fb830a69-0b82-4a8b-b86f-3142873db2aa · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedR.,nuteistojo gynÄjui advokatui Rolandui VaitekÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundÄ dÄl AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirtos bausmÄs: pagal BK 284 str. 1 d. â vienerių metų laisvÄs apribojimo bausmÄ, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. â vienerių metų Å¡eÅ¡ių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Legislator headnote
AI generatedfb830a69-0b82-4a8b-b86f-3142873db2aa · PanevÄžio apygardos teismas: Å ., o kartu ir jis (apeliantas), o bÅ«tent, kad susijaudinus dÄl tokio neteisÄto nukentÄjusiojo elgesio buvo vykstama link namų, manant, jog tie asmenys dar gali bÅ«ti prie G. Å . motinos namų, turint tikslÄ sutikti nukentÄjusįjį ir su juo iÅ¡sprÄsti nurodytÄ konfliktinÄ situacijÄ . Jo vaidmuo Å¡ioje situacijoje buvo kaip bÅ«tina pagalba draugui. Nurodytos aplinkybÄs taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytÄ vertinimÄ , kad nukentÄjusiojo ir jo draugų parodymai buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todÄl vertintini kaip objektyvesni nei jo, G.
Full text
PraneÅ¡Äjas Vytautas NorkÅ«nas                                                                                           Baudž. byla Nr. 1A- 680-185/2014                                                                                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00283-2013-9                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.;                                                                                  2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.1. (S)                                                                                                               PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                         N U O S P R E N D I S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59                                          2014 m. spalio 22 d.
                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija                                                  PanevÄžys                                                                                                                                               1.2.14.5.3;2.4.8.          PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo Prano Å imkaus, teisÄjų Jolantos RaÅ¡ÄiuvienÄs ir Eligijaus GladuÄio, sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei,dalyvaujant:prokurorui Arvydui Grambai, nuteistajam M.
R.,nuteistojo gynÄjui advokatui Rolandui VaitekÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundÄ dÄl AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirtos bausmÄs: pagal BK 284 str. 1 d. â vienerių metų laisvÄs apribojimo bausmÄ, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. â vienerių metų Å¡eÅ¡ių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 5 d., paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du ir M. R. paskirta galutinÄ subendrinta vienerių metų Å¡eÅ¡ių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 ir 8 p., paskirtos bausmÄs vykdymas atidÄtas vienerių metų Å¡eÅ¡ių mÄnesių laikotarpiui, įpareigojant M. R. Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusijÄ su darbu ar mokymusi, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentÄjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per tris mÄnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. Priteista E. S. iÅ¡ M. R. ir G. Å . solidariai 1290,63 Lt turtinei, 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 400 Lt advokato iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio byloje paruoÅ¡imÄ .              Tuo paÄiu nuosprendžiu nuteistas ir G.
Å ., taÄiau dÄl jo apeliacinių skundų negauta.          TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : M. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 22 d., apie 23 val., kartu su G. Å ., vieÅ¡oje vietoje - AnykÅ¡Äių rajone, Kavarsko seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams - A. K. ir E. A., sutrikdydami visuomenÄs rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , rodydami aiÅ¡kų visuomenÄs negerbimÄ , ypatingai įžūliai prikibo prie E. S., M.
R. kumÅ¡Äiu smogÄ jam į veidÄ bei stumdamas pargriovÄ jį ant žemÄs, o gulinÄiam kartu su G. Å . spyrÄ ir kumÅ¡Äiais smogÄ ne mažiau kaip 14 kartų į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydami E. S. nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kairÄs akies vokuose, nosyje, deÅ¡iniame dilbyje, muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ nosyje, minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame smilkinyje, virÅ¡utinÄje lÅ«poje, nugaros deÅ¡inÄje ir kairÄje blauzdoje, kairÄje ir deÅ¡inÄje alkÅ«nÄse, t. y. nesunkiai sutrikdÄ jam sveikatÄ .
                        Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. praÅ¡o pakeisti AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismo 2014-06-17 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o teismui nusprendus, jog jo kaltÄ dÄl nukentÄjusiojo E. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvÄs apribojimo bausmÄ, artimÄ minimaliam terminui, įpareigojant jį mokytis.
ApeliacinÄs instancijos teismui priÄjus prie iÅ¡vados, kad jo veikos pirmosios instancijos teismo yra kvalifikuotos teisingai, praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo jam pritaikytas baudžiamojo poveikio priemones ir savo nuožiÅ«ra paskirti vienÄ ar kelias kitas alternatyvias BK 75 str. 2 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kaip pvz., atsipraÅ¡yti nukentÄjusiojo ir/ar tÄsti mokslÄ , taip pat sumažinti priteistinos E. S. neturtinÄs žalos atlyginimo dydį nuo 6000 Lt iki 2000 Lt. Nurodo, kad nuosprendžio dalis dÄl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2d. 8 p., dÄl įvykio aplinkybių vertinimo, dÄl jam paskirtos per griežtos bausmÄs bei dÄl nepagrįstai per didelio neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir priteisimo yra neteisinga ir nepagrįsta, priimta netinkamai aiÅ¡kinant ir dÄl to neteisingai pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 1 str., 28 str., 41 str. 2 d. 5 p., 54 str., 59 str., 60 str., 63 str., 66 str., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.) bei pažeidžiant teisingumo principo įgyvendinimÄ , neatsižvelgiant į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ .
Be to, nuosprendyje teismo iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados dÄl jo kaltÄs pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo iÅ¡vados yra grindžiamas tik prielaidomis bei spÄjimais, nÄra logiÅ¡kos, teismo nuosprendis nÄra įtikinamas ir kelia abejonių dÄl jame nurodytų iÅ¡vadų pagrįstumo, iÅ¡ teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų analizÄs logiÅ¡kai neiÅ¡plaukia jo kaltÄ patvirtinanÄios iÅ¡vados, nebuvo paneigtos nurodytos jo atsakomybÄ bei veikos/elgesio motyvus ir paskatas apsprendžianÄios aplinkybÄs. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrÄ ir tinkamai, tiesiogiai, iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų bei gynybos iÅ¡sakytų jo nekaltumÄ patvirtinanÄių aplinkybių, dÄl ko nepagrįstai ir neteisÄtai jį pripažino kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. l d., ir taip padarÄ esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 str. 5 d., BPK 242 str. 1 d. pažeidimus bei nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Teigia, jog pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino G. Å ., jo ir P. O. parodymus, o nukentÄjusiojo E. S. ir jo draugų E. A. ir A. K. parodymus vertino kaip nuoseklius, sutampanÄius tarpusavyje bei objektyvius ir jais vadovavosi. TaÄiau teismas visiÅ¡kai nepasisakÄ ir nevertino vienos iÅ¡ reikÅ¡mingiausių aplinkybių â tai, dÄl ko prasidÄjo visas Å¡is įvykis. Liudytoja D. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigÄ, kad pas jÄ Ä¯ namus atÄjÄs E. S. su A. J. pradÄjo jai sakyti, jog prieÅ¡ metus vyko konfliktai ir jis ieÅ¡ko G. (D.
Å . sÅ«naus), su kuriuo nori iÅ¡siaiÅ¡kinti, liepÄ skambinti sÅ«nui G., jo ieÅ¡koti. Jai atsisakius tai daryti, E. S. pasakÄ, kad jo tÄvas âkietasâ, turi draugų AnykÅ¡Äiuose, Vilniuje, âvisas K. jo, S., teritorijaâ. Ji paklausÄ, ar jis jai grasina. Tada E. S. pradÄjo klausinÄti apie automobilį, su kuriuo G. Å . yra iÅ¡važiavÄs. Pokalbis vyko apie 1 valandÄ laiko ir ji matÄ, kad E. S. yra neblaivus. Visko nepamena, kÄ E. S. jai dar priÅ¡nekÄjo, taÄiau iÅ¡eidamas E. S. pagrasino, kad sÅ«naus gyvo ji rytoj nesulauks bei, kad ji gali pirktis karstÄ .
Jiems iÅ¡Äjus ji skambino sÅ«nui G. ir jam pasakÄ apie E. S. vizitÄ bei grasinimus, į kÄ sÅ«nus jai atsakÄ, kad ji bÅ«tų namuose ir nesinervintų. Apie nurodytus grasinimus ji ryte telefonu praneÅ¡Ä policijai ir apie tai policijoje buvo apklausta. Å ias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kad buvo grasinta D. Å . neneigia ir E. S. su A. J.. Å ioje byloje nenustatyta, kad D. Å . bÅ«tų turÄjusi pagrindÄ apkalbÄti E. S., be to, ir tos aplinkybÄs, kad ji po Å¡ių asmenų iÅ¡Äjimo iÅ¡ jos kiemo paskambino sÅ«nui ir jam praneÅ¡Ä dÄl nurodytų grasinimų, kad ji apie tai ryte praneÅ¡Ä policijai, kad toks pokalbis su E. S. vyko apie valandÄ laikÄ (vien paklausimas, kur yra sÅ«nus, negalÄjo užimti tiek laiko), kad E. S. ir jo trijų draugų paaiÅ¡kinimai Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmÄs skiriasi ir nÄra logiÅ¡ki, sudaro pagrindÄ teigti buvus nurodytus grasinimus, į kuriuos Å¡ioje byloje nustatytu bÅ«du ir sureagavo G.
Å ., o kartu ir jis (apeliantas), o bÅ«tent, kad susijaudinus dÄl tokio neteisÄto nukentÄjusiojo elgesio buvo vykstama link namų, manant, jog tie asmenys dar gali bÅ«ti prie G. Å . motinos namų, turint tikslÄ sutikti nukentÄjusįjį ir su juo iÅ¡sprÄsti nurodytÄ konfliktinÄ situacijÄ . Jo vaidmuo Å¡ioje situacijoje buvo kaip bÅ«tina pagalba draugui. Nurodytos aplinkybÄs taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytÄ vertinimÄ , kad nukentÄjusiojo ir jo draugų parodymai buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todÄl vertintini kaip objektyvesni nei jo, G.
Å . bei P. O. parodymai. Nurodyti nukentÄjusiojo, kuris turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, ir jo draugų, kurie taip pat turi suinteresuotumÄ padÄti nukentÄjusiajam, kurių parodymai iÅ¡ esmÄs yra skirtingi, kas dÄl prieÅ¡ tai nurodytų aplinkybių sudaro pagrindÄ juos vertinti kaip prieÅ¡taringus, nenuoseklius, neatitinkanÄius tarpusavyje ir tai įrodo neatitikimÄ pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, kad Å¡ių asmenų parodymai dÄl esminių aplinkybių yra nuoseklÅ«s, atitinka tarpusavyje ir vieni kitus papildo, ir Å¡ių asmenų parodymais teismas tiki iÅ¡ esmÄs (nustaÄius, kad Å¡ioje dalyje Å¡ie asmenys sako netiesÄ , tai sudaro pagrindÄ suabejoti jų kita parodymų dalimi dÄl tariamo jo smurtavimo).
Be to, A. K. parodÄ, kad pirmas prie E. S. priÄjo G. Å ., kÄ patvirtina ir A. J., parodÄs, kad telefonu nukentÄjusysis jam sakÄ, jog pirmas pradÄjo G. Å ., o Å¡ios aplinkybÄs paneigia nukentÄjusiojo parodymus, kad pirmas prie nukentÄjusiojo pripuolÄ jis (apeliantas) ir jam iÅ¡ karto smÅ«giavo bei paneigia ir E. A. parodymus, kad jis pirmas iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio puolÄ prie A. K. ir jį nustÅ«mÄ bei po to pirmas pribÄgo prie nukentÄjusiojo ir jį pargriovÄ. Tuo tarpu G. Å ., P. O. ir jo parodymai, kad jis buvo įvykio vietoje, taÄiau su P. O. buvo prie automobilio, ir nei jis, nei P. O. niekam smÅ«gių nesudavÄ, visÄ laikÄ buvo nuoseklÅ«s. Be to, ir ikiteisminį tyrimÄ organizavÄs prokuroras bei teismas laikÄ, kad nÄra pakankamo pagrindo be abejonių tikÄti nukentÄjusiojo ir liudytojų A.
J. bei A. K. parodymais, nes Å¡ių asmenų parodymai, kad nukentÄjusįjį muÅ¡Ä visi trys, t. y. ir P. O., teismas nesivadovavo ir laikÄ, kad toje dalyje nÄra neginÄijamų abejonių nekelianÄių įrodymų, patvirtinanÄių P. O. dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme. Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarÄ, nevertino bei su kitais bylos įrodymais, tarp jų ir su jo prieÅ¡ tai nurodytais įrodymais, negretino minÄtų nukentÄjusiojo ir jo draugų nurodytų parodymų, o, nepavykus paÅ¡alinti nurodytų prieÅ¡taravimų bei abejonių, jo atžvilgiu teismas tuos paÄius įrodymus vertino prieÅ¡ingai nei P. O. atžvilgiu ir taip pažeidÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ .           Nepaisant nurodytų aplinkybių, kad jo kaltÄ dÄl jam inkriminuotų veikų padarymo nÄra įrodyta iÅ¡ esmÄs, teismo nuosprendis yra nepagrįstas dar ir dÄl to, kad Å¡ioje byloje yra reikÅ¡mingos ir pirmosios instancijos teismo likusios iÅ¡ esmÄs visiÅ¡kai neįvertintos aplinkybÄs, jog nurodytÄ Ä¯vykį iÅ¡provokavo prieÅ¡ tai nurodytas netinkamas ir prieÅ¡ingas teisei paties nukentÄjusiojo elgesys, todÄl, net ir darant hipotetinÄ prielaidÄ , kad Å¡ioje byloje yra įrodytas jo smurto vartojimo faktas, jo veika galÄtų bÅ«ti kvalifikuota tik pagal 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.
Nurodo, kad bÅ«tent prieÅ¡ tai aptartas netinkamas ir prieÅ¡ingas teisei paties nukentÄjusiojo elgesys sukÄlÄ nurodytÄ konfliktÄ (įvykį), nulÄmÄ jo ir G. Å . elgesį. Mano, kad Å¡ios aplinkybÄs yra labai svarbios vertinant jo bei G. Å . veikos motyvÄ , t. y. suvoktas vidines paskatas, kurios nulÄmÄ jo pasiryžimÄ pasielgti taip, kaip jis pasielgÄ, todÄl prieÅ¡ tai nurodytos aplinkybÄs įrodo, kad jo atlikti veiksmai buvo nulemti ne chuliganiÅ¡kų paskatų, o kelianÄios grÄsmÄs jo draugui ir jo motinai situacijos suvokimu ir vertinimu bei pykÄio ir kerÅ¡to nukentÄjusiajam dÄl prieÅ¡ tai nurodyto jo netinkamo elgesio.
Ä®vertinus Å¡iame skunde nurodytas bei byloje nustatytas kitas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad jo veikos, darant hipotetinÄ prielaidÄ , jog jis vartojo smurtÄ , motyvas nebuvo chuliganiÅ¡kos paskatos, o konflikto kilimo bei tolesnÄs konfrontacijos priežastimi buvo tai, kad nukentÄjusysis jau metus laiko konfliktavo su G. Å . bei prieÅ¡ pat šį nagrinÄjamÄ Ä¯vykį grasino G. Å . motinai. Taigi jo tariamų atliktų smurtinių veiksmų priežastimi buvo kilÄs konfliktas ir pyktis dÄl, jo nuomone, prieÅ¡ingų teisei nukentÄjusiojo veiksmų.
Net ir vertinant, kad jo smurtiniai veiksmai buvo įžūlÅ«s, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , taÄiau Å¡ių veiksmų motyvu taip pat nebuvo chuliganiÅ¡kos paskatos. Jo veiksmai buvo sÄ lygoti pykÄio dÄl, jo nuomone, netinkamų nukentÄjusiojo veiksmų ir, jo supratimu, buvo atsakas į netinkamus nukentÄjusiojo veiksmus. Net ir vertinant, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu netiesiogine tyÄia buvo sužalotas nukentÄjusysis, tai nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, nes jo vidinÄ paskata, lÄmusi jo tariamÄ pasiryžimÄ nusikalsti, buvo pyktis ir kerÅ¡tas.
Å is nusikaltimo padarymo motyvas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nenurodytas. Taigi sistemiÅ¡kai iÅ¡analizavus ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei jas sugretinus su byloje nustatytomis kitomis faktinÄmis aplinkybÄmis, o visus nepaÅ¡alintus bylos nagrinÄjimo metu esamus prieÅ¡taravimus ir abejones vertinant jo naudai, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje nÄra neginÄijamų ir nekelianÄių abejonių duomenų, patvirtinanÄių, jog jo veikos motyvas buvo chuliganiÅ¡kos paskatos, todÄl, jo veikÄ kvalifikavus pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.             Nurodo, kad net ir darant hipotetinÄ prielaidÄ , kad jo kaltÄ Å¡ioje byloje yra įrodyta, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo neteisÄto veikimo motyvus, tikslus ir jo asmenybÄs pavojingumÄ bei jam taikytinos prievartos pobÅ«dį ir galimybÄ jam taip padaryti baudžiamojo įstatymo nustatytÄ poveikį.
TodÄl teismo nuosprendis yra neteisÄtas ir dÄl aiÅ¡kiai per griežtos bausmÄs. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su jo elgesiu po Å¡ios veikos padarymo. Å iuo metu yra charakterizuojamas tik teigiamai, mokosi pažangiai Utenos kolegijos dieninÄse studijose ir mokslo metu dalį laiko gyvena su motina P. k. AnykÅ¡Äių r. (namuose), o dalį laiko gyvena Utenoje, kur vyksta pamokos. KiekvienÄ kartÄ iÅ¡ mokymosi vietos grįžti į namus neturi galimybÄs dÄl paskaitų grafiko, savo užimtumo bei kelionÄs iÅ¡laidų, taÄiau tai daryti stengiasi kuo dažniau, nes motina gyvena Å«kiÅ¡kai, laiko gyvulius, o visus sunkesnius ir fizinÄs jÄgos reikalingus darbus Å«kyje dirba jis, nes motina yra silpnos sveikatos, o moÄiutei, kuri yra 71 metų amžiaus, paÄiai reikalinga kitų asmenų pagalba buityje.
Jo studijos yra mokamos ir tuo tikslu jis yra paÄmÄs tikslines studentų paskolas, be to, tuo tikslu jį materialiai remia ir iÅ¡ esmÄs iÅ¡laiko motina su moÄiute. Å iuo metu jo pagrindinis rÅ«pestis yra socialiai atsakingo gyvenimo formavimas. TaÄiau pirmosios instancijos teismas paskyrÄ jam dvi iÅ¡ 7 alternatyvių baudžiamojo poveikio priemonių, o bÅ«tent, jį įpareigojo vienerius metus Å¡eÅ¡is mÄnesius bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusijÄ su darbu ar mokymusi, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų.
DÄl prieÅ¡ tai nurodytų aplinkybių tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimu jam bÅ«tų sukeltos neadekvaÄiai neproporcingos pasekmÄs, ir tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad, darant hipotetinÄ prielaidÄ , jog jo kaltÄ Å¡ioje byloje yra įrodyta, tai atsižvelgiant į jo padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltÄs formÄ , kad padaryta nesunki veika, į jo asmenybÄ, kad mokosi, jo studijos yra mokamos ir už jas jis turi mokÄti po 3700 Lt už studijų mokslo metus, kad mokslui yra paÄmÄs tikslines studentų paskolas (10 000 Lt) bei tuo tikslu jį materialiai remia ir iÅ¡ esmÄs iÅ¡laiko motina su moÄiute, kad charakterizuojamas tik teigiamai, kad neturi galimybÄs iÅ¡ anksto žinoti ir suplanuoti gyvenimo studijų vietoje ar namie situacijų, kad gyventi vien tik mokymosi vietovÄje neturi galimybÄs, nes jo motina turi Å«kį, kurį jis padeda prižiÅ«rÄti, jam skirtina kita ar skirtinos kitos BK 75 str. 2 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonÄs, kaip pvz., nukentÄjusiojo atsipraÅ¡ymas ar įpareigojimas tÄsti mokslÄ .           Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dÄl prieÅ¡ tai nurodytais motyvais grindžiamo neteisingo įrodymų vertinimo nepagrįstai nevertino paÄių nukentÄjusiųjų prieÅ¡ingo teisei veikimo, kas sudaro pagrindÄ vertinti kaip aplinkybÄ, sudaranÄiÄ pagrindÄ mažinti praÅ¡omos priteisti neturtinÄs žalos dydį.
Atsižvelgiant į Å¡iame skunde nurodytas aplinkybes, į jo sunkiÄ turtinÄ padÄtį, kad jo studijos yra mokamos, kad jis yra paÄmÄs tikslines studentų paskolas (10 000 Lt), kad yra materialiai remiamas motinos ir moÄiutÄs, į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus ir, vadovaujantis teismų praktikoje taikomais analogiÅ¡kose bylose parinktais neturtinei žalai atlyginti dydžiais, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai ir nepagrįstai per didelÄ, todÄl mažintina iki 2000 Lt dydžio.             Taigi susipažinus su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu matyti, jog teismas tik aprioriÅ¡kai bei âiÅ¡traukdamasâ ir atskirai vertindamas atskiras detales iÅ¡ konteksto konstatavo, kad jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis yra labai lakoniÅ¡ka, nesistemiÅ¡ka ir nevisapusiÅ¡ka, be to, nepasisakant ar visiÅ¡kai nemotyvuotai atmetant (kritiÅ¡kai įvertinant) jo bei gynybos argumentus dÄl jo nekaltumo, neatlikus jų sisteminÄs teisinÄs analizÄs. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog yra įrodyta jo kaltÄ dÄl jam inkriminuotų veikų, netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .             Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ nukentÄjusysis E. S. praÅ¡o nuteistojo M.
R. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendį nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ nuteistojo M. R. bylinÄjimosi iÅ¡laidas valstybei. Nurodo, kad su nuteistojo M. R. apeliaciniu skundu nesutinka. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad nuosprendyje teismo iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados nepagrindžia jo kaltÄs, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo iÅ¡vados yra grindžiamos tik prielaidomis bei spÄjimais ir pan. Tokie nuteistojo M. R. argumentai prieÅ¡tarauja visos bylos esamai medžiagai ir įrodymams, ir taip nuteistasis teigdamas prieÅ¡tarauja baudžiamosios teisÄs logikai, įrodymų vertinimui ir teismo vidinio įsitikinimo logikai.
Nuteistasis nurodo keletÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos priimtų nutarÄių, kurios neturi nieko bendro su iÅ¡nagrinÄta byla, ir dÄl to nuteistasis pareiÅ¡kia nuomonÄ bendra prasme, nenurodydamas konkreÄių aplinkybių ir viskÄ vertina savo naudai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrÄ ir tinkamai, tiesiogiai, iÅ¡samiai, teisingai įvertino visas bylos aplinkybes bei pagrįstai ir teisÄtai pripažino M. R. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. bei tinkamai jam paskyrÄ bausmÄ, teisingai iÅ¡sprendÄ civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .
Nepagrįstas yra nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad bÅ«tent nukentÄjusiojo netinkamas ir prieÅ¡ingas teisei elgesys sukÄlÄ nurodytÄ konfliktÄ ir nulÄmÄ jo (nuteistojo) elgesį. Kuo pasireiÅ¡kÄ jo prieÅ¡ingas teisei elgesys byloje nÄra pagrįsta jokiais įrodymais, jam nÄra inkriminuota sunkinanti aplinkybÄ, kad Å¡is įvykis įvyko dÄl nukentÄjusiojo provokuojanÄio elgesio. Be to, teismų praktikoje yra įsitvirtinusi nuostata, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dÄl aiÅ¡kaus visuomenÄs, elementaraus elgesio ir pagarbos kitam asmeniui pažeidimo.
Nuteistojo M. R. nusikalstama veika â tai atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, bet kokiam padorumo elementui. Nurodo, kad niekuo nepagrįsti yra D. Å . parodymai, jog jis jai grasino susidoroti su jos sÅ«numi ir kaip nors kitaip nepadoriai ar agresyviai kalbÄjo. Jis tik paprasÄiausiai norÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti dÄl jos sÅ«naus prieÅ¡iÅ¡kų santykių jo (nukentÄjusiojo) atžvilgiu. Jų pokalbis užtruko 15-20 min. Tuo viskas ir baigÄsi. Mano, kad jos parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip suinteresuoto asmens.
Nurodo, kad kai jis Äjo su draugais namo, prie jų privažiavo âBMWâ markÄs automobilis ir iššokÄ trys jaunuoliai: M. R., G. Å . ir P. O., nieko nesakÄ pradÄjo jį muÅ¡ti. Å ie jo parodymai yra nuoseklÅ«s ir patvirtinami kitų liudytojų - A. K., E. A. parodymais. Tuo paneigiama bet kokia nuteistojo M. R. pozicija apie teiginius dÄl jo prieÅ¡iÅ¡kų veiksmų teisei. PrieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, jam paskirta bausmÄ, atsižvelgus į padarytų veikų pavojingumÄ visuomenei, kad nusikalto bendrininkų grupe, kas laikytina jo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe, kad jo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka, nusikalto tiesiogine tyÄia, jokia turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala neatlyginta, yra ne per griežta ir atitinka bausmÄs skyrimo pagrindų nuostatas.
Taip pat nepagrįsti yra nuteistojo M. R. iÅ¡sakyti argumentai dÄl per didelio neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad dar iki Å¡iol jauÄia padaryto sužalojimo pasekmes, negali intensyviai sportuoti, paskauda nugarÄ , jauÄia padažnÄjusius nosies nemalonius pojÅ«Äius, slogÄ ir pan. Mano, jog teismas, priteisdamas 6000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ nuteistųjų, tinkamai vadovavosi visais principais.            Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.            Tenkinama apeliacinio skundo dalis.            NagrinÄjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M.
R. nuteistas pagal dviejų nusikalstamų veikų - BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., sutaptį.            Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistasis M. R. ginÄija kaltÄ, veikos juridinÄ kvalifikacijÄ , taip pat nesutinka su jam paskirta bausme bei priteistu neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino bylos įrodymus, dÄl ko padarÄ neteisÄtas ir nepagrįstas iÅ¡vadas, kad nagrinÄjamoje byloje įrodytas jo smurto vartojimo faktas.
Taip pat apylinkÄs teismas nevertino jo veikos motyvo, t. y. jo vidinių paskatų, lÄmusių jo pasiryžimÄ galimai nusikalsti, todÄl nepagrįstai pripažino, kad jo atlikti veiksmai buvo nulemti chuliganiÅ¡kų paskatų ir kartu netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , jo veikÄ kvalifikuodamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., o ne pagal BK 138 str. 1 d. Nuteistasis mano, kad atsižvelgus į jo skunde nurodytas aplinkybes jam turÄtų bÅ«ti skirta kita ar skirtos kitos BK 75 str. 2 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonÄs, o priteista atlyginti 6000 Lt neturtinÄ Å¾ala sumažinta iki 2000 Lt.            TeisÄjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinÄjamu atveju nÄra įrodytas M.
R. smurto prieÅ¡ nukentÄjusįjį E. S. pavartojimo faktas.            Nors nuteistasis M. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinÄjimo metu neigÄ vartojÄs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį E. S., teigdamas, kad jį vartojo vienas G. Å . (pastarasis pripažino vienas muÅ¡Äs E. S.), o jis tuo metu stovÄjo prie automobilio ir nukentÄjusiojo nemuÅ¡Ä, apylinkÄs teismas pagrįstai tokius apelianto paaiÅ¡kinimus atmetÄ ir juos laikÄ kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , nes jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kurių visuma kartu įrodo ir nuteistojo M.
R. fizinio smurto prieÅ¡ nukentÄjusįjį pavartojimo faktÄ , t. y. apylinkÄs teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodÄ, kad apelianto kaltÄ dÄl E. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta paties nukentÄjusiojo E. S., tiesiogiai įvykį maÄiusių liudytojų A. K. ir E. A., iÅ¡ dalies liudytojo A. J. parodymais bei kitais bylos įrodymais (akistatų protokolais, specialisto iÅ¡vada).            IÅ¡ byloje esanÄios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 833/13(05) matyti, kad nukentÄjusiajam E. S. buvo traumuotos Å¡ios sritys: galva (suduodant ne mažiau kaip keturis smÅ«gius), nugara (suduodant vienÄ smÅ«gį), deÅ¡inÄ blauzda (suduodant tris smÅ«gius), kairÄ blauzda (suduodant du smÅ«gius), abi alkÅ«nÄs (suduodant po du smÅ«gius), deÅ¡inysis dilbis (suduodant vienÄ smÅ«gį).
Specialistas konstatavo, jog minÄti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku smÅ«giuojant nukentÄjusiajam kumÅ¡Äiais, spardant ar panaÅ¡iai į paminÄtas (traumuotas) kÅ«no sritis. DÄl nosies kaulų lūžio E. S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Duomenų apie skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ E. S. apžiÅ«ros metu nenustatyta (b. l. 32-33). Abejoti Å¡ia specialisto iÅ¡vada kolegija neturi pagrindo. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad nukentÄjusysis E. S. dÄl jam padarytų sužalojimų kitÄ dienÄ su pareiÅ¡kimu kreipÄsi į policijÄ , nurodydamas, jog buvo sumuÅ¡tas trijų asmenų (teismui buvo perduoti du asmenys - G.
Å . ir M. R.). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentÄjusysis E. S. aiÅ¡kiai parodÄ, kad pirmÄ smÅ«gį jis gavo nuo M. R. ir jo buvo pargriautas. Po to gulÄdamas jis jautÄ, kad jį muÅ¡a ne vienas asmuo, nes smÅ«giai buvo suduodami vienu metu į įvairias kÅ«no vietas. SmÅ«gių buvo daug, tiesiog â tai buvo smÅ«gių kruÅ¡a. Pavartoto smurto metu jam lūžo nosis, buvo sumuÅ¡tas visas kÅ«nas, atsirado mÄlynÄs, nubrozdinimai, skaudÄjo nugarÄ . ApylinkÄs teismas nenustatÄ aplinkybių, dÄl ko nukentÄjusysis bÅ«tų turÄjÄs pagrindÄ apkalbÄti nuteistÄ jį M.
R., jų nenurodÄ ir pats apeliantas, todÄl pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodÄ, kad netikÄti tokiais nukentÄjusiojo E. S. parodymais nÄra pagrindo. Tokių aplinkybių, dÄl kurių nukentÄjusysis bÅ«tų turÄjÄs pagrindÄ nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ jo sumuÅ¡imu, nenustatÄ ir teisÄjų kolegija. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodÄ apylinkÄs teismas, tokius savo parodymus nukentÄjusysis patvirtino ir akistatų su nuteistaisiais metu. NukentÄjusiojo parodymus patvirtina ir tiesiogiai įvykį matÄs kaip liudytojas apklaustas E. A., kuris parodÄ, jog G.
Å ., M. R. ir P. O., iÅ¡lipÄ iÅ¡ automobilio, pribÄgo prie jų (minÄto liudytojo, A. K. ir nukentÄjusiojo E. S.), po ko M. R. nustÅ«mÄ A. K. į griovį, po to nustÅ«mÄ E. S. ir puolÄ nukentÄjusįjį (E. S.) muÅ¡ti. Jis (E. A.) iÅ¡sigando ir pabÄgo, taÄiau bÄgdamas matÄ, kaip E. S. muÅ¡a visi trys jaunuoliai. PabÄgÄs toliau palaukÄ, kol jaunuoliai iÅ¡važiavo. Tada sugrįžo prie E. S.. Jis buvo sumuÅ¡tas, jo rankos ir veidas buvo kruvini. Taip pat nukentÄjusiojo parodymus patvirtina ir tiesiogiai įvykį maÄiusio A.
K. parodymai. Pastarojo liudytojo teigimu, prie jų privažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo G. Å ., M. R. ir P. O.. Kažkuris iÅ¡ jų nustÅ«mÄ jį (A. K.) į griovį ir puolÄ E. S.. E. S. muÅ¡Ä visi trys jaunuoliai, nes iÅ¡ žingsnių sprendžia, jog prie E. S. pribÄgo ne vienas, o keli asmenys. PrasidÄjus smÅ«giams E. A. pabÄgo. Viskas įvyko labai greitai, nes sumuÅ¡Ä E. S. asmenys sÄdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Kai jis (liudytojas A. K.) atsikÄlÄ, rado E. S. sumuÅ¡tÄ .
Kaip liudytojas apklaustas A. J. teisme taip pat patvirtino, kad kitÄ dienÄ jam paskambinÄs nukentÄjusysis E. S. pasakÄ, jog jį sumuÅ¡Ä nuteistieji. NetikÄti Å¡iais liudytojų parodymais kolegija taip pat neturi pagrindo. Jie su nuteistaisiais jokių reikalų neturÄjo. PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo nuteistasis M. R., kolegija esminių prieÅ¡taravimų tarp nukentÄjusiojo ir minÄtų liudytojų parodymų nenustatÄ, todÄl visiÅ¡kai pritaria apylinkÄs teismo padarytai iÅ¡vadai, kad pirmiau paminÄti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog E. S. sužalojo abu nuteistieji, muÅ¡dami jį vienu metu, nes, atsižvelgus į specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuoti sužalojimai visame nukentÄjusiojo kÅ«ne ir pagal sužalojimų skaiÄių, sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip 15 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip pat į nukentÄjusiojo parodymus, kad vienu metu jis buvo spardomas į įvairias kÅ«no vietas, kad tai buvo smÅ«gių kruÅ¡a, bei liudytojų parodymus, kad nukentÄjusįjį muÅ¡Ä ne vienas asmuo, o visas tas įvykis truko labai trumpÄ laikÄ , nuteistasis G.
Å . to vienas padaryti negalÄjo. ApylinkÄs teismas pagrįstai kito nuteistojo G. Å . paaiÅ¡kinimus, kad jis prieÅ¡ nukentÄjusįjį E. S. smurtavo vienas bei liudytojo P. O. parodymus, kad M. R. E. S. nemuÅ¡Ä, vertino kritiÅ¡kai, nes G. Å ., M. R. ir P. O. yra pažįstami nuo vaikystÄs ir yra suinteresuoti duoti vienas kitam palankius parodymus. Be to, G. Å ., M. R. ir P. O. paaiÅ¡kinimai apie tai, kad apeliantas nemuÅ¡Ä E. S., prieÅ¡tarauja jau pirmiau aptartiems nukentÄjusiojo, liudytojų parodymams ir kitiems bylos įrodymams.
            Taigi apibendrinus darytina iÅ¡vada, kad apelianto fizinio smurto prieÅ¡ nukentÄjusįjį E. S. pavartojimo faktas byloje yra neabejotinai įrodytas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytais ir pirmiau aptartais įrodymai, todÄl pripažinti, kad nuteistasis M. R. neatliko E. S. atžvilgiu jam kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų, sukÄlusių nukentÄjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir jį dÄl to iÅ¡teisinti nÄra jokio pagrindo. TaÄiau nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ir M.
R. sudavÄ smÅ«gius nukentÄjusiajam (be jo, juos dar sudavÄ G. Å .) ir taip nesunkiai sutrikdÄ jo sveikatÄ , netinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.                           Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad nukentÄjusysis E. S. su draugais A. K. ir E. A. Äjo keliu namo, kai jiems keliÄ pastojo automobiliu privažiavÄ M. R. ir G. Å ., kurie staiga iÅ¡lipÄ iÅ¡ automobilio, be jokios priežasties juos puolÄ.
NukentÄjusiojo draugas E. A. iÅ¡sigandÄs pabÄgo, A. K. buvo M. R. nustumtas į griovį, o nukentÄjusysis E. S. be jokio žodinio konflikto buvo užpultas ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sumuÅ¡tas. ApylinkÄs teismas G. Å . paaiÅ¡kinimus, kad tai nebuvo chuliganiÅ¡kos paskatos, o kažkokie anksÄiau buvÄ reikalai, vertino kaip gynybinÄ versijÄ , kartu pažymÄdamas, jog M. R. iÅ¡ viso jokių reikalų su nukentÄjusiuoju nÄra turÄjÄs, ir konstatavo, jog viskas įvyko vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams â nukentÄjusiojo draugams, todÄl nuteistieji savo veiksmais neabejotinai reiÅ¡kÄ nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei taip sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , o sutrikdant visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ , panaudojant mažareikÅ¡mÄ dingstį (ankstesnius nesutarimus), nukentÄjusiajam E. S. padarÄ nesunkų kÅ«no sužalojimÄ , todÄl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.               Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytų motyvų, apylinkÄs teismas nebuvo nuoseklus ir elgÄsi prieÅ¡taringai, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodydamas skirtingÄ apelianto elgesio motyvÄ , atitinkantį teisinį požymį âchuliganiÅ¡kos paskatosâ, t. y. iÅ¡ pradžių apylinkÄs teismas, nurodÄs, kad nukentÄjusysis nuteistųjų buvo užpultas be jokios priežasties, vÄliau pasisakÄ, kad nuteistųjų veiksmus nukentÄjusiojo atžvilgiu lÄmÄ mažareikÅ¡mÄ dingstis (ankstesni nesutarimai).
Be to, iÅ¡ nuosprendžio motyvuojamos dalies matyti, kad apylinkÄs teismas daugiau apsiribojo paties fizinio smurto pavartojimo fakto nustatymu, analizavo nukentÄjusiojo, liudytojų parodymus apie Å¡ias aplinkybes, taÄiau neanalizavo ir neatskleidÄ aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti apie vienokias ar kitokias apelianto paskatas, jam inkriminuotų veikų subjektyviuosius požymius, todÄl padarÄ nepagrįstas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas, kad apelianto atlikti veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. numatytų nusikalstamų veikų sudÄÄių požymius, ir kartu netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , jo veiksmus kvalifikuodamas pagal Å¡iuos straipsnius.              Kolegija pažymi, kad pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų.
BK 138 str. 2 d. 8 p. norma yra specialioji BK 138 str. 1 d. numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbus nusikalstamos veikos motyvo â chuliganiÅ¡kų paskatų â nustatymas. ChuliganiÅ¡kos paskatos â tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustaÄius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lÄmÄ noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenÄs negerbimÄ , elementarių moralÄs bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nÄra jokių smurtinius veiksmus pateisinanÄių priežasÄių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mÄ dingstis.
Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ vartoja dÄl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentÄjusiuoju, kerÅ¡ydamas Å¡iam dÄl jo paties poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkreÄios, juos paaiÅ¡kinanÄios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos neinkriminuojamos (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1Aâ420/2014, kasacinÄs nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-454/2011). Kolegija taip pat atkreipia dÄmesį į tai, kad vieÅ¡osios tvarkos požymis yra svarbus sprendžiant klausimÄ dÄl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.) inkriminavimo, taÄiau veikÄ kvalifikuojant pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas â chuliganiÅ¡kos paskatos.
ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybÄ, apibÅ«dina nusikaltimo subjektyvųjį požymį â nusikaltimo padarymo motyvÄ . Nusikaltimo padarymo motyvas - tai suvoktos vidinÄs paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dÄl chuliganiÅ¡kų veiksmų (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-24/2008).               Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ir skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dÄstytas aplinkybes, prieÅ¡ingai nei apylinkÄs teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad M.
R. veikos, kuria nesunkiai buvo sutrikdyta nukentÄjusiojo E. S. sveikata, motyvas nebuvo chuliganiÅ¡kos paskatos. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp E. S. ir G. Å . anksÄiau buvo kilÄs incidentas dÄl to, jog G. Å . buvo paraÅ¡Äs pareiÅ¡kimÄ prieÅ¡ E. S., nurodydamas, kad E. S. jį sumuÅ¡Ä. Liudytoja D. Å . viso proceso metu nuosekliai teigÄ, kad aptariamo įvykio vakarÄ ji buvo viena namuose, kai pas jÄ su draugais atÄjo neblaivus nukentÄjusysis E. S., kuris klausÄ, kur yra jos sÅ«nus G. Å ., kalbÄjo apie jų tarpusavio nesantaikÄ , sakÄ, kad jos sÅ«nus yra blogas, liepÄ jam skambinti ir jo ieÅ¡koti.
Ji patarÄ E. S. ateiti kitÄ dienÄ ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, taÄiau jis neatstojo, kalbÄjo, kad jis turi draugų, jog jo tÄvas yra âkietasâ ir vis tiek jos sÅ«nui bus blogai, ryte ji jo gyvo nesulauks. Kai E. S. iÅ¡Äjo, ji paskambino savo sÅ«nui G. Å . ir pasakÄ apie pokalbį su juo bei iÅ¡sakytus grasinimus. Kolegija netikÄti Å¡iais liudytojos D. Å . parodymais neturi pagrindo. Duomenų, kad D. Å . Å¡ias aplinkybes galÄjo iÅ¡galvoti, byloje nÄra. Be to, iÅ¡ byloje esanÄios įvykių suvestinÄs pažymos matyti, kad D.
Å . apie nurodytus grasinimus kitos dienos ryte praneÅ¡Ä policijai. IÅ¡ nuteistųjų G. Å . ir M. R. paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad jie buvo kartu, kai G. Å . paskambino iÅ¡sigandusi jo motina ir pasakÄ, jog į namus su draugais buvo atÄjÄs E. S., kuris ieÅ¡kojo G. Å ., o kai jo nerado, motinai grasino susidoroti su juo (G. Å .), dÄl ko jie nutarÄ važiuoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti su E. S.. Pasak nuteistųjų, jie, važiuodami D. kaimo teritorija, pamatÄ link K. einanÄius tris jaunuolius, iÅ¡ kurių vienas buvo E. S..
Jie sustojo Å¡alikelÄje prie E. S., po ko, prie jo priÄjÄs G. Å . nukentÄjusiojo paklausÄ, kodÄl jis gÄ sdina jo motinÄ . Tada nukentÄjusysis E. S. pastÅ«mÄ G. Å ., po ko jis atsakÄ E. S. suduodamas kumÅ¡Äiu į veidÄ , o kai Å¡is pargriuvo, jį spardÄ Ä¯ įvairias kÅ«no vietas. Jau aptarta ir tai, kad E. S. bendrai su G. Å . muÅ¡Ä ir apeliantas. IÅ¡ nukentÄjusiojo E. S. parodymų irgi matyti, kad jis, norÄdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti su G. Å . dÄl buvusio ankstesnio incidento, su draugais buvo nuÄjÄs pas jį į namus, taÄiau G.
Å . namuose neradÄs bendravo su jo motina, jai paaiÅ¡kino, kokiu tikslu atÄjo, tik, pasak jo, jis G. Å . motinai jokių grasinimų jos sÅ«naus atžvilgiu neiÅ¡sakÄ. Kad nukentÄjusysis buvo nuÄjÄs pas G. Å . į namus, nes norÄjo su juo iÅ¡siaiÅ¡kinti dÄl kažkokio tarp jų buvusio ankstesnio įvykio, patvirtino ir kaip liudytojai apklausti A. J., A. K. ir E. A..             Taigi įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad nukentÄjusysis E. S. (prieÅ¡ jį sumuÅ¡ant) buvo užÄjÄs pas G.
Å . į namus, o jo namuose neradÄs, aiÅ¡kino jo motinai, kad jis (G. Å .) blogai padarÄs bei grasino su G. Å . susidoroti. IÅ¡Äjus E. S. G. Å . motina iÅ¡ karto paskambino savo sÅ«nui ir susijaudinusi jam iÅ¡sakÄ tas aplinkybes, kad buvo atÄjÄs nukentÄjusysis E. S., kuris grasino su juo (G. Å .) susidoroti. Tai iÅ¡girdÄs G. Å . iÅ¡ karto sureagavo ir apie tai pasakÄ kartu su juo buvusiems M. R. bei P. O.. Pastarieji (P. O., G. Å . ir M. R.) kartu nusprendÄ važiuoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti su E. S..
Važiuodami pakeliui sutiko nukentÄjusįjį su draugais, po ko visi trys iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir, kaip jau nustatyta byloje bei pirmiau aptarta, M. R. pirmas sudavÄ smÅ«gį E. S. į veidÄ ir jį pargriovÄ bei toliau kartu su G. Å . muÅ¡Ä ant žemÄs gulintį nukentÄjusįjį, taip jam bendrai padarydami sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jo sveikatÄ . Taigi nagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. R. bendrai su kitu nuteistuoju G. Å . nukentÄjusiojo E. S. atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ ir tokiais savo veiksmais nukentÄjusiajam padarÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taÄiau jo atlikti veiksmai buvo nulemti ne chuliganiÅ¡kų paskatų, o kelianÄios grÄsmÄs jo draugui (nuteistajam G.
Å .) ir jo motinai situacijos suvokimu ir vertinimu bei pykÄio ir kerÅ¡to nukentÄjusiajam dÄl jo paties pirmiau nurodyto netinkamo elgesio â G. Å . atžvilgiu iÅ¡sakytų grasinimų, t. y. nuteistojo veikos motyvas - vidinÄs paskatos, lÄmusios jį nusikalsti, buvo pyktis ir kerÅ¡tas, kilÄs dÄl paties nukentÄjusiojo netinkamų veiksmų. Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. R. nusikalstamus veiksmus lÄmÄ konkreÄios, juos paaiÅ¡kinanÄios priežastys â pyktis ir kerÅ¡tas nukentÄjusiajam dÄl jo paties netinkamo elgesio, ir tai buvo atsakas į nukentÄjusio netinkamus veiksmus, todÄl M.
R. chuliganiÅ¡kos paskatos negalÄjo bÅ«ti inkriminuotos, o jo veika kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. ApylinkÄs teismas, skundžiamame nuosprendyje pasisakÄs apie M. R. chuliganiÅ¡kas paskatas ir jo veikÄ kvalifikavÄs pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, padarÄ faktinių bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas ir kartu netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .
DÄl Å¡ių priežasÄių nuosprendžio dalis keiÄiama ir M. R. veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. (BPK 328 str. 1 ir 3 p.).           Nors apelianto veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje - AnykÅ¡Äių rajone, Kavarsko seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, taÄiau, kolegijos nuomone, vien Å¡i aplinkybÄ nÄra pakankamas pagrindas M. R. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .           Už BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybÄ kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyÄiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ .
Å io nusikaltimo sudÄtis yra materialioji ir nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenÄje atsiradimu dÄl kaltininko įžūlių veiksmų, garsinimų, patyÄių ar vandalizmo akto. Neigiamų padarinių visuomenÄje atsiradimas sietinas su aplinkiniais asmenimis, kurie pasijuto Å¡iurkÅ¡Äiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinÄ Å¾ala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonÄms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonÄms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.
Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukÄlÄ Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentÄjusiųjų skaiÄius, kiek truko neteisÄti veiksmai (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-412/2009, 2K-248/2008, 2K-243/2006, Nr. 2K-397/2005).              NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad viskas vyko nakties metu, t. y. apie 23 val. NukentÄjusysis ir liudytojai E. A. ir A. K. parodÄ, kad Å¡is įvykis truko labai trumpai.
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad specialiosios tarnybos (policija ir greitoji medicinos pagalba) į įvykio vietÄ kviestos nebuvo. Liudytojai P. O., A. K. ir E. A. nenurodÄ, kad jie dÄl nuteistojo M. R. nusikalstamų veiksmų bÅ«tų pasijutÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeminti ar Å¡okiruoti. Byloje taip pat nÄra duomenų apie kitus galimai šį įvykį maÄiusius asmenis. Nuteistojo veiksmai nesukÄlÄ ir kitų neigiamų padarinių â nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan.
Atsižvelgusi į paminÄtas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad, nors M. R. veiksmai vertintini kaip įžūlÅ«s ir padaryti vieÅ¡oje vietoje, taÄiau nenustatyta, kad jie bÅ«tų sukÄlÄ kokių nors neigiamų padarinių visuomenÄje.             Be to, Å¡is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyÄia, todÄl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).              IÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad apeliantas neturÄjo motyvo savo veiksmais mesti iššūkį žeminanÄia forma, grubumu, žiaurumu, tyÄiojimusi, agresyvumu ir pan. visuomenei.
Kaip jau aptarta, nagrinÄjamos bylos aplinkybÄs rodo, kad M. R. vartojo smurtÄ prieÅ¡ E. S. dÄl pykÄio ir kerÅ¡to, kurį, jo supratimu, sukÄlÄ paties nukentÄjusiojo netinkamas elgesys, ir tai nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jo veiksmai buvo nukreipti į sÄ moningÄ nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams demonstravimÄ , visuomenÄs rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Kadangi M. R. veiksmuose nenustatyti BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jis dÄl Å¡ios veikos iÅ¡teisinamas BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, Å¡i nuosprendžio dalis panaikinama ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).                       Kolegija pažymi, kad aukÅ¡tesnÄs instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisÄtų neteisÄti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisÄti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keiÄiami.
Nuosprendis yra teisÄtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisÄtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padarÄs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.
             NagrinÄjamu atveju apeliacinį skundÄ padavÄ vienas iÅ¡ nuteistųjų â M. R.. Kitas nuteistasis G. Å . jo atžvilgiu priimto apylinkÄs teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundÄ, nors jo veikos skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotos analogiÅ¡kai kaip ir M. R. bei pateiktas toks pat jų apraÅ¡ymas. TaÄiau nepaisant to, kad dÄl G. Å . apeliacinių skundų nebuvo gauta, pirmiau aptartos aplinkybÄs yra susijusios ir su jo (G. Å .) veiksmų kvalifikavimu bei Å¡velnina jo padÄtį ir turi reikÅ¡mÄs skiriamai bausmei, todÄl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis tais paÄiais motyvais naikinamas bei keiÄiamas ir G.
Å . atžvilgiu (BPK 320 str. 5 d.).            Kadangi Å¡iuo nuosprendžiu perkvalifikuojama viena M. R. ir G. Å . padaryta veika, o dÄl kitos veikos jie iÅ¡teisinami, iÅ¡ naujo peržiÅ«rimas ir nuteistiesiems bausmÄs skyrimas, nes apylinkÄs teismas, netinkamai kvalifikavÄs jų veikas, nuteistiesiems paskyrÄ neteisingas bausmes.             BK 138 str. 1 d. sankcija numato Å¡ias alternatyvias bausmes â laisvÄs apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvÄs atÄmimÄ iki trejų metų.
Teismas, skirdamas bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , privalo laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).
Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ. Teismas, įvertinÄs Å¡ias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minÄtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).            Parenkant nuteistiesiems M.
R. ir G. Å . bausmÄs rūšį atsižvelgtina į tai, kad jie padarÄ tyÄinį, baigtÄ , nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveiktai, abu nusikalto pirmÄ kartÄ . TodÄl atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, į bausmÄs paskirtį, numatytÄ BK 41 str., bei į nuostatas, reglamentuojanÄias bausmÄs skyrimÄ asmenims, pirmÄ kartÄ teisiamiems už nesunkų tyÄinį nusikaltimÄ (BK 55 str.), kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems teisingiausia bausmÄ už jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tų laisvÄs apribojimas.             Nustatant skirtinos laisvÄs apribojimo bausmÄs dydį atsižvelgtina į tai, kad nuteistieji nusikalto veikdami bendrininkų grupe, kas laikytina jų atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe, jų atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta.
Nuteistieji metų laikotarpiu yra bausti administracine tvarka, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, taÄiau jie mokosi, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojami gerai, psichiatro ir priklausomybÄs ligų įskaitose neregistruoti. Atsižvelgusi į M. R. ir G. Å . asmenybes, į jų padaryto nusikaltimo aplinkybes ir motyvÄ , kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems skirtinos mažesnÄs nei įstatyme numatytas Å¡ios rūšies vidurkis laisvÄs apribojimo bausmÄs (BK 48 str. 1 d.), nustatant jiems tam tikrus įpareigojimus bei draudimus.              Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 str. neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinÄs žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Pagal CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkreÄioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų â nukentÄjusiojo ir kaltininko â pusiausvyra (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-25/2005, 2Kâ805/2007).
               Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos bei skundžiamo teismo nuosprendžio, nukentÄjusysis E. S. jam nuteistųjų neteisÄtais veiksmais padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgÄs į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistieji Å¡iuo metu nedirba, taÄiau yra jauno amžiaus, sveiki, todÄl turi galimybÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, taip pat formuojama Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika analogiÅ¡kose bylose, kad civiliniam ieÅ¡kovui dÄl jų nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama iki 10 000 Lt ir daugiau neturtinÄs žalos, nukentÄjusiojo praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄs žalos atlyginimo sumÄ sumažino iki 6000 Lt.
TeisÄjų kolegija, patikrinusi nuteistojo M. R. apeliacinio skundo argumentus dÄl, jo nuomone, per didelio priteisto atlyginti neturtinÄs žalos dydžio, nerado pagrindo suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡iuo klausimu. Bylos medžiaga rodo, kad sprendimÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio apylinkÄs teismas priÄmÄ Ä¯vertinÄs visas Å¡iai žalai apskaiÄiuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat atsižvelgÄs tiek į nukentÄjusiojo, tiek ir nuteistojo tuo klausimu iÅ¡sakytus argumentus.
Tuo tarpu nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios apylinkÄs teismui nebuvo žinomos ir į kurias apylinkÄs teismas neatsižvelgÄ sprÄsdamas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio ir kurios Å¡iuo atveju sudarytų pagrindÄ sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ atlyginti neturtinÄs žalos dydį. Veikos perkvalifikavimas taip pat neturi jokios įtakos priteistinam atlyginti neturtinÄs žalos dydžiui ir nesudaro pagrindo jį mažinti, nes dÄl to E. S. dvasiniai iÅ¡gyvenimai, patirti nepatogumai ir pan. nepasikeitÄ.
Taigi atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes teisÄjų kolegija konstatuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡nagrinÄtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinÄs teisÄs normų.            Pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nukentÄjusysis praÅ¡Ä iÅ¡ nuteistojo M. R. priteisti valstybÄs naudai bylinÄjimosi iÅ¡laidas. VÄliau PanevÄžio apygardos teismui buvo pateiktas sprendimas dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimo ir pažyma dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų.
            Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovui, paslaugoms apmokÄti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄje bei kasacinÄje instancijoje, taÄiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinÄta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinÄjimo rezultatas (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).             NagrinÄjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo M.
R. apeliacinį skundÄ , kurio dalis buvo pagrįsta. Nei nukentÄjusysis, nei jo atstovas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nedalyvavo, nors iÅ¡ pateikto sprendimo dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimo matyti, kad tarnyba nusprendÄ teikti teisinÄ pagalbÄ nukentÄjusiajam ne tik parengiant procesinius dokumentus, bet ir atstovaujant nukentÄjusiojo interesams apeliacinÄs instancijos teisme. Be to, iÅ¡ pažymos dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų matyti, kad iÅ¡ apelianto valstybÄs naudai praÅ¡oma priteisti 304,79 Lt sumÄ sudaro: 160 Lt â už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo pateikimÄ (Advokatams už antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesÄio dydžių ir taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2001 m. sausio 22 d.
įsakymu Nr. 69 (Žin., 2013, Nr. 79-4011) 14.4.3 p.), nors patirtos iÅ¡laidos už advokato suteiktas paslaugas atstovaujant nukentÄjusiajam pirmosios instancijos teisme skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų jau yra priteistos, o nukentÄjusysis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundÄ, 40 Lt â už susipažinimÄ su vieno tomo baudžiamosios bylos medžiaga (tų paÄių taisyklių 9.1 p.), 70,80 Lt â už kelionÄ Ä¯ antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietÄ ir atgal (tų paÄių taisyklių 9.2 p.), 33,99 Lt â už įrodymų rinkimÄ (dokumentų kopijavimÄ , įforminimÄ , vertimo ar ekspertų paslaugas ir panaÅ¡iai) (tų paÄių taisyklių 30.2 p.).
Dokumentų, pagrindžianÄių antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas už procesinių dokumentų nukentÄjusiajam parengimÄ (atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ) bei atstovavimÄ nukentÄjusiajam apeliacinÄs instancijos teisme nÄra pateikta ir, kaip minÄta, nei nukentÄjusysis, nei jo atstovas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nedalyvavo. Å ios aplinkybÄs leidžia teigti, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už antrinÄs pagalbos teikimÄ nukentÄjusiajam parengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant nukentÄjusiajam apeliacinÄs instancijos teisme, nÄra pagrįstos, todÄl nepriteistinos.
           TeisÄjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1, 2 ir 3 p., 329 str. 1 p., n u s p r e n d Ä:               AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria G. Å . ir M. R. pripažinti kaltais pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., pakeisti.               G. Å . ir M. R. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d.               G.
Å . pagal BK 138 str. 1 d. paskirti vienerių metų laisvÄs apribojimo bausmÄ, uždraudžiant jam Å¡iuo laikotarpiu bendrauti su nukentÄjusiuoju E. S., iÅ¡skyrus žalos atlyginimo klausimais, įpareigojant nuteistÄ jį tÄsti mokslÄ ir per deÅ¡imt mÄnesių nuo Å¡io nuosprendžio priÄmimo dienos nukentÄjusiajam atlyginti priteistÄ turtinÄ Å¾alÄ . M. R. pagal BK 138 str. 1 d. paskirti vienerių metų laisvÄs apribojimo bausmÄ, uždraudžiant jam Å¡iuo laikotarpiu bendrauti su nukentÄjusiuoju E. S., iÅ¡skyrus žalos atlyginimo klausimais, įpareigojant nuteistÄ jį tÄsti mokslÄ ir per deÅ¡imt mÄnesių nuo Å¡io nuosprendžio priÄmimo dienos nukentÄjusiajam atlyginti priteistÄ turtinÄ Å¾alÄ .                AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria G.
Å . ir M. R. pripažinti kaltais pagal BK 284 str. 1 d., panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.                 G. Å . ir M. R. pagal BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisinti, jiems nepadarius Å¡ios veikos.                  KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .                             Kolegijos pirmininkas                                                                         Pranas Å imkus                TeisÄjai                                                                                                     Jolanta RaÅ¡ÄiuvienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Eligijus Gladutis                                      Â