2026-01-07 Nr. AB-388-3-61-3-00987-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-419-415/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00987-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VMVT) direktoriaus 2024 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. B2-894 „Dėl G. M. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) išieškoti iš VMVT vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir grąžinti pareiškėją G. M. į VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas; 3) priteisti iš VMVT pareiškėjai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti iš VMVT pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjos pareigas ėjo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus 2023 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 599 (toliau – ir Nutarimas), VMVT vadovybė pradėjo įgyvendinti įstaigos struktūrinius pertvarkymus, pagal Nutarimu patvirtintą naują VMVT struktūrą Skyrius išliko (VMVT struktūros 12 punktas). Pareiškėja nurodė, kad per Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą (toliau – ir DBSIS) jai buvo įteiktas Pranešimas apie pareigybės panaikinimą (toliau – ir Pranešimas), kuriuo pranešta, kad Skyriaus vedėjo pareigybė 2024 m. vasario 14 d. bus panaikinta, iki 2024 m. vasario 7 d. jai bus siūlomos kitos pareigos VMVT, o nesutikus su siūlymu užimti pareigas, ji bus atleista iš pareigų 2024 m. vasario 14 d. Pareiškėja pažymėjo, kad nė vienam iš keturių tuo metu Skyriuje dirbusių valstybės tarnautojų nebuvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą.

3. Pareiškėja nurodė, kad VMVT 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. B1-787 patvirtino naują VMVT darbuotojų pareigybių sąrašą, o 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. B1-856 patvirtinti nauji Skyriaus nuostatai, pagal kuriuos Skyriaus veiklos sritis ir funkcijos bei jų pobūdis ir esmės nepasikeitė, o buvo praplėstos numatant viešųjų pirkimų stebėseną ir kontrolę ir VMVT rizikų valdymą. Pareiškėja paaiškino, kad per DBSIS gavo 2024 m. sausio 24 d. Siūlymą užimti pareigas (Siūlymas Nr. 1), kuriuo buvo pasiūlyta užimti laisvas VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo patarėjo (turinčio pavaldžių) pareigas, paliekant turėtą pareiginę algą ir nurodant, kad jai per 5 darbo dienas nesutikus su siūlymu užimti siūlomas pareigas, ji bus atleista iš pareigų 2024 m. vasario 14 d. ir ji sausio 31 d. atsisakė užimti jai siūlomas pareigas. Pareiškėja per DBSIS gavo 2024 m. vasario 1 d. Siūlymą užimti pareigas (Siūlymas Nr. 2), kuriuo buvo pasiūlyta užimti laisvas VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriaus vedėjo pareigas, paliekant turėtą pareiginę algą ir nurodant, kad jai per 5 darbo dienas nesutikus su siūlymu užimti siūlomas pareigas, ji bus atleista iš pareigų 2024 m. vasario 14 d., pareiškėja 2024 m. vasario 8 d. atsisakė užimti jai siūlomas pareigas. Pareiškėja iki 2024 m. vasario 14 d. turėjo suteiktas laisvas nuo darbo dienas darbo paieškoms bei papildomą poilsio dieną tėvams, auginantiems vaikus, 2024 m. vasario 9 d. neorganizavo atsiskaitymo su darbdaviu dėl materialinių vertybių, nes iki pat darbo pabaigos ir ilgiau laukė iš VMVT Personalo skyriaus pasiūlymo užimti tas pačias (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, tačiau nei tokio, nei jokio kito pasiūlymo nesulaukė, o 2024 m. vasario 15 d. į pareiškėjos asmeninį elektroninį paštą buvo atsiųstas Įsakymo nuorašas, pagal kurį pareiškėja atleista iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

4. Pareiškėja teigė, kad Skyriaus vedėjo pareigybė nebuvo realiai panaikinta, nes VMVT direktorius 2023 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. B1-681 panaikino Skyriaus vedėjo pareigybę nuo 2024 m. vasario 15 d., o 2023 m. lapkričio 26 d. VMVT direktorius priėmė įsakymą Nr. B1-787, kuriuo nuo 2024 m. vasario 15 d. įsteigė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybę, nei (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklos sritis, uždaviniai ir funkcijos bei jų pobūdis, nei (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės veiklos sritis, pareigybės specializacija ir funkcijos iš esmės nepasikeitė patvirtinus naujus skyriaus nuostatus ir darbuotojų pareigybių aprašymus. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybei keliami specialieji reikalavimai išliko tokie patys, išskyrus naują reikalavimą atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, o pareiškėja tokį reikalavimą atitiko. Pareiškėja nurodė, kad VMVT nebuvo nuosekli visų Skyriaus darbuotojų atžvilgiu, nes visų Skyriaus darbuotojų pareigybes panaikino ir įsteigė naujas, tačiau tik ji gavo Pranešimą, o kiti Skyriaus darbuotojai VMVT direktoriaus įsakymais buvo perkelti iš tų pačių pareigų į tas pačias pareigas. Pareiškėjos vertinimu, jos pareigybės panaikinimas buvo fiktyvus, atsakovas privalėjo siūlyti visas laisvas (lygiavertes ar žemesnes) pareigybes, kurių specialiuosius reikalavimus ji atitinka, tačiau buvo pateikti tik du pasiūlymai, o pareiškėjai kreipusis į VMVT Personalo skyrių ir paprašius pasiūlyti laisvas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, tokio pasiūlymo nebuvo sulaukta.

5. Pareiškėja nurodė, kad dėl jos atleidimo iš valstybės tarnybos buvo sumenkinta jos dalykinė reputacija, sutriko jos sveikata, dėl to ji patyrė neturtinę žalą.

6. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatomis, prašė teismo grąžinti ją į buvusias pareigas ir priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

7. Atsakovas VMVT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas, atsižvelgęs į skunde pareiškėjos pateiktą nepagrįstą nuomonę (juntamą neigiamą nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu, priekaištus dėl jos darbo kokybės), nurodė, kad nemato galimybės pareiškėjai toliau dirbti VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigose. Atsakovas paaiškino, kad vienas pagrindinių struktūrinės pertvarkos tikslų buvo užtikrinti, kad VMVT veikla ir elgsena atitiktų visuomenėje priimtinus aukščiausius patikimumo, sąžiningumo, skaidrumo ir etikos standartus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai 2024 m. sausio 31 d. nesutikus su siūlytomis pareigomis ir 2024 m. vasario 1 d. pateikus siūlymą užimti pareigas, VMVT pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybai 2024 m. vasario 1 d. prašymą „Pateikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti pareigas viešojo sektoriaus subjekte, Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose Lietuvos Respublikos teikimu“. Atsakymas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gautas 2024 m. vasario 13 d.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai 2023 m. kovo 1 d. tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu nustatytos 2023 m. metinės veiklos užduotys, o 2023 m. kovo 1 d. vertinimo anketoje pažymėta, kad antikorupcijos priemonės neefektyvios praktikoje, su koreguotomis 2023 m. rudenį užduotimis pareiškėja nesusipažino. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai 2024 m. metinis pokalbis suplanuotas ir įvykdytas 2024 m. sausio 17 d. VMVT direktoriui (tiesioginiam vadovui) užpildžius vertinimo anketą, po įvykusio pokalbio su vertinimo anketa pareiškėja nesusipažino, o 2024 m. vertinimas ir anketos pildymas vyko dėl užduočių, sutartų 2023 m. kovo 1 d., atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nesusipažino su iškeltomis ir naujai 2023 m. rudenį nustatytomis užduotimis, 2024 m. vertinimas buvo atliekamas pagal 2023 m. kovo 1 d. suplanuotas užduotis, vertinime buvo išdėstyti trūkumai.

10. Atsakovas nurodė, kad VMVT sudarytai komisijai 2023 m. lapkričio 3 d. protokolu nutarus siūlyti VMVT direktoriui papildyti VMVT Skyriaus nuostatų projektą naujomis funkcijomis, jog Skyrius organizuoja, koordinuoja rizikos valdymo ir vidaus kontrolės įgyvendinimą ir atlieka kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su rizikos valdymu ir vidaus kontrolės įgyvendinimu, taip pat, kad atlieka priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas, vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir siūlymu papildyti VMVT Skyrių dvejomis naujomis pareigybėmis, t. y. nustatoma plati funkcija, apimanti visos VMVT veiklos sritis. Atsakovas paaiškino, kad iš viso 636 VMVT valstybės tarnautojams ir darbuotojams buvo įteikti pranešimai (įspėjimo lapeliai) apie pareigybės naikinimą, o VMVT 2023 m. spalio 9 d. pateikė Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ir tai pagrindžia realius, o ne fiktyvius VMVT vykdytus struktūrinius pertvarkymus.

11. Atsakovas nurodė, kad VMVT direktoriaus 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-73 patvirtintuose VMVT Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo III skyriuje „Veiklos specializacija“ priskirta nauja veiklos sritis – įstaigos vidaus kontrolės ir rizikų valdymo priežiūros organizavimas, koordinavimas, vykdymas ir IV skyriuje nustatytos funkcijos apima ne tik naujas 23 punkto vidaus kontrolės funkcijas, tačiau ir pareigybės aprašymo 11–19 punktuose nustatytas funkcijas: rengimą, atstovavimą, siūlymų teikimą, vadovavimą Skyriaus priskirtų veiklų vykdymui, žmogiškųjų išteklių valdymą (įsteigtos dvi papildomai naujos pareigybės), išplėstos kitos funkcijos.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pagal VTĮ 1 priedą tiek vyresniojo patarėjo, tiek skyriaus vedėjo pareigybė yra lygiavertės, todėl pareiškėjai teikti siūlymai VMVT užimti lygiavertes pareigas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, turėdama (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbdama VMVT Skyriaus vedėjo pareigose turi daugiau žinių ir patirties, nei vidutinis darbuotojas, tačiau ji elektroniniu paštu į VMVT Personalo skyrių dėl VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigų kreipėsi tik 2024 m. vasario 9 d., o pareiškėjos teisė svarstyti visas laisvas VMVT pareigybes ir bet kuriuo metu (iki atleidimo dienos) priimti sprendimą užimti atitinkamas pareigas nėra absoliuti. Atsakovas pažymėjo, kad VMVT vadovas, būdamas atsakingu už įstaigos veiklą, institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimą, įvertinęs nepakankamai efektyvų pareiškėjos ir Skyriaus darbą, turėdamas diskrecijos teisę, priėmė sprendimą siūlyti pareiškėjai užimti kitas lygiavertes pareigas: VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo patarėjo, VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriaus vedėjo pareigas. Atsakovo vertinimu, VMVT įvykdė visas pareiškėjai taikomas garantijas, teikė jai siūlymus dėl perkėlimo į lygiavertes pareigas, tačiau pareiškėja nebendradarbiavo, buvo pasyvi, prašymą pateikti siūlymą perkelti į (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybę pateikė praleidusi protingą terminą.

II. 13. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu priėmė pareiškėjos G. M. skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakymą ir šią administracinės bylos dalį nutraukė, pareiškėjos skundą patenkino, t. y. panaikino VMVT direktoriaus 2024 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. B2-894 „Dėl G. M. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ 1 dalį, grąžino pareiškėją į VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, šią sprendimo dalį nusprendė vykdyti skubiai, priteisė pareiškėjai iš atsakovo VMVT vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dienos (2024 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant pagal VMVT direktoriaus 2024 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. B2-894 „Dėl G. M. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ 2 dalį išmokėtą keturių mėnesių pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisė pareiškėjai iš atsakovo VMVT 3 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

14.1. Pareiškėja nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ėjo VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas.

14.2. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 599 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 1743 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“, VMVT administracija įgyvendino struktūrinius pertvarkymus.

14.3. VMVT direktorius 2023 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. B1-681 pripažino netekusiu galios VMVT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą nuo 2024 m. vasario 14 d.

14.4. VMVT direktorius 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. B1-787 patvirtino VMVT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą, įsigaliojusį 2024 m. vasario 15 d.

14.5. VMVT direktorius 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. B1-856 patvirtino VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatus, VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymai patvirtinti VMVT direktoriaus 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-73.

14.6. Pareiškėjai dokumentų valdymo sistemoje 2023 m. lapkričio 7 d. išsiųstas pranešimas apie pareigybės panaikinimą, kuriame pranešama, kad 2024 m. vasario 14 d. pareiškėjos pareigybė bus panaikinta, nurodoma, jog jai iki 2024 m. vasario 7 d. bus siūlomos kitos pareigos VMVT, pažymima, kad pareiškėjai nesutikus su siūlymu užimti pareigas, ji bus atleista iš pareigų 2024 m. vasario 14 d. arba suėjus VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių terminui.

14.7. VMVT 2024 m. sausio 24 d. pareiškėjai pateikė siūlymą užimti pareigas Nr. ĮPL-791, kuriuo siūlė užimti laisvas VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo patarėjo (turinčio pavaldžių) pareigas, paliekant turimą pareiginę algą, nurodant, kad per 5 darbo dienas nesutikus su siūlymu užimti siūlomas pareigas, ji bus atleista iš pareigų 2024 m. vasario 14 d., pareiškėja 2024 m. sausio 31 d. dokumentų valdymo sistemoje nurodė, kad su siūlymu nesutinka.

14.8. VMVT 2024 m. vasario 1 d. pateikė pareiškėjai antrąjį siūlymą užimti pareigas Nr. ĮPL-983, kuriuo siūlė užimti laisvas VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriaus vedėjo pareigas, paliekant turėtą pareiginę algą ir nurodė, kad per 5 darbo dienas nesutikus su siūlymu užimti siūlomas pareigas, ji bus atleista iš pareigų 2024 m. vasario 14 d., pareiškėja 2024 m. vasario 8 d. atsisakė užimti jai siūlomas pareigas.

14.9. 2024 m. vasario 1 d. siūlyme užimti pareigas Nr. ĮPL-983, be kita ko, nurodoma, kad jei pareiškėja pageidauja nuo 2024 m. vasario 15 d. užimti laisvą pareigybę, kurios specialiuosius reikalavimus atitinka, iki 2024 m. vasario 7 d. imtinai gali kreiptis į VMVT Personalo skyrių elektroniniu paštu arba telefonu.

14.10. Pareiškėja 2024 m. vasario 9 d. kreipėsi į VMVT Personalo skyrių prašydama jai pasiūlyti VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas.

14.11. VMVT direktoriaus 2024 m. vasario 14 d. Įsakymu pareiškėja atleista iš VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų, nustatyta, kad pareiškėjos atleidimo iš pareigų dieną bus išmokėtas jai priklausantis darbo užmokestis, piniginė kompensacija už 65,21 darbo dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų ir 4 mėnesių jos gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisako skunde nurodyto reikalavimo – priteisti iš atsakovo pareiškėjai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl yra priimtinas, o administracinės bylos dalis pagal pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 2 d., 103 str. 4 p.).

16. Teismas, vertindamas Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, aptarė VTĮ nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, ir struktūrinių pertvarkymų įstaigose.

17. Teismas nustatė, kad VMVT direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. B1-275 patvirtintame VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodomos veiklos sritys: korupcijos prevencija; priežiūra ir kontrolė; stebėsena ir analizė; veiklos planavimas, pareigybei nustatyti specialieji reikalavimai: išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; studijų kryptis – teisė; užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai: kalba – anglų; kalbos mokėjimo lygis – B1.

18. Teismas nurodė, kad VMVT direktoriaus 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-73 patvirtintame VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodomos veiklos sritys: veiklos planavimas, korupcijos prevencija, sprendimų įgyvendinimas, administracinis reglamentavimas, pareigybei nustatyti specialieji reikalavimai: išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; studijų kryptis – teisė, arba išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, darbo patirtis – korupcijos prevencijos srityje, darbo patirties trukmė – 5 metai, užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai: kalba – anglų, kalbos mokėjimo lygis – B1, atitikimas kitiems reikalavimams: atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

19. Teismas, įvertinęs minėtais įsakymais patvirtinto (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, sprendė, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklos sritis ir funkcijos buvo papildytos, patvirtintos naujos veiklos sritys – sprendimų įgyvendinimas ir administracinis reglamentavimas, naujame pareigybės aprašyme iš esmės nauja tik 23 punkte nurodyta funkcija: „koordinuoja ir organizuoja įstaigos vidaus kontrolės politikos įgyvendinimą, veiklos rizikų identifikavimą, valdymą bei jų mažinimo priemonių nustatymą bei jų vykdymą, koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų atlikimą, vykdant viešųjų pirkimų procedūras priežiūras“.

20. Teismas konstatavo, kad palyginus pareigybių specialiuosius reikalavimus matyti, jog jie iš esmės yra panašūs, naujos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme yra nurodytas 5 metų darbo korupcijos prevencijos srityje reikalavimas bei reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Skyriaus ir pareigybės pavadinimas nebuvo pakeisti.

21. Teismas pažymėjo, kad abiejų (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybių paskirtis panaši, panaikintos ir įsteigtos pareigybės funkcijos iš esmės tapačios. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, jog pareigybės aprašymas praplėstas tam tikra veiklos sritimi ar papildytas atitinkamomis funkcijomis, nesudaro pagrindo teigti, kad pareigybė yra panaikinta, be to, naujai įsteigtos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės grupė išlieka tokia pati. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išliko, ji nebuvo faktiškai panaikinta ir jos nebuvo atsisakyta kaip nereikalingos.

22. Teismas vertino, kad atsakovas, atleisdamas pareiškėją, privalėjo būti aktyvus, atsižvelgti į jos teisėtus lūkesčius, dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos pareiškėjos teisės ir socialinės garantijos, siūlyti jai tokias konkrečias laisvas lygiavertes pareigas arba žemesnes pareigas, kurias ji, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir įstaigos pertvarkymus, galėtų užimti.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo pateikti du siūlymai užimti kitas pareigas: pirmasis – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo patarėjo (turinčio pavaldžių) pareigas, ir antrasis – Poveikio priemonių taikymo skyriaus vedėjo pareigas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje nenurodė, jog pareiškėjai buvo siūlytos kitos lygiavertės arba žemesnės pareigos. Teismas nustatė, kad antrajame siūlyme atsakovas nurodė, jog jei pareiškėja pageidauja nuo 2024 m. vasario 15 d. užimti laisvą pareigybę, kurios specialiuosius reikalavimus atitinka, iki 2024 m. vasario 7 d. imtinai gali kreiptis į VMVT Personalo skyrių elektroniniu paštu arba telefonu, o pareiškėja 2024 m. vasario 9 d. (dvi dienas praleidusi atsakovo nustatytą terminą) kreipėsi į VMVT prašydama jai pasiūlyti VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, tačiau šio pareiškėjos prašymo atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Įsakymą, nesprendė.

24. Teismas iš Įsakymo nustatė, kad pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 17 m. 3 mėn. ir 22 d., atsakovas neginčija, jog pareiškėja turi (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybei reikalingą išsilavinimą ir darbo patirtį, moka užsienio kalbą (anglų) reikalaujamu lygiu.

25. Teismas pažymėjo, kad nors VMVT direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. B1-275 patvirtintame VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nebuvo nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog VMVT 2022 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. B1-272 1.19 papunkčiu pareiškėjai buvo suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, pasiūlęs pareiškėjai užimti Poveikio priemonių taikymo skyriaus vedėjo pareigas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimu, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie pareiškėją ir 2024 m. vasario 13 d. gavo informaciją.

26. Teismas konstatavo, kad atsakovui turėjo būti žinoma informacija apie atleidžiamos valstybės tarnautojos išsilavinimą, kompetencijas, patirtį, kalbų mokėjimą, nes pareiškėja ilgą laiką ėjo atsakingas – skyriaus vedėjo – pareigas VMVT, be to, atsakovas dėl trūkstamos informacijos galėjo kreiptis į pareiškėją.

27. Teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje neįrodinėjo, jog pareiškėja neatitinka VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėja atitiko (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybei naujai nustatytus reikalavimus ir objektyviai galėjo į šią pareigybę pretenduoti.

28. Teismo įsitikinimu, pirmiausia pareiškėjai turėjo būti pasiūlytos visos lygiavertės pareigos arba rašytiniuose siūlymuose, nurodyta, kurios pareigos lygiavertės ir žemesnės, o pareiškėjai atsisakius užimti siūlomas lygiavertes pareigas, jai turėjo būti pasiūlytos žemesnės grupės pareigos. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovas pasiūlė užimti dvejas iš esamų laisvų pareigybių, tačiau laisvos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės, nors pareiškėja ir atitiko jos specialiuosius reikalavimus, turėjo patirties šiose pareigose ir raštu išreiškė pageidavimą eiti šias pareigas, nepasiūlė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nurodyti atsakovo veiksmai įgyvendinant VTĮ nustatytą pareigą siūlyti kitas pareigas, nesiderina su gero viešojo administravimo principu.

29. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja buvo išsamiai supažindinta su laisvų pareigų sąrašu bei pareigybėms keliamais reikalavimais. Teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai įgyvendino pareigą siūlyti kitas pareigas ir taip apribojo pareiškėjos teises pasirinkti laisvą pareigybę, kurios specialiuosius ir bendruosius reikalavimus ji atitiktų.

30. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė likti valstybės tarnyboje, kuri įtvirtinta VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje, o atliekant įstaigos struktūrinius pakeitimus ir panaikinus pareiškėjos pareigybę, atsakovui netinkamai įgyvendinus pareigą siūlyti lygiavertes pareigas, pareiškėja buvo neteisėtai atleista iš užimamų pareigų. Kadangi pareiškėjos atleidimas iš pareigų išspręstas Įsakymo 1 dalimi, teismas panaikino ne visą Įsakymą, o tik Įsakymo 1 dalį, kuria pareiškėja 2024 m. vasario 14 d. atleista iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

31. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pažeistų teisių neteisėtai atleidus iš buvusių pareigų gynimo būdo (neteisėtų padarinių šalinimo būdo) parinkimas, atsižvelgiant į DK 218 straipsnio nuostatas, yra teismo diskrecija, kuri įgyvendinama, vertinant byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į siekį veiksmingai apginti valstybės tarnautojo teises.

32. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigybė šiuo metu vis dar yra laisva, todėl siūlė pareiškėjai dalyvauti konkurse į VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo išvadą, kad atsakovas iš esmės sutiktų, jeigu pareiškėja dalyvaudama konkurse ir laimėjusi konkursą užimtų minėtas pareigas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismo posėdyje nurodė, jog nepaisant buvusių konfliktų, sutinka grįžti į VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, kliūčių tęsti darbą pareiškėja nemato. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nenurodė svarių argumentų, dėl kurių prašo negrąžinti pareiškėjos į tarnybą, jog iš esmės pats atsakovas siūlo pareiškėjai dalyvauti konkurse į VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti alternatyvų pareiškėjos teisių gynimo būdą ir pareiškėja grąžintina į VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teismas nukreipė šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

33. Teismas konstatavo, kad pripažinus pareiškėjos atleidimą iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų neteisėtu, remiantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, jai iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2024 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, į šią sumą įskaitant išmokėtą keturių mėnesių pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

34. Teismas, patenkinęs pareiškėjos skundą, jai iš atsakovo priteisė 3 480 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas.

III. 35. Atsakovas VMVT apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo: 1) dalį dėl pareiškėjos G. M. grąžinimo į VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas ir pareiškėjos į pareigas negrąžinti bei taikyti kitas DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytas pasekmes; 2) dalį dėl pareiškėjai iš VMVT priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dienos (2024 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant pagal VMVT direktoriaus Įsakymo 2 dalį išmokėtą keturių mėnesių pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir iš nurodyto priverstinės pravaikštos laiko atimant tarp ginčo šalių vykusio mediacijos proceso trukmę, nuo 2024 m. liepos 30 d. nutarties perduoti bylą teisminei mediacijai priėmimo iki pranešimo apie mediacijos pabaigą dienos (2024 m. lapkričio 4 d.); 3) dalį dėl pareiškėjai iš VMVT priteistų 3 480 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pareiškėjai iš VMVT priteisti 2 320 Eur bylinėjimosi išlaidų, o VMVT iš pareiškėjos priteisti 767,95 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36. Atsakovas nurodo, kad grąžindamas pareiškėją į eitas pareigas, teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 218 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas teigia, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pagrindas darbdaviui prašyti negrąžinti darbuotojo į darbą turi būti suprantamas, kaip įpareigojantis ginčus nagrinėjantį organą taikyti šį alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynybos būdą. Atsakovo įsitikinimu, egzistuojant bent vienam iš DK 218 straipsnio 4 dalies normoje nurodytų pagrindų, DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų alternatyvių darbuotojo teisių gynybos būdų taikymas teismui yra privalomas, dėl to teismas neturi diskrecijos teisės spręsti dėl jo nuožiūra tinkamiausio pažeistų teisių gynybos būdo parinkimo. Atsakovas vadovaujasi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019, 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1319-821/2023.

37. Atsakovas pažymi, kad ginčo atveju egzistavo ne viena, bet dvi alternatyvios sąlygos, kurioms esant pareiškėjos interesai turėjo būti ginami negrąžinant jos į pareigas bei taikant DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytus alternatyvius pažeistų teisių gynybos būdus: 1) pareiškėja, dėl jos pačios subjektyvaus požiūrio bei vertinimo ir turimų lūkesčių dėl VMVT administracijos, negalės sklandžiai eiti tarnybinių pareigų, 2) pareiškėjos negrąžinti į pareigas prašė VMVT. Atsakovas nurodo aplinkybes, pareiškėjos paaiškinimus, kuriais ji iš esmės pati patvirtina tolimesnių tarnybos santykių negalimumą VMVT dėl kilusių konfliktų ir kitų aplinkybių, todėl kyla labai didelė rizika, kad teismui grąžinus pareiškėją į eitas pareigas, bet kokie teisėti VMVT administracijos veiksmai (pvz., darbų delegavimas, tikslų nustatymas ir pan.), dėl ypač kritiško pareiškėjos požiūrio ir turimo išankstinio nusistatymo, pareiškėjos bus subjektyviai vertinami kaip nepriimtini, ar kaip prieš ją nukreipti veiksmai, tai keltų nuolatines įtampas, nepasitikėjimą, stresą abiem tarnybos santykių šalims, dėl ko sklandus ir konstruktyvus darbas būtų neįmanomas. Atsakovo teigimu, teismas, spręsdamas dėl konkretaus pareiškėjos pažeistų teisių gynybos būdo parinkimo, turėjo pareigą išsamiai įvertinti visas DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų alternatyvių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas, tačiau šios pareigos neįvykdė, aplinkybių, kurios patvirtina vienos iš DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų buvimą, nevertino ir į jas neatsižvelgė, todėl egzistuoja DK 218 straipsnio 4 dalies sąlyga negrąžinti pareiškėjos į eitas pareigas, nes priešingu atveju, pareiškėjai susiklostytų nepalankios sąlygos jas eiti. Atsakovo vertinimu, aptartų aplinkybių buvimas sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjos grąžinimo, jos į eitas pareigas negrąžinti bei taikyti alternatyvias pažeistų teisių gynybos priemones.

38. Atsakovas pažymi, kad ginčo atveju egzistavo ir kita DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga – pareiškėjos į eitas pareigas prašė negrąžinti VMVT, tačiau teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo VMVT pateiktu prašymu ir DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto alternatyvaus pažeistų teisių gynybos būdo netaikė. Atsakovas teigia, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas darbdavio prašymą, kaip kokybiškai naują darbuotojo negrąžinimo į darbą pagrindą, tokiam prašymui nenustatė jokių papildomų sąlygų ar kriterijų, nenumatė pareigos tokį prašymą motyvuoti, taigi, darbdaviui paliekama pasirinkimo teisė nuspręsti, ar jis nori toliau tęsti darbo ar tarnybos santykius su darbuotoju, kurio atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, ar prašyti taikyti alternatyvius darbuotojo pažeistų teisių gynybos būdus ir tokiu būdu darbo santykių tęstinumą pakeisti finansiniais įsipareigojimais darbuotojo atžvilgiu, t. y. šiam sumokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovas teigia, kad tokį aiškinimą dėl darbdavio prašymo ginčus nagrinėjančiam organui privalomumo taip pat patvirtina ir sisteminė bei lingvistinė DK 218 straipsnio 4 ir 5 dalių normų analizė, t. y., darbdavio prašymas negrąžinti darbuotojo į darbą ginčus nagrinėjančiam organui yra privalomas tiek tais atvejais, kai to prašo darbdavys, vidutiniškai įdarbinantis iki 10, tiek ir tais atvejais, kuomet to prašo darbdavys, turintis virš 10 darbuotojų.

39. Atsakovas nesutinka su teismo nustatytu priverstinės pravaikštos skaičiavimo laikotarpiu, kadangi teismas neįvertino aplinkybės, jog dalį pareiškėjos priverstinės pravaikštos laiko sudarė tarp šalių vykusio mediacijos proceso trukmė, kuri teismo buvo nepagrįstai prilyginta priverstinės pravaikštos laikui. Atsakovas pažymi, kad DK 218 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, kaip viena iš neteisėto atleidimo atveju taikytinų teisinių pasekmių, atlieka kompensacinę funkciją ir yra skirta kompensuoti asmens negautas pinigines lėšas, kad teisminio nagrinėjimo, kuris nepriklauso nuo šalių valios, laikotarpiu būtų apsaugoti darbuotojo (tarnautojo) turtiniai interesai ir jam kompensuotas priverstinės pravaikštos laikas, taip pat skatina darbdavį kuo operatyviau įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad teisminė mediacija yra laisvas šalių susitarimas, priklausantis išimtinai nuo jų valios, kurio tikslas – skatinti šalių tarpusavio ginčą išspręsti neteisminiu (neformaliu) būdu, todėl mediacijos laikotarpis neturėtų būti įtrauktas į priverstinės pravaikštos laiką, už kurį priteisiama minėta kompensacija, kadangi mediacijos procesą kontroliuoja pačios šalys, o sėkmingos mediacijos atveju ginčas išsprendžiamas taikos sutartimi, t. y. be teismo intervencijos į šalių tarpusavio santykius. Atsakovas teigia, kad šie argumentai suponuoja, jog teisminės mediacijos, kaip šalių laisva valia sulygtos vykdyti ginčų sprendimo procedūros, laikotarpis neatitinka esminių priverstinės pravaikštos požymių, t. y. darbuotojo (tarnautojo) negalėjimo šio laiko kontroliuoti bei bylos nagrinėjimo teisme elemento, išskyrus sąmoningo bylos vilkinimo atvejus, dėl kurių įstatyme ir yra nustatytas kompensacinis mechanizmas, apsaugantis darbuotoją iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos ir sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos iniciatyva tarp šalių kilęs ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai, kuri vyko daugiau kaip tris mėnesius (nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d.). Atsakovas teigia, kad šalys aktyviai svarstė ir derino įvairias taikaus ginčo išsprendimo sąlygas, taigi mediacijos procesas, nepriklausomai nuo jo pabaigos, atitiko šalių valią bei interesus, todėl VMVT dėl to neturėtų patirti neigiamų pasekmių. Atsakovo teigimu, jei mediacijos laikotarpis būtų įtraukiamas į priverstinės pravaikštos laiką, pati mediacija darbdaviams taptų nepatrauklia ir jų interesų neatitinkančia ginčų sureguliavimo priemone, kadangi įvertinus laiko ir finansinius kaštus, racionaliau būtų ginčą nagrinėti teismui.

Dėl nurodytų priežasčių atsakovas teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjai buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, į kurį įtrauktas taip pat ir šalių teisminės mediacijos laikotarpis, laiko nepagrįsta ir neteisėta ir prašo pakeisti teismo sprendimą ir į priverstinės pravaikštos laiką neįtraukti teisminės mediacijos trukmės.

40. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir nurodo, kad teismas pareiškėjai priteisė visas 3 480 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės buvo patenkinti ne visi pareiškėjos skunde kelti reikalavimai, nes vieno iš jų – reikalavimo priteisti neturtinę žalą – pareiškėja atsisakė, todėl teismas turėjo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovas pažymi, kad teismo posėdyje pareiškėja nurodė, jog reikalavimo atlyginti neturtinę žalą atsisakymą lėmė išimtinai procesinės priežastys – šios žalos faktą pagrindžiančių įrodymų nebuvimas ir negalėjimas jų pateikti teismui. Atsakovas nurodo, kad buvo patenkinti du iš trijų pareiškėjos pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, todėl teismas turėjo pareiškėjai priteisti ne visas, bet atitinkamai 2/3 jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 320 Eur (3 480 Eur / 3 x 2). Atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį, taip pat turėjo būti sprendžiamas ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas – VMVT pirmosios instancijos teisme patyrė 2 303,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl VMVT turėjo būti priteistas 767,95 Eur (2 303,84 Eur / 3 x 1) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

41. Atsakovas VMVT Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl dalies apeliacinio skundo atsisakymo, kuriuo atsisako apeliacinio skundo reikalavimo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos grąžinimo į VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas ir pareiškėjos į pareigas negrąžinti bei taikyti kitas DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytas pasekmes.

42. Atsakovas paaiškina, kad VMVT direktoriaus 2025 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. B2-783 „Dėl G. M. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje“ pareiškėja tarnybinio kaitumo būdu buvo perkelta į kitą įstaigą ir VMVT nuo 2025 m. lapkričio 14 d. pareigų neina, t. y. jos ir atsakovo tarnybos santykiai nebesieja, todėl, atsakovo vertinimu, šis apeliacinio skundo reikalavimas prarado aktualumą. Atsakovas nurodo, kad jam žinomos vieno iš apeliacinio skundo reikalavimų atsisakymo pasekmės ir pažymi, kad palaiko likusius apeliacinio skundo reikalavimus.

43. Pareiškėja G. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Pareiškėja nurodo, kad ji nuosekliai siekė grįžti į buvusias pareigas, o atsakovas tik teismo posėdyje išreiškė prašymą tuo atveju, jeigu teismas pripažintų pareiškėjos skundą pagrįstu, taikyti alternatyvų pareiškėjos teisių gynimo būdą ir pareiškėjos negrąžinti į tarnybą, taigi atsakovo pozicija nebuvo nuosekli. Pareiškėja pažymi, kad teismų praktikoje parenkant neteisėtai atleisto darbuotojo teisių gynimo būdus, vertinamos visos faktinės aplinkybės ir DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos, o ne vien pats darbdavio prašymas kaip faktas, be kita ko, vertinami ir to prašymo motyvai. Pareiškėja teigia, kad atsakovas nurodo teismų praktiką bylose, kurios nepanašios į nagrinėjamą bylą. Pareiškėja nurodo, kad pagal teismų praktiką vien darbdavio prašymas negrąžinti darbuotojo į darbą nėra absoliutus ir įpareigojantis teismus taikyti šį alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, taip pat teismas nėra saistomas ir pareiškėjo nurodyto skundo dalyko, o nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą. Pareiškėjos teigimu, suabsoliutinus darbdavio teisę prašyti negrąžinti darbuotojo į darbą, o teismams tokius prašymus tenkinat neanalizavus tokio prašymo motyvų bei visų faktinių aplinkybių, darbuotojas, kaip silpnesnioji šalis, negalėtų tikėtis tinkamo pažeistų teisių gynimo ir socialinio teisingumo atstatymo. Pareiškėja pažymi, kad objektyvių priežasčių negrąžinti jos į darbą nėra. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas negali remtis pareiškėjos skunde nurodytais teiginiais, kuriais ji grindė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kurio ji atsisakė, be to, nėra nė vienos faktinės aplinkybės, kad pareiškėją ir atsakovą sieja konfliktiniai santykiai. Pareiškėja teigia, kad jos negrąžinimas į darbą reikštų jos padėties pabloginimą, nes pareiškėja grąžinta į eitas pareigas, todėl jai reikėtų iš naujo ieškotis darbo, tai gali užtrukti, o ji šiuo metu yra vienintelė dirbanti keturių asmenų šeimoje, taip pat pareiškėja, netekusi valstybės tarnautojo statuso, netektų galimybės pasinaudoti VTĮ suteikta garantija pasinaudoti tarnybiniu kaitumu.

45. Pareiškėja pažymi, kad teisminė mediacija yra teisminio proceso sudedamoji dalis, paskiriant teisminę mediaciją teisminis procesas nenutraukiamas, o tik atidedamas bylos nagrinėjimas mediacijai nepavykus, atsakovas atsiliepime į skundą išreiškė norą ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ar sudarant taikos sutartį, neprieštaravo teismo nustatytiems mediacijos terminams, pareiškėja nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bylos nevilkino, pareiškėja būtent dėl neteisėtų VMVT veiksmų patyrė neigiamas pasekmes, todėl nėra pagrindo mediacijos proceso neįtraukti į laikotarpį, už kurį priteisiama priverstinė pravaikšta.

46. Pareiškėja dėl bylinėjimosi išlaidų pažymi, kad jos skundas buvo tenkintas visiškai, atsakovas pareiškėją atleido iš pareigų neteisėtai ir to atsakovas apeliaciniame skunde neginčija, o pareiškėja turėjo inicijuoti teisminį procesą, pareiškėja viso teisminio proceso metu elgėsi sąžiningai ir tinkamai, reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo atsisakė jau teisminės mediacijos metu, o pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos neturėjo jokios įtakos atsakovo išlaidoms už atsiliepimo parengimą susidaryti (atsiliepimą rengė VMVT valstybės tarnautoja), t. y., jokių bylinėjimosi išlaidų atsakovas dėl to nepatyrė, teismo posėdyje pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos nebuvo nagrinėjamas. Pareiškėja nurodo, kad jos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl atsakovo reikalavimas sumažinti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas, kaip ir reikalavimas atsakovui priteisti 767,95 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes atsakovas turėjo visas galimybes valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl nebuvo jokios objektyvios būtinybės naudotis advokatų paslaugomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Regionų administracinis teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu priimtas pareiškėjos G. M. skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakymas ir ši administracinės bylos dalis nutraukta. Teismas sprendimu panaikino VMVT direktoriaus 2024 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. B2-894 „Dėl G. M. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ 1 dalį, grąžino pareiškėją į VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, šią sprendimo dalį nusprendė vykdyti skubiai ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo VMVT vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dienos (2024 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant pagal VMVT direktoriaus 2024 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. B2-894 „Dėl G. M. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ 2 dalį išmokėtą keturių mėnesių pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo VMVT 3 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą: pareiškėjos G. M. į pareigas negrąžinti ir taikyti kitas DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytas pasekmes; sumažinti pareiškėjai iš VMVT priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dienos (2024 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant pagal VMVT direktoriaus Įsakymo 2 dalį išmokėtą keturių mėnesių pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, sumą iš nurodyto priverstinės pravaikštos laiko atimant tarp ginčo šalių vykusio mediacijos proceso trukmę, nuo 2024 m. liepos 30 d. nutarties perduoti bylą teisminei mediacijai priėmimo iki pranešimo apie mediacijos pabaigą dienos (2024 m. lapkričio 4 d.); sumažinti pareiškėjai iš VMVT priteistų 3 480 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir pareiškėjai iš VMVT priteisti 2 320 Eur bylinėjimosi išlaidų, o VMVT iš pareiškėjos priteisti 767,95 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

49. Atsakovas VMVT Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl dalies apeliacinio skundo atsisakymo, kuriuo atsisako apeliacinio skundo reikalavimo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos grąžinimo į VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas ir pareiškėjos į pareigas negrąžinti bei taikyti kitas DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytas pasekmes, šį prašymą grįsdamas tuo, kad VMVT direktoriaus 2025 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. B2-783 „Dėl G. M. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje“ pareiškėja tarnybinio kaitumo būdu buvo perkelta į kitą įstaigą ir VMVT nuo 2025 m. lapkričio 14 d. pareigų neina, t. y. jos ir atsakovo tarnybos santykiai nebesieja, todėl, atsakovo vertinimu, šis apeliacinio skundo reikalavimas prarado aktualumą. Atsakovas nurodo, kad jam žinomos vieno iš apeliacinio skundo reikalavimų atsisakymo pasekmės ir pažymi, kad palaiko likusius apeliacinio skundo reikalavimus.

50. Teisėjų kolegija, remdamasi ABTĮ 136 straipsniu, priima atsakovo atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalies, kuria prašyta pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos grąžinimo į VMVT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas ir pareiškėjos į pareigas negrąžinti bei taikyti kitas DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytas pasekmes, ir šią apeliacinio proceso dalį nutraukia.

51. Nagrinėdama kitą apeliacinio skundo dalį ir vertindama atsakovo argumentus, kuriais grindžiamas jo reikalavimas sumažinti pareiškėjai iš VMVT priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dienos (2024 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant pagal VMVT direktoriaus Įsakymo 2 dalį išmokėtą keturių mėnesių pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, sumą iš nurodyto priverstinės pravaikštos laiko atimant tarp ginčo šalių vykusio mediacijos proceso trukmę, nuo 2024 m. liepos 30 d. nutarties perduoti bylą teisminei mediacijai priėmimo iki pranešimo apie mediacijos pabaigą dienos (tokio reikalavimo pagrindai nurodyti šios teismo Nutarties 39 p.), teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų tokiam, kaip nurodo atsakovas, teisės aiškinimui, todėl reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atmestinas.

52. Tai, kad teisminė mediacija, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, yra laisvas šalių susitarimas, priklausantis išimtinai nuo jų valios, kurio tikslas – skatinti šalių tarpusavio ginčą išspręsti neteisminiu (neformaliu) būdu, savaime nelemia, jog mediacijos laikotarpis neįtraukiamas į priverstinės pravaikštos laiką. Sėkmingai pasibaigusi mediacija, kai šalys tarpusavio nuolaidų būdu taikiai išsprendžia ginčą, gali suponuoti ir tokią, kaip nurodo atsakovas, kompensacinių išmokų neteisėtai iš pareigų atleistam valstybės tarnautojui skaičiavimo tvarką. Tačiau mediacijos metu šalims nesusitarus taikiai išspręsti ginčą, neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos teisinių padarinių, kylančių atsakovui, pobūdis bei mastas nesikeičia ir mediacijos laikotarpis, esant įprastoms sąlygoms, yra įskaitomas į neteisėtai atleistam valstybės tarnautojui skaičiuotino priverstinės pravaikštos laiką, kuris lemia laikotarpį, už kurį priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

53. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas visa apimtimi, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tenkinti atsakovo prašymą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo (ABTĮ 40 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalies, kuria prašoma pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos G. M. grąžinimo į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas ir pareiškėjos į pareigas negrąžinti bei taikyti kitas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje numatytas pasekmes, ir šią apeliacinio proceso dalį nutraukti.

Kitą atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinio skundo dalį atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis