2023-04-05 Nr. AB-7463-3-61-3-00786-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-378-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00786-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. T.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2021 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. S-429, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. skundą (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2021 m. sausio 21 d. kreipėsi į Tarnybos direktorę su skundu dėl vaiko situacijos vertinimo, kurį atliko Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Rokiškio rajone (toliau – ir Tarnybos Skyrius) patarėja G. Č. ir vyriausioji specialistė J. K.. Tarnybos direktorė, išnagrinėjusi pateiktą skundą, ginčijamu Sprendimu nusprendė jo netenkinti.

3. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko ir teigė, kad Tarnybos teiginys, jog „dėl galimo vaiko teisių pažeidimo Skyriaus darbuotojai reagavo teisės aktų nustatyta tvarka. Skyriaus darbuotojai atliko Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36 str. įtvirtintus veiksmus: susitiko su vaiku, užsitikrino galimybę pabendrauti su juo be apribojimų <...>“ yra neteisingas ir neatitinkantis tikrovės, nes, pasak pareiškėjo, minimi darbuotojai nesureagavo teisės aktų nustatyta tvarka ir nebuvo susitikę su vaiku, o bendravo tik programėlėje „Messenger“. Pareiškėjas tvirtino, kad nors tai buvo karantino laikotarpis, tačiau darbuotojos privalėjo fiziškai susitikti su vaiku, nes jau ne vieną kartą jis kreipėsi į minėtą skyrių dėl itin sunkių pažeidimų pareiškėjo dukros atžvilgiu, įskaitant ir galimą dukters seksualinį išnaudojimą. Pareiškėjo nuomone, taip pat melagingas atsakovo teiginys, jog su dukra bendravo specialistė J. K., o ne G. Č., nes dukra įvardino, kad programėlėje bendravo su pažįstama savo mamos drauge G. (Č.).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas sprendime laikytini esminiais trūkumais. Dėl išdėstytų motyvų prieštaringumo ir aiškių priimto Sprendimo motyvų nebuvimo, atsakovo Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes jis, pasak pareiškėjo, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. BV-91 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu, Tarnybos darbuotojos turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios kompetentingos tirti pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus. Pareiškėjo teigimu, tai nebuvo padaryta ir tai yra rimtas pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos priimtam Sprendimui.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybos darbuotojų veika taip pat prieštarauja VAĮ įtvirtintam išsamumo principui. Tarnybos direktorės Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 7 punktų reikalavimų, nes Sprendime nėra nurodyta tiksli jo priėmimo datą ir nesuteiktas numeris, taip pat nėra nurodyta galimybė apskųsti Sprendimą.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad dėl Covid-19 situacijos Lietuvoje Tarnybos Skyriaus darbuotojai dėl vaiko, jo motinos ir kitų asmenų saugumo priėmė sprendimą bendrauti nuotoliniu būdu. Pareiškėjui atsakyme apie tai buvo pateikta informacija, nurodant, kad informacija teikiama pagal 2020 m. gruodžio 31 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 7VSV-1334 (toliau – ir Anketa Nr. 7VSV-1334) ir Tarnybos Skyriaus darbuotojos G. Č. tarnybinio pranešimo Nr. 7TSD-246 duomenimis.

8. Atsakovas pažymėjo, kad, vertinant vaiko situaciją, nebuvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis (Anketos Nr. 7VSV-1334 2 priedo 13 punktas), nes nebuvo nustatytas nė vienas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas), 30 punkte pateiktas rizikos veiksnys. G. Č. tarnybinio pranešimo Nr. 7TSD-246 duomenimis, mergaitės aplinka saugi, mama tinkamai ja rūpinasi. Atsakovas paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo I. T. pateikė informaciją, jog pareiškėjas ne visada laikosi taikos sutartyje numatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nederina su vaiko motina susitikimų, todėl patikino, kad motina nedraudžia dukrai matytis su tėvu. Mergaitė vaiko nuomonės išklausymo metu (Anketos Nr. 7VSV- 1334 2 priedas) išsakė, kad ji puikiai bendrauja su abiem tėvais. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, buvo priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją pagal Aprašo 29.3.8 punktą, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą.

9. Atsakovas teigė, kad Tarnybos Skyriaus patarėjos G. Č. pokalbis su vaiko motina dėl vaikų bendravimo su tėvais, gyvenančiais skyriumi, karantino metu nebuvo laikytinas reikšminga informacija, teikiant pareiškėjui atsakymą pagal jo skundą, nes pareiškėjas skunde tokio klausimo nekėlė. Atsakovo nuomone, Tarnyba laikėsi VAĮ 3 straipsnio 5 punkto reikalavimų ir pareiškėjui į skundą atsakė išsamiai, nuosekliai, aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas skundo išnagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis Tarnyba rėmėsi, vertindama pareiškėjo skundo turinį. Pareiškėjui nuosekliai atsakyta į visus jo keliamus klausimus, remiantis Skyriaus ir DVS duomenimis bei pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo metu galiojusiais teisės aktais.

10. Atsakovas nesutiko, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų, nes pareiškėjui atsakymas pateiktas Tarnybos blanke, kuris pasirašytas elektroniniu parašu, dokumentas užregistruotas DVS siunčiamųjų dokumentų registre „S“ ir išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu (atsakymas ir jo metaduomenys). Pareiškėjo skundo teiginys dėl Tarnybos skyriaus 2021 m. sausio 18 d. atsakymo Nr. 7SD-310, kad niekur nėra paminėta galimybė jį apskųsti pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktą, buvo nagrinėtas ginčijamame Sprendime, kuriame ir buvo pasisakyta dėl vaiko teisių apsaugos specialistų atliktų veiksmų ir (arba) priimtų sprendimų apskundimo tvarkos.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ šalyje buvo paskelbtas karantinas, todėl Tarnybos direktorius 2020 m. spalio 23 d. priėmė įsakymą Nr. BV-377 „Dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos, karantino laikotarpiu“, kurio 1.1.2.7 punktu numatė darbą organizuoti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje ar jos susijusios su būtinų veiksmų atlikimu baudžiamojo proceso metu, kai objektyviai neįmanoma užtikrinti darbuotojų dalyvavimo nuotoliniu būdu, naudojant nuotolinio ryšio (vaizdo ir (ar) garso) priemones ar tiesioginis nedalyvavimas galėtų sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai).

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos specialistės, atsižvelgę į pareiškėjo dukters amžių ir brandą, išklausė jos nuomonę apie galimą jos teisių pažeidimą nuotoliniu būdu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundas apie galimą vaiko teisių pažeidimą nebuvo susijęs su smurto atveju prieš vaiką, nepriežiūra ar kitokiu vaiko pažeistų teisių ar neužtikrintų vaiko interesų buvimu, todėl, teismo nuomone, Tarnybos darbuotojai, įvertinę visas reikšmingas aplinkybes, neprivalėjo fiziškai susitikti su vaiku.

14. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktu reikalavimų, teismas, įvertinęs Tarnybos Sprendimo turinį, darė išvadą, kad Tarnyba tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Ginčijamas Tarnybos Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos ištirtos faktinės aplinkybės, pateiktos motyvuotos išvados.

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Tarnybos specialistės turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios yra kompetentingos tirti teisės pažeidimus, nes, pasak pareiškėjo, jo dukra buvo nesaugioje aplinkoje ir turėjo būti baudžiami kalti asmenys. Dėl šių pareiškėjo teiginių teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos specialistės tyrimo metu nenustatė nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl jos Taisyklių 17 punkto pagrindu neturėjo pareigos kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios yra kompetentingos tirti teisės pažeidimus.

16. Vertindamas pareiškėjo nurodytus atsakovo padarytus VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 7 punktų pažeidimus, teismas nustatė, kad Tarnybos Sprendimas yra parengtas laikantis išsamumo principo, atsakymas suformuluotas aiškiai, nurodyti argumentai ir visos aktualios aplinkybės bei teisės aktai, kurių pagrindu daromos išvados. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba pareiškėjui Sprendime pateikė informacija, jog Taisyklės yra skelbiamos viešai Tarnybos interneto tinklalapyje, o Taisyklių 56 punkte reglamentuota, kad Tarnybos skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, veiksmai (neveikimas) per vieną mėnesį gali būti skundžiami skyriaus vedėjui arba direktoriui. Teismas vertino, kad pareiškėjas Tarnybos skyriaus atsakyme buvo tinkamai informuotas apie galimybę apskųsti sprendimą, pareiškėjas šia teise pasinaudojo ir pateikė skundą Tarnybai.

17. Nustatęs, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami pagrindai, teismas neturėjo pagrindo jį panaikinti. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. sausio 20 d. skundą.

III. 18. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 2, 3, 5, 6 ir 7 punkto reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo specialistės nesureagavo teisės aktų nustatyta tvarka ir nebuvo susitikę su pareiškėjo dukra, o bendravo tik programėlėje „Messenger“. Pareiškėjo nuomone, nors ir buvo karantino laikotarpis, tačiau atsakovo specialistės privalėjo fiziškai susitikti su vaiku, nes pareiškėjas jau ne vieną kartą kreipėsi į minimą skyrių dėl itin sunkių pažeidimų jo dukros atžvilgiu, įskaitant ir galimą dukros seksualinį išnaudojimą, nelegalų darbą komerciniame objekte. Pažymi, kad bendravimo per programėlę metu nebuvo užtikrintas bendravimas be apribojimų, nes, kaip pasakojo pareiškėjo dukra, šalia jos buvo močiutė, kuri, tikėtina, darė įtaką vaiko pokalbiui su specialiste.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad visi jo Tarnybai rašyti skundai buvo susiję su smurto atvejais, tačiau nei atsakovas, nei teismas neįsigilino į pareiškėjo skundus. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nesistengė nustatinėti pažeidimų prieš jo dukrą požymių, Tarnyba privalėjo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl tyrimo atlikimo, tačiau to nepadarė, neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą skundą, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

21. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu panaikinti teismo sprendimą. Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus ir argumentus, išdėstytus teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Tarnyba mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. S-429, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. skundą, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. skundą pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje ginčijamą administracinį aktą ir pareiškėjo keliamus klausimus, pakankami detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

29. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

30. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

31. Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių su 2020 m. gruodžio 28 d. skundu, prašydamas įvertinti I. T. elgesį ir taikyti jai poveikio priemones, užtikrinant pareiškėjo teisę netrukdomai bendrauti su dukra. Pareiškėjas minėtame skunde nurodė, kad jo dukters motina I. T. nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir sąlygų, trukdo pareiškėjui bendrauti su dukra, pažeidinėja nustatytas karantino sąlygas, nes per Kalėdas kartu su dukra išvyko iš gyvenamosios vietos ir keturias dienas praleido pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), taip keldama pavojų pareiškėjo dukters sveikatai. Tarnybos Skyrius 2020 m. gruodžio 29 d. registravo pareiškėjo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir 2020 m. gruodžio 30 d. pradėjo vaiko situacijos vertinimą, kurio metu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtą karantiną ir Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. BV-377 „Dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos, karantino laikotarpiu“ 1.1.2.7 papunkčiu patvirtiną darbo organizavimo nuotoliniu būdu tvarką, bendravo su pareiškėjo dukra ir jos motina I. T. nuotoliniu būdu – telefonu ir per programėlę „Messenger“.

32. Pareiškėjas tiek skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad Tarnybos Skyriaus specialistės privalėjo fiziškai susitikti su jo dukra, nes bendraujant nuotoliu būdu nebuvo užtikrintas bendravimas be apribojimų (pareiškėjas tvirtina, kad bendravimo su jo dukra metu šalia jos buvo močiutė, kuri, tikėtina, darė įtaką vaiko pokalbiui su specialiste). Dėl šių pareiškėjo teiginių teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateiktos 2020 m. gruodžio 31 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos II skyriaus 7 punkto matyti, jog pokalbio su pareiškėjo dukra metu ji atrodė linksma, rami, puikiai bendraujanti. Mergaitė paaiškino, kad šiuo metu yra pas močiutę, nes ji yra po operacijos, todėl stengiasi močiutę palinksminti. Teigė, kad su tėčiu dažnai bendrauja nuotoliniu būdu, bet šiuo metu pas jį važiuoti nenori, nes bijo užsikrėsti Covid-19 virusu ir grįžusi užkrėsti kitus artimuosius, ypač močiutę. Pažymėjo, kad kaip baigsis karantinas, ji važiuos pas tėtį. Mergaitė neišskyrė nė vieno iš tėvų, teigė, jog su abiem yra smagu ir su abiem tėvais gerai sutaria. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo dukters išsakytas mintis, mažai tikėtina, jog pokalbio su Tarnybos Skyriaus specialiste metu, kaip teigė pareiškėjas, jai močiutė galėjo daryti neigiamą įtaką, dėl to buvo būtinas fizinis susitikimas ir pokalbis su pareiškėjo dukra. Pažymėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. skundas Tarnybai apie galimą vaiko teisių pažeidimą nebuvo susijęs su smurto atveju prieš vaiką, nepriežiūra ar kitokiu vaiko pažeistų teisių ar neužtikrintų vaiko interesų buvimu, pareiškėjas iš esmės skundėsi dukters motinos I. T. veiksmais, nesilaikant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir sąlygų, todėl šiuo atveju Tarnybos Skyriaus darbuotojai, įvertinę vaiko amžių ir brandą bei priimdami sprendimą su pareiškėjo dukra bendrauti nuotoliniu būdu, priešingai, nei teigė pareiškėjas, jokio pažeidimo nepadarė.

33. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 28 d. skundo negrindė jo dukters galimu seksualiniu išnaudojimu, nelegaliu darbu komerciniame objekte, I. T. vykdomu psichologiniu smurtu, sąmoningai nuteikinėjant dukrą prieš pareiškėją, šiuos argumentus pareiškėjas nurodė tik teismui pateiktame skunde, todėl minėti pareiškėjo teiginiai vertintini kaip naujos aplinkybės. Tarnybos Skyrius pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. skundą nagrinėjo jame nurodytų argumentų ribose (dėl pareiškėjo bendravimo su dukra tvarkos pažeidimo), todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis Tarnybai skundėsi ir dėl smurto prieš jo dukrą atmestini kaip nepagrįsti.

34. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba privalėjo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jo skunde nurodytų pažeidimų, jog būtų pradėtas tyrimas ir būti baudžiami kalti asmenys.

35. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad, jeigu asmens prašymo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo užregistravimo arba nuo nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo požymių paaiškėjimo dienos, tokio prašymo ir prie jo pridedamų dokumentų kopijos persiunčiamos institucijoms, kompetentingoms tirti šiuos teisės pažeidimus.

36. Pagal byloje pateiktus duomenis Tarnybos Skyriaus specialistės tyrimo metu nenustatė nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl jos neturėjo pagrindo, vadovaujantis Taisyklių 17 punkto nuostatomis, kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios kompetentingos tirti teisės pažeidimus. Pareiškėjo teiginius, jog I. T. pažeidė karantino sąlygas, dėl to ji turėtų būti baudžiama, paneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog I. T. ir jos dukra pareiškėjo minimu pažeidimo padaryto laikotarpiu po operacijos slaugė I. T. motiną (pareiškėjo dukters močiutę). Šį faktą patvirtino ir pati pareiškėjo dukra. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti šiomis Tarnybos nustatytomis aplinkybėmis, todėl darytina išvada, jog minėtos aplinkybės patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2.1.8.1 ir 2.1.8.3 papunkčiuose nustatytas išimtis (draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, <...> draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, <...> kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Tarnyba privalėjo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl I. T. padaryto karantino sąlygų pažeidimo.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Tarnyba neišsamiai išnagrinėjo jo 2021 m. sausio 21 d. skundą dėl Tarnybos Skyriaus specialisčių atlikto vaiko situacijos vertinimo. Teigia, kad ginčijamas Tarnybos 2021 m. vasario 15 d. sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 2–3, 5–7 punktų reikalavimų, išsamumo principo.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turtinį ir formą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami jo priėmimo pagrindai. Ginčijamas Sprendimas pasirašytas elektroniniu parašu, kartu su Sprendimu pareiškėjui buvo pateikti Sprendimo metaduomenys, iš kurių matyti Sprendimo priėmimo data, laikas, numeris, Sprendimą pasirašęs asmuo. Sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka. Taigi Sprendimas atitinka esminius VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jį panaikinti.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

40. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė