fb87f02b-369e-449e-9c8d-2206b474e0af · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                            Byla Nr. 1S-277/2012                                                                                              Proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5                                                Procesinio sprendimo kategorija:             2.1.16.1.2.1.3              LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,    dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L.

B. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties, kuria L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d.Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs suimtojo skundÄ , n u s t a t ė: L. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslÄ jÄ parduoti ar kitaip platinti.

Å iais veiksmais L. B. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.L. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio tvarka 2010 m. vasario 9 d. buvo sulaikytas. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad L. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis), už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Nutartyje taip pat pažymima, jog L. B. ankščiau 3 kartus teistas, bÅ«damas pakankamai jauno amžiaus (28 metų), jis jau apie 4 metus praleido įkalinimo įstaigose pagal teismo nuosprendžius, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė praėjus vos 3 mėnesiams po paleidimo iÅ¡ įkalinimo vietos, ir Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L.

B. nusikalstamų veikų darymas yra gyvenimo norma ir galimai – pragyvenimo Å¡altinis. Be to, Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama, kad kaltinamasis niekur nedirba, Lietuvoje jis neturi tvirtų socialinių ryÅ¡ių, nes jo sesuo ilgÄ laikÄ gyvena Islandijoje, savo Å¡eimos kaltinamasis neturi. Todėl teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo termino pratęsimo pagrindÄ . Toliau skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad L. B. gali daryti naujus nusikaltimus. L. B. ankščiau 3 kartus teistas, teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti, Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikÅ¡ti 33 asmenims, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, o iÅ¡ anksto suplanuotos.

Be to, teismas pažymėjo, jog Å¡i baudžiamoji byla yra didelės apimties ir sudėtinga.Kaltinamasis L. B. skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti. Kaltinamasis nurodo, kad kardomosios priemonės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir paskyrus jam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. L. B. pažymi, kad jis savo kaltę iÅ¡ dalies pripažįsta, apie tai davė iÅ¡samius parodymus.Skunde nesutinkama su prokurorės iÅ¡sakytais argumentais, kad L. B. ankstesni teistumai rodo, jog nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo norma ir galimai pragyvenimo Å¡altinis.

Kaltinamasis pažymi, kad iki paskiriant jam suėmimÄ , jis buvo užsiregistravęs darbo biržoje, gyveno su sergančia motina, kuriai reikalinga priežiÅ«ra, ir nepilnamečiu broliu. L. B. nurodo, kad minėti asmenys lanko jį LukiÅ¡kių kalėjime, ir tai rodo jų tvirtus tarpusavio socialinius ryÅ¡ius. Å ios aplinkybės, kaltinamojo teigimu, patvirtina, kad, bÅ«damas laisvėje, jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo.Kaltinamasis pažymi, kad jis suėmime jau praleido 2 metus ir 5 mėnesius, todėl net ir paskyrus jam ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jis neketina bėgti (slėptis), nes jau yra atlikęs dalį jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo L.

B. skundÄ atmesti. Skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas iÅ¡ esmės nesprendžiamas ir įrodymai, taip pat ir L. B. parodymai, nevertinami. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Å ioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad L. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokie duomenys yra liudytojų J. Tarasenko, R. Å . , E. Svirkovičiaus parodymai, asmens kratos protokolas, specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ dalies ir paties kaltinamojo parodymai. Pratęsdamas kaltinamajam L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo bei Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nurodė, kad L. B. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, jis neturi tvirtų socialinių ryÅ¡ių, iki paskiriant jam suėmimÄ , nedirbo, yra 3 kartus teistas. A. B. , jei jo kaltė bus įrodyta, gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant, ar yra pagrįstas manymas, jog bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, negali bÅ«ti vertinama atsiejamai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, Å¡i aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sÄ vokai, tuo tarpu į pačioje įstatymo normoje iÅ¡vardintas aplinkybes yra bÅ«tina pirmiausiai atsižvelgti sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. bÅ«tina atsižvelgti į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje.

Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali bÅ«ti tik tada, kai, remiantis Å¡ia aplinkybe, galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokiÄ iÅ¡vadÄ turėtų patvirtinti ir kitos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintos aplinkybės. IÅ¡analizavus apeliacinės instancijos teismui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis dėl kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nėra nustatyta jokių Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios patvirtintų pagrįstÄ manymÄ , jog pastarasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, L. B. turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius – motinÄ , brolį bei seserį, kurie, kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, lanko kaltinamÄ jį LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kur jis yra laikomas suimtas. Be to, L. B. yra pakankamai jauno amžiaus, todėl tai, kad jis yra nevedęs, nerodo, jog kaltinamasis neturi tvirtų socialinių ryÅ¡ių. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje susidariusiÄ situacijÄ , galimybę asmenims laisvai judėti, dirbti bei gyventi užsienio valstybėse, ta aplinkybė, kad kaltinamojo sesuo gyvena Islandijoje, nereiÅ¡kia, kad L.

B. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo pagrindÄ , nurodė, kad L. B. , iki paskiriant jam suėmimÄ , nedirbo, yra 3 kartus teistas. Ä®vertinus tai, kad kaltinamasis, turėdamas ryÅ¡ių užsienio valstybėje - Islandijoje, iki sulaikymo nesislapstė, taip pat neleidžia pagrįstai manyti, kad bÅ«damas laisvėje ir neturėdamas darbo L. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Ankstesnis asmens teistumas bei pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos nepatvirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo, tačiau leidžia pagrįstai manyti, jog paleistas iÅ¡ suėmimo kaltinamasis gali ir vėl nusikalsti.

Nusikalstama veika, kuriÄ galimai padarė L. B. , numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ji priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis). Å iÄ inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ pastarasis galimai padarė veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog inkriminuojamÄ nusikaltimÄ L. B. galimai padarė praėjus kiek mažiau nei 3 mėnesiams po paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, kur jis atliko bausmę už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymÄ .

Todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamų veikų darymas yra tapęs kaltinamojo gyvenimo bÅ«du ir pragyvenimo Å¡altiniu. Dėl Å¡ių duomenų Vilniaus apygardos teismo iÅ¡vada apie tai, kad bÅ«damas laisvėje L. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pripažįstama pagrįsta. Skiriant suėmimÄ ar pratęsiant suėmimo terminÄ , bÅ«tina nustatyti bent vienÄ Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytÄ pagrindÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nesant pagrindo, tęsiant L. B. suėmimo terminÄ , pritaikė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Tačiau nustatyto suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pakanka, kad kaltinamajam suėmimo terminas bÅ«tų pratęstas dar trims mėnesiams.Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnis, apibrėžiantis kardomųjų priemonių paskirtį, numato, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Nustačius, kad, bÅ«damas laisvėje, L. B. darys naujus nusikaltimus, darytina iÅ¡vada, kad minėti tikslai nebÅ«tų pasiekti, netaikant kaltinamajam pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo.

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a: kaltinamojo L. B. skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                 Viktoras Kažys