fb868f2d-d4d5-42dc-bd6d-d8535922e467 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3227-561/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01173-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas D. M. padavė teismui skundÄ , kuriame prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Kalėjimas), priteisti 23 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 14 d. buvo kalinamas Kalėjime kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose keliamiems reikalavimams, t. y. 3,6 kv. m vienam kalinamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Kadangi kartu su juo buvo kalinami dar 2–3 asmenys, Å¡is reikalavimas buvo pažeidžiamas nuolat.

BÅ«nant tokiose perpildytose kamerose, dažnai kildavo konfliktai, todėl tapo irzlus ir nervingas, susirgo depresija. Pažymėjo, kad Kalėjimas nesilaikė galiojančių teisės aktų nuostatų ir privalo atlyginti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad Kalėjime taip pat nebuvo laikomasi ir kitų nustatytų reikalavimų, t. y. nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku, pasivaikščiojimui buvo skiriama tik viena valanda, o kiemeliai neatitiko higienos reikalavimų (nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibiro, peleninių, stogas – Å¡iferinis), prasta ventiliacija ir apÅ¡vietimas, kamerose pelėsis, grybelis ir drėgmė, nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne ir higienos reikmenimis (tualetinio popieriaus nepakakdavo), čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nebuvo galimybės iÅ¡siskalbti drabužių, tik kartÄ per savaitę galėjo pasinaudoti duÅ¡u, o kartais ir tai nebuvo suteikiama, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kamerose pilna parazitų, maistas prastas ir neatitiko energetinės vertės, kartais buvo patiekiamas jau atÅ¡alęs. Taip pat nurodė, kad nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai.

Dėl Å¡ių Kalėjimo veiksmų patyrė žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimÄ , nuolat jautė baimę, apatijÄ , prasidėjo depresija. Atsakovas Kalėjimas atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Ä®sakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2. Pabrėžė, kad kai kuriais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas Kalėjime pilnai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymėjo, kad Kalėjimo administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į KalėjimÄ asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Tačiau skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Pabrėžė, kad remontas Kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma Å¡vara ir tvarka, to reikalaujama ir iÅ¡ kalinčiųjų, karantino kameras valo Å«kio brigados paskirtas nuteistasis.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, Kalėjimas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų įrengimo nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams, tiek higienos priemonėms susidėti. Pažymėjo, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai juos piktybiÅ¡kai gadina.

Dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu nurodė, kad šiuo metu daugelyje kamerų yra įrengtos užuolaidos, o kai kuriose kamerose ir atskiros kabinos su durimis. Pažymėjo, kad artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose kamerose. Dėl higienos priemonių išdavimo pabrėžė, kad visos higienos priemonės, kurias priklauso išduoti, pareiškėjui buvo išduotos. Paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nuolatos prižiūrimi, o vienos valandos pasivaikščiojimo laikas per diena yra nustatytas Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje, todėl tvirtino, kad pažeidimų nebuvo.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, Kalėjime gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panaÅ¡Å«s dirbiniai nenaudojami. Kalėjimas nurodė, kad sanitariniame mazge yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, patalynė buvo iÅ¡duodama laikantis nustatytų reikalavimų, Kalėjime buvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, o minėti drabužiai vienÄ kartÄ per savaitę yra skalbiami nemokamai.

Pabrėžė, kad minkštasis inventorius po naudojimo yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Atkreipė dėmesį į tai, kad Kalėjime iki 2016 m. gruodžio mėnesio nebuvo įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Jų suteikimo tvarka nebuvo numatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Pastebėjo, jog Kalėjimas neturi pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Dėl maitinimo paaiškino, kad asmenys maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Pabrėžė, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kalėjimo teigimu, tiek pasivaikščiojimų laikas, tiek vedimo į duÅ¡Ä tvarka nebuvo pažeista.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 23 000 Eur neturinės žalos atlyginimÄ , kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Kalėjimo sÄ lygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kalėjime buvo laikomas nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 14 d. (b. l. 25–26, 42–45). Ginčui už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2015 m. spalio 31 d. taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 76:2010), o laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015).

Pagal HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Nei HN 76:2010, nei HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Ä®sakymo nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nėra ginčo dėl Kalėjimo atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nurodytais laikotarpiais (b. l. 24–26). Pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 14 d. pareiÅ¡kėjas 153,5 dienas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m (atėmus sanitarinį mazgÄ ), t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 14 d. (iÅ¡skyrus dienas, kuriomis Ä®sakymo nuostatos nebuvo pažeistos) kalint Kalėjime, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad ne tik ploto trÅ«kumas kameroje sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau ir tai, kad nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku, pasivaikščiojimui buvo skiriama tik viena valanda, o kiemeliai neatitiko higienos reikalavimų (nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibiro, peleninių, stogas – Å¡iferinis), kad prasta ventiliacija ir apÅ¡vietimas, kad kamerose pelėsis, grybelis ir drėgmė, kad nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, kad nebuvo galimybės iÅ¡siskalbti drabužių, kad trÅ«ko tualetinio popieriaus, kad Å¡iukÅ¡lių konteineriai pastatyti Å¡alia langų, todėl sklido nemalonus kvapas, kad buvo pažeista teisė į privatumÄ , nes sanitarinis mazgas atskirtas tik sienele, kad tik kartÄ per savaitę galėjo pasinaudoti duÅ¡u, o kartais ir tai nebuvo suteikiama, kad kamerose pilna parazitų, kad maistas prastas ir neatitiko energetinės vertės, kartais buvo patiekiamas jau atÅ¡alęs. Taip pat nurodė, kad nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai.

Dėl signalizacijos mygtuko PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ . Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.4. punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas).

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, jog signalizacijos mygtukai kamerose yra įrengti, tačiau dažnai juos gadina patys suimtieji. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Dėl pasivaikščiojimo PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nusiskundimÄ , kad į pasivaikščiojimų kiemelį buvo iÅ¡vedamas tik kartÄ per dienÄ ir tik vienai valandai, o patys kiemeliai neatitiko reikalavimų – nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirų, peleninių, stogas – Å¡iferinis.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Taigi, Kalėjimas teisės aktų nuostatų nepažeidė. Eksploatavimo taisyklių 21 punkte nustatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Tų pačių taisyklių 22 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių).

Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Taigi, Eksploatavimo taisyklėse nėra nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti peleninės, šiukšlių kibirai, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

Dėl šiferinio stogo pažymėtina, kad atsakovės atstovas paneigė ir šiuos pareiškėjo argumentus, nurodydamas, kad Kalėjime gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Dėl ventiliacijos ir apšvietimo Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo prasta ventiliacija bei apšvietimas. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras taip pat Å¡ių pažeidimų nėra nustatęs (b. l. 57). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Vilniaus visuomenės sveikatos centro eilėje patikrinimo aktų Å¡ių pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta (b. l. 57, 66, 71, 72, 94). Dėl pelėsio bei kamerų remonto HN 76:2010 56 punkte buvo nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1707 nustatyta, kad pelėsio požymių ant lubų ir sienų vizualiai nenustatyta (b. l. 94), todėl ir Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini. Dėl patalynės, tualetinio popieriaus iÅ¡davimo ir drabužių skalbimo HN 76:2010 65 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims.

HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nusiskundimÄ , kad buvo iÅ¡duodama neÅ¡vari patalynė ir čiužiniai. Kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad minkÅ¡tasis inventorius po panaudojimo yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose.

Å iuos Kalėjimo paaiÅ¡kinimus patvirtina ir į bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 16 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-65, kuriame konstatuota, jog minkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, kad minkÅ¡tasis inventorius tvarkingas, nesuplyšęs (b. l. 117). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo inventoriaus iÅ¡davimo laikytini nepagrįstais. Kalėjimas paaiÅ¡kino, kad vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pabrėžė, kad virÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ , vadovaujantis Kalėjimo direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. Pabrėžė, kad asmenys teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Asmuo, kuris nori pasinaudoti Å¡ia paslauga, tačiau neturi tam lėšų, tai gali raÅ¡tu kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai.

Atkreipė dėmesį, kad drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami sausi. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kalėjime buvo sudarytos visos galimybės iÅ¡siskalbti drabužius. PareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kad jis dėl tokios paslaugos kreipėsi į Kalėjimo administracijÄ , o administracija atsisakė tokiÄ paslaugÄ suteikti. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jam buvo per mažai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas vyrams per mėnesį iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo.

Be to, suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo, nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojo įsakymas „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems, nuteistiesiems vyrams yra išduodamas tualetinis muilas (100 g – 1 mėn.), tualetinis popierius (3 rulonai – 1 mėn.), skalbiamieji milteliai (400 g – 3 mėn.), dantų šepetėlis (1 vnt. – 1 mėn.), dantų pasta (75 ml – 2 mėn.), skutimosi peiliukai (4 vnt. – 1 mėn.). Atsakovės atstovas patvirtino, kad minėtos higienos priemonės yra išduodamos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo išduotas tualetinis popierius, tačiau skundžiasi, kad jo nepakako. Atsižvelgiant į tai, kad išduodamas higienos kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus, Kalėjimas neteisėtų veiksmų neatliko. Dėl šiukšlių konteinerių Pareiškėjas skunde nurodė, kad šiukšlių konteineriai buvo pastatyti prie pat langų, todėl sklido nemalonus kvapas. HN 76:2010 18.5 papunktyje nustatyta, buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais.

Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1068 patvirtina, kad buitinių atliekų saugojimo aikÅ¡telė įrengta kiemelyje greta I-ojo korpuso. 20 merų atstumas nuo aikÅ¡telės iki I-ojo korpuso pastato nėra iÅ¡laikytas, tačiau pabrėžta, kad Å¡is reikalavimas yra taikomas naujai statomiems ar kapitaliai rekonstruojamiems laisvės atėmimo pastatams ir teritorijoms. Nurodyta, kad aikÅ¡telė betonuota, buitinių atliekų konteineriai sandarÅ«s, su dangčiais ir tai atitinka nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo Nei HN 76:2010, nei HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. Pažymėjo ir tai, kad daugelyje Kalėjimo kamerų asmenų privatumo užtikrinimui yra įrengtos užuolaidos, o kai kuriose kamerose ir kabinos su durimis. Pasisakant dėl Å¡ių Kalėjimo argumentų pažymėtina, kad Kalėjima teismui nepatvirtino, jog pareiÅ¡kėjo laikymo Kalėjime metu tokios užuolaidos ar kabinos buvo įrengtos. Teismas sprendžia, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas 1,5 metro sienele (pareiÅ¡kėjui kalint) nelaikomas tinkamu privatumo užtikrinimu (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A257-442/2016, 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A986-756/2016).

Todėl į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ . Dėl naudojimosi duÅ¡u HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad Kalėjime dažnai nebÅ«davo sudaromos sÄ lygos pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u, tačiau iÅ¡ bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kad tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai nebÅ«davo tenkinami. PrieÅ¡ingai, Kalėjimas nurodė, kad vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir buvo suteikiama galimybė asmenims vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas Kalėjimo administracijai skundų dėl pasinaudojimo duÅ¡u neteikė.

Dėl parazitų Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Å iuos atsakovės atstovo argumentus patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro atlikti patikrinimai (b. l. 71, 110, 115), todėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat pažymėtina, kad patys nuteistieji yra atsakingi už Å¡varos palaikymÄ kamerose. Kalėjimas atsiliepime pabrėžė, jog reikalingas inventorius, t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras visuomet yra iÅ¡duodami į kiekvienÄ kamerÄ . Dėl tiekiamo maisto PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad tiekiamas maistas buvo neskanus, o energetinė vertė tik nuo 1300 iki 1500 kalorijų. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.

14. Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡taraudamas Å¡iuo aspektu tik nurodė, kad maitinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes yra neskanus ir sudaro iki 1500 kcal. Nėra pagrindo abejonei, kad paros maisto energetinė vertė yra mažesnė nei numatyta reikalavimuose. Argumentai dėl neskanaus maisto vertintini kaip subjektyvaus pobÅ«džio. Dėl ilgalaikių pasimatymų Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs LVAT, teisė į pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis Å¡ia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013 m. balandžio 15 d.

LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Taigi, laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires – pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014 m. spalio 9 d.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014). PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, jog su praÅ¡ymu dėl ilgalaikio pasimatymo kreipėsi į Kalėjimo administracijÄ , o Å¡i tokį pasimatymÄ atsisakė suteikti. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas skunde teismui net nenurodė, su kokiu asmeniu siekė ilgalaikio pasimatymo, o atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl ilgalaikių pasimatymų nebuvo gauta. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai nerealizavo savo teisės į ilgalaikius pasimatymus, todėl negali bÅ«ti pripažinta, kad Kalėjimas suvaržė jo teises.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT (bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas gali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, nes nustatyta, jog Kalėjimas neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto bei privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Teismas nustatė, kad 153,5 dienas pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobÅ«džio neigiamų iÅ¡gyvenimų.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (153,5 dienas), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014-06-04 nutartys adm. bylose Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014, A-2290-556/2016), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjui priteistina 1 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 1 400 Eur sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms. Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 1 400 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo (CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis). Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje.

IÅ¡ ABTÄ® 40 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ® 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LVAT 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Atlyginimo tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“.

Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų ir iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014). Todėl atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusių dokumentų rengimo iÅ¡laidas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 132, 133, 134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. M. 1 400 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 14 d.. KitÄ pareiÅ¡kėjo D. M. skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas