2022-10-12 Nr. AB-24831-3-61-3-00047-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-353-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00047-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. (I. V.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 86,02 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius 2019 m. sausio 7 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-183-2019 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo paskyrė pareiškėjui 60 Eur baudą už tai, kad jis 2018 m. kovo 9 d. apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė šį automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Nutarimą ir bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutarimu tenkino Administracijos apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutarimą bei paliko galioti Nutarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2020 m. kovo 3 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarimą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kelio ženklinimas įvykio vietoje buvo klaidinantis, o atsakingos tarnybos nesiėmė veiksmų, jog iš stovėjimo aikštelės būtų pašalinti nelegalūs ženklai. Administracinė atsakomybė neturi būti taikoma asmeniui, kuris sąžiningai stengėsi išvengti neteisėto elgesio, tačiau nenuoseklų teisinį reguliavimą suprato kitaip, nei atskiras valstybės institucijos pareigūnas. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. Administracijai pateikė raginimą atlyginti patirtą turtinę žąlą, t. y. prašė atlyginti 2 380 Eur patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau atsakovas 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė atsakymą, kad teisinio ir faktinio pagrindo atlyginti turtinę žalą nėra.

2.2. Dėl nepagrįstai pradėtos administracinio nusižengimo bylos teisenos pareiškėjas buvo priverstas samdytis advokatą ir patyrė su tuo susijusią turtinę žalą. Pareiškėjui turi būti atlyginta patirta turtinė žala dėl to, kad Administracijos neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog nebuvo visapusiškai ir objektyviai nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie pareiškėjo kaltę, aplaidžiai toleruotas klaidinantis ženklų išstatymas bei buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nutarimas buvo surašytas nepagrįstai, nes, prieš priimdama šį Nutarimą, institucija nesurinko pakankamai duomenų pareiškėjo kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, neatliko veiksmų, reikalingų visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui, nepagrįstai siekė pareiškėjo administracinės atsakomybės, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

2.3. Atsakovas turėjo atlikti įvykio aplinkybių tyrimą – patikrinti, ar byloje pakanka duomenų apkaltinti pareiškėją ir pripažinti jį kaltu dėl nusižengimo padarymo, tačiau šios pareigos nevykdė. Šioje situacijoje atsakovas yra susijęs su klaidinančiu ženklų išdėstymu ir nelegalių ženklų toleravimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šalia parduotuvės „Vynoteka“ prie linijomis subraižytų automobilių stovėjimo vietų buvo pastatyti ženklai „Rezervuota Vynoteka 1 val.”, kurie buvo pastatyti nelegaliai, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, jog šie ženklai iš aikštelės būtų pašalinti. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog kelio ženklas Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) nebuvo tinkamai pastatytas, taip, kad vairuotojams būtų galimybė akimirksniu suvokti ženklo reikalavimą. LAT pažymėjo, kad šiuo atveju kelio ženklas Nr. 531 buvo pastatytas ne prie pat aikštelės ar stovėti skirto kelio ruožo, bet prie įvažiavimo į kelią. Administracija neobjektyviai, neteisėtai ir nepagrįstai pradėdama administracinę teiseną, surašė Nutarimą, kuris vėliau teismo buvo panaikintas. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė pareiškėjui turtinę žalą, kurią privalo atlyginti.

2.4. Atsiradusi turtinė žala tiesiogiai sietina su atsakovo priimtu neteisėtu ir nepagrįstu Nutarimu. Pareiškėjas patyrė išlaidas advokato pagalbai ne tik administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir advokatui atstovaujant pareiškėją Administracijoje surašant nusižengimo protokolą (pareiškėjas sumokėjo advokatui už tai 80 Eur honorarą). Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo yra netaikytinos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 666 straipsnio nuostatos, nes ši teisės norma nustato išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, atlyginimo tvarką. ANK tiesiogiai neįvardinta bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje stadijoje, atlyginimo tvarka, todėl ši žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020 nagrinėdamas advokato samdymo išlaidų, patirtų ne teisme, atlyginimo klausimą, pasisakė, kad dėl šių išlaidų atlyginimo nėra pagrindo nesiremti anksčiau suformuota LVAT praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinių teisės pažeidimų teisenoje (dabar – administracinių nusižengimų teisenoje) asmeniui valstybės institucijų veiksmais padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį. Be to, pareiškėjui buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0128/19/01783, kurioje antstoliui buvo pavesta atlikti paskirtos baudos išieškojimą. Nepaisant to, kad antstolis nutraukė išieškojimą, tačiau negrąžino pareiškėjui iš jo išieškotų 6,02 Eur vykdymo išlaidų. Taigi iš viso dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė 86,02 Eur žalą, t. y. (80 Eur pareiškėjo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos ne teisme, 6,02 Eur pareiškėjo patirtos vykdymo išlaidos antstoliui).

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, jog advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nėra nurodytos. Tokiu būdu išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra laikoma nuostoliais (turtine žala) ir šioje byloje jos negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Taigi ir šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas advokato pagalbai turi būti nagrinėjimas remiantis ANK 666 straipsnio ir subsidiariai taikytinų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų kontekste. Teismai yra konstatavę, jog nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Taip pat ir LAT yra išaiškinęs, jog dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas.

3.2. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir, nenustačius bent vienos, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Nors pareiškėjas savo atstovui sumokėjo 80 Eur už atstovavimą surašant protokolą, tačiau pareiškėjas nepaaiškino, kaip pasireiškė toks atstovavimas, byloje nėra jokių įrodymų (jog atstovas būtų rengęs pareiškėjo vardu rašytinius paaiškinimus).

3.3. Dėl vykdymo išlaidų paaiškino, kad nutarimus skirti baudą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), antstoliai. Taigi vykdymą atlieka ne atsakovas. Po to, kai buvo priimtas ir paskelbtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarimas, pareiškėjui atsirado prievolė per keturiasdešimt kalendorinių dienų sumokėti baudą, tačiau pareiškėjas to nepadarė, dėl ko VMI perdavė informaciją antstoliams, kad bauda būtų priverstinai išieškota. Atsakovas tik 2019 m. gruodžio 5 d. sužinojo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo priimtas pareiškėjo prašymas. Atitinkamai informacija ir dokumentai į Administracinių nusižengimų registrą buvo pateikti ir įkelti 2019 m. gruodžio 9 d. Taigi atitinkamas žymas Administracinių nusižengimų registre anksčiau laiko atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti. Pareiškėjas prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė tik 2019 m. spalio 2 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po termino, iki kada turėjo būti sumokėta bauda, t. y. žymiai praleidęs baudos apmokėjimo terminą. VMI sprendimą išieškoti iš pareiškėjo Nutarimu paskirtą baudą priėmė tuo metu, kai buvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo nutarimas, bet pareiškėjas nebuvo padavęs skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, vadinasi, pastaroji pagrįstai turėjo teisę priimti sprendimą išieškoti iš pareiškėjo paskirtą baudą, nes jau buvo suėjęs baudos sumokėjimo terminas. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko: visos žymos Administracinių nusižengimų registre buvo atliktos tik po to, kai buvo gauta informacija apie priimtą pareiškėjo skundą ir įsiteisėjus teismo procesiniams sprendimams. Pareiškėjas laiku neapmokėjęs jam paskirtos baudos, pats prisiėmė riziką, kad bauda gali būti priverstine tvarka iš pareiškėjo išieškota.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 80 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl atstovavimo išlaidų, kurios atsirado pareiškėjui pasisamdžius advokatą nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą, taip pat vykdymo išlaidų, sumokėtų antstoliui vykdant pareiškėjui paskirtą baudą, priteisimo kaip žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius 2019 m. sausio 7 d. priėmė Nutarimą, kuriuo paskyrė pareiškėjui 60 Eur baudą už tai, kad jis 2018 m. kovo 9 d. apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė jį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Nutarimą ir bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutarimu tenkino Administracijos apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutarimą bei paliko galioti Nutarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarimą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą.

6.2. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovui pateikė raginimą (Nr. A97-41971/20(3.3.2.13K-AD24)) atlyginti patirtą turtinę žalą, t. y. prašė atlyginti 2 380 Eur patirtas atstovavimo išlaidas. Administracija 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo pareikštą raginimą atlyginti padarytą turtinę žalą, kuriame nurodė, kad šioje situacijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atlyginti turtinę žalą, paaiškindama, jog nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valdžios institucijai pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Administracija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje advokato atstovavimo išlaidos yra laikomos procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.

7. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo instituto taikymo, sutiko su atsakovu, kad yra susiformavusi teismų praktika, pagal kurią laikoma, jog atstovavimo administracinio nusižengimo išlaidos yra procesinio pobūdžio ir jų priteisimas sureguliuotas specialioje procesinėje normoje (ANK 666 str.), todėl klausimas dėl jų pritesimo spręstinas administracinio nusižengimo byloje, o ne taikant bendrą žalos atlyginimo normą (CK 6.271 straipsnį) (LVAT 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 ir LVAT 2020 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1054-624/2020). Tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje aplinkybės nesutampa, kadangi šioje byloje, priešingai nei minėtose administracinėse bylose, prašoma priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas iki teisminio nagrinėjimo. Pagal LVAT išaiškinimą, pateiktą 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020, tokiose situacijose neaktualus ANK 666 straipsnis, kuriuo vadovaujantis atlyginamos būtent administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo patirtų išlaidų, kurios susidarė iki bylos nagrinėjimo teisme. Taigi pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė teismo išlaidų administracinio nusižengimo byloje, kurios atlygintinos vadovaujantis ANK 666 straipsniu, dėl to šioje byloje nėra pagrindo remtis minėtais apeliaciniame skunde nurodytais LVAT sprendimais, grindžiamais ANK 666 straipsniu. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo nesiremti anksčiau suformuota LVAT praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinių teisės pažeidimų teisenoje (dabar – administracinių nusižengimų teisenoje) asmeniui valstybės institucijų veiksmais padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį. Taip pat atsižvelgtina į Konstitucijoje įtvirtintą atsakingo valdymo (gero administravimo) principą ir pareigą valdžios institucijoms elgtis apdairiai ir rūpestingai, taip pat į bendrą principą, kad padaryta žala turi būti atlyginta, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtinant šį konstitucinį principą siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, kt.).

8. Teismas nurodė, kad ANK 563, 566 straipsnių, 567 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, jog pažeidimą pareiškėjas padarė dėl klaidinančių kelio ženklų ir jo elgesyje nebuvo kaltės. Tai reiškia, kad pareigūnai, kurie tyrė administracinio nusižengimo bylą, privalėjo aiškintis visas svarbias aplinkybes, susijusias su kaltės įrodymu, konkrečiai imant, vertinti pareiškėjo galimybes suvokti kelio ženklų reikalavimus, aiškintis, ar jie nėra prieštaringi. Teismų sprendimais konstatuota, kad pareiškėjo veikoje kaltės nebuvo, jis teisiniu požiūriu pažeidimo nepadarė, reiškia pareigūnai, nagrinėję administracinio pažeidimo bylą, neatliko jiems priskirtų pareigų. Kaip matyti iš Nutarimo ir 2018 m. spalio 26 d. administracinio nusižengimo protokolo turinio, jie yra standartinės formos, lakoniški, iš esmės pateiktas tik veikos vertinimas („pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo <..>.“), juose nėra užfiksuota, kad pareigūnai būtų rinkę įrodymus apie kelio ženklinimą ir pareiškėjo kaltę, kitų tai pagrindžiančių įrodymų atsakovas taip pat nepateikė, todėl teismas nusprendė, kad administracinį nusižengimą tyrę ir Nutarimą priėmę pareigūnai tinkamai pareigų neatliko. Šiuo atveju nėra svarbu, ar buvo pareigūnų kaltė, nes CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus.

9. Teismas dėl pareiškėjo patirtų 80 Eur atstovavimo išlaidų savivaldybėje, surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad šios išlaidos patirtos dėl to, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog pareiškėjo advokatas dalyvavo surašant protokolą, t. y. realiai suteikė paslaugas, į bylą pateikta sąskaita 80 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantis kvitas. Teismas, įvertinęs protingumo ir teisingumo kriterijus, priėjo prie išvados, kad prašoma priteisti 80 Eur suma nėra neproporcingai didelė, todėl ši už teisinę pagalbą sumokėta suma priteista iš atsakovo.

10. Teismas dėl vykdymo išlaidų nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-326-497/2019 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą – paliko galioti 2019 m. sausio 7 d. Nutarimą. Vilniaus apygardos teismo nutarime nurodyta, kad nutarimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos ir yra neskundžiamas. Teismas įvertino ANK 675 straipsnio 2 dalies, 662 straipsnio 8 dalies nuostatas ir nurodė, kad nėra duomenų, jog įsiteisėjusios nutarties vykdymas būtų buvęs sustabdytas, taigi pareiškėjui atsirado pareiga sumokėti skirtą baudą ir tai niekaip nepaneigė pareiškėjo galimybės atnaujinti bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Bylos duomenimis, antstolis iš pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. išieškojo 6,02 Eur vykdymo išlaidų. Vykdymo išlaidų būtų nebuvę, jeigu pareiškėjas būtų vykdęs pareigą sumokėti baudą. Panaikinus Nutarimą, ši bauda galėjo būti grąžinta. Taigi vykdymo išlaidos atsirado dėl paties pareiškėjo kaltės. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju vykdymo išlaidos atsirado dėl paties pareiškėjo subjektyvaus pasirinkimo ir atsakovo veiksmai (Nutarimo priėmimas) yra pernelyg nutolę nuo teisinių padarinių, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti kaip žalą 6,02 Eur patirtas vykdymo išlaidas atmetė.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – šią pareiškėjo skundo dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2135-520/2019 pažymėta, jog teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės, nustatant, kokie pareigūnų veiksmai buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos atlyginimo bylose ne kartą pasisakė, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo.

12.2. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad ženklinimo aiškumo (suvokimo) klausimas pirmąkart buvo iškeltas tik pareiškėjo skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas nedalyvavo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant institucijoje, t. y. Administracijoje. Pareiškėjas pareigūnams neteikė jokių rašytinių ir (ar) žodinių paaiškinimų dėl situacijos; pareiškėjas neidentifikavo pareigūnams, kad pareiškėjui nebuvo aiškus kelio ženklinimas. Šiuo konkrečiu atveju, kadangi pareiškėjas nenurodė aplinkybės, kad jam nebuvo aiškus kelio ženklinimas, pareigūnai, įvertinę įrodymų visumą, ir, nenustatę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, priėmė Nutarimą skirti administracinę nuobaudą, kaip to ir reikalauja teisės aktai.

12.3. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, nekonstatavo, kad pareigūnai būtų netinkamai vykdę savo pareigas; kad administracinio nusižengimo byloje būtų nepakankamai įrodymų. Teismų vertinimas iš esmės koncentravosi tik ties tuo, ar ženklinimas aiškus, ir, ar asmuo galėjo be sunkumų suvokti ženklinimą. Teismai nepasisakė, kad bet kuris asmuo toje situacijoje turėtų sunkumų suvokti ženklinimą, kuris nėra aiškus. Buvo analizuota ir pasisakyta apie asmenis, kurie retai lankosi toje teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl kelio ženklų ir ženklinimo teisėtumo, yra aiškiai pasisakęs, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Taigi, kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

12.4. Teisės aktai, tarp jų ir ANK, nenumato pareigos administracinio nusižengimo protokole ir (ar) Nutarime užfiksuoti, kad pareigūnai būtų rinkę įrodymus apie kelio ženklinimą (ANK 609 str. 1 d., 681 str. 2 d.). Tiek Nutarimo, tiek administracinio nusižengimo protokolo turinys atitinka ANK nustatytus reikalavimus. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str. 5 d.).

12.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniame procese teismas yra aktyvus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – tarp jų ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.). Teismo proceso metu neturi būti tiriami įrodymai, kurie niekaip negali turėti įtakos teismo priimamam sprendimui. Tuo atveju, jeigu teismas nusprendė vadovautis administracinio nusižengimo byloje konstatuotomis aplinkybėmis ir (ar) argumentais, teismas turėjo išsireikalauti administracinio nusižengimo bylą ir ją prijungti prie šios administracinės bylos, tam, kad būtų visiškai įsitikinta, jog iš tiesų pareigūnai nevykdė savo pareigų. Juk viešoji civilinė atsakomybė yra tiesiogiai susijusi su faktu, ar pareigūnai tinkamai ar netinkamai atliko pareigas. Tik tinkamai išnagrinėjęs ne tik teismų procesinius sprendimus (kuriuose nebuvo konstatuota, kad pareigūnai neatliko savo pareigų), bet ir visą administracinėje byloje esamą informaciją bei įrodymus, galėtų konstatuoti vienokį ar kitokį faktą.

12.6. Šis ginčas yra susijęs su viešuoju interesu – viešųjų finansų naudojimu, ir tokiu atveju sprendimas turi būti priimamas itin skrupulingai, pašalinant visas galimas abejones. Teismas ne tik neįvykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, tačiau tuo pačiu įtvirtino perteklinius reikalavimus institucijos pareigūnams, nors tokie reikalavimai nėra reguliuojami teisės aktų nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią sudaro 80 Eur atstovavimo išlaidos surašant pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Administracijoje ir 6,02 Eur pareiškėjo patirtos vykdymo išlaidos antstoliui, Administracijos pradėtoje administracinio nusižengimo byloje, kuri nutraukta nesant pagrindo konstatuoti pareiškėjo kaltę, atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog pareiškėjas nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, t. y. administracinį nusižengimą tyrę ir Nutarimą priėmę pareigūnai neatliko tinkamai pareigų, kaip turtinę žalą pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisė 80 Eur pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų surašant pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą, tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti kaip turtinę žalą 6,02 Eur pareiškėjo patirtas vykdymo išlaidas.

15. Atsakovo atstovas Administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 80 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, prašo šią teismo sprendimo dalį panaikinti, motyvuodamas, visų pirma, vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – Administracijos neteisėtų veiksmų – nebuvimo.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. teisėjų kolegija šioje byloje vertina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti 80 Eur turtinės žalos atlyginimą, pagrįstumą ir teisėtumą.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Administracijos Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 60 Eur bauda už tai, jog jis 2018 m. kovo 9 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė jį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutarimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą bei paliko galioti Nutarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarimą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą.

18. Tikrinamu atveju pareiškėjas savo teises teisme ginti pasirinko būtent pagal CK 6.271 straipsnį, turtinę žalą kildindamas iš neteisėtų Administracijos pareigūnų veiksmų administracinio teisės nusižengimo teisenoje. Pareiškėjas prašomą atlyginti turtinę žalą grindė patirtomis išlaidomis advokato pagalbai atstovaujant pareiškėją Administracijoje surašant administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020, nurodė, kad, sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, yra netaikytinos ANK 666 straipsnio nuostatos, nes ši teisės norma nustato išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, atlyginimo tvarką.

19. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl žalos atlyginimo instituto taikymo, atsižvelgdamas į LVAT išaiškinimą, pateiktą 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020, konstatavo, kad šioje byloje prašoma priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas iki teisminio nagrinėjimo, todėl tokiose situacijose neaktualus ANK 666 straipsnis, kuriuo vadovaujantis atlyginamos būtent administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šios bylos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo nurodytos bylos, t. y. nagrinėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020, aplinkybės nesutampa, kadangi administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020 pareiškėjui iškelta administracinio nusižengimo byla nebuvo nagrinėjama teisme, t. y. šios bylos procesas užsibaigė administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje. Šioje byloje, priešingai nei minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020, pareiškėjui iškelta administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama teisme ir šios bylos procesas užsibaigė teisme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020.

21. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala – 80 Eur atstovavimo išlaidos surašant pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Administracijoje, pagal savo turinį ir esmę yra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo išlaidos, o ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šios išlaidos laikytinos žala pagal CK 6.271 straipsnį.

22. Įvertinus nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jos yra iš esmės tapačios aplinkybėms, susiklosčiusioms administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, kurią išnagrinėjus buvo priimtas LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuota praktika. LVAT išplėstinė kolegija 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią sudarė atstovavimo išlaidos, patirtos nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje, pasisakydama dėl teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinį santykį, taikymo, be kita ko, pažymėjo, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.

Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.

23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam Administracijos pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurį vėliau buvo nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – kaip minėta, pareiškėjas savo prašymą priteisti 80 Eur turtinės žalos atlyginimą sieja išimtinai su administracinio nusižengimo byloje teisinėms paslaugoms apmokėti patirtomis išlaidomis, tačiau siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Šis pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkinamas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose bendrosios kompetencijos teismuose.

24. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2237-662/2020; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-565-968/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1159-1062/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1502-629/2021).

25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip turtinės žalos atlyginimą, priteisė 80 Eur administracinio nusižengimo byloje patirtų atstovavimo išlaidų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant jo dalį dėl 80 Eur turtinės žalos pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atlyginimo priteisimo ir šią pareiškėjo skundo dalį atmetant (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui I. V. (I. V.) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteista 80 Eur turtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šią pareiškėjo I. V. (I. V.) skundo dalį atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė