fb87cf35-d08d-4d0c-a050-a29f6b98bd2c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1157/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02844-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.1.; 50.11.2; 121.21.                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 11 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės GasiÅ«nienės, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino,              raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2061-611/2014 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovams G. N., S. N., J. N., D. N. ir G. N. dėl nuostolių atlyginimo.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė                           IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 303 106,65 Lt nuostolių už naudojimÄ si be teisėto pagrindo gyvenamosiomis patalpomis, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.                           Jis nurodė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Šiame bute neteisėtai – nesudarę nuomos sutartis, nemokėdami nuomos mokesčio, nuo 2001 metų gyvena atsakovai. Jie be teisėto pagrindo naudojasi butu ir taip pažeidžia ieškovo nuosavybes teises bei galimybę tinkamai įgyvendinti socialinio būsto nuomos funkcijas. Kadangi šalių nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovams taikytina civilinė deliktinė atsakomybė. Atsakovų gauta nauda, šiems nemokant nuomos mokesčio, pripažintina ieškovo patirtais nuostoliais. Ieškovas už laikotarpį nuo 2001 m. iki 2011 m. patyrė 303 106,65 Lt nuostolių, kuriuos atsakovai privalo atlyginti solidariai.

Teismui nustačius, kad deliktinė atsakomybė atsakovams netaikytina, ieškinio reikalavimai turėtų būti tenkinami nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu (CK 6.242 straipsnis). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                           Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.                          Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai ginčo bute gyvena neteisėtai.

PrieÅ¡ingai, Å¡alis sieja faktiniai nuomos teisiniai santykiai. TÄ patvirtina ne tik Vilniaus miesto valdybos 1989 m. gruodžio 13 d. iÅ¡duotas garantinis raÅ¡tas Nr. 40/264, bet ir prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turintys faktai, nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje G. N. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 2A-1383-798/2013. Nurodytoje byloje, be kita ko, konstatuota, kad raÅ¡ytinė nuomos sutartis tarp Å¡alių nesudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės. Nenustatęs, kad atsakovai ginčo bute gyvena neteisėtai, teismas konstatavo nesant bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Kadangi atsakovai bute gyvena teisėtai, jie laikytini sÄ Å¾iningais (CK 6.242 straipsnio 3 dalis). Be to, Å¡alis sieja sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Dėl to ginčo atveju negali bÅ«ti taikomas ir nepagrįsto praturtėjimo institutas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas savo teises gali ginti kitais įstatyme įtvirtintais teisių gynimo bÅ«dais, tačiau jis nė karto iÅ¡ atsakovų nereikalavo sumokėti teisės aktais nustatytÄ nuomos mokestį.             III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, nurodydamas tokius argumentus:              1. Apelianto įsitikinimu skundžiamo teismo sprendimo pagrindu sudaromos sÄ lygos tarp Å¡alių kilti teisminiams ginčams ateityje, taip pat sukuriama situacija, kai atsakovams suteikiama teisė neatlygintinai naudotis savivaldybei priklausančiomis patalpomis, nors tam nėra pagrindo.

Tai paneigia įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje, taip pat asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ bei kitus esminius teisinės valstybės principus. Nors Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje G. N. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 2A-1383-798/2013, pripažinta, kad atsakovai nelaikyti savavaliÅ¡kai užėmę ginčo patalpas, tačiau naudojimasis jomis neatlygintinai pripažintinas neteisėtais atsakovų veiksmais. Jų gauta nauda – nemokant nuomos mokesčio, laikytina apelianto patirtais nuostoliais.

Å ie buvo apskaičiuoti remiantis atliktu turto vertinimu (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad atsakovai turi mokėti už naudojimÄ si ginčo patalpomis, teismas nepagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantas pažymi, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiai yra bÅ«tent bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v.

AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v. I. P., bylos Nr. 3K-3-95/2011).              2. Apeliantas akcentuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas paprastai pasireiÅ¡kia nepagrįstu sutaupymu ir kitokiu naudos gavimu. AiÅ¡kindamas CK 6.242 straipsnio normas, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtÄ , bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v.

SP UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006). Dėl to apelianto manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis neįrodė nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti reikiamų sÄ lygų. Nepagrįsto praturtėjimo instituto tikslas – paÅ¡alinti pažeidėjo nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Taigi ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkintas.              Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti atsakovei G.

N. jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, nurodydami tokius argumentus:              1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovai ginčo bute gyvena teisėtai, t. y. apelianto sprendimo pagrindu. Apeliantas niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, nereikalavo mokėti nuomos mokesčio. Taigi atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius pastarųjų, nebuvo pagrindo spręsti dėl kitų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų buvimo.

Apelianto pozicija nenuosekli – prieÅ¡taraudamas nuomos sutarties su atsakovais sudarymu, kreipiasi dėl žalos, padarytos nemokant nuomos mokesčio, atlyginimo.              2. Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui buvo bÅ«tina konstatuoti atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Å ios sÄ lygos byloje nėra. Dėl to teismas teisėtai ieÅ¡kovo reikalavimų netenkino ir nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu.                           Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 36-39). Jame gyvena atsakovai, tačiau tarp Å¡alių nėra sudaryta nuomos sutartis. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu apeliantas įrodinėjo, kad atsakovai nurodytame bute apsigyveno savavaliÅ¡kai, todėl turi atlyginti tokiais veiksmais padarytus nuostolius arba grÄ Å¾inti apeliantui nepagrįstai gautÄ naudÄ â€“ sutaupytas lėšas nemokant nuomos mokesčio.

                          Šioje byloje prejudicinę galiÄ turi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje G. N. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 2A-1383-798/2013, nustatytos faktinės aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas), jog ieÅ¡kovė G. N. su Å¡eima (atsakovai nagrinėjamoje byloje) iki 1989 m. nuomojosi iÅ¡ atsakovo (apelianto / ieÅ¡kovo nagrinėjamoje byloje) gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Pradėjus Å¡io namo kapitalinį remontÄ , atsakovas laikinai suteikė ieÅ¡kovei G. N. ir jos Å¡eimai manevrinio fondo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei 1989 m. gruodžio 13 d. Garantiniu raÅ¡tu Nr. 40/264 įsipareigojo po kapitalinio remonto suteikti Å¡eimai kitÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (Butų kodekso 82 straipsnio 5 dalis). Garantinio raÅ¡to garantija suteikti ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimos nariams po kapitalinio remonto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o ne butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nenutraukė Å¡alių sutartinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, susiklosčiusių iki 1989 m., tik pakeitė Å¡eimai iÅ¡nuomotas patalpas.

Taigi ieÅ¡kovė ir jos Å¡eima bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno ne savavaliÅ¡kai, bet Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus 1989 m. gruodžio 13 d. Garantinio raÅ¡to Nr. 40/264 ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. Potvarkio Nr. 76V, kuriuo nutarta ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimai iÅ¡nuomoti nurodytÄ butÄ , pagrindu.              Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę, be kitų, turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose;

žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.             Pabrėžtina, kad pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje KaiÅ¡iadorių rajono vyriausiasis prokuroras v.

AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje RUAB „Urbico“ v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-650/2013).             Teisėjų kolegijos vertinimu faktinių aplinkybių aspektu Å¡i byla yra analogiÅ¡ka civilinei bylai Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt., kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 3 d. priėmė nutartį, bylos Nr. 3K-3-369/2014.

Tiek šioje byloje, tiek byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt. ieškovas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė, pareiškė ieškinius – analogiškus dalyko, faktinio ir teisinio pagrindų požiūriu, atsakovams, su kuriais jį sieja faktiniai butų, esančių gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai. Civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt. pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinius atmetė kaip nepagrįstus konstatavę, kad šalių teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami nei kaip deliktiniai, nei kaip nepagrįsto praturtėjimo.

Tokio vertinimo pagrįstumÄ patvirtino ir kasacinio teismo teisėjų kolegija. Vis dėlto ji nurodė, kad bylÄ nagrinėję teismai, savarankiÅ¡kai nekvalifikuodami Vilniaus miesto savivaldybės pareikÅ¡to reikalavimo kaip reikalavimo, kylančio iÅ¡ nuomos teisinių santykių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Konstatavę Å¡alių faktinius nuomos santykius, teismai turėjo spręsti klausimÄ dėl atsakovų pareigos mokėti nuomos mokestį už naudojimÄ si savivaldybei priklausančiomis patalpomis.

Be kita ko, teisėjų kolegija pažymėjo, kad faktinių savivaldybei priklausančio buto nuomos santykių nustatymas, lemia atsakovų pareigÄ mokėti jai nuomos mokestį. Dėl to turi bÅ«ti sprendžiama dėl savivaldybės ieÅ¡kinio reikalavimo dalies tenkinimo: nustatant konkrečiÄ nuomos mokesčio, atsakovų nesumokėto savivaldybei už naudojimÄ si jos gyvenamosios patalpomis, sumÄ bei laikotarpį, už kurį atsakovai turėjo pareigÄ savivaldybei mokėti nuomos mokestį už naudojimÄ si butu.

             Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apelianto ieÅ¡kinį atmetė remdamasis iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais kaip ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai atmesdami analogiÅ¡kÄ Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt. Taigi pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje, savarankiÅ¡kai nekvalifikuodamas pareikÅ¡to reikalavimo kaip kylančio iÅ¡ nuomos teisinių santykių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

Dėl to nebuvo nustatytos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės. Jų nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir naujais aspektais, kurie nebuvo aptarti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi precedentinę galiÄ turinčia kasacinio teismo nutartimi (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija naikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

             Dėl nurodytų argumentų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumos teisėjų kolegija išskiria, kad apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (juos apibrėžiantys argumentai) nereikalingi detalesnio aptarimo. Jų nepagrįstumas, kaip minėta, konstatuotas civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt.                           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,  n u t a r i a:

                          panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                                     Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                Konstantinas Gurinas