2025-10-28 Nr. CB-5920-2-68-3-11465-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedApeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 133 straipsnio 3 dalį, 319 straipsnio 3 dalį, turėjo taikyti, bet netaikė CPK 1751 straipsnio 9 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-180 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkto nuostatų. Ieškiniu buvo prašoma visus procesinius dokumentus ieškovės advokatui siųsti elektroniniu būdu, tačiau to nebuvo padaryta. Advokatas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką elektroninių ryšių priemonėmis, todėl negalėjo laiku pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl to buvo pagrindas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad nebuvo reikalingas papildomas prijungimas prie elektroninės bylos medžiagos. Priešingai, toks veiksmas buvo reikalingas, nes vien buvimas EPP naudotoju nereiškia, kad ieškovė ir jos advokatas matė elektroninės bylos medžiagą. Nesant priskirto elektroninės bylos matomumo, ieškovė ir advokatas, prisijungę prie savo EPP paskyros, negalėjo matyti, koks teismas ir kuriuo metu nagrinės bylą apeliacine tvarka.
Legislator headnote
AI generated2025-10-28 Nr. CB-5920-2-68-3-11465-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovė O. C. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria netenkintas jos prašymas priimti papildomą sprendimą bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu.
Full text
Nr. DOK-3646
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11465-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2025 m. spalio 9 d. paduotu ieškovės O. C. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė O. C. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria netenkintas jos prašymas priimti papildomą sprendimą bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 133 straipsnio 3 dalį, 319 straipsnio 3 dalį, turėjo taikyti, bet netaikė CPK 1751 straipsnio 9 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-180 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkto nuostatų. Ieškiniu buvo prašoma visus procesinius dokumentus ieškovės advokatui siųsti elektroniniu būdu, tačiau to nebuvo padaryta. Advokatas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką elektroninių ryšių priemonėmis, todėl negalėjo laiku pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl to buvo pagrindas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad nebuvo reikalingas papildomas prijungimas prie elektroninės bylos medžiagos. Priešingai, toks veiksmas buvo reikalingas, nes vien buvimas EPP naudotoju nereiškia, kad ieškovė ir jos advokatas matė elektroninės bylos medžiagą. Nesant priskirto elektroninės bylos matomumo, ieškovė ir advokatas, prisijungę prie savo EPP paskyros, negalėjo matyti, koks teismas ir kuriuo metu nagrinės bylą apeliacine tvarka.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ieškovės advokatas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo grindė reikšmingomis aplinkybėmis, kuriomis įrodinėjo, kad neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos, nes nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei iki teismo nutarties priėmimo nebuvo prijungtas prie apeliacinės instancijos teismo elektroninės bylos kortelės matomumo, o tai buvo padaryta tik po bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl papildomo sprendimo priėmimo galimybės, o ne jį atmesti.
3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar ieškovės advokatas galėjo matyti, koks teismas ir kuriuo metu nagrinės bylą apeliacine tvarka, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas akivaizdžiai neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė ir įvertino ieškovės advokato pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad jis ir ieškovė prie apeliacinės instancijos elektroninės bylos kortelės buvo prijungti tik po bylos išnagrinėjimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Algirdas Taminskas