicininė pagalba teikiama nekvalifikuotai.Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos. Å ių tarnybų struktÅ«rÄ ir darbo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai; privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos bÅ«klę; suimtajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ .

Å ios pagalbos teikimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 101 p. numatyta, kad suimtieji į priėmimÄ pas medicinos specialistus registruojami iÅ¡ anksto. 102 p. nustatyta, kad pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ suimtajam Å«mios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. PareiÅ¡kėjas skunde dėl nekvalifikuotos medicininės pagalbos teikimo savo teiginių nepagrindžia jokiais konkrečiais įrodymais.

Ä®vertinus turimus raÅ¡ytinius duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2014 m. sausio 2 d.), pareiÅ¡kėjo gydymo stacionaro istorijoje Nr. 14 padarytus įraÅ¡us bei atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos sužalojimu, negalima konstatuoti, kad bÅ«tent dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo sužalota sveikata. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje vande Hurk v.

Netherlands).Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 56 p., 62 p., 59 p., 26 p. pažeidimas kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose, dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 56 p., 62 p., 59 p., 26 p. pažeidimų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (galimai apie 211 dienų, t. y. nuo 79 dienų iki 342 dienų), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartyje adm. byloje Nr. A438-1194/2013 už 723 dienas priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkričio 25 d. nutartyje adm. byloje Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu adm. byloje Nr. A143-2373/2013 už 107 dienas priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje adm. byloje Nr. A858-275/2014 už 330 dienų priteista 6600 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi adm. byloje Nr. A575-793/2014, kai 232 dienas laikymo sÄ lygos neatitiko reikalavimų bei 113 dienų tik iÅ¡ dalies atitiko priteista 5900 Lt neturtinės žalos atlyginimui), teismas sprendžia, kad už apgyvendinimÄ perpildytose kalinimo kamerose bei kitus anksčiau nurodytus pažeidimus priteistina 4300 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 25000 Lt neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 4300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui 4300 Lt (keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                 Virginijus Stankevičius            Â