2022-01-19 Nr. AB-1724-3-62-3-03360-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-380-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03360-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metalo laužas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metalo laužas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Metalo laužas“ (toliau – ir UAB „Metalo laužas“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-63/J26-3“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Bendrovė metalo laužo supirkimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdo juodojo ir spalvotojo metalo laužo, kitų atliekų surinkimą, apdorojimą ir saugojimą, turėdama 2010 m. rugsėjo 2 d. neterminuotam laikui išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir TIPK leidimas). Paaiškino, kad Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. rugsėjo 9 d. atliko UAB „Metalo laužas“ supirkimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), planinį teminį patikrinimą. Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. spalio 15 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (13.5)-J26-3, kuriame nurodė, kad UAB „Metalo laužas“ ūkinę veiklą vykdo atviroje lauko teritorijoje, pažeisdamas turimo TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas. Pagal išduotas TIPK leidimo sąlygas, įmonė metalo laužo supirkimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), visą ūkinę veiklą gali vykdyti tik uždarose patalpose. Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-63/J26-3, kuriuo pripažino, kad UAB „Metalo laužas“ padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas, Įstatymas) 55 straipsnio 5 dalyje, ir skyrė UAB „Metalo laužas“ ekonominę sankciją – 1 000 Eur baudą.

3. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepadarė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nurodyto pažeidimo, t. y. Bendrovės veikloje nėra pažeidimo sudėties, ekonominė sankcija paskirta neįvertinus faktinių aplinkybių, įrodymų viseto, materialinių teisės normų.

4. Pareiškėjo teigimu, nuosekliai išnagrinėjus Nutarime nurodytas Aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) nuostatas, siekiant nustatyti, ar konkrečiam veiklos vykdytojui tam tikro įrenginio eksploatavimui privaloma turėti TIPK leidimą ir, ar už TIPK leidimo sąlygų nesilaikymą gali būti taikoma atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį, neužtenka vien formaliai įvertinti įrenginio paskirties, bet būtina nustatyti, ar tas veiklos vykdytojas vykdė veiklą, kuri įtraukta į TIPK leidimo sąlygas. Pareiškėjo nuomone, nepavojingų atliekų laikymui iki vienerių metų nereikalingas leidimas. Tiekėjams atvežus metalo atliekas jos laikinai gali būti paliktos aikštelėje prie pastato iki bus nuvežtos į įrenginį, t. y. vykdomas laikinas atliekų laikymas (ne ilgiau nei metus). Bendrovės teritorijoje laikinai laikomos atliekos nėra priskiriamos jau naudojamoms ir (arba) šalinamoms atliekoms.

5. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, surašydamas protokolą, objektyviai neįvertino bei neišklausė patikrinimo metu Bendrovės vadovo nurodytų aplinkybių dėl COVID-19 pandemijos. Būtent ekstremaliosios situacijos metu Bendrovė, nestabdydama veiklos, vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl iš nuolatinių tiekėjų priėmė ir apdorojo, išrūšiavo į aikštelę atvežtą metalo laužą. Dalis Bendrovės tiekėjų dėl iš dalies nutrauktos veiklos pandemijos metu tvarkėsi įmonių aplinką bei atvežė didesnį nei įprasta metalo laužo kiekį. Dalis atvežto metalo laužo netilpo į UAB „Metalo laužas“ TIPK leidimo priede Atliekų naudojimo ir/ar šalinimo techniniame reglamente nurodytą metalo laužo laikymo vietą – sandėlius. Nedidelis kiekis švarių ir nepavojingų metalo laužo atliekų buvo sandėliuojama Bendrovės lauko teritorijoje, ant kietos, išasfaltuotos dangos, tačiau tai buvo padaryta nepažeidžiant nepavojingųjų atliekų laikino laikymo vienerių metų termino, TIPK leidime vienu metu leidžiamų laikyti didžiausių atliekų kiekių reikalavimo.

6. Pareiškėjas teigė, kad protokole nėra nurodyti konkrečių atliekų laikymo zonų pažeidimai, kuriose buvo laikoma per daug atliekų ar jos buvo laikomos ne pagal nurodytus atliekų kodus. Tokių aplinkybių nėra nurodyta ir patikrinimo akte Nr. PA29-63. Pasak pareiškėjo, protokolo surašymas už TIPK leidimo sąlygų nesilaikymą neatitinka nei pažeidimo padarymo pobūdžio, nei sudėties, nes pažeisti specialiojo teisės akto Atliekų naudojimo ir/ar šalinimo techninio reglamento reikalavimai. Prieš surašant protokolą pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį, buvo pažeistos Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio nuostatos ir UAB „Metalo laužas“ nebuvo duotas privalomas rašytinis įspėjimas, todėl Nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

7. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimus. Šiuo atveju priimtas individualus administracinis aktas nėra grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais), kaltinimas nėra pagrįstas teisės normomis ir nėra aiškiai suformuluotas, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę suprasti, kuo yra kaltinamas, ir teisę į teisingą gynybą.

8. Pareiškėjas pažymėjo, jog net ir konstatavus, kad jam kyla atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį, šiuo atveju tikslinga jam skirti mažesnę baudą. Pareiškėjo nuomone, paskirta 1 000 Eur bauda nėra proporcinga nutarime nurodytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakankama mažesnio dydžio bauda.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 1 000 Eur bauda pareiškėjui skirta už tai, kad UAB „Metalo laužas“ nesilaikė aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turimo TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų (vykdė ūkinę veiklą ne uždarose patalpose) ir atliekas aikštelėje laikė ne pagal Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytą zonavimo schemą. Atsakovas paaiškino, kad Bendrovės metalo laužo supirkimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ūkinė veikla buvo vykdoma ne tik patalpose, bet ir atviroje teritorijoje, taip pažeidžiant TIPK leidimo sąlygas, kuriose nurodyta, kad visa ūkinė veikla turi būti vykdoma uždaroje patalpoje. Atliekos aikštelėje buvo laikomos pažeidžiant Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytą zonavimo schemą, todėl šiuo atveju atsakomybė turi būti taikoma be rašytinio įspėjimo, nes pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies nuostatą ekonominė sankcija po įspėjimo pateikimo skiriama tik už įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

11. Atsakovo teigimu, ginčijamas Nutarimas priimtas nepažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio nuostatų. UAB „Metalo laužas“ padėjo pareigūnams tyrimo metu, teikė reikalingus tyrimui duomenis ir tai buvo pripažinta juridinio asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Metalo laužas“ juridinio asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės jau buvo įvertintos ekonominės sankcijos skyrimo metu, atsakovas sprendė, jog nėra pagrindo mažinti pareiškėjui skiriamos baudos, nes paskirta bauda yra proporcinga, atitinkanti pažeidimo pobūdį ir Aplinkos apsaugos įstatymo tikslus.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Metalo laužas“ skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė ginčijamą Nutarimą – vietoj paskirtos 1 000 Eur baudos paskyrė 500 Eur baudą. Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas netenkino.

13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jo veikoje nėra pažeidimo sudėties, pažymėjo, jog UAB „Metalo laužas“ metalo laužo supirkimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdo veiklą – juodojo ir spalvotojo metalo laužo, kitų atliekų surinkimą, apdorojimą ir saugojimą, turėdamas TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro ir atliekų laikymo vietą nustato Atliekų naudojimo ir/ar šalinimo techninis reglamentas bei Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas (2010 m. rugsėjo 2 d. suderintas su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu) su zonavimo schema, kurie yra neatsiejamos TIPK leidimo dalys. Teismas vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymų visetas patvirtina, jog patikrinimo metu nustatyta, kad aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ūkinė veikla buvo vykdoma atviroje teritorijoje (pažeistas TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 8.3 punktas) ir atliekos aikštelėje laikomos pažeidžiant Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane (2010 m. rugsėjo 2 d. suderintas su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu) pateiktą zonavimo schemą (2020 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA29-63 ir fotonuotraukos). Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad UAB „Metalo laužas“ veikoje yra visi Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Bendrovė vykdė laikiną atliekų laikymą, o nepavojingų atliekų laikymui pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 dalį TIPK leidimas nereikalingas; dėl COVID-19 pandemijos ekstremaliosios situacijos metu Bendrovė nestabdydama veiklos vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl iš nuolatinių tiekėjų priėmė ir apdorojo, išrūšiavo į aikštelę atvežtą metalo laužą, teismas, įvertinęs Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 dalies, 192 straipsnio 2 dalies nuostatas, pabrėžė, jog TIPK leidimas įpareigoja pareiškėją vykdyti veiklą pagal TIPK leidime nustatytas sąlygas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas savo skunde ir ankstesniame 2020 m. lapkričio 24 d. prašyme (paaiškinime) pripažino, jog atviroje vietoje laikomos atliekos turėjo būti laikomos sandėlyje, teigdamas, jog dalis atvežto metalo laužo netilpo į UAB „Metalo laužas“ leidimo priede Atliekų naudojimo ir/ar šalinimo techniniame reglamente nurodytą metalo laužo laikymo vietą – sandėlius.

15. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad prieš surašant protokolą pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį, buvo pažeistos Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio nuostatos ir UAB „Metalo laužas“ nebuvo duotas privalomas rašytinis įspėjimas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakomybė ir turi būti taikoma be rašytinio įspėjimo, nes pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies nuostatą ekonominė sankcija po įspėjimo pateikimo skiriama tik už įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju UAB „Metalo laužas“ 2020 m. spalio 15 d. Juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole Nr. (13.5)-J26-3 surašytas kaltinimas už TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, kad visa ūkinė veikla turi būti vykdoma uždaroje patalpoje, pažeidimą bei atliekų laikymą ne pagal nustatytas laikymo vietas, kaip nurodyta Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano (2010 m. rugsėjo 2 d. suderintas su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu) zonavimo schemoje.

16. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 15 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. (13.5)-J26-3 yra nurodyta juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas; pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės; teisės aktai, kurių reikalavimus pareiškėja kaltinama pažeidusi; įrodymai (nuoroda į patikrinimo aktą); protokolą surašęs pareigūnas. Teismas vertino, kad 2020 m. spalio 15 d. protokolas atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus, todėl supažindintas su protokolu pareiškėjas turėjo ir galėjo aiškiai suprasti, dėl kokių teisės aktų pažeidimo yra kaltinamas, ir jo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

17. Teismas, įvertinęs ginčijamo Nutarimo atitiktį įstatymo keliamiems reikalavimams, priėjo prie išvados, kad Nutarimas yra pagrįstas tiek teisiniais argumentais, tiek faktiniais duomenimis, jame atskleista pažeidimo esmė, Nutarimas yra motyvuotas; skiriant nuobaudą įvertintos lengvinančios aplinkybės, tai yra tai, kad UAB „Metalo laužas“ padėjo tyrimo metu, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskirta bauda atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimumą. Teismas, nustatęs, kad ekonominės sankcijos skyrimo tvarka ir procedūros nebuvo pažeistos, sprendė, jog Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Teismas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas padėjo atsakovui tyrimo metu, jis (pareiškėjas) supranta, kad metalo laužo atliekų tvarkymo metu gautos, apdorotos ir išrūšiuotos atliekos turi būti sandėliuojamos pagal atliekų vietą, nustatytą Atliekų naudojimo ir/ar šalinimo techniniame reglamente, TIPK leidimo priede, t. y. uždarose patalpose – sandėliuose, taip pat įvertinęs ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 pandemijos, sprendė, jog paskirta ekonominė sankcija – 1 000 Eur bauda šiuo atveju per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to yra neteisinga. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sumažino pareiškėjui paskirtą baudą iki 500 Eur.

III. 19. Pareiškėjas UAB „Metalo laužas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

20. Pareiškėjo nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad ginčijamas Nutarimas galėjo būti priimtas prieš tai nepateikus pareiškėjui rašytinio įspėjimo Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje nusatyta tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamame Nutarime, kuriuo pareiškėjui skirta ekonominė sankcija, konstatuota, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje. Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnis reglamentuota, kad nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Pareiškėjo teigimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio normos imperatyvumą pagrindžia ir Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies dispozicija, numatanti, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 Eur tik po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą pateikimo, jeigu toks pažeidimas nebuvo eliminuotas.

21. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo ir teismo pozicija, jog pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies nuostatą ekonominė sankcija po įspėjimo pateikimo skiriama tik už įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų nesilaikymą, suponuoja išvadą, kad Departamentas pareiškėjui skyrė sankciją už neįregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, koks konkrečiai Bendrovės įrenginys, kuriam nustatytų reikalavimų buvo nesilaikoma, yra laikomas neįregistruotu. Nei atsakovas, nei teismas nenustatinėjo, kokie pareiškėjo įrenginiai, kurių reikalavimų nesilaikoma, yra įregistruoti arba neįregistruoti, kokiu pagrindu buvo nustatyta, kad įrenginys, kuriam nustatytų reikalavimų nesilaikoma, yra pripažintas/laikomas neįregistruotu, kokiame registre toks įrenginys turi būti įregistruotas.

22. Pareiškėjo vertinimu, rašytinis įspėjimas juridiniam asmeniui už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsinio 5 dalyje nurodytą pažeidimą turi būti pateikiamas tiek tais atvejais, kai nustatomas ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų, tiek tais atvejais, kai nesilaikoma įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų. Pasak pareiškėjo, Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje nurodytos pareigos pateikti rašytinį įspėjimą prieš taikant minėto įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nurodytą atsakomybę, negali būti laikomas mažareikšmiu ar neesminiu. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu būtų gavęs įspėjimą, būtų pašalinęs bet kokius teisės aktų pažeidimus, todėl nebūtų buvę pagrindo surašyti protokolą ir vėliau nutarimu skirti ekonominę sankciją.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ekonominė sankcija skiriama už du skirtingus pažeidimus: <...> ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų; <...> arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą. Pareiškėjui Juridinio asmens padaryto pažeidimo 2020 m. spalio 15 d. protokole Nr. (13.5)-J26-3 surašytas kaltinimas už TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, kad visa ūkinė veikla turi būti vykdoma uždaroje patalpoje, pažeidimą bei atliekų laikymą ne pagal nustatytas laikymo vietas, kaip nurodyta Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano zonavimo schemoje. Pasak atsakovo, šiuo atveju atsakomybė turi būti taikoma be rašytinio įspėjimo, nes pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies nuostatą ekonominė sankcija po įspėjimo pateikimo skiriama tik už įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

25. Atsakovo teigimu, teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, teisingai konstatavo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies nuostata (rašytinis įspėjimas) privalo būti teikiamas tik dėl antrosios sakinio dalies, nurodytos minėto įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, padaryto pažeidimo, t. y. <...> nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą, todėl ekonominė sankcija už pirmoje sakinio dalyje numatytą pažeidimą, t. y. <...> ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų pažeidimą, turi būti taikoma be rašytinio įspėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-63/J26-3“ pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė ginčijamą Nutarimą – vietoj paskirtos 1 000 Eur baudos paskyrė 500 Eur baudą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio ir 55 straipsnio 5 dalies nuostatas, mano, kad jam bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena galėjo būti pradėta tik jį įspėjus raštu ir nustačius protingą terminą nustatytam pažeidimui pašalinti. Atitinkamai, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad šis įstatymas reguliuoja atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos, ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos. Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55–1281 straipsniuose, o 3 dalyje – kad juridiniai asmenys, padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 55–1281 straipsniuose, atsako pagal šio įstatymo nuostatas, galiojusias pažeidimo padarymo metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aplinkos apsaugos įstatyme yra nustatyta viešoji juridinių asmenų atsakomybė, kad ši atsakomybė kyla juridiniams asmenims už jų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų (ne tik įstatymų) pažeidimus, tačiau ekonominės sankcijos už minėtus pažeidimus gali būti nustatomos tik įstatyme, o taip pat ir nuostatos dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos gali būti nustatomos tik įstatyme.

30. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą (dėl to apeliaciniame skunde nekeliamas ginčas). Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Paminėtina ir tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, o išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.

31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog, nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo privalomai turi būti įspėtas raštu ir jam turi būti nustatytas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti; priešingu atveju, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas juridiniams asmenims negalėtų būti pradėta bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisena.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nurodyta pirmosios instancijos administracinių teismų praktika, aiškinant Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesaisto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nes būtent jis formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.). Šiuo atveju teismas, patvirtindamas ginčijamo Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, neteisingai išaiškino Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio ir 55 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui galėjo būti pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena neįspėjus pareiškėjo raštu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ekonominės sankcijos skyrimo tvarkos ir procedūros nepažeidimų, priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, o ginčijamas Nutarimas naikinamas.

34. Pareiškėjas skunde prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad sumokėjo 22,5 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjo skundas tenkintas, todėl jam iš atsakovo priteistina 22,5 Eur išlaidos už bylinėjimąsi pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde pareiškėjas neišreiškė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl jos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metalo laužas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metalo laužas“ skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-63/J26-3“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Metalo laužas“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 22,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė