Legislator Case Law & Legislation
fb830a69-0b82-4a8b-b86f-3142873db2aa AI generated

fb830a69-0b82-4a8b-b86f-3142873db2aa · Panevėžio apygardos teismas

Case Number fb830a69-0b82-4a8b-b86f-3142873db2aa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R.,nuteistojo gynėjui advokatui Rolandui VaitekÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 str. 1 d. – vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Legislator headnote

AI generated

fb830a69-0b82-4a8b-b86f-3142873db2aa · Panevėžio apygardos teismas: Å ., o kartu ir jis (apeliantas), o bÅ«tent, kad susijaudinus dėl tokio neteisėto nukentėjusiojo elgesio buvo vykstama link namų, manant, jog tie asmenys dar gali bÅ«ti prie G. Å . motinos namų, turint tikslÄ sutikti nukentėjusįjį ir su juo iÅ¡spręsti nurodytÄ konfliktinę situacijÄ . Jo vaidmuo Å¡ioje situacijoje buvo kaip bÅ«tina pagalba draugui. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytÄ vertinimÄ , kad nukentėjusiojo ir jo draugų parodymai buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todėl vertintini kaip objektyvesni nei jo, G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Vytautas Norkūnas                                                                                           Baudž. byla Nr. 1A- 680-185/2014                                                                                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00283-2013-9                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.;                                                                                  2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.1. (S)                                                                                                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                         N U O S P R E N D I S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59                                          2014 m. spalio 22 d.

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija                                                  Panevėžys                                                                                                                                               1.2.14.5.3;2.4.8.          Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant:prokurorui Arvydui Grambai, nuteistajam M.

R.,nuteistojo gynėjui advokatui Rolandui VaitekÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 str. 1 d. – vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M. R. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 ir 8 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant M. R. Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteista E. S. iÅ¡ M. R. ir G. Å . solidariai 1290,63 Lt turtinei, 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 400 Lt advokato iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio byloje paruoÅ¡imÄ .              Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G.

Å ., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : M. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 22 d., apie 23 val., kartu su G. Å ., vieÅ¡oje vietoje - Anykščių rajone, Kavarsko seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams - A. K. ir E. A., sutrikdydami visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , rodydami aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ , ypatingai įžūliai prikibo prie E. S., M.

R. kumščiu smogė jam į veidÄ bei stumdamas pargriovė jį ant žemės, o gulinčiam kartu su G. Å . spyrė ir kumščiais smogė ne mažiau kaip 14 kartų į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydami E. S. nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosyje, deÅ¡iniame dilbyje, muÅ¡tinę žaizdÄ nosyje, minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame smilkinyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, nugaros deÅ¡inėje ir kairėje blauzdoje, kairėje ir deÅ¡inėje alkÅ«nėse, t. y. nesunkiai sutrikdė jam sveikatÄ .

                        Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. praÅ¡o pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-06-17 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o teismui nusprendus, jog jo kaltė dėl nukentėjusiojo E. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę, artimÄ minimaliam terminui, įpareigojant jį mokytis.

Apeliacinės instancijos teismui priėjus prie iÅ¡vados, kad jo veikos pirmosios instancijos teismo yra kvalifikuotos teisingai, praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo jam pritaikytas baudžiamojo poveikio priemones ir savo nuožiÅ«ra paskirti vienÄ ar kelias kitas alternatyvias BK 75 str. 2 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kaip pvz., atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo ir/ar tęsti mokslÄ , taip pat sumažinti priteistinos E. S. neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 6000 Lt iki 2000 Lt. Nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2d. 8 p., dėl įvykio aplinkybių vertinimo, dėl jam paskirtos per griežtos bausmės bei dėl nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir priteisimo yra neteisinga ir nepagrįsta, priimta netinkamai aiÅ¡kinant ir dėl to neteisingai pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 1 str., 28 str., 41 str. 2 d. 5 p., 54 str., 59 str., 60 str., 63 str., 66 str., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.) bei pažeidžiant teisingumo principo įgyvendinimÄ , neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ .

Be to, nuosprendyje teismo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl jo kaltės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo iÅ¡vados yra grindžiamas tik prielaidomis bei spėjimais, nėra logiÅ¡kos, teismo nuosprendis nėra įtikinamas ir kelia abejonių dėl jame nurodytų iÅ¡vadų pagrįstumo, iÅ¡ teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų analizės logiÅ¡kai neiÅ¡plaukia jo kaltę patvirtinančios iÅ¡vados, nebuvo paneigtos nurodytos jo atsakomybę bei veikos/elgesio motyvus ir paskatas apsprendžiančios aplinkybės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir tinkamai, tiesiogiai, iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų bei gynybos iÅ¡sakytų jo nekaltumÄ patvirtinančių aplinkybių, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai jį pripažino kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. l d., ir taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d., BPK 242 str. 1 d. pažeidimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino G. Å ., jo ir P. O. parodymus, o nukentėjusiojo E. S. ir jo draugų E. A. ir A. K. parodymus vertino kaip nuoseklius, sutampančius tarpusavyje bei objektyvius ir jais vadovavosi. Tačiau teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir nevertino vienos iÅ¡ reikÅ¡mingiausių aplinkybių – tai, dėl ko prasidėjo visas Å¡is įvykis. Liudytoja D. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad pas jÄ Ä¯ namus atėjęs E. S. su A. J. pradėjo jai sakyti, jog prieÅ¡ metus vyko konfliktai ir jis ieÅ¡ko G. (D.

Å . sÅ«naus), su kuriuo nori iÅ¡siaiÅ¡kinti, liepė skambinti sÅ«nui G., jo ieÅ¡koti. Jai atsisakius tai daryti, E. S. pasakė, kad jo tėvas „kietas“, turi draugų Anykščiuose, Vilniuje, „visas K. jo, S., teritorija“. Ji paklausė, ar jis jai grasina. Tada E. S. pradėjo klausinėti apie automobilį, su kuriuo G. Å . yra iÅ¡važiavęs. Pokalbis vyko apie 1 valandÄ laiko ir ji matė, kad E. S. yra neblaivus. Visko nepamena, kÄ E. S. jai dar priÅ¡nekėjo, tačiau iÅ¡eidamas E. S. pagrasino, kad sÅ«naus gyvo ji rytoj nesulauks bei, kad ji gali pirktis karstÄ .

Jiems išėjus ji skambino sÅ«nui G. ir jam pasakė apie E. S. vizitÄ bei grasinimus, į kÄ sÅ«nus jai atsakė, kad ji bÅ«tų namuose ir nesinervintų. Apie nurodytus grasinimus ji ryte telefonu pranešė policijai ir apie tai policijoje buvo apklausta. Å ias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kad buvo grasinta D. Å . neneigia ir E. S. su A. J.. Å ioje byloje nenustatyta, kad D. Å . bÅ«tų turėjusi pagrindÄ apkalbėti E. S., be to, ir tos aplinkybės, kad ji po Å¡ių asmenų išėjimo iÅ¡ jos kiemo paskambino sÅ«nui ir jam pranešė dėl nurodytų grasinimų, kad ji apie tai ryte pranešė policijai, kad toks pokalbis su E. S. vyko apie valandÄ laikÄ (vien paklausimas, kur yra sÅ«nus, negalėjo užimti tiek laiko), kad E. S. ir jo trijų draugų paaiÅ¡kinimai Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės skiriasi ir nėra logiÅ¡ki, sudaro pagrindÄ teigti buvus nurodytus grasinimus, į kuriuos Å¡ioje byloje nustatytu bÅ«du ir sureagavo G.

Å ., o kartu ir jis (apeliantas), o bÅ«tent, kad susijaudinus dėl tokio neteisėto nukentėjusiojo elgesio buvo vykstama link namų, manant, jog tie asmenys dar gali bÅ«ti prie G. Å . motinos namų, turint tikslÄ sutikti nukentėjusįjį ir su juo iÅ¡spręsti nurodytÄ konfliktinę situacijÄ . Jo vaidmuo Å¡ioje situacijoje buvo kaip bÅ«tina pagalba draugui. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytÄ vertinimÄ , kad nukentėjusiojo ir jo draugų parodymai buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todėl vertintini kaip objektyvesni nei jo, G.

Å . bei P. O. parodymai. Nurodyti nukentėjusiojo, kuris turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, ir jo draugų, kurie taip pat turi suinteresuotumÄ padėti nukentėjusiajam, kurių parodymai iÅ¡ esmės yra skirtingi, kas dėl prieÅ¡ tai nurodytų aplinkybių sudaro pagrindÄ juos vertinti kaip prieÅ¡taringus, nenuoseklius, neatitinkančius tarpusavyje ir tai įrodo neatitikimÄ pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, kad Å¡ių asmenų parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklÅ«s, atitinka tarpusavyje ir vieni kitus papildo, ir Å¡ių asmenų parodymais teismas tiki iÅ¡ esmės (nustačius, kad Å¡ioje dalyje Å¡ie asmenys sako netiesÄ , tai sudaro pagrindÄ suabejoti jų kita parodymų dalimi dėl tariamo jo smurtavimo).

Be to, A. K. parodė, kad pirmas prie E. S. priėjo G. Å ., kÄ patvirtina ir A. J., parodęs, kad telefonu nukentėjusysis jam sakė, jog pirmas pradėjo G. Å ., o Å¡ios aplinkybės paneigia nukentėjusiojo parodymus, kad pirmas prie nukentėjusiojo pripuolė jis (apeliantas) ir jam iÅ¡ karto smÅ«giavo bei paneigia ir E. A. parodymus, kad jis pirmas iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio puolė prie A. K. ir jį nustÅ«mė bei po to pirmas pribėgo prie nukentėjusiojo ir jį pargriovė. Tuo tarpu G. Å ., P. O. ir jo parodymai, kad jis buvo įvykio vietoje, tačiau su P. O. buvo prie automobilio, ir nei jis, nei P. O. niekam smÅ«gių nesudavė, visÄ laikÄ buvo nuoseklÅ«s. Be to, ir ikiteisminį tyrimÄ organizavęs prokuroras bei teismas laikė, kad nėra pakankamo pagrindo be abejonių tikėti nukentėjusiojo ir liudytojų A.

J. bei A. K. parodymais, nes Å¡ių asmenų parodymai, kad nukentėjusįjį mušė visi trys, t. y. ir P. O., teismas nesivadovavo ir laikė, kad toje dalyje nėra neginčijamų abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių P. O. dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme. Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarė, nevertino bei su kitais bylos įrodymais, tarp jų ir su jo prieÅ¡ tai nurodytais įrodymais, negretino minėtų nukentėjusiojo ir jo draugų nurodytų parodymų, o, nepavykus paÅ¡alinti nurodytų prieÅ¡taravimų bei abejonių, jo atžvilgiu teismas tuos pačius įrodymus vertino prieÅ¡ingai nei P. O. atžvilgiu ir taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ .           Nepaisant nurodytų aplinkybių, kad jo kaltė dėl jam inkriminuotų veikų padarymo nėra įrodyta iÅ¡ esmės, teismo nuosprendis yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad Å¡ioje byloje yra reikÅ¡mingos ir pirmosios instancijos teismo likusios iÅ¡ esmės visiÅ¡kai neįvertintos aplinkybės, jog nurodytÄ Ä¯vykį iÅ¡provokavo prieÅ¡ tai nurodytas netinkamas ir prieÅ¡ingas teisei paties nukentėjusiojo elgesys, todėl, net ir darant hipotetinę prielaidÄ , kad Å¡ioje byloje yra įrodytas jo smurto vartojimo faktas, jo veika galėtų bÅ«ti kvalifikuota tik pagal 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Nurodo, kad bÅ«tent prieÅ¡ tai aptartas netinkamas ir prieÅ¡ingas teisei paties nukentėjusiojo elgesys sukėlė nurodytÄ konfliktÄ (įvykį), nulėmė jo ir G. Å . elgesį. Mano, kad Å¡ios aplinkybės yra labai svarbios vertinant jo bei G. Å . veikos motyvÄ , t. y. suvoktas vidines paskatas, kurios nulėmė jo pasiryžimÄ pasielgti taip, kaip jis pasielgė, todėl prieÅ¡ tai nurodytos aplinkybės įrodo, kad jo atlikti veiksmai buvo nulemti ne chuliganiÅ¡kų paskatų, o keliančios grėsmės jo draugui ir jo motinai situacijos suvokimu ir vertinimu bei pykčio ir kerÅ¡to nukentėjusiajam dėl prieÅ¡ tai nurodyto jo netinkamo elgesio.

Ä®vertinus Å¡iame skunde nurodytas bei byloje nustatytas kitas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad jo veikos, darant hipotetinę prielaidÄ , jog jis vartojo smurtÄ , motyvas nebuvo chuliganiÅ¡kos paskatos, o konflikto kilimo bei tolesnės konfrontacijos priežastimi buvo tai, kad nukentėjusysis jau metus laiko konfliktavo su G. Å . bei prieÅ¡ pat šį nagrinėjamÄ Ä¯vykį grasino G. Å . motinai. Taigi jo tariamų atliktų smurtinių veiksmų priežastimi buvo kilęs konfliktas ir pyktis dėl, jo nuomone, prieÅ¡ingų teisei nukentėjusiojo veiksmų.

Net ir vertinant, kad jo smurtiniai veiksmai buvo įžūlÅ«s, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tačiau Å¡ių veiksmų motyvu taip pat nebuvo chuliganiÅ¡kos paskatos. Jo veiksmai buvo sÄ lygoti pykčio dėl, jo nuomone, netinkamų nukentėjusiojo veiksmų ir, jo supratimu, buvo atsakas į netinkamus nukentėjusiojo veiksmus. Net ir vertinant, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu netiesiogine tyčia buvo sužalotas nukentėjusysis, tai nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, nes jo vidinė paskata, lėmusi jo tariamÄ pasiryžimÄ nusikalsti, buvo pyktis ir kerÅ¡tas.

Å is nusikaltimo padarymo motyvas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nenurodytas. Taigi sistemiÅ¡kai iÅ¡analizavus ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei jas sugretinus su byloje nustatytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o visus nepaÅ¡alintus bylos nagrinėjimo metu esamus prieÅ¡taravimus ir abejones vertinant jo naudai, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje nėra neginčijamų ir nekeliančių abejonių duomenų, patvirtinančių, jog jo veikos motyvas buvo chuliganiÅ¡kos paskatos, todėl, jo veikÄ kvalifikavus pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.             Nurodo, kad net ir darant hipotetinę prielaidÄ , kad jo kaltė Å¡ioje byloje yra įrodyta, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo neteisėto veikimo motyvus, tikslus ir jo asmenybės pavojingumÄ bei jam taikytinos prievartos pobÅ«dį ir galimybę jam taip padaryti baudžiamojo įstatymo nustatytÄ poveikį.

Todėl teismo nuosprendis yra neteisėtas ir dėl aiÅ¡kiai per griežtos bausmės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su jo elgesiu po Å¡ios veikos padarymo. Å iuo metu yra charakterizuojamas tik teigiamai, mokosi pažangiai Utenos kolegijos dieninėse studijose ir mokslo metu dalį laiko gyvena su motina P. k. Anykščių r. (namuose), o dalį laiko gyvena Utenoje, kur vyksta pamokos. KiekvienÄ kartÄ iÅ¡ mokymosi vietos grįžti į namus neturi galimybės dėl paskaitų grafiko, savo užimtumo bei kelionės iÅ¡laidų, tačiau tai daryti stengiasi kuo dažniau, nes motina gyvena Å«kiÅ¡kai, laiko gyvulius, o visus sunkesnius ir fizinės jėgos reikalingus darbus Å«kyje dirba jis, nes motina yra silpnos sveikatos, o močiutei, kuri yra 71 metų amžiaus, pačiai reikalinga kitų asmenų pagalba buityje.

Jo studijos yra mokamos ir tuo tikslu jis yra paėmęs tikslines studentų paskolas, be to, tuo tikslu jį materialiai remia ir iš esmės išlaiko motina su močiute. Šiuo metu jo pagrindinis rūpestis yra socialiai atsakingo gyvenimo formavimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas paskyrė jam dvi iš 7 alternatyvių baudžiamojo poveikio priemonių, o būtent, jį įpareigojo vienerius metus šešis mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų.

Dėl prieÅ¡ tai nurodytų aplinkybių tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimu jam bÅ«tų sukeltos neadekvačiai neproporcingos pasekmės, ir tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad, darant hipotetinę prielaidÄ , jog jo kaltė Å¡ioje byloje yra įrodyta, tai atsižvelgiant į jo padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formÄ , kad padaryta nesunki veika, į jo asmenybę, kad mokosi, jo studijos yra mokamos ir už jas jis turi mokėti po 3700 Lt už studijų mokslo metus, kad mokslui yra paėmęs tikslines studentų paskolas (10 000 Lt) bei tuo tikslu jį materialiai remia ir iÅ¡ esmės iÅ¡laiko motina su močiute, kad charakterizuojamas tik teigiamai, kad neturi galimybės iÅ¡ anksto žinoti ir suplanuoti gyvenimo studijų vietoje ar namie situacijų, kad gyventi vien tik mokymosi vietovėje neturi galimybės, nes jo motina turi Å«kį, kurį jis padeda prižiÅ«rėti, jam skirtina kita ar skirtinos kitos BK 75 str. 2 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kaip pvz., nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymas ar įpareigojimas tęsti mokslÄ .           Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl prieÅ¡ tai nurodytais motyvais grindžiamo neteisingo įrodymų vertinimo nepagrįstai nevertino pačių nukentėjusiųjų prieÅ¡ingo teisei veikimo, kas sudaro pagrindÄ vertinti kaip aplinkybę, sudarančiÄ pagrindÄ mažinti praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į Å¡iame skunde nurodytas aplinkybes, į jo sunkiÄ turtinę padėtį, kad jo studijos yra mokamos, kad jis yra paėmęs tikslines studentų paskolas (10 000 Lt), kad yra materialiai remiamas motinos ir močiutės, į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus ir, vadovaujantis teismų praktikoje taikomais analogiÅ¡kose bylose parinktais neturtinei žalai atlyginti dydžiais, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai ir nepagrįstai per didelė, todėl mažintina iki 2000 Lt dydžio.             Taigi susipažinus su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu matyti, jog teismas tik aprioriÅ¡kai bei „iÅ¡traukdamas“ ir atskirai vertindamas atskiras detales iÅ¡ konteksto konstatavo, kad jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis yra labai lakoniÅ¡ka, nesistemiÅ¡ka ir nevisapusiÅ¡ka, be to, nepasisakant ar visiÅ¡kai nemotyvuotai atmetant (kritiÅ¡kai įvertinant) jo bei gynybos argumentus dėl jo nekaltumo, neatlikus jų sisteminės teisinės analizės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog yra įrodyta jo kaltė dėl jam inkriminuotų veikų, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .             Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis E. S. praÅ¡o nuteistojo M.

R. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendį nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ nuteistojo M. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Nurodo, kad su nuteistojo M. R. apeliaciniu skundu nesutinka. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad nuosprendyje teismo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados nepagrindžia jo kaltės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo iÅ¡vados yra grindžiamos tik prielaidomis bei spėjimais ir pan. Tokie nuteistojo M. R. argumentai prieÅ¡tarauja visos bylos esamai medžiagai ir įrodymams, ir taip nuteistasis teigdamas prieÅ¡tarauja baudžiamosios teisės logikai, įrodymų vertinimui ir teismo vidinio įsitikinimo logikai.

Nuteistasis nurodo keletÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtų nutarčių, kurios neturi nieko bendro su iÅ¡nagrinėta byla, ir dėl to nuteistasis pareiÅ¡kia nuomonę bendra prasme, nenurodydamas konkrečių aplinkybių ir viskÄ vertina savo naudai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir tinkamai, tiesiogiai, iÅ¡samiai, teisingai įvertino visas bylos aplinkybes bei pagrįstai ir teisėtai pripažino M. R. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. bei tinkamai jam paskyrė bausmę, teisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Nepagrįstas yra nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad bÅ«tent nukentėjusiojo netinkamas ir prieÅ¡ingas teisei elgesys sukėlė nurodytÄ konfliktÄ ir nulėmė jo (nuteistojo) elgesį. Kuo pasireiÅ¡kė jo prieÅ¡ingas teisei elgesys byloje nėra pagrįsta jokiais įrodymais, jam nėra inkriminuota sunkinanti aplinkybė, kad Å¡is įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio. Be to, teismų praktikoje yra įsitvirtinusi nuostata, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus visuomenės, elementaraus elgesio ir pagarbos kitam asmeniui pažeidimo.

Nuteistojo M. R. nusikalstama veika – tai atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, bet kokiam padorumo elementui. Nurodo, kad niekuo nepagrįsti yra D. Š. parodymai, jog jis jai grasino susidoroti su jos sūnumi ir kaip nors kitaip nepadoriai ar agresyviai kalbėjo. Jis tik paprasčiausiai norėjo išsiaiškinti dėl jos sūnaus priešiškų santykių jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu. Jų pokalbis užtruko 15-20 min. Tuo viskas ir baigėsi. Mano, kad jos parodymai vertintini kritiškai, kaip suinteresuoto asmens.

Nurodo, kad kai jis ėjo su draugais namo, prie jų privažiavo „BMW“ markės automobilis ir iššokę trys jaunuoliai: M. R., G. Å . ir P. O., nieko nesakę pradėjo jį muÅ¡ti. Å ie jo parodymai yra nuoseklÅ«s ir patvirtinami kitų liudytojų - A. K., E. A. parodymais. Tuo paneigiama bet kokia nuteistojo M. R. pozicija apie teiginius dėl jo prieÅ¡iÅ¡kų veiksmų teisei. PrieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, jam paskirta bausmė, atsižvelgus į padarytų veikų pavojingumÄ visuomenei, kad nusikalto bendrininkų grupe, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka, nusikalto tiesiogine tyčia, jokia turtinė ir neturtinė žala neatlyginta, yra ne per griežta ir atitinka bausmės skyrimo pagrindų nuostatas.

Taip pat nepagrįsti yra nuteistojo M. R. iÅ¡sakyti argumentai dėl per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad dar iki Å¡iol jaučia padaryto sužalojimo pasekmes, negali intensyviai sportuoti, paskauda nugarÄ , jaučia padažnėjusius nosies nemalonius pojūčius, slogÄ ir pan. Mano, jog teismas, priteisdamas 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ nuteistųjų, tinkamai vadovavosi visais principais.            Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.            Tenkinama apeliacinio skundo dalis.            Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M.

R. nuteistas pagal dviejų nusikalstamų veikų - BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., sutaptį.            Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistasis M. R. ginčija kaltę, veikos juridinę kvalifikacijÄ , taip pat nesutinka su jam paskirta bausme bei priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos įrodymus, dėl ko padarė neteisėtas ir nepagrįstas iÅ¡vadas, kad nagrinėjamoje byloje įrodytas jo smurto vartojimo faktas.

Taip pat apylinkės teismas nevertino jo veikos motyvo, t. y. jo vidinių paskatų, lėmusių jo pasiryžimÄ galimai nusikalsti, todėl nepagrįstai pripažino, kad jo atlikti veiksmai buvo nulemti chuliganiÅ¡kų paskatų ir kartu netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , jo veikÄ kvalifikuodamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., o ne pagal BK 138 str. 1 d. Nuteistasis mano, kad atsižvelgus į jo skunde nurodytas aplinkybes jam turėtų bÅ«ti skirta kita ar skirtos kitos BK 75 str. 2 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, o priteista atlyginti 6000 Lt neturtinė žala sumažinta iki 2000 Lt.            Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas M.

R. smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį E. S. pavartojimo faktas.            Nors nuteistasis M. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė vartojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį E. S., teigdamas, kad jį vartojo vienas G. Å . (pastarasis pripažino vienas mušęs E. S.), o jis tuo metu stovėjo prie automobilio ir nukentėjusiojo nemušė, apylinkės teismas pagrįstai tokius apelianto paaiÅ¡kinimus atmetė ir juos laikė kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , nes jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kurių visuma kartu įrodo ir nuteistojo M.

R. fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartojimo faktÄ , t. y. apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad apelianto kaltė dėl E. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta paties nukentėjusiojo E. S., tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų A. K. ir E. A., iÅ¡ dalies liudytojo A. J. parodymais bei kitais bylos įrodymais (akistatų protokolais, specialisto iÅ¡vada).            IÅ¡ byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 833/13(05) matyti, kad nukentėjusiajam E. S. buvo traumuotos Å¡ios sritys: galva (suduodant ne mažiau kaip keturis smÅ«gius), nugara (suduodant vienÄ smÅ«gį), deÅ¡inė blauzda (suduodant tris smÅ«gius), kairė blauzda (suduodant du smÅ«gius), abi alkÅ«nės (suduodant po du smÅ«gius), deÅ¡inysis dilbis (suduodant vienÄ smÅ«gį).

Specialistas konstatavo, jog minėti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku smÅ«giuojant nukentėjusiajam kumščiais, spardant ar panaÅ¡iai į paminėtas (traumuotas) kÅ«no sritis. Dėl nosies kaulų lūžio E. S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Duomenų apie skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ E. S. apžiÅ«ros metu nenustatyta (b. l. 32-33). Abejoti Å¡ia specialisto iÅ¡vada kolegija neturi pagrindo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis E. S. dėl jam padarytų sužalojimų kitÄ dienÄ su pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ , nurodydamas, jog buvo sumuÅ¡tas trijų asmenų (teismui buvo perduoti du asmenys - G.

Å . ir M. R.). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis E. S. aiÅ¡kiai parodė, kad pirmÄ smÅ«gį jis gavo nuo M. R. ir jo buvo pargriautas. Po to gulėdamas jis jautė, kad jį muÅ¡a ne vienas asmuo, nes smÅ«giai buvo suduodami vienu metu į įvairias kÅ«no vietas. SmÅ«gių buvo daug, tiesiog – tai buvo smÅ«gių kruÅ¡a. Pavartoto smurto metu jam lūžo nosis, buvo sumuÅ¡tas visas kÅ«nas, atsirado mėlynės, nubrozdinimai, skaudėjo nugarÄ . Apylinkės teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko nukentėjusysis bÅ«tų turėjęs pagrindÄ apkalbėti nuteistÄ jį M.

R., jų nenurodė ir pats apeliantas, todėl pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad netikėti tokiais nukentėjusiojo E. S. parodymais nėra pagrindo. Tokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis bÅ«tų turėjęs pagrindÄ nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ jo sumuÅ¡imu, nenustatė ir teisėjų kolegija. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, tokius savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir akistatų su nuteistaisiais metu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir tiesiogiai įvykį matęs kaip liudytojas apklaustas E. A., kuris parodė, jog G.

Š., M. R. ir P. O., išlipę iš automobilio, pribėgo prie jų (minėto liudytojo, A. K. ir nukentėjusiojo E. S.), po ko M. R. nustūmė A. K. į griovį, po to nustūmė E. S. ir puolė nukentėjusįjį (E. S.) mušti. Jis (E. A.) išsigando ir pabėgo, tačiau bėgdamas matė, kaip E. S. muša visi trys jaunuoliai. Pabėgęs toliau palaukė, kol jaunuoliai išvažiavo. Tada sugrįžo prie E. S.. Jis buvo sumuštas, jo rankos ir veidas buvo kruvini. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusio A.

K. parodymai. Pastarojo liudytojo teigimu, prie jų privažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo G. Å ., M. R. ir P. O.. Kažkuris iÅ¡ jų nustÅ«mė jį (A. K.) į griovį ir puolė E. S.. E. S. mušė visi trys jaunuoliai, nes iÅ¡ žingsnių sprendžia, jog prie E. S. pribėgo ne vienas, o keli asmenys. Prasidėjus smÅ«giams E. A. pabėgo. Viskas įvyko labai greitai, nes sumušę E. S. asmenys sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Kai jis (liudytojas A. K.) atsikėlė, rado E. S. sumuÅ¡tÄ .

Kaip liudytojas apklaustas A. J. teisme taip pat patvirtino, kad kitÄ dienÄ jam paskambinęs nukentėjusysis E. S. pasakė, jog jį sumušė nuteistieji. Netikėti Å¡iais liudytojų parodymais kolegija taip pat neturi pagrindo. Jie su nuteistaisiais jokių reikalų neturėjo. PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo nuteistasis M. R., kolegija esminių prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymų nenustatė, todėl visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad pirmiau paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog E. S. sužalojo abu nuteistieji, muÅ¡dami jį vienu metu, nes, atsižvelgus į specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuoti sužalojimai visame nukentėjusiojo kÅ«ne ir pagal sužalojimų skaičių, sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip 15 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip pat į nukentėjusiojo parodymus, kad vienu metu jis buvo spardomas į įvairias kÅ«no vietas, kad tai buvo smÅ«gių kruÅ¡a, bei liudytojų parodymus, kad nukentėjusįjį mušė ne vienas asmuo, o visas tas įvykis truko labai trumpÄ laikÄ , nuteistasis G.

Š. to vienas padaryti negalėjo. Apylinkės teismas pagrįstai kito nuteistojo G. Š. paaiškinimus, kad jis prieš nukentėjusįjį E. S. smurtavo vienas bei liudytojo P. O. parodymus, kad M. R. E. S. nemušė, vertino kritiškai, nes G. Š., M. R. ir P. O. yra pažįstami nuo vaikystės ir yra suinteresuoti duoti vienas kitam palankius parodymus. Be to, G. Š., M. R. ir P. O. paaiškinimai apie tai, kad apeliantas nemušė E. S., prieštarauja jau pirmiau aptartiems nukentėjusiojo, liudytojų parodymams ir kitiems bylos įrodymams.

            Taigi apibendrinus darytina iÅ¡vada, kad apelianto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį E. S. pavartojimo faktas byloje yra neabejotinai įrodytas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais ir pirmiau aptartais įrodymai, todėl pripažinti, kad nuteistasis M. R. neatliko E. S. atžvilgiu jam kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų, sukėlusių nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir jį dėl to iÅ¡teisinti nėra jokio pagrindo. Tačiau nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ir M.

R. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam (be jo, juos dar sudavė G. Å .) ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ , netinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.                           Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis E. S. su draugais A. K. ir E. A. ėjo keliu namo, kai jiems keliÄ pastojo automobiliu privažiavę M. R. ir G. Å ., kurie staiga iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, be jokios priežasties juos puolė.

Nukentėjusiojo draugas E. A. iÅ¡sigandęs pabėgo, A. K. buvo M. R. nustumtas į griovį, o nukentėjusysis E. S. be jokio žodinio konflikto buvo užpultas ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sumuÅ¡tas. Apylinkės teismas G. Å . paaiÅ¡kinimus, kad tai nebuvo chuliganiÅ¡kos paskatos, o kažkokie anksčiau buvę reikalai, vertino kaip gynybinę versijÄ , kartu pažymėdamas, jog M. R. iÅ¡ viso jokių reikalų su nukentėjusiuoju nėra turėjęs, ir konstatavo, jog viskas įvyko vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams – nukentėjusiojo draugams, todėl nuteistieji savo veiksmais neabejotinai reiÅ¡kė nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ , panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį (ankstesnius nesutarimus), nukentėjusiajam E. S. padarė nesunkų kÅ«no sužalojimÄ , todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.               Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų motyvų, apylinkės teismas nebuvo nuoseklus ir elgėsi prieÅ¡taringai, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodydamas skirtingÄ apelianto elgesio motyvÄ , atitinkantį teisinį požymį „chuliganiÅ¡kos paskatos“, t. y. iÅ¡ pradžių apylinkės teismas, nurodęs, kad nukentėjusysis nuteistųjų buvo užpultas be jokios priežasties, vėliau pasisakė, kad nuteistųjų veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu lėmė mažareikÅ¡mė dingstis (ankstesni nesutarimai).

Be to, iÅ¡ nuosprendžio motyvuojamos dalies matyti, kad apylinkės teismas daugiau apsiribojo paties fizinio smurto pavartojimo fakto nustatymu, analizavo nukentėjusiojo, liudytojų parodymus apie Å¡ias aplinkybes, tačiau neanalizavo ir neatskleidė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie vienokias ar kitokias apelianto paskatas, jam inkriminuotų veikų subjektyviuosius požymius, todėl padarė nepagrįstas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, kad apelianto atlikti veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, ir kartu netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , jo veiksmus kvalifikuodamas pagal Å¡iuos straipsnius.              Kolegija pažymi, kad pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

BK 138 str. 2 d. 8 p. norma yra specialioji BK 138 str. 1 d. numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis.

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ vartoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiuoju, kerÅ¡ydamas Å¡iam dėl jo paties poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos neinkriminuojamos (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A–420/2014, kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-454/2011). Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vieÅ¡osios tvarkos požymis yra svarbus sprendžiant klausimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.) inkriminavimo, tačiau veikÄ kvalifikuojant pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos.

ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė, apibÅ«dina nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvÄ . Nusikaltimo padarymo motyvas - tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų veiksmų (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2008).               Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ir skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, prieÅ¡ingai nei apylinkės teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad M.

R. veikos, kuria nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo E. S. sveikata, motyvas nebuvo chuliganiÅ¡kos paskatos. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp E. S. ir G. Å . anksčiau buvo kilęs incidentas dėl to, jog G. Å . buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ prieÅ¡ E. S., nurodydamas, kad E. S. jį sumušė. Liudytoja D. Å . viso proceso metu nuosekliai teigė, kad aptariamo įvykio vakarÄ ji buvo viena namuose, kai pas jÄ su draugais atėjo neblaivus nukentėjusysis E. S., kuris klausė, kur yra jos sÅ«nus G. Å ., kalbėjo apie jų tarpusavio nesantaikÄ , sakė, kad jos sÅ«nus yra blogas, liepė jam skambinti ir jo ieÅ¡koti.

Ji patarė E. S. ateiti kitÄ dienÄ ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau jis neatstojo, kalbėjo, kad jis turi draugų, jog jo tėvas yra „kietas“ ir vis tiek jos sÅ«nui bus blogai, ryte ji jo gyvo nesulauks. Kai E. S. išėjo, ji paskambino savo sÅ«nui G. Å . ir pasakė apie pokalbį su juo bei iÅ¡sakytus grasinimus. Kolegija netikėti Å¡iais liudytojos D. Å . parodymais neturi pagrindo. Duomenų, kad D. Å . Å¡ias aplinkybes galėjo iÅ¡galvoti, byloje nėra. Be to, iÅ¡ byloje esančios įvykių suvestinės pažymos matyti, kad D.

Š. apie nurodytus grasinimus kitos dienos ryte pranešė policijai. Iš nuteistųjų G. Š. ir M. R. paaiškinimų taip pat matyti, kad jie buvo kartu, kai G. Š. paskambino išsigandusi jo motina ir pasakė, jog į namus su draugais buvo atėjęs E. S., kuris ieškojo G. Š., o kai jo nerado, motinai grasino susidoroti su juo (G. Š.), dėl ko jie nutarė važiuoti ir išsiaiškinti su E. S.. Pasak nuteistųjų, jie, važiuodami D. kaimo teritorija, pamatė link K. einančius tris jaunuolius, iš kurių vienas buvo E. S..

Jie sustojo Å¡alikelėje prie E. S., po ko, prie jo priėjęs G. Å . nukentėjusiojo paklausė, kodėl jis gÄ sdina jo motinÄ . Tada nukentėjusysis E. S. pastÅ«mė G. Å ., po ko jis atsakė E. S. suduodamas kumščiu į veidÄ , o kai Å¡is pargriuvo, jį spardė į įvairias kÅ«no vietas. Jau aptarta ir tai, kad E. S. bendrai su G. Å . mušė ir apeliantas. IÅ¡ nukentėjusiojo E. S. parodymų irgi matyti, kad jis, norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti su G. Å . dėl buvusio ankstesnio incidento, su draugais buvo nuėjęs pas jį į namus, tačiau G.

Š. namuose neradęs bendravo su jo motina, jai paaiškino, kokiu tikslu atėjo, tik, pasak jo, jis G. Š. motinai jokių grasinimų jos sūnaus atžvilgiu neišsakė. Kad nukentėjusysis buvo nuėjęs pas G. Š. į namus, nes norėjo su juo išsiaiškinti dėl kažkokio tarp jų buvusio ankstesnio įvykio, patvirtino ir kaip liudytojai apklausti A. J., A. K. ir E. A..             Taigi įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis E. S. (prieš jį sumušant) buvo užėjęs pas G.

Š. į namus, o jo namuose neradęs, aiškino jo motinai, kad jis (G. Š.) blogai padaręs bei grasino su G. Š. susidoroti. Išėjus E. S. G. Š. motina iš karto paskambino savo sūnui ir susijaudinusi jam išsakė tas aplinkybes, kad buvo atėjęs nukentėjusysis E. S., kuris grasino su juo (G. Š.) susidoroti. Tai išgirdęs G. Š. iš karto sureagavo ir apie tai pasakė kartu su juo buvusiems M. R. bei P. O.. Pastarieji (P. O., G. Š. ir M. R.) kartu nusprendė važiuoti ir išsiaiškinti su E. S..

Važiuodami pakeliui sutiko nukentėjusįjį su draugais, po ko visi trys iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir, kaip jau nustatyta byloje bei pirmiau aptarta, M. R. pirmas sudavė smÅ«gį E. S. į veidÄ ir jį pargriovė bei toliau kartu su G. Å . mušė ant žemės gulintį nukentėjusįjį, taip jam bendrai padarydami sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jo sveikatÄ . Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. R. bendrai su kitu nuteistuoju G. Å . nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau jo atlikti veiksmai buvo nulemti ne chuliganiÅ¡kų paskatų, o keliančios grėsmės jo draugui (nuteistajam G.

Š.) ir jo motinai situacijos suvokimu ir vertinimu bei pykčio ir keršto nukentėjusiajam dėl jo paties pirmiau nurodyto netinkamo elgesio – G. Š. atžvilgiu išsakytų grasinimų, t. y. nuteistojo veikos motyvas - vidinės paskatos, lėmusios jį nusikalsti, buvo pyktis ir kerštas, kilęs dėl paties nukentėjusiojo netinkamų veiksmų. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. R. nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios, juos paaiškinančios priežastys – pyktis ir kerštas nukentėjusiajam dėl jo paties netinkamo elgesio, ir tai buvo atsakas į nukentėjusio netinkamus veiksmus, todėl M.

R. chuliganiÅ¡kos paskatos negalėjo bÅ«ti inkriminuotos, o jo veika kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje pasisakęs apie M. R. chuliganiÅ¡kas paskatas ir jo veikÄ kvalifikavęs pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir kartu netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių nuosprendžio dalis keičiama ir M. R. veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. (BPK 328 str. 1 ir 3 p.).           Nors apelianto veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje - Anykščių rajone, Kavarsko seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, tačiau, kolegijos nuomone, vien Å¡i aplinkybė nėra pakankamas pagrindas M. R. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .           Už BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, garsinimų, patyčių ar vandalizmo akto. Neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimas sietinas su aplinkiniais asmenimis, kurie pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-412/2009, 2K-248/2008, 2K-243/2006, Nr. 2K-397/2005).              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad viskas vyko nakties metu, t. y. apie 23 val. Nukentėjusysis ir liudytojai E. A. ir A. K. parodė, kad šis įvykis truko labai trumpai.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad specialiosios tarnybos (policija ir greitoji medicinos pagalba) į įvykio vietÄ kviestos nebuvo. Liudytojai P. O., A. K. ir E. A. nenurodė, kad jie dėl nuteistojo M. R. nusikalstamų veiksmų bÅ«tų pasijutę Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti. Byloje taip pat nėra duomenų apie kitus galimai šį įvykį mačiusius asmenis. Nuteistojo veiksmai nesukėlė ir kitų neigiamų padarinių – nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan.

Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad, nors M. R. veiksmai vertintini kaip įžūlÅ«s ir padaryti vieÅ¡oje vietoje, tačiau nenustatyta, kad jie bÅ«tų sukėlę kokių nors neigiamų padarinių visuomenėje.             Be to, Å¡is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).              IÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad apeliantas neturėjo motyvo savo veiksmais mesti iššūkį žeminančia forma, grubumu, žiaurumu, tyčiojimusi, agresyvumu ir pan. visuomenei.

Kaip jau aptarta, nagrinėjamos bylos aplinkybės rodo, kad M. R. vartojo smurtÄ prieÅ¡ E. S. dėl pykčio ir kerÅ¡to, kurį, jo supratimu, sukėlė paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys, ir tai nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jo veiksmai buvo nukreipti į sÄ moningÄ nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams demonstravimÄ , visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Kadangi M. R. veiksmuose nenustatyti BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jis dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisinamas BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, Å¡i nuosprendžio dalis panaikinama ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).                       Kolegija pažymi, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.

             Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ padavė vienas iÅ¡ nuteistųjų – M. R.. Kitas nuteistasis G. Å . jo atžvilgiu priimto apylinkės teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, nors jo veikos skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotos analogiÅ¡kai kaip ir M. R. bei pateiktas toks pat jų apraÅ¡ymas. Tačiau nepaisant to, kad dėl G. Å . apeliacinių skundų nebuvo gauta, pirmiau aptartos aplinkybės yra susijusios ir su jo (G. Å .) veiksmų kvalifikavimu bei Å¡velnina jo padėtį ir turi reikÅ¡mės skiriamai bausmei, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis tais pačiais motyvais naikinamas bei keičiamas ir G.

Å . atžvilgiu (BPK 320 str. 5 d.).            Kadangi Å¡iuo nuosprendžiu perkvalifikuojama viena M. R. ir G. Å . padaryta veika, o dėl kitos veikos jie iÅ¡teisinami, iÅ¡ naujo peržiÅ«rimas ir nuteistiesiems bausmės skyrimas, nes apylinkės teismas, netinkamai kvalifikavęs jų veikas, nuteistiesiems paskyrė neteisingas bausmes.             BK 138 str. 1 d. sankcija numato Å¡ias alternatyvias bausmes – laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , privalo laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).

Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).            Parenkant nuteistiesiems M.

R. ir G. Å . bausmės rūšį atsižvelgtina į tai, kad jie padarė tyčinį, baigtÄ , nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveiktai, abu nusikalto pirmÄ kartÄ . Todėl atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, į bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 str., bei į nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ asmenims, pirmÄ kartÄ teisiamiems už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 55 str.), kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems teisingiausia bausmė už jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tų laisvės apribojimas.             Nustatant skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad nuteistieji nusikalto veikdami bendrininkų grupe, kas laikytina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nuteistieji metų laikotarpiu yra bausti administracine tvarka, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, tačiau jie mokosi, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojami gerai, psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruoti. Atsižvelgusi į M. R. ir G. Å . asmenybes, į jų padaryto nusikaltimo aplinkybes ir motyvÄ , kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems skirtinos mažesnės nei įstatyme numatytas Å¡ios rūšies vidurkis laisvės apribojimo bausmės (BK 48 str. 1 d.), nustatant jiems tam tikrus įpareigojimus bei draudimus.              Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Pagal CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2005, 2K–805/2007).

               Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos bei skundžiamo teismo nuosprendžio, nukentėjusysis E. S. jam nuteistųjų neteisėtais veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistieji Å¡iuo metu nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, sveiki, todėl turi galimybę atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, taip pat formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiÅ¡kose bylose, kad civiliniam ieÅ¡kovui dėl jų nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama iki 10 000 Lt ir daugiau neturtinės žalos, nukentėjusiojo praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumÄ sumažino iki 6000 Lt.

Teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistojo M. R. apeliacinio skundo argumentus dėl, jo nuomone, per didelio priteisto atlyginti neturtinės žalos dydžio, nerado pagrindo suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡iuo klausimu. Bylos medžiaga rodo, kad sprendimÄ dėl neturtinės žalos dydžio apylinkės teismas priėmė įvertinęs visas Å¡iai žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs tiek į nukentėjusiojo, tiek ir nuteistojo tuo klausimu iÅ¡sakytus argumentus.

Tuo tarpu nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios apylinkės teismui nebuvo žinomos ir į kurias apylinkės teismas neatsižvelgė spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir kurios Å¡iuo atveju sudarytų pagrindÄ sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ atlyginti neturtinės žalos dydį. Veikos perkvalifikavimas taip pat neturi jokios įtakos priteistinam atlyginti neturtinės žalos dydžiui ir nesudaro pagrindo jį mažinti, nes dėl to E. S. dvasiniai iÅ¡gyvenimai, patirti nepatogumai ir pan. nepasikeitė.

Taigi atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų.            Pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nukentėjusysis prašė iÅ¡ nuteistojo M. R. priteisti valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vėliau Panevėžio apygardos teismui buvo pateiktas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

            Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).             Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo M.

R. apeliacinį skundÄ , kurio dalis buvo pagrįsta. Nei nukentėjusysis, nei jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nors iÅ¡ pateikto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad tarnyba nusprendė teikti teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam ne tik parengiant procesinius dokumentus, bet ir atstovaujant nukentėjusiojo interesams apeliacinės instancijos teisme. Be to, iÅ¡ pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų matyti, kad iÅ¡ apelianto valstybės naudai praÅ¡oma priteisti 304,79 Lt sumÄ sudaro: 160 Lt – už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo pateikimÄ (Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d.

įsakymu Nr. 69 (Žin., 2013, Nr. 79-4011) 14.4.3 p.), nors patirtos iÅ¡laidos už advokato suteiktas paslaugas atstovaujant nukentėjusiajam pirmosios instancijos teisme skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų jau yra priteistos, o nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, 40 Lt – už susipažinimÄ su vieno tomo baudžiamosios bylos medžiaga (tų pačių taisyklių 9.1 p.), 70,80 Lt – už kelionę į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietÄ ir atgal (tų pačių taisyklių 9.2 p.), 33,99 Lt – už įrodymų rinkimÄ (dokumentų kopijavimÄ , įforminimÄ , vertimo ar ekspertų paslaugas ir panaÅ¡iai) (tų pačių taisyklių 30.2 p.).

Dokumentų, pagrindžiančių antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas už procesinių dokumentų nukentėjusiajam parengimÄ (atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ) bei atstovavimÄ nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme nėra pateikta ir, kaip minėta, nei nukentėjusysis, nei jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už antrinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajam parengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrįstos, todėl nepriteistinos.

           Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1, 2 ir 3 p., 329 str. 1 p., n u s p r e n d ė:               Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria G. Å . ir M. R. pripažinti kaltais pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., pakeisti.               G. Å . ir M. R. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d.               G.

Å . pagal BK 138 str. 1 d. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam Å¡iuo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju E. S., iÅ¡skyrus žalos atlyginimo klausimais, įpareigojant nuteistÄ jį tęsti mokslÄ ir per deÅ¡imt mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos nukentėjusiajam atlyginti priteistÄ turtinę žalÄ . M. R. pagal BK 138 str. 1 d. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam Å¡iuo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju E. S., iÅ¡skyrus žalos atlyginimo klausimais, įpareigojant nuteistÄ jį tęsti mokslÄ ir per deÅ¡imt mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos nukentėjusiajam atlyginti priteistÄ turtinę žalÄ .                Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria G.

Å . ir M. R. pripažinti kaltais pagal BK 284 str. 1 d., panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.                 G. Å . ir M. R. pagal BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisinti, jiems nepadarius Å¡ios veikos.                  KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .                             Kolegijos pirmininkas                                                                         Pranas Å imkus                Teisėjai                                                                                                     Jolanta Raščiuvienė                                                                                                                               Eligijus Gladutis                                      Â