2021-02-10 Nr. AB-3086-3-61-3-01284-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2454-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01284-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. D., K. M., A. O. ir L. M. (O. R. teisių perėmėjai) skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. O. R., kurios teises byloje perėmė pareiškėjai A. D., K. M., A. O. ir L. M. (iki 2020 m. lapkričio 9 d. atstovaujamas atstovės pagal įstatymą K. M.), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) per 20 darbo dienų pateikti atsakymą į jos 2018 m. vasario 8 d. skundą.

2. Skunde buvo nurodyta, kad O. R., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 11 dalimi su 2018 m. vasario 8 d. skundu kreipėsi į Inspekcijos viršininką, prašydama išspręsti ginčą ir panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorinio padalinio priimtus sprendimus, tačiau Inspekcijos viršininkas, pažeisdamas Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytą tvarką ir terminus, vilkino nagrinėti skundą.

3. A. D. (pareiškėjos O. R. teisių perėmėjas) (toliau – ir pareiškėjas) patikslintame skunde prašė įpareigoti Inspekciją teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl O. R. 2018 m. vasario 8 d. pateikto skundo, kuriuo ji prašė panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorinio padalinio priimtus administracinius aktus.

4. A. D. nurodė, kad Inspekcija nesilaikė Taisyklių, nes jos draudžia perduoti skundą ar pranešimą nagrinėti Inspekcijos administracijos padaliniui, kai skundžiami šio padalinio vadovo veiksmai, neveikimas ar administraciniai sprendimai, arba Inspekcijos darbuotojui, kurio veiksmai, neveikimas ar administraciniai sprendimai yra skundžiami. Šiuo atveju O. R. skundas buvo skirtas Inspekcijos viršininkui, tačiau jį išnagrinėjo Inspekcijos Klaipėdos departamentas, nors būtent šio teritorinio padalinio neteisėti veiksmai ir buvo skundžiami. Be to, nėra jokių duomenų, kad O. R. 2018 m. vasario 8 d. skundas buvo perduotas pagal kompetenciją nagrinėti Klaipėdos departamentui. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 4 dalis imperatyviai draudžia persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami.

5. A. D. teigimu, Inspekcija nepateikė jokių duomenų, kad pradėjo administracinę procedūrą pagal O. R. skundą. Inspekcijos viršininkas teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo skundą per 3 darbo dienas pagal kompetenciją persiųsti savo pavaduotojui, o O. R. apie tai informuoti, tačiau to nepadarė. Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 11 dalies nuostatomis, yra nustatyta neprivaloma, bet galima ikiteisminė tvarka Inspekcijos teritorinių padalinių priimtus administracinius sprendimus apskųsti Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotiems asmenims. Bet kuriuo atveju, viešojo administravimo subjektas negalėjo pažeidinėti konstitucinio gero viešojo administravimo principo ir turėjo pateikti atsakymą O. R..

6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-63-588/2020, kurioje O. R. (jai mirus, jos teisių perėmėjai) prašo panaikinti Inspekcijos priimtus administracinius aktus, kuriuos O. R. prašė panaikinti ir jos 2018 m. vasario 8 d. Inspekcijai pateiktame skunde.

8. Pagal VAĮ 27 straipsnio 5 dalį administracinė procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. Atsakovo vertinimu, teisinis reglamentavimas nesuteikė Inspekcijai galimybės nagrinėti O. R. skunde išdėstytus klausimus. 2019 m. gegužės 16 d. O. R. buvo pateiktas Inspekcijos raštas Nr. 2D-6690, kuriame ir buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog aplinkybės dėl atsakymo į 2018 m. vasario 8 d. skundą nagrinėjamos teismuose, Inspekcija, vadovaudamasi minėta teisės norma, atsakymo į skundą neteiks. Inspekcija teigė, kad atsakymas buvo išsiųstas registruotu paštu, t. y. skunde keliami reikalavimai jau yra įvykdyti ir teisinio pagrindo juos vykdyti pakartotinai nėra.

9. Atsakovo nuomone, O. R. ir pareiškėjas tą informaciją, kurią Inspekcija galėjo pateikti, gavo nustatytais terminais ir nepažeidžiant jų interesų. Jie gavo detalų raštišką atsakymą, todėl atsakovui neaišku, kokį atsakymą (sprendimą) prašoma įpareigoti Inspekciją pateikti pareiškėjo patikslintame skunde suformuluotame reikalavime.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjų A. D., K. M., A. O. ir L. M. (iki 2020 m. lapkričio 9 d. atstovaujamo atstovės pagal įstatymą K. M.) (O. R. teisių perėmėjų) skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad O. R. 2018 m. vasario 8 d. su skundu kreipėsi į Inspekcijos viršininką, prašydama išspręsti ginčą ir panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorinio padalinio priimtus sprendimus. 2018 m. vasario 12 d. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas gavo O. R. 2018 m. vasario 8 d. skundą dėl Inspekcijos Klaipėdos departamento aktų panaikinimo. 2018 m. kovo 14 d. pagal kompetenciją ir priskirtas funkcijas skundas buvo išnagrinėtas bei nurodyta, kad ginčijami privalomieji nurodymai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka. 2018 m. balandžio 10 d. O. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Inspekcijos viršininką per 20 darbo dienų pateikti atsakymą į jos 2018 m. vasario 8 d. skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nenustatęs Inspekcijos vilkinimo veiksmų, 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu O. R. skundą atmetė. 2018 m. gruodžio 27 d. O. R. pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi iš dalies tenkino O. R. apeliacinį skundą, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Remdamasis Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas nurodė, kad O. R. Regionų apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 14 d. raštą Nr. (16.2)2D-3447 „Dėl Jūsų skundo“. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-117-386/2019 skundą tenkino ir panaikino Inspekcijos Klaipėdos departamento 2018 m. kovo 14 d. raštą Nr. (16.2)2D-3447. Teismas minėtoje byloje rėmėsi Taisyklių 56.4.4 punkte nustatyta tvarka, pagal kurią Inspekcijos viršininko pavaduotojams arba teismui gali būti skundžiami Inspekcijos administracijos padalinių (jų darbuotojų) statybos valstybinės priežiūros srityje priimti administraciniai sprendimai dėl naujų neypatingų statinių statybos konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, valstybinėje žemėje arba miškų ūkio paskirties žemėje ar neypatingų statinių rekonstravimo konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, valstybinėje žemėje arba miškų ūkio paskirties žemėje. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai sprendė, kad pareiškėjos 2018 m. vasario 8 d. skundą išnagrinėjo nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, t. y. Inspekcijos Klaipėdos departamentas, todėl skundžiamą sprendimą panaikino, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Inspekcija, gavusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 14 d. sprendimą, 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“ išnagrinėjo O. R. 2018 m. vasario 8 d. skundą ir pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-143-588/2019, kurioje ginčijamas Inspekcijos surašytų savavališkų aktų ir privalomųjų nurodymų teisėtumas ir pagrįstumas, todėl vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad administracinė procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismai, atsakymo į 2018 m. vasario 8 d. skundą neteiks.

13. Teismas konstatavo, kad O. R. 2018 m. vasario 8 d. skundą „Dėl sprendimų panaikinimo ikiteismine tvarka“ išnagrinėjo kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir jai Inspekcijos 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“ buvo pateiktas atsakymas į jos 2018 m. vasario 8 d. skundą. Todėl teismas atmetė pareiškėjo A. D. patikslinto skundo argumentą, jog Inspekcija nėra priėmusi jokio sprendimo pagal O. R. 2018 m. vasario 8 d. skundą.

14. Teismas, įvertinęs tai, kad Inspekcijos Klaipėdos departamento 2018 m. kovo 14 d. Nr. (16.2)2D-3447 raštas buvo panaikintas teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d., sprendė, jog Inspekcija, raštu atsakymą pateikdama 2019 m. gegužės 16 d., nepraleido VAĮ 31 straipsnyje ir Taisyklių 36 punkte numatyto 20 darbo dienų skundo išnagrinėjimo termino.

15. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti Inspekciją priimti sprendimą dėl O. R. 2018 m. vasario 8 d. pateikto skundo, nes į jos skundą buvo atsakyta Inspekcijos 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“, kuris pareiškėjai O. R. 2019 m. gegužės 16 d. buvo išsiųstas registruotu paštu.

III. 16. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo patikslintą skundą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai vertino Inspekcijos 2019 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“. Teismas vertino šį raštą kaip atsakymą į O. R. 2018 m. vasario 8 d. skundą, tačiau jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog Inspekcija atsakymo į pareiškėjos 2018 m. vasario 8 d. skundą neteiks. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu viešojo administravimo subjektas atsisakė vykdyti savo pareigas (atlikti jam priskirtas viešąsias funkcijas) bei tuo pačiu nagrinėti skundą ir priimti sprendimą. Tokiais veiksmais yra pažeidžiama jo teisė pasinaudoti Taisyklių 56.4.4 punkte įtvirtinta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka.

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas 2019 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“ vertino kaip individualų administracinį aktą, nors tai yra informacinis pranešimas, kuriam nekeliami VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

19. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2020 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-999-261/2020 ir žinodamas, kad Inspekcija 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“ pateikė atsakymą į 2018 m. vasario 8 d. skundą, nebūtų naikinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo ir nebūtų perdavęs bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o būtų bylą nutraukęs.

20. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas pažymi, jog Taisyklių 56.4 punkte nurodytas alternatyvus administracinio sprendimo skundimo būdas – nurodyti administraciniai sprendimai gali būti skundžiami arba Inspekcijos viršininko pavaduotojams arba teismui. Taisyklėse nėra numatyta galimybė teikti skundą dėl to paties administracinio sprendimo abiems šiame punkte nurodytiems adresatams. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-22-588/2021 (pradėta kaip civilinė byla Nr. e2-3313-588/2018), kurioje ieškinį teismui dėl administracinių sprendimų, įskaitant ir dėl 2017 m. gruodžio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-171219-00096 ir 2017 m. gruodžio 18 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-171218-00094, O. R. pateikė 2018 m. liepos 31 d., t. y. 2019 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“ rengimo ir nagrinėjimo metu skundą (ieškinį) dėl šių administracinių aktų jau nagrinėjo teismas.

22. Atsakovo vertinimu, Inspekcija 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“ pateikė tokį atsakymą, koks buvo galimas laikantis teisės aktų. Pareiškėjo keliami reikalavimai, atsakovo nuomone, buvo įvykdyti, todėl juos vykdyti pakartotinai nėra pagrindo.

23. Vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio, 13 straipsnio 1 ir 4 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies bei VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsakovas nurodo, jog Inspekcijai nesuteikta galimybė nagrinėti O. R. skunde išdėstytus klausimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjų A. D., K. M., A. O. ir L. M. (iki 2020 m. lapkričio 9 d. atstovaujamo pagal įstatymą K. M.) (O. R. teisių perėmėjų) skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą Inspekciją priimti sprendimą dėl O. R. 2018 m. vasario 8 d. pateikto skundo, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas netenkino skundo reikalavimo, nes nustatė, jog į O. R. skundą buvo atsakyta Inspekcijos 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“, t. y. atsakovas atliko VAĮ 19 ir 34 straipsniuose bei Taisyklėse nustatytą pareigą nagrinėti asmenų prašymus ir skundus ir į O. R. skundą atsakė.

26. Pareiškėjas A. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-6690 nebuvo išnagrinėtas skundas, nes šiame rašte labai aiškiai ir nedviprasmiškai parašyta, jog Inspekcija atsakymo į 2018 m. vasario 8 d. skundą neteiks. Pareiškėjo teigimu, tiek Inpekcijos, tiek pirmosios instancijos teismo veiksmais yra pažeidžiama pareiškėjų teisė pasinaudoti Taisyklių 56.4.4 punkte įtvirtinta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartyje (adminstracinė byla Nr. A-999-261/2020) buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su Inspekcijos Klaipėdos departamento 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. 2D-3447, nes apeliaciniame skunde buvo teigiama, jog šis raštas priimtas peržengiant kompetencijos ribas, kadangi Inspekcijos Klaipėdos departamentas pagal Taisyklių 34 punkto nuostatas neturėjo teisės nagrinėti O. R. 2018 m. vasario 8 d. skundo, buvo įvertinta susidariusi situacija, kai po skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kuriuo nenustatytas Inspekcijos viršininko neveikimas ar vilkinimas atlikti veiksmus, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 14 d. sprendimu pripažino Inspekcijos Klaipėdos departamento 2018 m. kovo 14 d. raštą neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos O. R. skundo reikalavimo pagrįstumą, iš esmės nevertino aplinkybių, ar Inspekcijos Klaipėdos departamentas buvo tinkamas subjektas nagrinėti šios pareiškėjos skundą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo ir nevertino jokių aplinkybių, susijusių su Inspekcijos 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“.

28. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su tuo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 14 d. sprendimu panaikino Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 14 d. raštą Nr. (16.2)2D-3447, ir nustatyta, kad Inspekcija 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“ pateikė atsakymą O. R., kuri 2020 m. sausio 3 d. mirė.

29. Inspekcijos 2019 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 2D-6690 „Dėl teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo“ nurodyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-143-588/2019 (dabar Nr. e2-22-588/2021), kurioje O. R. ginčija Inspekcijos surašytų savavališkų statybos aktų ir privalomųjų nurodymų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad administracinė procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismai, atsakymo į O. R. 2018 m. vasario 8 d. skundą neteiks. Iš Inspekcijos O. R. pateikto atsakymo turinio (nurodytų fakto ir teisės akto normos) galima daryti išvadą, kad buvo priimtas sprendimas administracinę procedūrą (ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūrą), pradėtą pagal O. R. 2018 m. vasario 8 d. skundą, nutraukti.

30. Nagrinėjamu atveju O. R. teisių perėmėjas A. D., teigdamas, jog Inspekcija privalėjo išnagrinėti skundą iš esmės, nepaisydama to, kad analogiškas ginčas jau nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog jei ginčas yra pradėtas nagrinėti ikiteismine tvarka, tai jis turėtų būti užbaigtas nagrinėti šia tvarka, o ne persikelti į teismą), nurodo, kad O. R. ir jos įpėdiniai negavo nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo, todėl negali jo apskųsti teismui.

31. Kadangi pareiškėjas laikosi pozicijos, jog O. R. skundas dėl savavališkų statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo turi būti nagrinėjamas neprivaloma ikiteismine tvarka, nurodyta Taisyklių 56.4.4. punkte (redakcija, galiojusi O. R. skundo padavimo dieną), nepaisant to, kad analogiškas skundas jau nagrinėjamas teisme, t. y. kad pati O. R., nelaukdama kol bus išnagrinėtas ikiteismine tvarka jos skundas, pateiktas Inspekcijai, 2018 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą su tokiu pačiu skundu (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys iš civilinės bylos Nr. e2-22-588/2021), pažymėtina, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

32. Apeliaciniame skunde be jokio teisinio pagrindo teigiama, kad pažeidinėjama pareiškėjo teisė į teisingą teismą, nes ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės jau nagrinėjamas teisme, nagrinėjamu atveju Inspekcija priėmė sprendimą dėl O. R. skundo, t. y. iš esmės buvo priimtas sprendimas nutraukti administracinę procedūrą. VAĮ 27 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, kad jeigu paaiškėja, jog, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Inspekcijos sprendimas nutraukti procedūrą (nenagrinėti iš esmės O. R. skundo) yra motyvuotas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Taip pat byloje nustatyta, kad apie Inspekcijos sprendimą buvo informuota O. R. (sprendimas išsiųstas registruotu paštu O. R. gyvenamosios vietos adresu).

33. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pritarė Inspekcijos viršininko pavaduotojo vilkinimui priimti sprendimą, nes kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vilkinimas atlikti veiksmus yra tada, kai viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti, jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Šiuo atveju Inspekcija priėmė sprendimą, nurodė, dėl kokių faktinių ir teisinių aplinkybių O. R. skundas iš esmės nebus nagrinėjamas, t. y. priimamas teigiamas ar neigiamas sprendimas dėl O. R. skundo. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-6690, turėjo teisę jį skųsti ABTĮ nustatyta tvarka.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo A. D. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, byloje nenustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl O. R. 2018 m. vasario 8 d. skundo turėtų būti tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė