Legislator Case Law & Legislation
fb8939bd-01ca-4ed3-bc45-25f8c4e6fdcc AI generated

fb8939bd-01ca-4ed3-bc45-25f8c4e6fdcc · Vilniaus apygardos teismas

Case Number fb8939bd-01ca-4ed3-bc45-25f8c4e6fdcc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. E. ir J. E. ieÅ¡kinį atsakovui Luminor Bank AB dėl kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. E. ir J. E. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Luminor Bank AB (toliau – ir Bankas), praÅ¡ydami pripažinti 2011 m. vasario 25 d. kreditavimo sutarties Nr. KK110235S vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ neteisėtu.

Legislator headnote

AI generated

fb8939bd-01ca-4ed3-bc45-25f8c4e6fdcc · Vilniaus apygardos teismas: Nuo nurodyto praneÅ¡imo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas ne ginčo tvarka. Taigi Bankas, priėmus ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo, negalėjo pradėti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau teisę nutraukti Kreditavimo sutartį turėjo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. IeÅ¡kovas A. E. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-1067-565/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12761-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S lietuvos respublikos vardu 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

E. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. E. ir J. E. ieÅ¡kinį atsakovui Luminor Bank AB dėl kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. E. ir J. E. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Luminor Bank AB (toliau – ir Bankas), praÅ¡ydami pripažinti 2011 m. vasario 25 d. kreditavimo sutarties Nr. KK110235S vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ neteisėtu.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2011 m. vasario 25 d. su Banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK/11/ 02/35S (toliau – ir Sutartis), pagal kuriÄ Bankas suteikė ieÅ¡kovams 85 148,28 Eur kreditÄ vartojimo poreikiams tenkinti, Sutartimi nustatyta kredito grÄ Å¾inimo data – 2041 m. sausio 27 d. Bankas 2018 m. vasario 28 d. pranešė ieÅ¡kovams apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kreditavimo sutarties nutraukimÄ , nes ieÅ¡kovai nuo 2016 m. birželio 27 d. nemoka įmokų. Toks nutraukimas neteisėtas, nes įmokų mokėjimas buvo sustabdytas todėl, kad ieÅ¡kovai Klaipėdos apylinkės teismui buvo pateikę pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovai Bankui nemokėjo įmokų ne todėl, kad neturėjo galimybių jų mokėti, o dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų, pagal kurias nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, saugant kreditorių interesus, yra sustabdomas visų turimų turtinių prievolių kreditoriams vykdymas. Abu ieÅ¡kovai dirba, gauna pajamas, pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo pareikÅ¡tas ne dėl įsiskolinimo Bankui, o dėl įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminai buvo suėję.

Bankas, sužinojęs apie pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė, kad ieÅ¡kovai negalės vykdyti įsipareigojimų ir nutraukė Sutartį.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovai nuo 2014 m. sausio mėnesio pradėjo vėluoti mokėti įmokas pagal grafikÄ . IeÅ¡kovų mokumo problemų neiÅ¡sprendė ir 2015 m. gruodžio 22 d. Å¡alių papildomu susitarimu atliktas kredito restruktÅ«rizavimas. Paskutinį kartÄ ieÅ¡kovai Bankui sumokėjo tik 2016 m. birželio 27 d., t. y. beveik prieÅ¡ dvejus metus. Bankas 2016 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. sausio 5 d. reikalavimu skatino ieÅ¡kovus paÅ¡alinti Sutarties vykdymo pažeidimus ir įspėjo apie galinčias kilti pasekmes, tačiau ieÅ¡kovai ir toliau įmokų nemokėjo, todėl Bankas 2018 m. vasario 19 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovus apie planuojamÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Sutarties nutraukimÄ , o 2018 m. kovo 26 d.

Sutartį nutraukė. IeÅ¡kovų iniciatyva ir pasirinkimu pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nėra priežastis nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir tuo pačiu reikalauti, kad Bankas nesiimtų savo teisėtų interesų gynybos. IeÅ¡kovai 2016 m. rugpjūčio mėn. pateikę pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo patys save pripažino nemokiais. IeÅ¡kovai negali bÅ«ti iÅ¡ dalies mokÅ«s ir pasirinkti kreditorius, kuriems vykdyti prievoles, o kuriems ne, todėl ieÅ¡kovų argumentai, jog pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareikÅ¡tas tik dėl įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: 4.1. ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo praėjus 1,5 mėnesio nuo paskutinės įmokos Bankui sumokėjimo. Ä®mokų jie nemokėjo ir toliau iki 2018 m. liepos mėnesio, kada sumokėjo 10 Eur, vėliau dar 10 Eur. IeÅ¡kovai pasirašė Sutartį, kuria įsipareigojo laikytis mokėjimų grafiko ir sutiko su Sutarties 13.1 punkte numatyta sÄ lyga, kad kredito gavėjui nesumokėjus laiku pagal mokėjimo grafikÄ mokėtino kredito (jo dalies) ir / arba priskaičiuotų palÅ«kanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, Bankas praneÅ¡a apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomÄ ne trumpesnį nei 10 dienų kalendorinių dienų terminÄ Ä¯siskolinimui padengti.

Jeigu kredito gavėjas per minėtÄ terminÄ nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ kreditÄ , priklausančias mokėti palÅ«kanas, kompensuoti reinvestavimo kaÅ¡tus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį. Nuostata dėl galimybės nutraukti sutartį vėluojant mokėjimams iÅ¡liko ir vėliausio papildomo susitarimo 11.1 punkte, numatančiame, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimų grafikÄ mokėtino kredito (jo dalies) ir / arba priskaičiuotų palÅ«kanų (jų dalies) ir / arba įsipareigojimo mokesčio ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, tai yra laikoma esminiu Sutarties pažeidimu; 4.2.

Bankas kelis kartus pranešė ieÅ¡kovams apie jų įsiskolinimÄ , ragindamas jį sumokėti, 2018 m. sausio 5 d. įspėjo apie skolos nesumokėjimo pasekmes ir Sutartį nutraukė ne tik iÅ¡laukęs Sutartyje nurodytÄ 90 dienų įmokų nemokėjimo terminÄ , bet ir gerokai jį virÅ¡ijęs. Tai rodo, kad Sutarties nuostatos dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo nebuvo pažeistos. Bankas elgėsi geranoriÅ¡kai, sudarė papildomÄ susitarimÄ su ieÅ¡kovais bei leido atidėti kredito grÄ Å¾inimÄ , vėliau įspėjo ieÅ¡kovus apie Sutarties nutraukimÄ praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo paskutinės įmokos sumokėjimo ir faktiÅ¡kai Sutartį nutraukė nuo paskutinio mokėjimo praėjus 636 dienoms.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi 2018 m. kovo 15 d. į BankÄ , praÅ¡ydamas kredito sutarties nenutraukti, o Bankas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, nedaro Sutarties nutraukimo negaliojančiu, nes praÅ¡ymo pateikimas Banko neįpareigoja. IeÅ¡kovai nepagrįstai nurodė, kad Bankas, vos sužinojęs apie pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė, kad ieÅ¡kovai negalės vykdyti įsipareigojimų ir kreditavimo sutartį nutraukė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 12 d., o kredito sutartis nutraukta tik 2018 m. kovo 26 d.; 4.3. teismas neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovų argumentu, jog Bankas neturėjo teisės nutraukti Sutarties, nes įmokų mokėjimas buvo sustabdytas Klaipėdos apylinkės teismui pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovams iÅ¡kėlimo.

Byloje nėra duomenų, kad, pateikus pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos apylinkės teismui dėl bankroto bylos ieÅ¡kovams iÅ¡kėlimo, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su įsipareigojimų Bankui vykdymo sustabdymu. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo nutarties dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ priėmimo dienos Å¡ios nutarties patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siunčia antstoliams, kuriems yra patiekti vykdomieji dokumentai dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io fizinio asmens ar dėl jo turto areÅ¡to, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sÄ skaitos.

Nuo nurodyto praneÅ¡imo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas ne ginčo tvarka. Taigi Bankas, priėmus ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo, negalėjo pradėti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau teisę nutraukti Kreditavimo sutartį turėjo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. IeÅ¡kovas A. E. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 5.1. pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovas sustabdė įmokų Bankui mokėjimÄ , kadangi Klaipėdos apylinkės teismui buvo pateiktas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti asmens bankroto bylÄ draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas Å¡io fizinio asmens iki nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡io fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų pavėluotÄ mokėjimÄ skaičiavimas. Visų Å¡ių aplinkybių visetas ir nulėmė, kad ieÅ¡kovas buvo sustabdęs įmokų Bankui mokėjimÄ ; 5.2. ieÅ¡kovas yra dirbantis, gauna pajamas. PareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareikÅ¡tas ne dėl įsiskolinimo ir negalimumo vykdyti įsipareigojimus Bankui, o dėl įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminas jau buvo suėjęs. Be to, ieÅ¡kovas nuo 2019 m. gegužės 5 d. pradės dirbti (duomenys neskelbtini).

Taigi, gaus ženkliai didesnes pajamas, tad tikrai nekils problemų mokėti Bankui laiku įmokas; 5.3. dėl nesibaigiančių teisminių procesų dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, kurie vyko ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, ieÅ¡kovas neturėjo galimybės rasti tinkamÄ prievolės įvykdymo bÅ«dÄ Bankui. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 17 straipsnio 11 punkte numatyta viena iÅ¡ fizinio asmens teisių bankroto proceso metu – tai teisė iÅ¡saugoti turtÄ (taip pat ir įkeistÄ , jeigu jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto iÅ¡saugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų), kuris yra vienintelis gyvenamasis bÅ«stas ir bÅ«tinas fizinio asmens ir (ar) jo iÅ¡laikomų asmenų poreikiams tenkinti arba reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) Å«kininko veiklai vykdyti.

Bankui įkeistas turtas yra vienintelis ieÅ¡kovo gyvenamasis bÅ«stas, ieÅ¡kovas turi nepilnametę dukrÄ . Taigi, ieÅ¡kovas 2016 metų birželio mėnesį pateikdamas pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sustabdė įmokų Bankui mokėjimÄ , tikėdamasis, jog sprendimas dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo bus priimtas laikantis įstatymo nustatytų terminų. Kita priežastis, dėl kurios ieÅ¡kovas nutraukė įmokų mokėjimÄ â€“ kreditoriai, kurie pradėjo teikti skundus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Siekiant iÅ¡vengti galimų ginčų su Å¡iais kreditoriais, ieÅ¡kovas negalėjo sumokėti įmokų laiku. Apie susidariusiÄ situacijÄ ieÅ¡kovas informavo BankÄ 2018 m. kovo 15 d. raÅ¡tu, praÅ¡ydamas nenutraukti kredito sutarties ir nurodydamas, jog pradelstas įmokas padengs kartu su einamaisiais mokėjimais; 5.4. Å¡alių sutartos sÄ lygos (13 punktas) dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis). Ne visada asmuo, kuris teikia pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo, negali vykdyti įsipareigojimų Bankui.

IÅ¡kėlus fiziniam asmeniui bankroto bylÄ , yra patvirtinama bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti skirta lėšų suma per mėnesį. Taigi, Å¡ia suma galima dengti įmokas Bankui, vykdyti kitus einamuosius mokėjimus. Sutarties nutraukimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo; 5.5. teismas iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo priteisė po 738,40 Eur atsakovo atstovavimo iÅ¡laidų (iÅ¡ viso 1476,80 Eur), tačiau Å¡i suma neatitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

6. Atsakovas Luminor Bank AB praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 6.1. mokėjimų grafikas yra esminė sÄ lyga pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, Bankas ir ieÅ¡kovai susitarė dėl teisinių pasekmių tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovai pažeistų mokėjimų grafikÄ ir neiÅ¡taisytų padaryto pažeidimo per Banko nurodytÄ terminÄ .

Nagrinėjamos bylos ginčo ribų nustatymui yra svarbi Sutarties bendrųjų sÄ lygų 13.1 punkto (pakeistų sÄ lygų 11 punktas) sÄ lyga, suteikianti Bankui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį dėl ieÅ¡kovų mokėjimo prievolių pažeidimo, jeigu ieÅ¡kovai per papildomÄ terminÄ nepaÅ¡alina pažeidimų. Sutarties bendrosios dalies 11.1 punktu Å¡alys susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas Bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); 6.2.

Kreditavimo santykiuose mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikÅ¡mės kredito įstaigai iÅ¡ kredito gavėjo pusės. Kreditavimo sutartyse numatytas mokėjimų grafikas reiÅ¡kia, jog kreditas ir palÅ«kanos turi bÅ«ti sumokėti ne galutinio termino dienÄ , bet privalo bÅ«ti mokamos pagal grafikÄ , t. y. Kredito sutarties esmė nėra kredito ir palÅ«kanų sumokėjimas suėjus galutiniam terminui, kadangi paskutinė mokėjimo diena yra tik paskutinės mėnesinės įmokos sumokėjimo diena; 6.3. tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieÅ¡kovai nepaÅ¡alins pažeidimų ir nevykdys Sutarties, Bankas pasinaudojo Sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte nurodyta sÄ lyga (kas atitinka ir CK 6.217 straipsnį, 6.874 straipsnio 2 dalį) ir nuo 2018 m. kovo 26 d. nutraukė Sutartį po daugiau kaip 22 mėnesius (636 dienas) iÅ¡ eilės trukusių mokėjimo prievolių pažeidimų.

Bankas Sutartį nutraukė teisėtai, kadangi Sutartis buvo iÅ¡ esmės pažeista sistemingai nemokant įmokų ir pažeidimai neiÅ¡taisyti per terminÄ , kuris buvo žymiai ilgesnis negu pagal įstatymÄ nustatytas 30 dienų terminas – iÅ¡ viso mokėjimo prievolių terminų pažeidimai tęsėsi daugiau kaip 22 mėnesius iÅ¡ eilės, o ieÅ¡kovai su Banku nebendradarbiavo, jokių prielaidų manyti, kad ieÅ¡kovai turi realias galimybes operatyviai paÅ¡alinti pažeidimus ir tinkamai vykdyti mokėjimo prievoles nebuvo ir nėra.

Bankas, bÅ«damas finansų įstaiga, privalo kontroliuoti, jog mokėjimai bÅ«tų atliekami laiku, o to nesant – nutraukti sutartį ir imtis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Finansinės sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas kreditavimo sutarties sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę; 6.4. ieÅ¡kovų iniciatyva ir laisvu pasirinkimu pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nėra jokia priežastis nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir tuo pačiu reikalauti, kad kreditorius nesiimtų savo teisėtų interesų gynybos (nenutrauktų Sutarties, nors nemokama 22 mėnesius iÅ¡ eilės, nemokama ir po Sutarties nutraukimo).

IeÅ¡kovai 2016 m. rugpjūčio mėn. pateikę pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo patys save pripažino nemokiais. Tai, kad ieÅ¡kovai teigia negalintys vykdyti prievolių kitiems kreditoriams, bet tariamai Bankui gali vykdyti, neturi jokios logikos, kadangi nemokumo konstatavimas nėra dalinis. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymÄ ieÅ¡kovai negali bÅ«ti „iÅ¡ dalies“ nemokÅ«s ir negali pasirinkti kreditorių, kuriems vykdytų prievoles, o kuriems – ne. IeÅ¡kovai, prieÅ¡ inicijuodami savo bankroto procesÄ , turėjo ir galėjo suprasti, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas nesuteikia bankrutuojančiam asmeniui teisės vienam kreditoriui vykdyti prievolę, o kitam nevykdyti.

IeÅ¡kovų subjektyvus noras dėl įkeisto turto iÅ¡saugojimo negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Netgi jeigu ieÅ¡kovams pasidarė sunku vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles ir grÄ Å¾inti atsakovui kreditÄ bei mokėti palÅ«kanas, nereiÅ¡kia, jog jie įgijo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nustoti vykdyti Å¡ias prievoles, o vėliau reikalauti, kad atsakovas arba nenutrauktų Sutarties, arba Sutartį atnaujintų, arba darytų lengvatas, kai tuo tarpu ieÅ¡kovai vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė vykdyti Sutartį; nukentėjusioji sutarties Å¡alis negali bÅ«ti nepagristai įpareigojama tęsti sutartinius santykius, kai jų vykdymas netenkina nukentėjusios Å¡alies interesų.

Bankas nėra ir negali bÅ«ti įpareigojamas prisiimti ieÅ¡kovų nemokėjimo rizikÄ . Be Banko ieÅ¡kovai turi dar 17 kitų kreditorių. Nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovų pradelstų skolų suma sudaro apie 170 000 00 Eur (Å¡i suma bus didesnė, kadangi iki Å¡iol skaičiuojami delspinigiai / palÅ«kanos). Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei kad jis operatyviai bÅ«tų paÅ¡alinęs visus pažeidimus, nei kad ieÅ¡kovai yra mokÅ«s ir pajėgÅ«s visiems kreditoriams vykdyti įsipareigojimus.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-932-513/2018 buvo atsisakyta iÅ¡kelti ieÅ¡kovų bankroto bylÄ (dėl ieÅ¡kovų nesÄ Å¾iningumo, nors jie ir pripažinti nemokiais), taigi nuo 2018 m. gegužės 17 d. nebėra jokios ieÅ¡kovo deklaruojamos priežasties nemokėti Bankui, tačiau ieÅ¡kovai savo prievolės dengti skolÄ vis tiek nevykdo (kadangi yra nemokÅ«s). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Dėl atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo 9. Byloje gautas atsakovo Luminor Bank AB ir jo teises bei pareigas perėmusio Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, praÅ¡ymas dėl asmens pakeitimo, įvykus procesiniam teisių perėmimui (DOK–16759), kuriuo praÅ¡oma pakeisti atsakovÄ Luminor Bank AB į naujÄ atsakovÄ Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

10. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bÅ«tų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

11. Kartu su praÅ¡ymu dėl procesinių teisių perėmimo pateiktas 2019 m. sausio 2 d. Turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad Luminor Bank AB perleido, o Luminor Bank AS perėmė visÄ turtÄ , teises ir pareigas, taip pat visas teises ir pareigas visuose teismo, arbitražo ar kituose teisiniuose procesuose, kuriuose dalyvauja Luminor Bank AB (1, 6 punktai).

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra galimas ginčo materialinių teisių perėmimas, atsakovas Luminor Bank AB keičiamas į naujÄ atsakovÄ Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – taip pat ir Bankas) (CPK 48 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl naujų įrodymų priėmimo 13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

14. IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2018 m. rugpjūčio 22 d. pažymÄ , kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovui pasiÅ«lytas aptarnaujančio darbuotojo darbas pilnu etatu bendrovėje (duomenys neskelbtini), taip pat, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje bendrovėje pradės dirbti nuo 2019 m. gegužės 5 d., jo darbo užmokestis bus 28 000 Eur; 2018 m. rugpjūčio 27 d. taikos sutarties su Banku projektÄ , teiktÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui.

15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar galėjo konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui. Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų prijungimo būtinumo apeliantas nepagrindė, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog naujai teikiamais įrodymais apeliantas įrodinėja aplinkybę, jog yra pajėgus vykdyti mokėjimus Bankui pagal Sutartį. Atsakovas nurodo, jog kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai niekaip nepaneigia ieškovų padarytų mokėjimų pažeidimų, taip pat neįrodo, kad ieškovai bus finansiškai pajėgūs įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto teikiami įrodymai dėl darbo santykių su užsienio bendrove yra susiję su laikotarpiu po Sutarties nutraukimo, tuo tarpu Sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo teisėtumas vertintinas pagal Å¡io veiksmo atlikimo metu (2018 m. kovo 26 d.) buvusiÄ faktinę ir teisinę situacijÄ . Sutarties nutraukimo metu apeliantas nedirbo nurodytoje įmonėje, negavo pajamų, kuriomis remiasi, teigdamas apie realias finansines galimybes mokėti įmokas pagal Sutartį, todėl Å¡ie įrodymai neturi įtakos praeityje jau įvykusio Sutarties nutraukimo teisėtumui nagrinėti.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktÄ taikos sutarties projektÄ apeliantas jau teikė pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu (2018-08-28 teismo posėdžio informacinė pažyma), tačiau atsakovas byloje nematė galimybės taikos sutartį sudaryti. Vertintina, kad ir Å¡is įrodymas neturi įtakos sprendžiant ginÄÄ dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo teikiami duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 180 straipsnis), todėl teismas atsisako ieÅ¡kovo kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus prijungti prie bylos medžiagos, jų nevertina ir grÄ Å¾ina juos apeliantui(CPK 312, 314 straipsniai). Dėl ginčo esmės 19. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl banko vienaÅ¡aliÅ¡ko kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir galimybės ieÅ¡kovams atkurti sutartinius santykius su banku.

20. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog Å¡alys 2011 m. vasario 25 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK11/02/35S, pagal kuriÄ atsakovas suteikė ieÅ¡kovams 85 148,28 Eur kreditÄ vartojimo poreikiams tenkinti, o ieÅ¡kovai įsipareigojo Bankui kiekvieno mėnesio 27 dienÄ mokėti kredito įmokas ir palÅ«kanas pagal nustatytÄ mokėjimų grafikÄ bei vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. Kredito grÄ Å¾inimo paskutinė diena – 2041 m. sausio 27 d. Kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui ieÅ¡kovai įkeitė Bankui 26/49 dalis žemės sklypo ir butÄ Nr. 2, esančius (duomenys neskelbtini). (T. I., b. l. 9-20; 123-124; 153-156). Prie Å¡ios Sutarties Å¡alys sudarė du papildomus susitarimus 2013-02-25 ir 2015-12-22 (T. I., b. l. 127-134; 143-152). Pagal 2015-12-22 papildomÄ susitarimÄ mokėtinų kredito įmokų grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovams buvo atidėtas iki 2016-05-27 (T. I., b. l. 147).

21. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas. Pagal CK 6.881 straipsnio 2 dalį, kreditavimo santykiams CK XLIII skyriaus pirmojo skirsnio normos („Paskola. Bendrosios nuostatos“) taikomos tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus antrojo skirsnio („Kreditavimas“) nustatytoms taisyklėms.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta sutarties Å¡alių teisė nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba Å¡alys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtÄ pagrindÄ sutarčiai nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Tuo tarpu CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Å¡alių teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sÄ lygas, dėl kurių pažeidimo nėra Å¡alių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sÄ lygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu Å¡alys susitarė, kad tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį.

Jeigu konkrečios sutarties sÄ lygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teisėtumo, patikrina, ar sutarties sÄ lyga tam tikrÄ pažeidimÄ vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindÄ nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (CK 1.80 straipsnis), vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.188 straipsnis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013).

23. Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alių sudarytos Sutarties Specialiosios dalies 2.10 punkte nustatytas kredito mokėjimo grafikas, pagal kurį kredito įmokų mokėjimo diena yra 27 kiekvieno mėnesio diena. Sutarties Bendrosios dalies 13.1 punkte numatyta sÄ lyga, kad kredito gavėjui nesumokėjus laiku pagal mokėjimo grafikÄ mokėtino kredito (jo dalies) ir / arba priskaičiuotų palÅ«kanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, Bankas praneÅ¡a apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomÄ ne trumpesnį nei 10 dienų kalendorinių dienų terminÄ Ä¯siskolinimui padengti. Jeigu kredito gavėjas per minėtÄ terminÄ nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ kreditÄ , priklausančias mokėti palÅ«kanas, kompensuoti reinvestavimo kaÅ¡tus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį.

24. Nuostata dėl galimybės nutraukti sutartį vėluojant atlikti mokėjimus iÅ¡liko ir Å¡alių sudaryto antrojo 2015-12-22 papildomo susitarimo 11.1 punkte, numatančiame, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimų grafikÄ mokėtino kredito (jo dalies) ir / arba priskaičiuotų palÅ«kanų (jų dalies) ir / arba įsipareigojimo mokesčio ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, tai yra laikoma esminiu Sutarties pažeidimu. Bankas praneÅ¡a apie tokį Sutarties pažeidimÄ kredito gavėjui iÅ¡siųsdamas praneÅ¡imÄ registruotu paÅ¡tu paskutiniu kredito gavėjo bankui nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu ir nustato papildomÄ ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminÄ Ä¯siskolinimui padengti.

Jeigu kredito gavėjas per minėtÄ terminÄ nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi teisę, įspėjęs kredito gavėjÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų, nutraukti Sutartį ir reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ kreditÄ , priklausančias mokėti palÅ«kanas, kompensuoti reinvestavimo kaÅ¡tus ir sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas;

25. Pagal atsakovo pateiktÄ mokėjimų detalizacijÄ , paskutinę įmokÄ (iki 2018-03-26) ieÅ¡kovai atliko 2016-06-27 (T. I., b. l. 120-122). IeÅ¡kovai neginčija aplinkybės, kad nuo 2016 m. birželio mėnesio nemoka Sutartyje numatytų įmokų. Bankas apie vėluojamas mokėti įmokas ir susidariusiÄ skolÄ informavo ieÅ¡kovus 2016-09-28 ir 2018-01-05 raÅ¡tais, taip pat nurodydamas apie neatsiskaitymo Banko nurodytu laiku pasekmes, t. y. Sutarties nutraukimÄ (T. I., b. l. 114-115, 135-136). 2018-02-19 praneÅ¡imu apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ , Bankas nurodė, jog ieÅ¡kovų skola pagal Sutartį 2018-02-19 yra 8 097,60 Eur bei pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018-03-26 Å¡iÄ skolÄ sumokėti, nurodydamas, jog nesumokėjus skolos Bankas nuo 2018-03-26 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia Sutartį, taip pat, jog Sutartį nutraukus, ieÅ¡kovai privalės grÄ Å¾inti Bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ bei visas kitas mokėtinas sumas pagal Sutartį (T.

I., b. l. 21-22; 94-95). Sutartis buvo nutraukta 2018 m. kovo 26 d., kai ieÅ¡kovų Sutarties pažeidimai tęsėsi daugiau kaip 22 mėnesius (636 dienas) iÅ¡ eilės. Taigi, Sutartį su ieÅ¡kovais Bankas nutraukė vienaÅ¡aliÅ¡kai, remdamasis Sutarties 11.1 punkto nuostatomis dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų mokėjimo pagal grafikÄ mokėti kredito grÄ Å¾inimo įmokas ir palÅ«kanas.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Å¡alių sutartos sÄ lygos (13 punktas) dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko Sutarties nutraukimo prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams bei pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , teisėtus lÅ«kesčius. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarties reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jeigu iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Kartu kasacinio teismo pažymima, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo pagrįstumo, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi aiškintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-345/2013).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovai ilgÄ laikÄ netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal grafikÄ mokėti kredito grÄ Å¾inimo įmokas ir palÅ«kanas. Bankas, įspėjęs ieÅ¡kovus apie netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė skubotų veiksmų Sutarčiai nutraukti. PrieÅ¡ingai, ne kartÄ sudarė galimybes pradelstiems mokėjimams padengti, tuo tarpu ieÅ¡kovai savo įsipareigojimų nevykdė net 22 mėnesius, skaičiuojant iki vienaÅ¡aliÅ¡ko Sutarties nutraukimo. Kredito gavėjas negali remtis jo teisėtų lÅ«kesčių principu, reikalaudamas nenutraukti sutartinių santykių, jeigu jis pats nededa pastangų tam, jog įsipareigojimų Bankui nevykdymas neužsitęstų, ir neteikia Bankui duomenų, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad finansiniai sunkumai, su kuriais susidÅ«rė, yra laikini ir yra realių galimybių ateityje vykdyti Sutartį tinkamai.

29. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, jog Banko veiklos tikslas yra gauti finansinę naudÄ . Bankas, kaip finansų įstaiga, privalo laikytis Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintų verslo rizikos ribojimo taisyklių, tarp jų: finansų įstaiga privalo turėti raÅ¡ytines vidaus taisykles, kurios užtikrintų, kad finansų įstaiga, sudarydama sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo ir investuodama lėšas, veiktų saugiai bei patikimai (Finansų įstaigų įstatymų 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad finansų įstaiga galėtų laiku pastebėti iÅ¡ sudaromų sandorių kylančiÄ galimÄ rizikÄ , tinkamai jÄ Ä¯vertinti bei sumažinti, nuolat jÄ stebėti bei valdyti (Finansų įstaigų įstatymų 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas); finansų įstaiga, sudarydama su klientu sandorį, turintį galimos rizikos požymių, turi reikalauti, kad sutartyje bÅ«tų aiÅ¡kiai nurodyta finansų įstaigos teisė, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį arba pareikalauti iÅ¡ kliento arba trečiojo asmens, prisiimančio įsipareigojimus už klientÄ , įvykdyti įsipareigojimus prieÅ¡ terminÄ , arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (Finansų įstaigų įstatymų 31 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

30. Taigi tuo atveju, kai kredito gavėjas ilgÄ laikÄ netinkamai vykdo įsipareigojimus mokėti kredito grÄ Å¾inimo įmokas ir palÅ«kanas už naudojimÄ si pasiskolintais pinigais, neteikia finansines galimybes padengti skolÄ bei ateityje tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagrindžiančių įrodymų, tokia situacija pažeidžia Banko interesus. Dėl to negalima reikalauti, kad Å¡is Å«kio subjektas nepagrįstai ilgÄ laikÄ toleruotų kliento sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , nepaisant to, kokiam terminui suteiktas kreditas.

31. Apeliantas teigia, jog jis yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, tačiau mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį Bankui buvo priverstas sustabdyti dėl to, kad jis pats pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jam ir jo sutuoktinei iÅ¡kėlimo.

32. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog teismas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo nutarties dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ priėmimo dienos Å¡ios nutarties patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io fizinio asmens ar dėl jo turto areÅ¡to, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sÄ skaitos. Nuo nurodyto praneÅ¡imo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas, įskaitant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne ginčo tvarka.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Å¡is reglamentavimas draudžia tik tęsti/pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, jog tik įsiteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ fiziniam asmeniui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas Å¡io fizinio asmens iki nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡io fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

33. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos ieÅ¡kovams iÅ¡kėlimo Klaipėdos apylinkės teisme gautas 2016-08-12, priimtas 2016-09-16. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad teismas, gavęs pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ arba atsisakyti jÄ iÅ¡kelti įsiteisėjimo dienos.

Byloje nėra duomenų, kad pateikus pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos apylinkės teismui dėl bankroto bylos ieÅ¡kovams iÅ¡kėlimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su įsipareigojimų Bankui vykdymo sustabdymu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi bankroto byla ieÅ¡kovams iÅ¡kelta, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo nutartis panaikinta, bylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-83-991/2018 A. E. ir J. E. pareiškimas dėl bankroto bylos jiems iškėlimo netenkintas. Ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-932-513/2018 palikta nepakeista.

34. Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu fizinio asmens prisiimtų įsipareigojimų vykdymas yra stabdomas tuomet, kai asmeniui jau yra iÅ¡kelta bankroto byla, o ne tada, kai sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl apelianto argumentai dėl jo teisės sustabdyti įmokų mokėjimÄ Bankui siekiant nepažeisti kitų kreditorių interesų, dar nesant iÅ¡keltai fizinio asmens bankroto bylai, nepagrįsti. Pastebėtina ir tai, jog apelianto skunde cituojamos Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos dėl finansinių prievolių kreditoriams vykdymo sustabdymo yra siejamos su nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo momentu, o ne su pareiÅ¡kimo pateikimu teismui.

35. Apeliantas įrodinėja, kad pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo pareikÅ¡tas ne dėl įsiskolinimo ir negalimumo vykdyti įsipareigojimus Bankui, o dėl įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminas yra jau suėjęs. Pažymėtina, jog CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymÄ . Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Akivaizdu, kad, bÅ«damas apdairus ir sÄ Å¾iningas skolininkas, ieÅ¡kovas privalėjo dėti visas įmanomas pastangas siekdamas atsiskaityti su Banku arba sumažinti įsipareigojimų dydį, tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nustatyta, jog, gavęs Banko priminimus bei raginimus, ieÅ¡kovas Bankui atliko du mokėjimo pavedimus po 10 Eur. Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip tikslas atsiskaityti su Banku ir vykdyti įsipareigojimus bei nepagrindžia, kad Bankas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas Kreditavimo sutartį, pasirinko neproporcingÄ savo teisių gynybos bÅ«dÄ .

36. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1 476,80 Eur suma (po 738,40 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo) atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nustatyto maksimalaus dydžio. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , vadovavosi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), detaliai įvertino atsakovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ , dėl jų pasisakė ir praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, tai yra atsakovo praÅ¡omas priteisti 1 723,87 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažino iki 1 476,80 Eur. Taigi nėra pagrindo sutikti su deklaratyviais apelianto argumentais dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio neatitikimo Rekomendacijų dydžiams.

37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 39. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 1 138,91 Eur (T. II., b. l. 73-76).

41. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo praÅ¡ymu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodydamas, jog iki 2018-12-31 mėnesinė minimali alga sudarė 400 Eur, taigi maksimalios atsakovo apeliacinės instancijos teisme negali virÅ¡yti 520 Eur (T. II., b. l. 77). Pažymėtina, kad apeliantas neteisingai apskaičiuoja maksimaliÄ sumÄ , mokėtinÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

42. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ apskaičiuojamas taikant koeficientÄ 1,3 (Rekomendacijų 8.11 punktas).

43. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ pateiktas 2018 m. lapkričio mėn., 2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) buvo 926,70 Eur, todėl maksimalus užmokestis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ yra 1 204,71 Eur (1,3 x 926,70 Eur).

44. Kadangi atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytÄ maksimalų dydį, jos mažinamos iki maksimalaus dydžio, ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteisiamos 1 204,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : pakeisti byloje atsakovÄ Luminor Bank AB į Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (juridinio asmens kodas 304870069).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisi iÅ¡ apelianto A. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai 1 204,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovo patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Dainius Rinkevičius Neringa Å vedienė