2016-11-22 Nr. BB-4791-1-50-9-00288-2013-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas tenkintas. Panaikinta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis dėl A. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – A. Š. pagal BK 290 ir 284 straipsnius išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikintas BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taikymas A. Š.
Legislator headnote
AI generated2016-11-22 Nr. BB-4791-1-50-9-00288-2013-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas tenkintas. Panaikinta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis dėl A. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – A. Š. pagal BK 290 ir 284 straipsnius išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikintas BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taikymas A. Š.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 2K-349-699/2016
Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00288-2013-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.26.2.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
nukentėjusiajam A. B.,
išteisintojo A. Š. gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas tenkintas. Panaikinta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis dėl A. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – A. Š. pagal BK 290 ir 284 straipsnius išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikintas BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taikymas A. Š.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu A. Š. buvo nuteistas pagal BK 290 straipsnį ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt (1900 Eur)) dydžio bauda bei pagal 284 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt (760 Eur)) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. Š. paskirta 50 MGL (6500 Lt (1900 Eur)) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu A. Š. pagal BK 286 straipsnį buvo išteisintas, nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos požymių. Nukentėjusiųjų A. B., R. P. ir R. S. civiliniai ieškiniai atmesti, priteista iš A. Š. nukentėjusiajam A. B. 1000 Lt (289,62 Eur) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir 290 straipsnį buvo nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 28 d., apie 18.30 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio A. B. ir Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK VPS OVG specialisto R. S. nuvestas iki tarnybinio automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) g., esančioje Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, t. y. viešoje vietoje, šiuos policijos pareigūnus, kaip ir netrukus atvykusią Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK VPS PB patrulę G. Š., išplūdo necenzūriniais žodžiais, taip juos viešai įžeidė ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Apeliacinės instancijos teismas A. Š. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir 290 straipsnį išteisino jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, išskyrus veikos kvalifikavimą pagal BK 290 straipsnį.
Kasatorius teigia, kad A. Š. nepagrįstai išteisintas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. Š. veiką padarė dėl asmeninių paskatų, todėl jo veikoje nėra BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Bylos aplinkybės rodo, kad A. Š. viešoje vietoje, šviesiu paros metu įžeidinėjo ne tik kasatorių, bet ir visus aplink jį buvusius asmenis, savo elgesiu versdamas aplinkinius jaustis nepatogiai bei žemindamas jų orumą.
Kasatorius analizuoja BK 284 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 174 straipsnyje įtvirtintų veikų sudėtis ir pabrėžia, kad abejomis veikomis kėsinamasi į tą patį objektą – viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 5 d. konsultacija, kurioje nurodyta, kad BK 284 straipsnio ir ATPK 174 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos apibūdintos panaudojant vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų nėra. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių tekstu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Pasak kasatoriaus, šioje byloje turėjo būti atsižvelgta į kaltininko veiksmų ypatybes (A. Š. vartojo fizinį ir psichologinį smurtą), veiksmų intensyvumą (A. Š. pasipriešinimas, grasinimai, necenzūriniai keiksmažodžiai buvo labai intensyvūs), jų trukmę (ilgiau nei valanda), nukentėjusiųjų asmenybes, A. Š. elgesį mačiusių asmenų skaičių, viešosios vietos specifiką. Byloje neabejotinai nustatyta, kad A. Š. veiką padarė (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g., kurios priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Be to, kasatorius laiko, kad A. Š. savo veika sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.
Taip pat kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes buvo šališkas, vertindamas įrodymus atsižvelgė tik į A. Š. argumentus, o į jo, kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus atmetė arba išvis nevertino. Be to, apeliacinės instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes nepagrįstas byloje nustatytomis kitokiomis, nei pirmosios instancijos teismas nustatė, aplinkybėmis ir bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje privalėjo, bet nepasisakė dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių. Antai, nors byloje yra nustatyta, kad A. Š. veiksmai sukėlė akivaizdžias pasekmes, išgąstį, buvo įžeidžiantys ir paveikė psichologiškai ne tik pareigūnus, bet ir A. Š. siautėjimą mačiusius kitus asmenis, tačiau nebuvo vertinama kaip šie veiksmai veikė kitus asmenis, ne tik policijos pareigūnus.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 284 straipsnio taikymo
Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. pagal BK 290 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 28 d., apie 18.30 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) mstl., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio A. B. ir Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK VPS OVG specialisto R. S. nuvestas iki tarnybinio automobilio, stovėjusio gatvėje, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mstl., Kupiškio r., t. y. viešoje vietoje, šiuos policijos pareigūnus, kaip ir netrukus atvykusią Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK VPS PB patrulę G. Š., išplūdo necenzūriniais žodžiais, taip juos viešai įžeidė ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal A. Š. apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 290 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, panaikino ir priėmė dėl šios dalies naują išteisinamąjį nuosprendį konstatavęs, kad A. Š. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
BK 290 straipsnyje (šis BK straipsnis nuo 2016 m. balandžio neteko galios) buvo numatyta atsakomybė už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestu, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš šių teisės normų turinio matyti, kad tiek ATPK 187, tiek galiojusio BK 290 straipsnių paskirtis buvo ta pati – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Pagal teismų praktiką, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikaltimu, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne, nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285/2014 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje A. Š. pagal BK 290 straipsnį buvo nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje viešai įžeidė tarnybines pareigas vykdžiusius A. B., R. S. ir G. Š. išplūsdamas juos necenzūriniais žodžiais.
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus ir įvertinęs jų visetą, nekvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. Š. atliktų veiksmų, juos įvertino ne kaip nusikaltimą, o kaip administracinį teisės pažeidimą„ t. y. pripažino, kad A. Š. veiksmai, įžeidžiantys policijos pareigūnus (išplūdimas necenzūriniais žodžiais), nebuvo tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, kad jo padaryta veika pagal savo pobūdį, pavojingumo laipsnį nesudaro pagrindo taikyti baudžiamąjį įstatymą.
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio ir suformuluoto prašymo, ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis neskundžiama. Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. Š. išteisintas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad tais pačiais veiksmais, t. y. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išplūsdamas policijos pareigūnus, taip juos viešai įžeisdamas, trikdė visuomenės rimtį.
Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Visuomenės rimties trikdymas – tai vertimas savo elgesiu aplinkinius nepatogiai jaustis, išgyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus ir pan. Necenzūrinių žodžių vartojimą pripažįstant baudžiamuoju nusižengimu ir kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad pasakyti žodžiai, frazės ar posakiai buvo aiškiai netinkamo, nepadoraus turinio ir jų pavartojimo aplinkybėmis akivaizdžiai žeidė aplinkinius. Baudžiamasis nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, t. y. kai kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje vartodamas necenzūrinius žodžius ar nepadoriai elgdamasis trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip elgtis. Už necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ar žmonių rimtį, numatyta ir administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį. Pagal teismų praktiką sprendžiant BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu, jeigu, įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių (veiksmų intensyvumą, viešosios vietos specifiką, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių ir pan.), yra pagrindas ją laikyti pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas.
Apeliacinės instancijos teismas A. Š. išteisinimą pagal BK 284 straipsnio 2 dalį motyvavo tuo, kad A. Š. veiksmuose nebuvo tyčios trikdyti viešąją rimtį ir tvarką; kad vartojant necenzūrinius žodžius prieš policijos pareigūnus jo veikoje dominavo asmeninės paskatos, „kurios buvo nukreiptos ne į viešosios rimties trikdymą, o siekį parodyti negatyvų požiūrį į pareigūnų atliekamas pareigas, juos pažeminti, ginti savo teises priešinantis pareigūnų nurodymams“. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, iš esmės nesutikdamas su jų įtarimais, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (pažymėtina, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimu A. Š. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nenustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties).
Kasaciniame skunde nukentėjusysis pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, ir tai nepaneigia veikos prieštaringumo viešajai tvarkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeninimas santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kasatorius teigia, kad A. Š. viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami aukštesni reikalavimai, atliktais šiurkščiais ir nusikalstamais veiksmais viešoji rimtis buvo sutrikdyta, todėl jis privalo už tai atsakyti baudžiamąją tvarka. Pasak kasatoriaus, byloje nustatyta, kad A. Š. veiksmai sukėlė akivaizdžias pasekmes, išgąstį, jie buvo atvirai įžeidžiantys ir paveikė psichologine prasme ne tik pareigūnus, bet ir A. Š. siautėjimą mačiusius kitus asmenis. Tokie kasatoriaus teiginiai prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį visais atvejais būtina nustatyti, kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t. y. kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. buvo nuteistas ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, t. y. už viešosios rimties trikdymą viešoje vietoje prieš policijos pareigūnus vartojant necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Byloje nėra nustatyta, kad A. Š. veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį, kad jo veiksmai kitiems asmenims sukėlė išgąstį ar sumaištį, šiurkščiai juos pažemino ar įžeidė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad A. Š. elgesys jį užkalbinusių kaimynų atžvilgiu nesudaro BK 284 straipsnio 2 dalies sudėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei kaltinamajame akte, aprašant A. Š. veiksmus prie policijos tarnybinio automobilio, jis nebuvo kaltinamas, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nustatyta, kad savo veiksmais jis sutrikdė ar trikdė ir kitų asmenų rimtį, kad necenzūrinių žodžių vartojimas prieš pareigūnus jų pavartojimo aplinkybėmis akivaizdžiai žeidė ir aplinkinius.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. Š. buvo nuteistas pagal BK 290 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, bei priimdamas dėl šios dalies išteisinamąjį nuosprendį pažymėjo ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pateiktą ne viename nutarime, kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatą, jog negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-285/2014).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kad, remiantis nukentėjusiojo kasaciniame skunde nurodomais argumentais, yra pagrindas pripažinti, jog A. Š. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį išteisintas nepagrįstai, netinkamai aiškinant baudžiamąjį įstatymą ir akivaizdžiai nukrypstant nuo teismų praktikos sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimus, neturi pagrindo.
Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, atmestini. Vertindamas byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes šis teismas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priimtas naujas nuosprendis surašytas nepažeidžiat BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų taisyklių ir atitinkamų reikalavimų. Priimtame naujajame nuosprendyje įrodymai ir motyvai, kuriais remiantis naikinama pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, yra nurodyti, motyvai, paaiškinantys, kodėl sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą daromos priešingos, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, yra išdėstyti.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų taisyklių skundžiamo nuosprendžio panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo A. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Aurelijus Gutauskas
Aldona Rakauskienė