2018-09-05 Nr. AB-15137-3-61-3-00785-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-474-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00785-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (b. l. 84–96), prašydamas iš Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) priteisti pareiškėjui 1 304,40 Eur už 2013 m. liepos mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. laikotarpiu (toliau – ginčo laikotarpis) dirbtą viršvalandinį darbą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad egzistuoja visos Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos 48 valandų per savaitę darbo laiko normai pareiškėjui taikyti, t. y. įstaigoje nustatytos funkcijos nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigybė įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, yra įstaigos vadovo sprendimas. Ginčas kyla dėl to, kaip 7 dienų laikotarpis, per kurį pareigūnas gali dirbti iki 48 val. ir tai nelaikoma viršvalandiniu darbu, turi būti skaičiuojamas. Pareiškėjo nuomone, šis laikotarpis nebūtinai turi sutapti su savaitės dienomis pirmadieniu–sekmadieniu, o 7 dienų laikotarpio atskaitos taškas turi būti savaitės nepertraukiamas poilsis. Pasak pareiškėjo, jei darbuotojas dirbti pradeda trečiadienį, tai normalu, kad jo darbo savaitės pradžia laikytinas trečiadienis, nes kalendorinė savaitė ir darbo savaitė nėra tapačios sąvokos.

3. Pareiškėjas pastebėjo, kad 7 dienų laikotarpio tapatinimą su savaitės dienomis netinkamu laiko ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) 2015 m. lapkričio 18 d. rašte ir 2016 m. vasario 8 d. rašte. Pareiškėjas nurodė, kad iš viso ginčo laikotarpiu 48 val. per 7 dienų laikotarpį normą pareiškėjas viršijo 180 valandų. Pareiškėjas apskaičiavo, kad preliminarus nepriemokos dydis turėtų būti apie 1 304,40 Eur.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 115–117).

5. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, kurio tarnybos santykius reglamentuoja Vidaus reikalų statutas. Be to, paaiškino, kad Departamentas lokaliniu teisės aktu (2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-119 (toliau – Įsakymas)) nustatė savaitės darbo laiko apskaitos pradžią – pirmadienį. Analogiškai darbo laiko apskaita vykdoma ir policijos įstaigose. Pareiškėjo minimuose raštuose yra pateikta tik Ministerijos nuomonė, kuria vadovautis teismui nėra privaloma.

6. Departamentas paaiškino, kad vykdyti darbo laiko apskaitą taip, kaip nurodo pareiškėjas, būtų tiesiog neįmanoma, nes pareiškėjo nurodomas nepertraukiamas savaitės poilsis dažnai pasikartoja net kelis kartus per savaitę, todėl savaitei nespėjus pasibaigti jau turėtų prasidėti naujos savaitės skaičiavimas, o tai būtų tiesiog nelogiška. Be to, Departamente dirba apie 400 pareigūnų ir dėl to grafikų sudarymas reikalauja neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 127–131).

8. Teismas konstatavo, kad Departamentas savaitės atskaitos tašku – pirmadienį pasitvirtino Įsakymo 2.1 punktu. Teismas pažymėjo, kad Įsakymas yra galiojantis teisės aktas, jo teisėtumas nėra nuginčytas, todėl Departamentas neturi teisinio pagrindo šiuo teisės aktu nesivadovauti ir taikyti kitokį darbo laiko apskaitos modelį.

III. 9. Pareiškėjas K. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti (b. l. 134–137).

10. Pareiškėjas nurodo, kad įstatymų nustatytas teisinis reguliavimas numato imperatyvus, kuriuos pakeisti (ypač darbuotojo nenaudai) įstaigoms diskrecijos teisė nenumatyta. Be to, Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalį įgyvendina būtent Vyriausybės 2003 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 1150, kuriuo patvirtinti darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai, kurie tik suteikia įgaliojimus detalizuoti pamainų paskirstymą per 7 dienas. Priešingu atveju, pasak pareiškėjo, minėtame statute po žodžio „savaitė“ skliausteliuose įtvirtinti žodžiai „7 dienų laikotarpis“ netenka prasmės. Įstatymas numato darbo laiko apskaitą per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, o ne per kalendorinę savaitę. Savaitės apibrėžimas, pareiškėjo nuomone, negali sudaryti tokios situacijos, kai pareigūnas per 7 dienų laikotarpį dirba daugiau nei įstatyme nustatyta maksimali darbo laiko trukmė, t. y. daugiau nei 48 val., ir tai nelaikoma viršvalandiniu darbu, nes įstaiga apsibrėžė, kas yra kalendorinė savaitė.

11. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 114 straipsnyje aiškiai įvardinta, kad maksimali darbo laiko norma yra skaičiuojama per paeiliui einančias 7 dienas, o ne per kalendorinę savaitę. Pareiškėjo nuomone, ne nuo savaitės apibrėžimo, o nuo darbo laiko apskaitos priklauso darbo laiko apskaitos teisėtumas ar neteisėtumas.

12. Pareiškėjas pažymi, kad savaitės nepertraukiamas poilsis laikytinas laisvu nuo darbo laiku, kuris prasideda pasibaigus darbui paskutinę darbo savaitės dieną ir baigiasi pradėjus darbą kitą darbo savaitę.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 141–146).

14. Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad nei Vidaus tarnybos statute, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, nei DK ar kituose teisės aktuose nėra imperatyviai ir aiškiai reglamentuota, koks momentas laikytinas savaitės pradžia ir pabaiga. Tai, pasak Departamento, reiškia, kad egzistuoja teisinio reguliavimo spraga. Siekdamas aiškumo, Departamentas Įsakymo 2.1 punktu nustatė minėtos savaitės pradžios atskaitos tašką – pirmadienį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Departamento vykdytos pareiškėjo darbo ir poilsio laiko apskaitos.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo darbo rėžimu, numatytu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Statutas) 29 straipsnio 3 dalyje. Ši Statuto nuostata įtvirtina, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Ši nuostata nesikeitė visą byloje nagrinėjamą ginčo laikotarpį.

17. Statuto 29 straipsnio 3 dalyje minimus pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – Apskaitos ypatumai) patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150. Šis teisės aktas galiojo byloje nagrinėjamu ginčo laikotarpiu, todėl jis aktualus byloje kilusiam ginčui nagrinėti (taikytina redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.).

18. Šalys nesutaria dėl to, kaip šiuo atveju aiškintina Statuto 29 straipsnio 3 dalies sąvoka „savaitė (7 dienų laikotarpis)“. Departamentas šią sąvoką aiškina kaip savaitę, prasidedančią pirmadieniu ir pasibaigiančią sekmadieniu. Pareiškėjas sąvoką aiškina kaip 7 dienų laikotarpį, iš esmės remdamasis DK nuostatomis ir Ministerijos nuomone.

19. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo pamainomis. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus Apskaitos ypatumų 4 punktas, kad pareigūnų pamainos pradžią ir pabaigą nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti pareigūnai. Apskaitos ypatumų 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnų pamainos nustatomos pamainų grafikuose, o Apskaitos ypatumų 6 punkte nustatyta, kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp pamainų trukmė pareigūnams, dirbantiems 12 valandų trukmės pamainomis, negali būti trumpesnė kaip 12 valandų, pareigūnams, dirbantiems 24 valandų trukmės pamainomis, – 24 valandos. Poilsio dienos suteikiamos pamainų grafikuose nustatytu laiku. Taigi, būtent iš pamainų grafikų galima nustatyti, ar buvo pažeistas pareiškėjo darbo ir poilsio režimas ginčo laikotarpiu.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo darbo ir poilsio režimas atitiko minėtus Apskaitos ypatumų reikalavimus. Pareiškėjas šios aplinkybės iš esmės neginčija, o savo argumentus dėl viršvalandžių susidarymo grindžia kitokia savaitės (7 dienų laikotarpio) atskaitos pradžia.

21. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinais teisės aktais iš esmės panašioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pripažino, kad Departamentas darbo ir poilsio laiko apskaitą vykdė tinkamai (2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1506-438/2017).

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė