fb971016-4e81-4e97-b399-a4d5bb7966b4 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. N1 – 83 – 581/2019 Teisminio proceso Nr. 1– 01–1–06365–2019–5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.2.3.2.3.; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant: prokurorui Arvydui Grambai, kaltinamajam I.

J. (I. J.), jo gynėjai Nijolei Gaižutienei bei atstovei pagal įstatymÄ V. J., nukentėjusiajai V. B. ir jos atstovui A. T., nukentėjusiajai O. T., vertėjoms Jolantai Turienei, Eglei Lipskienei, Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovėms JÅ«ratei Mieželytei, Marijai MasiliÅ«nienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, iki suėmimo mokęsis (duomenys neskelbtini) 9 klasėje, gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (5veikos) subendrinta laisvės apribojimo bausme vieneriems metams vienuolikai mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar gydymusi, tęsti mokslÄ arba pradėti dirbi, neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų per Å¡eÅ¡is mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės neatlikęs; kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. J. 2019 m. vasario 14 d. apie 21.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su A. G. metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (0,96 promilės), sudavė ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas jam sužalojimus, o bÅ«tent: muÅ¡tinę žaizdÄ kaktoje su minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva, muÅ¡tinę žaizdÄ nosyje, muÅ¡tinę žaizdÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva, odos įbrėžimus pilve ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimÄ su aplinkine poodine kraujosruva deÅ¡inėje alkÅ«nėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais nugaroje, bei vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu A.

G. į nugarÄ , taip padarydamas durtinį – pjautinį nugaros sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį durtine – pjautine žaizda nugaroje su minkÅ¡tųjų audinių krausjoruva, kairės pusės V–ojo Å¡onkaulio nupjovimu, krÅ«tininės aortos ir kairio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi Å«miniu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl ko A. G. mirė. Kaltinamasis I. J. dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo prisipažino ir parodė, kad patėvis jų Å¡eimoje atsirado prieÅ¡ ketverius metus. Patėviui nepatikdavo, kad į namus atsivesdavo draugų, draugus pravardžiuodavo, taip pat, bÅ«damas neblaivus, rėkdavo ant mamos.

Kartais susimuÅ¡davo su patėviu. Ä®vykio dienÄ buvo labai susinervinęs, Å¡iek tiek iÅ¡gėręs alkoholio. Vienas iÅ¡gėrė du butelius 0,5 litro talpos 5 laipsnių stiprumo alaus. Grižo namo, o patėvis užėjo į jo (I. J.) kambarį ir pradėjo rėkti. Norėjo patėvį nuo savęs atstumti, norėjo, kad patėvis paliktų jį ramybėje, tačiau patėvis pradėjo muÅ¡tis, o jis (I. J.) pradėjo gintis. Patėvis buvo stambaus kÅ«no sudėjimo. Abu stumdėsi, patėvis bandė suduoti į jam į galvÄ .

Stumdėsi panaÅ¡iai kaip imtynėse iÅ¡ kambario į virtuvę. Patėviui trenkė pora kartų, patėvis jam taip pat sudavė apie keturis smÅ«gius. Ant kaklo buvo nagų įdrėskimai, nustatyti sužalojimai muÅ¡imosi su patėviu pasekmė. Patėvis jį pastÅ«mė, todėl jis (I. J.) trenkėsi į sienÄ . Patėvis pasakė – papjausiu. Ant kriauklės gulėjo didelis peilis, kurio geležtė apie 15 cm ilgio, paėmė tÄ peilį (patėvis nematė, kaip paėmė peilį, patėvis tuo momentu rankose nieko neturėjo), atsistojo ir užsimojęs deÅ¡ine ranka smogė patėviui į nugaros vidurį, labiau kairę jos pusę, nes patėvis tuo metu laikydamasis už stalo stojosi ir buvo pasisukęs kairiu Å¡onu, nes prieÅ¡ tai nuo jo (I.

J.) pastÅ«mimo buvo atsitrenkęs nugara į palangę. SmÅ«gio sudavimas fiksuotas parodymų patikrinimo vietoje protokolo 6 nuotraukoje ( 2 t., b. l. 150). Po smÅ«gio peilį iÅ¡traukė, patėvis nugriuvo. Tada nubėgo prie telefono, paskambino greitajai pagalbai, parašė savo merginai, laukė, kol atvyks greitoji, spaudė žaizdÄ , galvojo, kad iÅ¡gelbės patėvį. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Taip pasielgė, nes buvo labai susinervinęs. Kaltinamasis I. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2019–02–14 apie 22 val. atėjęs patėvis pyko, kad dienÄ su draugais suvalgė sÅ«rį.

Patėvis buvo neblaivus. Patėvis bandė jam suduoti smÅ«gį, prasidėjo grumtynės. Patėvį pradėjo stumdyti, taip abu atsidÅ«rė virtuvėje. Virtuvėje patėvį pastÅ«mė ir savo apatine kÅ«no dalimi jis atsitrenkė į palangę, kuriÄ sulaužė. Patėvis jį (I. J.) pastÅ«mė. Tada jis paėmė peilį ir nusisukusiam stovinčiam patėviui dÅ«rė po mentimi. Patėvis nukrito, po to jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . (2 t., b. l. 159). IÅ¡ 2019 m. vasario 19 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog I.

J. parodė, kaip grumdamasis su patėviu abu nuėjo į virtuvę, kur kaltinamasis pastÅ«mė A. G., kuris griÅ«damas nugaros apatine dalimi atsitrenkė į virtuvės lango palangę, kuri nulūžo, ir virtuvės radiatorių; taip pat I. J. parodė, kad nuo jo pastÅ«mimo griÅ«damas A. G. spėjo pastumti jį (kaltinamÄ jį), dėl ko jis atsirėmė į virtuvės sienÄ , esančiÄ Å¡alia kriauklės, kur pamatė padėtÄ virtuvinį peilį; I. J. parodė, kad A. G. po atsitrenkimo į palangę ir radiatorių, stodamas viena ranka rėmėsi į virtuvinio kampo atloÅ¡Ä , kita ranka rėmėsi į virtuvinį stalÄ ir buvo nusisukęs nugara, A.

G. pilnai neatsistojus, vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė į nugaros kairę pusę, Å¡iek tiek žemiau menčių; peilį iÅ¡ nugaros iÅ¡ karto iÅ¡traukė (2 t., b. l. 142–152). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. J. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairės ausies kauÅ¡elyje ir aplinkinėse srityse, padaryti ne mažiau kaip Å¡eÅ¡iais trauminiais poveikiais, kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti kito asmens rankų pirÅ¡tų laisvieji galai, iki paros laikotarpyje iki apžiÅ«ros.

Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kairės ausies lezgelio pamato įplyÅ¡imas padarytas kietu buku daiktu, netiesiogiai, patempiant visÄ ausį ar tik ausies lezgelį, iki paros laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Ausies lezgelio pamato įplyÅ¡imas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pailgos poodinės kraujosruvos kairiame petyje padarytos kietais bukais daiktais, turėjusiais ribotÄ pavirÅ¡ių, tokio pobÅ«džio ir tokių matmenų kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos pirÅ¡tais suspaudus minėtÄ sritį, iki paros laikotarpyje iki apžiÅ«ros.

Kraujosruvos atitinkÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Poodinė kraujosruva kaklo nugarinio pavirÅ¡iaus kairėje pusėje padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, suspaudus minėtÄ sritį. Kraujosruvos forma leidžia daryti prielaidÄ , kad Å¡i vieta galėjo bÅ«ti veikiama per drabužį, iki paros laikotarpyje iki apžiÅ«ros Kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pjautinė žaizdelė kairės rankos antrame pirÅ¡te, padaryta pjaunančiu daiktu, paros laikotarpyje iki apžiÅ«ros, vienu trauminiu poveikiu.

Tokio pobÅ«džio žaizdelė galėjo bÅ«ti padaryta tiriančiajam pačiam susižalojant. Å i žaizdelė atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Odos nubrozdinimas kairės rankos antrame pirÅ¡te padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku pavirÅ¡iumi, iki paros laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Tokio pobÅ«džio ir lokalizacijos odos nubrozdinimÄ tiriamas galėjo pasidaryti ir pats užsigaudamas į kietus bukus daiktus. Senos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame petyje, kaklo deÅ¡inėje ir deÅ¡inėje poraktikaulinėje srityje padarytos 3-6 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, trimis trauminiais poveikiais.

Kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Seni linijiniais odos nubrozdinimai kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje padaryti bukabriauniais daiktais, 2-4 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Å ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, katės nagais. Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 75 – 77). Nukentėjusioji V. B. parodė, jog yra A. G. vienintelė dukra. Jos tėvai iÅ¡situokė, kai jai buvo 7–8 metai. 2011 metais ji iÅ¡vyko į D.

B., kur gyvena aÅ¡tuoneri metai. Po jos motinos mirties 2014 metais, padėdavo tėvui, tėvas gyveno vienas. Mokėdavo komunalinius mokesčius už butÄ , pervesdavo pinigų tėvui, jeigu praÅ¡ydavo. Nuo 2015 metų, kai tėvas pradėjo gyventi su V. J., materialinės pagalbos tėvui neteikė, už butÄ mokesčius mokėjo tėvas. Tėvas gaudavo socialinę paÅ¡alpÄ . Ä® LietuvÄ su Å¡eima grįždavo kiekvienÄ vasarÄ , nebuvo grįžę tik 2018 metais. Su tėvu bendraudavo nuolat – „Skype“ programa, telefonu susiskambindavo kelis kartus per savaitę.

Su tėvu išliko glaudūs santykiai, šilti santykiai su tėvu buvo ir jos dviejų sūnų. Reiškia neturtinės žalos civilinį ieškinį 17 000 eurų sumai, o taip pat prašo priteisti 952,97 eurus turtinės žalos civilinį ieškinį su 5 metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nukentėjusioji O. T. parodė, kad yra A. G. sesuo. Apie įvykį sužinojo iš V. J.. Apie santykius su I. J. su broliu A. G. nekalbėdavo, tik po kaltinamojo įvykdytų vagysčių sužinojo, kad kaltinamasis – sunkus vaikas.

Yra mačiusi kraujosruvÄ brolio veide, vėliau iÅ¡ V. J. pasakojimo žino, kad kaltinamasis trenkė broliui į veidÄ . Jos santykiai su broliu buvo labai geri, pas V. J. ir brolį yra buvusi du kartus, 2018 metų rudenį vyko į R. pas kitÄ brolį, tai jiems paliko Å¡unį pasaugoti. Su broliu telefonu susiskambindavo kartÄ per savaitę, susitikdavo ne dažnai. Å venčių kartu neÅ¡vęsdavo, nebuvo tokios tradicijos. ReiÅ¡kia 17 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį. Liudytoja V.

S. parodė, kad yra V. J. kaimynė. Žino, kad A. G. skriaudė kaltinamÄ jį – ant jo rėkė, pravardžiuodavo kalės vaiku, grasino papjauti. Nuo 2018 metų V. J. su A. G. pradėjo gyventi kartu, nes atvykusi jo dukra iÅ¡varė jį iÅ¡ buto. A. G., kada gyveno su V. J., niekada nedirbo. Matydavo, kaip jis neÅ¡davosi alkoholį. Kai kaltinamasis grįždavo iÅ¡ mokyklos, jis kaltinamojo neįleisdavo į namus, nepatikdavo viskas, kÄ darydavo kaltinamasis. Nėra mačiusi, kad kaltinamasis bÅ«tų sumuÅ¡tas.

Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinio brolis. A. G. nepriėmė kaltinamojo, kildavo konfliktai daugiau iÅ¡ A. G. pusės. Kaltinamajam buvo pereinamas amžius ir jam reikėjo daugiau dėmesio. Kaltinamasis sakydavo, kad negali rasti bendros kalbos su A. G., A. kaltinamÄ jį vadino kalės vaiku, keikdavo. Yra girdėjusi, kaip neblaivus A. G. sakydavo kaltinamajam, kad jį papjaus. Kai V. J. įsidarbino, A. G. niekur nedirbo, dažnai vartojo alkoholį, ji panaÅ¡iai nuo 2017 metų mokėjo mokesčius už A.

G., tiksliau dukters V., butÄ , taip pat – garaÅ¾Ä , sodÄ . A. G. bendrauti su savo seserimi pradėjo tada, kai apsigyveno pas V. J., nes pirmoji A. žmona buvo prieÅ¡ jo ir sesers santykius. A. pats sakė Å¡ias aplinkybes. D. V. tik porÄ kartų buvo atvažiavusi, jokios materialinės pagalbos iÅ¡ jos pusės per 3 metus, kai A. gyveno su V. J., nebuvo. Ä®vykio dienÄ jai paskambino V. J., nuėjusi bute rado kaltinamÄ jį ir A.. Kaltinamasis buvo iÅ¡sigandęs, o A. gulėjo skersai virtuvės, kaltinamasis laikė užspaudęs rankÅ¡luosčiu žaizdÄ .

Kaltinamojo galvoje buvo žaizda, ranka apdraskyta. Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad I. J. yra jo pažįstamas. Jis girdėjo, kad I. nužudė savo patėvį. Neatsimena, kokia diena buvo. P. I. buvo tik jis. ParÅ«kė ir išėjo pasivaikščioti. Po to įvykio su I. daugiau nebesusitiko. Gal pusvalandį pabuvo jis I. namuose. I. nepasakojo apie santykius su patėviu (2 t., b. l. 90). Liudytojas J. I. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad įvykio dienÄ buvo susitikę su I.

J.. Buvo pas I. namuose. Buvo jis, I. ir A.. Jie iÅ¡ I. namų išėjo apie 15-16 valandÄ (2 t., b. l. 91–92).  Liudytoja M. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Â parodė, kad įvykio dienÄ ji buvo I. J. namuose iki 15.20 valandos, po to išėjo. Jai esant pas I., namuose buvo ji, I. ir jo patėvis. I. tuo metu su patėviu nekonfliktavo. Kiek žino I. ir patėvio santykiai buvo normalÅ«s, skandalų nebuvo. I. planavo susitikti su draugais, su kokiais draugais, ji nežino. TÄ dienÄ I.  elgėsi adekvačiai.

Po to jai draugas parašė, kad nužudė patėvį. Tai buvo 21 val. 54 min (2 t., b. l. 93). IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įraÅ¡e matyti, jog 2019-02-14 21.51 val. fiksuotas I. J. skambutis į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . Skambinta iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat užfiksuotas 2019-02-14 22.01 val. J. V. skambutis į BendrÄ jį pagalbos centrÄ telefonu 112. Skambinta iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122-133). IÅ¡ 2019 m. vasario 19 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolų matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas V.

J. pateiktas mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samsung GT – 55570; kuriame rastos SMS žinutės, siųstos 2018 m. vasario 14 d. 21:57, 22:45, 22:46 val. iÅ¡ abonento numerio (duomenys neskelbtini). Žinutės paraÅ¡ytos lietuviÅ¡komis raidėmis rusiÅ¡kai (1 tomas, b. l. 161–170). IÅ¡ 2019 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, rastas A. G. lavonas. Ten pat svetainėje buvo rastas ir pareigÅ«nų sulaikytas I. J.. Atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ buvo paimti kraujo ėminiai nuo virtuvės lango stiklo, lango palangės, virtuvinės spintelės su stalčiais, virtuvinio stalo skersinio, virtuvinio kampo sėdynės, 6 virtuviniai peiliai, mobilaus ryÅ¡io telefonas „SAMSUNG“, kvapo pėdsakas nuo peilio ruda medine rankena, virtuvės patalpos foninis kvapas, keturios taurelės, keturios stiklinės, kramtoma guma, septyni „Kalnapilio ORIGINAL“ alaus buteliai ir dvi energetinio gėrimo „RED BULL“ skardinės, penkios cigarečių nuorÅ«kos, ėminiai nuo I.

J. krūtinės, galvos, rankų nagų, I. J. kelnės, kojinės, šlepetės (1 t., b.l. 9 – 50). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. G. mirė nuo durtinio – pjautinio nugaros sužalojimo, pasireiškusio durtine – pjautine žaizda nugaroje su minkštųjų audinių kraujosruva, kairės pusės V-ojo šonkaulio nupjovimu, krūtininės aortos ir kairio plaučio pažeidimu. Tai komplikavosi ūminių išoriniu ir vidiniu nukraujavimu.

Sužalojimas padarytas aštraus, duriančių – pjaunančių savybių turinčio daikto ar įrankio poveikyje, neilgai trukus iki mirties. Sužalojimas dėl aortos ir kairio plaučio sužalojimų, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat A. G. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje su minkštųjų audinių kraujosruva, muštinė žaizda nosyje, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva, padarytos kietu buku daiktu (daiktas) neilgai trukus iki mirties.

Atskirai muštinės žaizdos kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos įbrėžimai pilve ir kairiame dilbyje, padaryti kietu buku, riboto paviršiaus, daiktu (daiktais), neilgai trukus iki mirties. Atskirai odos įbrėžimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, padarytas kietu buku daiktu ir/ar, galimai, paviršiumi, neilgai trukus iki mirties. Atskirai odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Keturios poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais nugaroje, padarytos kontaktuojant su kietu buku, ribotÄ , kampuotÄ pavirÅ¡ių turinčiu, daiktu (daiktais), neilgai trukus iki mirties. Atskirai poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Durtinis – pjautinis sužalojimas nustatytas nugaroje, sužalojimo kanalas eina iÅ¡ apačios į viršų, todėl, labiausiai tikėtina, kad Å¡io sužalojimo metu užpuolikas buvo už nukentėjusiojo nugaros, jam stovint.

A. G. lavone nustatytas durtinis – pjautinis nugaros sužalojimas padarytas aÅ¡triu, duriančių – pjaunančių savybių turinčių daiktu ar įrankiu, galimai, peiliu. A. G. lavono kraujyje 1,55 % etilo alkoholio (1 t., b. l. 59 – 65). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos  Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados  Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad medžiagos, panaÅ¡ios į kraujÄ , ėminyje nuo I. J. galvos, nuo krÅ«tinės, A. G. rankų nagų nuokarpose rastas žmogaus kraujas.

Ant I. J. deÅ¡inės Å¡lepetės rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. G. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe. I. J. abiejų rankų nagų nuokarpose žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. J. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe. Ant I. J. kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I.

J. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe, su DNR priemaiša, kuri nesutampa su A. G. DNR profiliu. Ant šešių peilių žmogaus kraujo nerasta. Ant I. J. kojinių dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta (1 tomas, b. l. 84 – 96). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tikėtina, kad tirta A. G. durtinė – pjautinė nugaros odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu medinėmis kriaunomis, rastu virtuvėje ant stalo.

Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tirta A. G. durtinė – pjautinė nugaros odos žaizda nepadaryta tirti pateiktu peiliu, rastu virtuvėje plautuvėje, peiliais, rastais virtuvėje virtuvinių įrankių dėkle, juoda sintetine rankena, šviesiai žalsvos spalvos rankena, tamsiai rudos spalvos medine rankena ir juoda su raudonomis detalėmis rankena (1 tomas, b. l. 98 – 104). Iš 2019 m. gegužės 17 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus A.

G. drabužius, kuriuos jis dėvėjo įvykio metu, nustatyta, kad ant žalios spalvos marÅ¡kinėlių daug sutepimų, marÅ¡kinėlių nugaroje, kairėje pusėje yra apie 13 cm ilgio medžiagos, panaÅ¡ios į kraujÄ , dėmė; nugaroje, vidurinėje dalyje yra 3,5 cm ilgio įplėšimas (1 tomas, b. l. 105–110). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs tarpusavyje, konstatuoja: Kaltinamojo I. J. parodymus, kad jis atliko kaltinime nurodytus smurto veiksmus prieÅ¡ A.

G. patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, specialistų iÅ¡vados, įvykio vietos apžiÅ«ros ir kiti tyrimo veiksmų protokolai. Visi teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad I. J. tyčia peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė A. G. į nugarÄ , padarydamas durtinį – pjautinį nugaros sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį durtine – pjautine žaizda nugaroje su minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva, kairės pusės V–ojo Å¡onkaulio nupjovimu, krÅ«tininės aortos ir kairio plaučio pažeidimu, nuo ko įvykus Å«miam iÅ¡oriniam ir vidiniam nukraujavimui nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė A.

G.. Teismo medicinos specialistė konstatavo, jog A. G. mirė nuo durtinio – pjautinio nugaros sužalojimo, įvykus ūmiam išoriniam ir vidiniam nukraujavimui. A. G. mirtis galėjo įvykti prieš 10–12 val. iki lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2019–02–15 09.15 val. Teismo specialistės išvada abejoti nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu duotiems kaltinamojo I. J. parodymams dėl prieš A.

G. pavartoto smurto, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole fiksuotiems duomenims, liudytojų parodymams, raÅ¡ytiniams įrodymams apie pagalbos kvietimo laikÄ (1 tomas, 124). Specialistės iÅ¡vadoje konstatuota, kad A. G. mirtis galėjo įvykti neilgame tarpe po durinio – pjautinio nugaros sužalojimo, t. y. labiausiai tikėtina, kad po visų A. G. padarytų sužalojimų jis galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių, kol nukraujavo (Specialisto iÅ¡vados 7 punktas). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų – liudytojų, paties kaltinamojo I.

J. tyrimo metu duotų parodymų, teismo medicinos specialistų iÅ¡vadų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent kaltinamasis sudavė smÅ«gį peiliu A. G. ir jo suduotas smÅ«gis buvo bÅ«tina sÄ lyga sukėlusi A. G. mirtį – I. J. tyčia peiliu smogė A. G. į krÅ«tinę, taip jį sužalojo ir dėl to Å¡is mirė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. J., panaudodamas pavojingÄ asmens gyvybei įrankį, padarė A. G. sužalojimÄ gyvybiÅ¡kai svarbioje kÅ«no vietoje. Ir nors kaltinamasis teigė, kad jis buvo labai susinervinęs, negalėjo savęs kontroliuoti, tačiau bylos įrodymai patvirtina, jog I.

J. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o įvertinus įvykio aplinkybes dėl kilusio konflikto, dėl I. J. neadekvačios reakcijos į prieÅ¡ jį pavartotÄ smurtÄ , konstatuoti, jog I. J. veiksmai buvo kryptingi, siekiant nukentėjusįjį nužudyti, nėra pagrindo, nors padaryto sužalojimo lokalizacijÄ nekelia abejonių ir yra akivaizdu, jog kaltinamasis smÅ«giavo nukentėjusiajam į nugaros kairę pusę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad I.

J. turėjo tiesioginę tyčiÄ nužudyti A. G.. Jei kaltinamasis bÅ«tų norėjęs, bÅ«tų galėjęs suduoti A. G. ir daugiau smÅ«gių peiliu. Tačiau suduodamas stiprų smÅ«gį (bendras sužalojimo kanalo ilgis 12 cm) peiliu, kurio geležtė 15 cm ilgo, į kairės pusės nugaros sritį nukentėjusiajam, kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nužudymÄ I.

J. padarė veikdamas netiesiogine tyčia – smurtaudamas suvokė pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį, dėl panaudoto įrankio pavojingumo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudė A. G., veikdamas netiesiogine tyčia. I. J. veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusioji V. B. kaltinamajam ir jo įstatyminiai atstovei V. J. pareiÅ¡kė 952,97 eurų turtinės ir 17 000 eurų neturtinės žalos civilinius ieÅ¡kinius, praÅ¡ydama priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo civilinio ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (2 tomas, b. l. 29–33, 4 tomas, b. l. 72–77).

Nukentėjusioji V. B. reikalavimÄ priteisti turtinę žalÄ grindė pateiktais sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, kelionės dokumentais (4 tomas, b. l. 42–49, 53, 55–59) ir nurodė, jog turtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį sudaro neatlygintos laidojimo iÅ¡laidos bei turėtos kelionės iÅ¡laidos. Pagal nukentėjusios V. B. pateiktus dokumentus matyti, jog su nukentėjusiÄ ja O. T. laidodamos A. G. jos patyrė iÅ¡laidas. Nukentėjusioji O. T. turtinės žalos civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė (4 tomas, b. l. 84), o nukentėjusioji V.

B. paaiÅ¡kino, jog laidojimo iÅ¡laidoms padengti buvo panaudota laidojimo paÅ¡alpa, kuriÄ ji pervedė O. T. (4 tomas, b. l. 42), o kadangi Å¡ių pinigų laidojimui nepakako, todėl ji nukentėjusiajai O. T. papildomai pervedė 450 eurų (4 tomas, b. l. 42). Nukentėjusioji V. B. praÅ¡o priteisti neatlygintÄ turtinę žalÄ , t. y. 450 eurų. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, jog laidojimo įmonei UAB „T.“ 2019–02–17 ir 2019–02–18 buvo sumokėta atitinkamai 1067 eurai ir 12 eurų (4 tomas, b. l. 53).

Taip pat bylos dokumentai patvirtina, jog V. B. nukentėjusiajai O. T. pervedė atitinkamai 305 eurų ir 450 eurų. Taip pat nukentėjusioji V. B. nurodė, jog kitÄ turtinės žalos civilinio ieÅ¡kinio dalį, t. y. 502,99 eurų, sudaro kelionės iÅ¡laidos. Nukentėjusios V. B. parodymai ir pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai pagrindžia jos turėtas iÅ¡laidas. Esant tokioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, jog nukentėjusios V. B. turtinės žalos 952,97 eurų civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas bei priteistinas nukentėjusiajai V.

B. iÅ¡ kaltinamojo I. J., kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo įstatyminė atstovė V. J. nukentėjusiajai V. B. atlygino dalį, t. y. 200 eurų, turtinės žalos (4 tomas, b. l. 178), todėl Å¡ia suma priteistinas civilinis ieÅ¡kinys yra mažintinas ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai V. B. priteistina 752,97 eurų. Kaltinamasis I. J. yra nepilnametis, todėl iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo uždarbį, turtÄ , civilinis ieÅ¡kinys subsidiariai priteistinas iÅ¡ kaltinamojo motinos V.

J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.276 straipsnis). Nukentėjusios V. B. ir O. T. pareiÅ¡kė neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį po 17 000 eurų, praÅ¡ydamos žalÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo ir jo įstatyminės atstovės V. J.. Nukentėjusioji O. T. civiliniame ieÅ¡kinyje (2 t., b. l. 5–7) nurodė, kad ji dėl brolio nužudymo patyrė neturtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu nukentėjusioji papildomai paaiÅ¡kino, jog dėl patirtos moralinės traumos susirgo, kreipėsi į gydytojus, gėrė antidepresantus, bus atliekama operacija (4 tomas, b. l.

84) bei teismo posėdžio metu pateikė medicininius dokumentus apie susirgimus (4 tomas, b. l. 106–108). Nukentėjusioji V. B. civiliniame ieÅ¡kinyje (4 tomas, b. l. 72–77) nurodė, kad su tėvu A. G. palaikė artimus santykius, gyvendama J. K. nuolat bendraudavo Skype programa, telefonu, atvykus į LietuvÄ , visuomet aplankydavo tėvÄ , tarp jų buvo susiklostę puikÅ«s ir tvirti tėvo ir dukters santykiai. Tėvas buvo vienintelis iÅ¡ Å¡eimos rato likęs artimas žmogus, kadangi motina mirė 2014 metais.

Po motinos mirties apmokėdavo tėvo sÄ skaitas, persiųsdavo pinigų tėvui. Nukentėjusioji tvirtino, kad jos vaikai, kurie buvo labai prisirišę prie senelio, taip pat patyrė didžiulę netektį ir stresÄ . Nukentėjusioji teigia, jog ji nuolat jaučia baimę, kamuoja stipri emocinė depresija, ji patiria didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kančias, naktimis nuolat kankina nemiga, sumažėjusi dėmesio koncentracija darbui, bendravimui su žmonėmis ir buičiai, jaučiasi sužlugdyta ir nesava, atsirado panikos priepuoliai, dažni galvos svaigimai, kÅ«no drebulys, atsirado kiti neigiami padariniai.

Patirtų iÅ¡gyvenimų pasėkoje padidėjo kraujospÅ«dis bei atsirado Å¡irdies ritmo sutrikimai, nukentėjusioji kreipėsi pas gydytojus, ėmė vartoti vaistus. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t. y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribÄ , o teismo funkcija nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už padarytÄ neturtinę žalÄ .

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o bÅ«tent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nužudė nukentėjusios V. B. tėvÄ , nukentėjusios O. T. – brolį.

Akivaizdu, jog dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų nukentėjusios patyrė moralinę žalÄ , nes staigi smurtinė mirtis sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus ir iÅ¡gyvenimus, o jų praradimai, t. y. nutrÅ«kę ryÅ¡iai su tėvu ir broliu yra negrįžtami. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos nustatymo klausimÄ nukentėjusioms, teismas atsižvelgia į nukentėjusiųjų santykius su A. G. iki jo mirties. Nustatant neturtinės žalos, kuriÄ patyria tretieji asmenys, dydį nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, reikia nustatyti, kad civilinį ieÅ¡kovÄ su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo itin artimi, nuolatinio pobÅ«džio santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog A. G. artimiausiai santykius palaikė su kaltinamojo motina įstatymine atstove – kartu gyveno, vienas kitam padėdavo buityje. Su nukentėjusiomis jis taip pat palaikė ryšį. Nustatyta, jog nukentėjusioji V. B., kuri gyvena kitoje valstybėje nuo 2011 metų, su tėvu ryšį palaikė elektroninių ryÅ¡ių tinklais, bendraudavo kartÄ ar du į savaitę, atvykdavo į LietuvÄ ir tėvÄ aplankydavo – nebuvo tėvo aplankyti tik 2018 metų vasarÄ (4 tomas, b. l. 83).

Iki A. G. pradėjo gyventi su kaltinamojo motina, tėvui padėdavo materialiai. Teismui pateikti dokumentai apie lankymÄ si „P. V. paramos artimųjų netekusiems“ tarnyboje patvirtina nukentėjusios V. B. nurodomas aplinkybes apie patirtų iÅ¡gyvenimų pasekmes (4 tomas, b. l. 50–51). IÅ¡ nukentėjusios O. T. parodymų matyti, jog ji su broliu telefonu susiskambindavo kartÄ per savaitę, susitikdavo ne dažnai, Å¡venčių neÅ¡vęsdavo, nes nebuvo tokios tradicijos, per visÄ A. G. gyvenimo kartu su V.

J. laikÄ buvo du kartus svečiuose. Vertinant nukentėjusios O. T. parodymus, matyti, jog ji ir žuvusysis palaikė santykius, bÅ«tent nukentėjusiajai O. T. kaltinamojo motina pranešė apie įvykusiÄ nelaimę, O. T. rÅ«pinosi mirusio brolio laidotuvėmis. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl A. G. mirties patirtos neturtinės žalos motyvai abiejų nukentėjusiųjų yra įrodyti, tačiau žalos dydis, nurodytas civiliniame ieÅ¡kinyje, neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, o taip pat ir faktinių aplinkybių.

Nors nukentėjusioji V. B. nurodė, kad dėl sveikatos sutrikimų ji kreipėsi į gydytojus, vartojo vaistus, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių dokumentų teismui nėra pateikusi. Atskirai pažymėtina, jog paskutinį kartÄ tėvÄ V. B. aplankė tik 2017 metais, nuo 2015 metų jokio materialinio iÅ¡laikymo bedarbiui tėvui neteikė, o kaltinamojo motina V. J. apmokėdavo net ir buto, kuriame buvo registruotas A. G., o nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai V. B., sÄ skaitas (4 tomas, b. l. 136–158, 160–175).

Taip pat matyti, jog A. G. sesuo nukentėjusioji O. T. negalėjo tiksliai nurodyti, kada paskutinį kartÄ matėsi su A. G., susitikdavo nedažnai. Taip pat bÅ«tina pažymėti, jog nusikalto nepilnametis, kurio atsakomybę pripažintina lengvina net dvi aplinkybės. Taip pat teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo I. J. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo, jo įstatyminės atstovės materialinę bei Å¡eimyninę padėtis – kaltinamasis nepilnametis, jokių savarankiÅ¡kų pajamų neturi, įstatyminė atstovė dirba, gauna minimalias pajamas, turi kitų finansinių įsipareigojimų (4 tomas, b. l. 118–121, 128–135).

Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų ir kaltinamojo šeimines, materialines padėtis, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, prieinama prie išvados, jog nukentėjusios V. B. civilinis ieškinys pagrįstas 10 000 eurų sumai, o nukentėjusios O. T. – 5 000 eurų sumai. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo motina įstatyminė atstovė teisiamojo posėdžio metu atlygino O. T. 100 eurų (4 tomas, b. l. 177), o V.

B. yra priimtas sprendimas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ 2280 eurų sumai (4 tomas, b. l. 39–41), nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai Å¡iomis sumomis mažintini, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo I. J. nukentėjusiajai V. B. 7720 eurų, o O. T. – 4 900 eurų. Mažindamas neturtinės žalos civilinius ieÅ¡kinius, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusioji V. B. neturtinės atlygintinos žalos dydį civiliniame ieÅ¡kinyje siejo ne tik su jos patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, bet ir su vaikų patirtais iÅ¡gyvenimais.

Pažymėtina, jog priteisiant neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusiajai V. B. negali bÅ«ti vertinami kitų asmenų patirti iÅ¡gyvenimai, kadangi neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto gyvybės atėmimo reikalavimo teisė yra neatskiriamai susijusi tik su neturtinę žalÄ patyrusiu asmeniu – Å¡iuo atveju su nukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove V. B.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusioji O. T. reiÅ¡kiamÄ neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį siejo su patirtomis laidojimo iÅ¡laidomis, teigdama, kad V.

J. visiÅ¡kai neprisidėjo prie laidotuvių. Nukentėjusioji V. B. praÅ¡o priteisti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal formuojamÄ kasacinės instancijos teismo praktikÄ procesinės palÅ«kanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iÅ¡ sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iÅ¡ delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, 3K-3-217-690/2018 ir kt., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018).

Kasacinėje nutartyje Nr. 2K–P–75–788/2019 Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkcijÄ formuoti vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.

Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog baudžiamojo proceso metu negali bÅ«ti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytÄ Å¾alÄ atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumÄ patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir procesinių palÅ«kanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese.

Taigi, esant tokiai teismų praktikai nepagrįstas nukentėjusios V. B. reikalavimas procesines palÅ«kanas priteisti nuo civilinio ieÅ¡kinio padavimo dienos. Esant nurodytiems argumentams, teismas pripažįsta, jog priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistinos turtinės ir neturtinės žalos civilinio ieÅ¡kinio, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusioji V. B. byloje pateikė dokumentus, patvirtinančius jos turėtas apie jos turėtas 2 000 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti (4 tomas, b. l. 60–65) ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusioji V.

B. patyrė iÅ¡laidas, yra pagrindas nukentėjusios turėtas iÅ¡laidas dėl advokato atstovavimo nukentėjusiajai pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ I. J. nukentėjusiajai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į patirtas darbo ir laiko sÄ naudas, suteiktų paslaugų pirmosios instancijos teisme apimtį (baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta per du posėdžius), į tai, jog tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiajai ir ikiteisminio tyrimo metu – nukentėjusios apklausoje nedalyvavo, tačiau du kartus, t. y. 2019–04–11 nuo 9.05 val. iki 11.15 val. ir 2019–06–28 nuo 10.00 val. iki 10.59 val. (2 tomas, b. l. 19–27, 3 tomas, b. l. 170) susipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis, o taip pat į tai, jog konsultavo civilinio ieÅ¡kinio paruoÅ¡imo, kreipimosi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ praÅ¡ant kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ klausimais, bei į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusios V.

B. praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma nėra proporcinga proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl mažinama ir priteistina iÅ¡ I. J. nukentėjusiajai V. B. 1 000 eurų jos turėtų iÅ¡laidų. Teismas pripažįsta kaltinamojo I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo I. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A.

G. elgesys. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikÅ¡ti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad A. G. savo elgesiu (konfliktavimu atėjus į kaltinamojo kambarį, įžeidinėjimu, pravardžiavimu, kaltinamojo sveikatos nežymiu sutrikdymu), kuris pasireiÅ¡kė aptariamo įvykio dienÄ ir kuriam įtakos turėjo A.

G. bÅ«sena (buvo neblaivus – jo kraujyje rasta 1,55 % etilo alkoholio), sukėlė nepilnamečio kaltinamojo I. J. pyktį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks A. G. elgesys turėjo įtakos Å¡iam nusikaltimui padaryti, todėl vertinamas kaip provokuojantis. Todėl tai pripažįstama kaltinamojo I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Kaltinamojo I. J. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nustatyta, jog įvykio dienÄ apie 22.28 val. kaltinamajam buvo nustatytas 0,96 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 6). Skirdamas bausmę I. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Å iuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – kaltinamojo tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus.

Kaltinamasis I. J. nusikalto ne pirmÄ kartÄ , neatlikęs laisvės apribojimo bausmės, kuri jam buvo skirta už apysunkius nusikaltimus (3 tomas, 9–90), už jo daromus administracinius teisės pažeidimus nuo 2013 metų pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį buvo baudžiama jo motina V. J. (LITEKO duomenys). Dėl netinkamo kaltinamojo elgesio (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d.

Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini)įsakymais Dėl minimalios priežiÅ«ros priemonių skyrimo I. J. jam buvo taikomos minimalios priežiÅ«ros priemonės (3 tomas, b. l. 138–140, 143) ir Å¡ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį. Tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį į nepilnamečio kaltinamojo sveikatÄ . Kaltinamasis I. J. pirmÄ kartÄ vaikų ir paauglių psichiatro konsultuotas 2012–07–02 Vaikų ligoninės, (duomenys neskelbtini) dėl elgesio problemų pamokų metu, nustatyta diagnozė – prieÅ¡taraujančio neklusnumo sutrikimas, 2014–06–23 konsultuotas vaikų ir paauglių psichiatro (duomenys neskelbtini) ligoninės PSC, diagnozė ta pati, nuo 2015–08–25 iki 2015–09–11 gydytas (duomenys neskelbtini), jam diagnozuoti kiti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimai (3 tomas, b. l. 108).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. J., tiriamos veikos metu, dėl jam nustatyto psichikos sutrikimo – kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai – galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu I. J. konstatuojami kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92.8. Dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti.

I. J. gali dalyvauti teismo procese. I. J. gali suprasti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme bei duoti apie tai parodymus. I. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje bÅ«senoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai. I. J., atsižvelgiant į jam bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinį iÅ¡sivystymÄ , emocinę bÅ«senÄ byloje tiriamo įvykio metu, galėjo ir gali suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. (3 t., b. l. 119–127).

Iki suėmimo kaltinamasis mokėsi, pedagogų charakterizuojamas patenkinamai (3 tomas, b. l. 150, 157), lankė (duomenys neskelbtini) sporto užsiėmimus, dalyvavo varžybose (3 tomas, b. l. 158–160, 4 tomas, b. l. 109). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog po įvykdyto nusikaltimo kaltinamasis nebuvo abejingas nukentėjusiojo atžvilgiu – iÅ¡ karto kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , dėl įvykdyto nusikaltimo gailėjosi. Tai, kad kaltinamasis iki veikos stengėsi keisti gyvenimo bÅ«dÄ patvirtina Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pažyma (3 tomas, b. l. 154), kurioje nurodyta, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamojo elgesys pradėjo keisti į gerÄ jÄ pusę, tapo atsakingesnis.

Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir motyvus, skaudžias pasekmes, į tai, jog yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į skiriamų bausmių ypatumus nepilnamečiams, o bÅ«tent: BK 91 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Å¡io kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (Å¡iuo atveju tai yra treji su puse metų), bei į BK 90 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali virÅ¡yti deÅ¡imties metų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad nors I. J. įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , tačiau nusikalto, bÅ«damas tik penkiolikos metų amžiaus, kaltinamajam I. J. už labai sunkų nusikaltimÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei vidurkis – penkeri metai Å¡eÅ¡i mėnesiai, nes bÅ«tent tokios trukmės bausmė yra proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui ir nepilnamečio I. J. asmenybei bei leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamojo gyvenime buvo įvykę keli skaudÅ«s įvykiai – jo 4 metų amžiuje žuvo dvejų metų brolis, 10 metų amžiuje mirė tėvas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto motyvacinėje dalyje nurodyta, jog analizuojant gausius kritinius gyvenimo įvykius (netektis, ypač tėvo), yra matoma, kad kaltinamojo elgesys tapo probleminis (3 tomas, b. l. 125). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos apie kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas matyti, jog nuo 2013–10–29 iki 2018–07–30 V.

J. Å¡eima buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos, nuo 2018–07–01 Å¡eimai buvo teikiama pagalba ir soc. paslaugos, socialinio darbo Å¡eimoje tikslas – padėti motinai V. J. organizuoti sÅ«naus I. J. laisvalaikį, užimtumÄ , ugdyti soc. įgÅ«džius, auklėjant sÅ«nų. I. J. buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rizikos grupės vaikų apskaitÄ (3 tomas, b. l. 145–147).

Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog kaltinamojo asmenybės formavimasis ir jo netinkamas elgesys buvo nulemtas taip pat ir sudėtingų gyvenimo bei auklėjimo sÄ lygų, juolab, kad motina dažnai pateisino jo elgesį, nesiėmė konkrečių veiksmų kaltinamojo užimtumui pakeisti, savo neveikimÄ pateisindavo savo užimtumu darbe (3 tomas, b. l. 147), o tai negali neturėti reikÅ¡mės skiriant bausmę kaltinamajam I. J.. Kadangi I. J. nusikalto neatlikęs bausmės pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį (bausmės pradžia 2018–08–27, bausmės pabaiga 2020–06–13), todėl bausmės bendrintinos pagal BK 64, 65 straipsnių taisykles.

Kaltinamajam I. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Å ios kardomosios priemonės pratęsimo pagrindai nėra pasikeitę ar iÅ¡nykę, kadangi kaltinamasis nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimÄ , kuris yra nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 122 straipsnio 4 dalyje, be to, nusikalto 2018 m. gegužės 3 d. teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, todėl Å¡ios aplinkybės suteikia pagrindÄ manyti, jog kaltinamasis I.

J., bÅ«damas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė paliktina nepakeista. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : I. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nubausti jÄ laisvės atėmimu penkeriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir I. J. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ penkeriems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d.

įskaitytinai. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gruodžio 12 d. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymÄ . Nukentėjusiosios V. B. 17 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ I. J. 7 720 eurų V. B. neturtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Iki I. J. sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį civilinį ieÅ¡kinį priteisti subsidiariai iÅ¡ V.J. V. B.. Nukentėjusiosios V. B. turtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir priteisti iÅ¡ I. J. 752,97 eurus V. B. turtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Iki I. J. sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį civilinį ieÅ¡kinį priteisti subsidiariai iÅ¡ V.

J. V. B.. Nukentėjusiosios O. T. 17 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ I. J. 4 900 eurų O. T. neturtinei žalai atlyginti. Iki I. J. sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį civilinį ieÅ¡kinį priteisti subsidiariai iÅ¡ V. J. O. T. Priteisti iÅ¡ I. J. nukentėjusiajai V. B. 1 000 eurų jos turėtas proceso iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – A. G. drabužius, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti;

Ä®vykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu paimtas I. J. juodos spalvos su baltu raiščiu kelnes (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti I. J., mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ juodame dėkle (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)) grÄ Å¾inti nukentėjusiajai V. B., o visus kitus daiktus ir biologinius ėminius, kurie saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė