fb822966-eaa7-4428-965b-bc1d2d6cbf8b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1596-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00362-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18                                       (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1293-460/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kavesta“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „KRS“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 1 d. sprendimÄ dėl supaprastinto atviro konkurso, skirto socialinio kultÅ«rinio klasterio „Vilties miestas“, esančio Savanorių g. 4, Klaipėdoje, aplinkotvarkos darbams įsigyti (toliau – pirkimas, konkursas), pasiÅ«lymų eilės, laimėjusio pasiÅ«lymo nustatymo ir pirkimo sutarties sudarymo; pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ nesudaryti pirkimo sutarties, o jei tokia sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymÄ . PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovė grindė aplinkybe, kad patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus, palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba negalimas. Taip jos (ieÅ¡kovės) ir kitų sÄ Å¾iningų tiekėjų bei vieÅ¡asis interesai liks neapginti, o perkančioji organizacija nepatirs jokių neigiamų pasekmių dėl savo neteisėtų veiksmų.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymas buvo patenkintas, tačiau 2016 m. birželio 14 d. atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones arba užtikrinti jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimÄ . 2016 m. birželio 17 d. trečiasis asmuo pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovė ir trečiasis asmuo grindė aplinkybėmis, kad pirkimu įgyvendinamas socialiai jautriai visuomenės daliai svarbus projektas, skirtas onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, jų artimiesiems, kad laiku neįgyvendinus projekto „Socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ Klaipėdoje, Savanorių g. 4, skirtų aplinkos ir gerbūvio (teismo pastaba: turi būti gerovės, aplinkotvarkos <...>, VLKK konsultacijų bankas) sutvarkymas“ (toliau – projektas), perkančioji organizacija negaus šiam projektui įgyvendinti skirtų valstybės biudžeto lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino 2016 m. birželio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „KRS“ valstybei priteisė 42 Eur žyminio mokesčio.Teismas sprendė, kad atsakovė praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo skundžia neįsiteisėjusį 2016 m. birželio 10 d. procesinį sprendimÄ , todėl tokį jos praÅ¡ymÄ vertino kaip atskirÄ jį skundÄ .Ä®vertinęs aplinkybes, kad ginčo pirkimu siekiama pagerinti socialinę infrastruktÅ«rÄ , skirtÄ onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims ir jų artimiesiems, kad perkančioji organizacija ir Vidaus reikalų ministerija 2016 m. kovo 18 d. pasirašė Valstybės biudžeto lėšų, numatytų 2016 m. kapitalo investicijoms, skirtų investicijų projektui įgyvendinti naudojimo sutartį (toliau – projekto įgyvendinimo sutartis), kuria įsipareigojo projektÄ Ä¯gyvendinti iki 2016 m. gruodžio 1 d., o nepanaudojusi projektui skirtų lėšų, privalėtų juos grÄ Å¾inti, kad ginčo pirkimo siekiamų įsigyti darbų atlikimo terminas – 2016 m. spalio 31 d., teismas sprendė, kad ginčo pirkimas yra valstybinės reikÅ¡mės ir susijęs su itin pažeidžiamų žmonių grupės interesais, todėl jo (konkurso) sustabdymas nėra adekvati priemonė ieÅ¡kovės siekiamam rezultatui.

Ä®vertinusi perkamų paslaugų reikÅ¡mę visuomenei, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad, sustabdžius pirkimÄ neapibrėžtam laikui, galima reali grėsmė ginčo projekto įgyvendinimui, taip pažeidžiant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad perkančioji organizacija pirkimÄ planavo neapdairiai ir nerÅ«pestingai, motyvuodamas tuo, kad Å¡i aplinkybė nėra ginčo objektas. Teismas nustatė, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, už atskiruosius skundus nesumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio, tačiau, vadovaudamasis koncentracijos principu bei atsižvelgdamas į Å¡io procesinio sprendimo rezultatÄ , sprendė, kad bendras 42 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovės. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „KRS“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimÄ dėl atsakovės skundo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, paliekant galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį, o klausimÄ dėl trečiojo asmens skundo, bylos proceso teisėtumo, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Dėl nežinomų priežasčių teismas atsakovės 2016 m. birželio 14 d. praÅ¡ymÄ , pateiktÄ CPK 149 straipsnio pagrindu, laikė atskiruoju skundu ir klausimÄ iÅ¡sprendė atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka, nustatyta CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė atsakovės nesumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Dėl netinkamai teismo pritaikytų proceso teisės normų iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai buvo priteistas nesumokėtas ir neprivalomas žyminis mokestis.

Net ir tuo atveju, jei atsakovės 2016 m. birželio 14 d. praÅ¡ymas bÅ«tų laikomas atskiruoju skundu, ji (atsakovė) bÅ«tų turėjusi sumokėti CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ Å¾yminį mokestį. Kadangi atsakovė tokio mokesčio nebuvo sumokėjusi. Teismas, laikydamas, kad 2016 m. birželio 14 d. praÅ¡ymas yra atskirasis skundas, turėjo nustatyti jai (atsakovei) terminÄ skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Be to, teismas nesilaikė CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto termino ir nusprendęs atsakovės skundÄ patenkinti, turėjo panaikinti ne laikinÄ sias apsaugos priemones, o 2016 m. birželio 10 d. nutartį.

2. Priimant skundžiamÄ nutartį dėl trečiojo asmens 2016 m. birželio 17 d. atskirojo skundo, Å¡iurkščiai pažeistos procesinės teisės normos: teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, rungimosi, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principai. Nors ieÅ¡kovė per teismų elektroninių paslaugų portalÄ buvo informuota apie 2016 m. birželio 22 d. paskirtÄ atsakovės 2016 m. birželio 14 d. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimÄ , tačiau praneÅ¡ime nebuvo nurodyta, kad tuo pačiu bus nagrinėjamas ir trečiojo asmens 2016 m. birželio 17 d. pateiktas atskirasis skundas. 2016 m. birželio 20 d. praneÅ¡imu teismas informavo proceso dalyvius apie teisę per nustatytÄ terminÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens skundÄ , tačiau Å¡is terminas skundžiamos nutarties priėmimo dienÄ nebuvo pasibaigęs. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo nutartį dėl trečiojo asmens atskirojo skundo patenkinimo panaikinti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Be to, trečiojo asmens skundas nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, dėl ko teismas turėjo nustatyti terminÄ skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Å i aplinkybė sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

3. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukelia realios grėsmės projekto įgyvendinimui. Remiantis CPK 4238 straipsnio 4 dalimi, sprendimas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip rugpjūčio mėnesio pradžioje. Taigi pirkimÄ laimėjęs tiekėjas turės 3,5 mėnesių terminÄ darbams atlikti. Teismo iÅ¡vada, kad darbams atlikti reikalingas mažiausiai 5 mėnesių terminas, padaryta remiantis trečiojo asmens, suinteresuoto ieÅ¡kovei nepalankia bylos baigtimi, deklaratyviu teiginiu.

4. Pirkimo sÄ lygų apraÅ¡o 81.2.3 punktas patvirtina, kad perkamų darbų atlikimo terminas – 2016 m. spalio 31 d., gali bÅ«ti pratęstas iki 2 mėnesių. Net ir tuo atveju, jeigu darbų per pirkimo sÄ lygose nustatytÄ terminÄ nebÅ«tų spėta atlikti, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė prarastų projektui skirtas lėšas ir galimybę įgyvendinti projektÄ . Atsakovė galėtų susitarti su Vidaus reikalų ministerija dėl projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo, pratęsiant projekto įgyvendinimo terminÄ . Atsakovė taip pat galėtų dėl lėšų, kurias, teigia, prarasianti, skyrimo iÅ¡ valstybės biudžeto kreiptis pakartotinai ir toks jos praÅ¡ymas, tikėtina, bÅ«tų patenkintas.

5. Å iuo metu jau yra žinoma, kad paskutinę pasiÅ«lymų pateikimo dienÄ trečiojo asmens kvalifikacija nebuvo tinkama – trečiasis asmuo turėjo pirkimo sÄ lygų apraÅ¡o 15.2 punkte nustatytÄ sumÄ virÅ¡ijančių neįvykdytų įsipareigojimų, o tai, remiantis teismų praktika, lemia trečiojo asmens pasiÅ«lymo atmetimÄ .

6. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neigiami padariniai turėtų įtakos ne tik ieškovei, bet ir viešajam interesui, nes atsakovė pirktų paslaugas, galbūt, pažeisdama viešųjų pirkimų principus bei VPĮ nuostatas ir neefektyviai naudodama biudžeto lėšas.

7. Teismų praktikoje esama pavyzdžių, kad vien konstatavus ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , laikinosios apsaugos priemonės taikytinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-956-236/2016).

8. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieÅ¡kinį, teismas ex officio turės spręsti pirkimo sutarties galiojimo ir restitucijos klausimus. Taikant restitucijÄ atsakovė neiÅ¡vengiamai patirtų didelių nuostolių ir projekto įgyvendinimas užsitęstų dar ilgesnį terminÄ , nei pritaikant laikinÄ sias apsaugos priemones.

9. Teismas neteisingai nustatė konkuruojančias vertybes. Ginčo atveju turėjo būti lyginama ne bendra projekto įgyvendinimo galimybė su bendru pirkimo procedūrų teisėtumu, bet skubesnis projekto įgyvendinimas su šiuo metu jau žinomu pirkimo procedūrų neteisėtumu bei iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis.

10. IÅ¡ atsakovės argumentų ir skundžiamos nutarties gali susidaryti klaidingas įspÅ«dis, kad projekto įgyvendinimu siekiama užtikrinti svarbias Å¡iuo metu neteikiamas paslaugas onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims, tačiau pirkimu siekiami įsigyti darbai yra susiję su aplinkos tvarkymu, o ne su tiesioginiu ligonių gydymu, o pats onkologijos centras, net ir be nurodytų darbų, sėkmingai veikia ir funkcionuoja.11. Teismai bylose dėl savo reikÅ¡me santykinai panaÅ¡ių vieÅ¡ojo pirkimo objektų, skirtų vieÅ¡osioms paslaugoms, infrastruktÅ«rai gerinti (sÄ vartyno statybos, atliekų surinkimo ir transportavimo, katilinės rekonstrukcijos, kelių remonto, rekonstravimo, keleivių vežimo paslaugos) taiko laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-336-381/2016; 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-180/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-236/2016 ir kt.).

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir bylose, kuriose viešųjų pirkimų objektai, ieÅ¡kovės nuomone, yra svarbesni vieÅ¡ojo intereso prasme – siekiant įsigyti medicininę įrangÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1842/2014).12. Paplitus praktikai ignoruoti perkančiųjų organizacijų netinkamus veiksmus ir sprendimus, kad ir siekiant svarbesnių vertybių apsaugos, tai sukurtų neribotÄ piktnaudžiavimo galimybę – perkančiosios organizacijos, žinodamos, kad net ir neteisėtos bei nepagrįstos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros visais atvejais turės bÅ«ti tęsiamos, galėtų atlikti bet kokius veiksmus ir priimti sprendimus bei siekti neteisėtų tikslų.

Atsiliepime atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. 2016 m. birželio 14 d. pateikto praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimui netaikytini atskirųjų skundų nagrinėjimui nustatyti reikalavimai, todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl procesinių skundžiamos nutarties priėmimo aspektų, susijusių su žyminiu mokesčiu ir terminais, visiÅ¡kai nepagrįsti.2.

IeÅ¡kovės apskaičiuoti darbų atlikimo terminai pagrįsti tik jos subjektyviu vertinimu, yra visiÅ¡kai teoriniai ir pritaikyti tik ieÅ¡kovės įmonės turimiems pajėgumams. Net ir su ieÅ¡kovės teoriniais darbų vykdymo terminais nėra jokios galimybės darbus atlikti iki 2016 m. spalio 31 d. Pagal projekto įgyvendinimo sutartį perkančioji organizacija įsipareigojo projektÄ Ä¯gyvendinti iki 2016 m. gruodžio 1 d. Projekto neužbaigus pirkimo sÄ lygose nustatytais terminais ir laiku nepateikus dokumentų finansavimui gauti, jo įgyvendinimas nebus galimas.

3. Nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl pirkimo esminių principų pažeidimų, nes perkančioji organizacija pirkimo procedÅ«ras atliko teisėtai ir pagal patvirtintas sÄ lygas. Å iuo atveju akivaizdu, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tų padaryta didelė žala visai visuomenei, ypač onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims ir jų artimiesiems. Nors ieÅ¡kovė neigia darbų bÅ«tinumÄ ir galimÄ Å¾alÄ , manytina, kad onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims galimybė judėti gryname ore, sveikti ir bendrauti yra gyvybiÅ¡kai bÅ«tina, nes Å¡iuo metu teritorija yra nesutvarkyta, duobėta, neapÅ¡viesta, be vandens nuotekų tinklų, neapsaugota, todėl visiÅ¡kai nepritaikyta sergantiems asmenims.

4. Skunde nurodyta teismų praktika netaikytina ginčo atveju, nes skiriasi nurodytų ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės. Atsiliepime trečiasis asmuo UAB „Kavesta“ praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Onkologinėmis ligomis sergančių asmenų priežiÅ«ra ir gydymas yra susijęs ne tik su medicininiu ligonių gydymu, bet ir palankiomis vizualinės, estetinės ir psichosocialinės aplinkos sudarymu. Taigi ginčo atveju perkami darbai nėra savitiksliai, jų sukurtas rezultatas skirtas ne perkančiosios organizacijos poreikiams, o bÅ«tent sergantiems onkologinėmis ligomis asmenims ir jų artimiesiems, todėl draudimas įsigyti reikalingus socialinės infrastruktÅ«ros gerinimo darbus nėra tinkama alternatyva.

Skundžiama nutartimi teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo pirkimo objekto savalaikio įgyvendinimo svarbÄ .2. IeÅ¡kovės argumentai dėl galimo projekto finansavimo iÅ¡ kitų metų biudžeto lėšų yra niekuo nepagrįstos prielaidos. Be to, remiantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu, pirkimo sutarties sÄ lygos jos galiojimo metu negali bÅ«ti keičiamos, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos ankstesne, 2016 m. birželio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismui sutikus su atsakovės ir trečiojo asmens atskiraisiais skundais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo IeÅ¡kovė UAB „KRS“ 2016 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugsėjo 26 d. konsultacijÄ , kuriuo grindžia skundo ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų argumentÄ dėl preliminaraus ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Be to, teikiami įrodymai turi bÅ«ti betarpiÅ¡kai susiję su nagrinėjamu ginču. Kadangi naujas įrodymas – Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacija, apelianto buvo gauta jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir susijusi su bylos esmės nagrinėjimu, skundžiamos teismo nutarties nagrinėjimui neturi įrodomosios reikÅ¡mės, vertinant ieÅ¡kinio preliminarų pagrindimÄ â€“ toks dokumentas teismui nebuvo pateiktas ir negalėjo bÅ«ti vertinamas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nagrinėdamas praeitį (ieÅ¡kinio preliminarų vertinimÄ ) remtis įrodymais, kurie tuo metu neegzistavo (CPK 177,178, 185 str.).

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo priimant skundžiamÄ nutartį Skundžiamos nutarties neteisėtumÄ apeliantė argumentuoja tuo, kad teismas dėl nežinomos priežasties atsakovės 2016 m. birželio 14 d. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pareikÅ¡tÄ CPK 149 straipsnio pagrindu, laikė atskiruoju skundu dėl 2016 m. birželio 10 d. procesinio sprendimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl nepagrįstai, spręsdamas šį praÅ¡ymÄ , taikė atskirųjų skundų pateikimÄ ir nagrinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas.

Teismas nustatė, kad atsakovės praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones pareikÅ¡tas neįsiteisėjus 2016 m. birželio 10 d. procesiniam sprendimui dėl Å¡ių priemonių taikymo, todėl sprendė, kad CPK 149 straipsnio pagrindu pareikÅ¡tas praÅ¡ymas – atskirasis skundas dėl teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai dėl tokios teismo iÅ¡vados nepagrįstumo.Pažymėtina, kad CPK 149 straipsnis nereglamentuoja momento, kada dalyvaujantis byloje asmuo gali teismui pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ Å¡io straipsnio pagrindu, t. y. nenustato, jog praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gali bÅ«ti pateiktas tik esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai tokias priemones taikyti.

Taigi atsakovė Å¡iuo atveju turėjo pasirinkimo galimybę – skųsti teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį apeliacine tvarka (CPK 151 str. 1 d., 334 str. 1 d. 1 p.) ar pateikti teismui praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka. IÅ¡ atsakovės praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismui, pateikto 2016 m. birželio 14 d., aiÅ¡kiai nurodyta, kad reikalavimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grindžia CPK 149 straipsniu, o teismui nusprendus nekeisti savo pozicijos, prašė užtikrinti jos nuostolių, galimų dėl paminėtų priemonių taikymo, atlyginimÄ (CPK 146 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones arba taikyti nuostolių užtikrinimÄ , įvertino kaipo atskirÄ jį skundÄ ir jo priėmimui ir nagrinėjimui pritaikė atskirųjų skundų institutÄ reglamentuojančias teisės normas.Kita vertus, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 328 str.).

Ä®statymas nustato, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, tokį procesinį sprendimÄ gali pasinaikinti pats Å¡aliai pateikus praÅ¡ymÄ dėl paminėtų priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnio pagrindu, arba atskirÄ jį skundÄ dėl tokio procesinio sprendimo panaikinimo (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Sprendžiama, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės 2016 m. birželio 14 d. praÅ¡ymÄ kaip atskirÄ jį skundÄ padarė formalų procesinės teisės normų pažeidimÄ dėl pareikÅ¡to atsakovės praÅ¡ymo procesinio vertinimo, tačiau iÅ¡ esmės klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo iÅ¡sprendė teisingai, ir dėl formalaus procesinio pažeidimo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo.Vienas iÅ¡ CPK 149 straipsnio pagrindu pareikÅ¡to praÅ¡ymo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atskirojo skundo panaikinti teismo procesinį sprendimÄ taikyti tokias priemones skirtumų yra tai, kad praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovės praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ (atsakovę) mokėti žyminio mokesčio, o jo nesumokėjus, įpareigoti ieÅ¡kovę sumokėti į valstybės biudžetÄ 21 Eur žyminį mokestį. Teismo nutartis dėl priteisto iÅ¡ ieÅ¡kovės žyminio mokesčio valstybei naikinama.Pagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ir nagrinėjęs neapmokestintÄ Å¾yminiu mokesčiu trečiojo asmens atskirÄ jį skundÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, padarė CPK pažeidimÄ , nes, nustatęs, kad trečiasis asmuo už atskirÄ jį skundÄ nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, teismas privalėjo nustatyti terminÄ Å¡iam trÅ«kumui paÅ¡alinti (CPK 80 str. 2, 7 d., 306 str. 3 d., 316 str. 1 d., 338 str.).

Paminėta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimÄ panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 328 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas procesinės teisės pažeidimas, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį, nes bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas galutinai iÅ¡sprendžiamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimÄ byloje, t. y. tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neturėjo pareigos paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tai jis turėjo padaryti priimdamas sprendimÄ , iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės. Dėl to skundžiama teismo nutartis dėl priteisto žyminio mokesčio iÅ¡ ieÅ¡kovo (apelianto) valstybės naudai, naikinama. LITEKO (teismų informacinė sistema) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas, tačiau sprendimas yra apskųstas ir bylos nagrinėjimas apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka paskirtas 2016 m. rugsėjo 27 d.

Taigi galutinio įsiteisėjusio sprendimo dar nėra. Dėl visų Å¡ioje byloje Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, atsižvelgiant į bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , turės priimti sprendimÄ apeliacinės instancijos teismas.IeÅ¡kovės akcentuojamos aplinkybės, kad teismas netinkamai suformulavo skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, kad skundžiamÄ procesinį sprendimÄ priėmė nesulaukęs jos (ieÅ¡kovės) atsiliepimo į trečiojo asmens atskirÄ jį skundÄ , nėra esminės ir nesudaro skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindo (CPK 328 str.).

Pateikdamas atskirÄ jį skundÄ , ieÅ¡kovas jame pasinaudojo teisę pateikti iÅ¡samius savo argumentus dėl skundžiamos teismo nutarties, teikti įrodymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti Å¡alių rungimosi ir procesinio lygiateisiÅ¡kumo principai. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo, galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Remiantis CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip laikinoji apsaugos priemonė viešųjų pirkimų bylose gali bÅ«ti taikoma vieÅ¡ojo pirkimo konkurso procedÅ«rų sustabdymas. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei vieÅ¡uoju interesu. Ä®statymas nustato, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų virÅ¡yti jų teikiamÄ naudÄ (CPK 4237 str. 1 d.).SkundžiamÄ procesinį sprendimÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones teismas motyvavo neatidėliotinu vieÅ¡uoju interesu pirkimo objektu.

Nustatęs, kad perkančioji organizacija projekto finansavimo sutartimi įsipareigojo pirkimu siekiamus įsigyti darbus atlikti iki 2016 m. gruodžio 1 d., kad neatlikus Å¡ių darbų gali netekti projekto įgyvendinimui skirtų valstybės biudžeto lėšų, kad projektas susijęs su itin socialiai jautrios visuomenės dalies interesais ir jo įgyvendinimas yra svarbus ne tik regioniniu, bet ir valstybiniu lygiu, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad didesnę žalÄ Å¡iuo atveju sukeltų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.Nėra pagrindo sutikti su apeliantės nuomone, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukelia realios grėsmės projekto įgyvendinimui, nes remiantis CPK 4238 straipsnio 4 dalimi, sprendimas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip rugpjūčio mėnesio pradžioje, todėl pirkimÄ laimėjęs tiekėjas suspės atlikti darbus, kurių atlikimui reikalingas ne ilgesnis nei 3,5 – 4 mėnesių terminas.

Apeliantė nevisapusiÅ¡kai įvertino įstatyme nustatytus viešųjų pirkimų bylų iÅ¡nagrinėjimo terminus, nes atkreipė dėmesį tik į pirmosios instancijos teismui nustatytÄ 60 dienų terminÄ nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos priimti sprendimÄ tokio pobÅ«džio byloje, ir neatsižvelgė į tai, kad per 14 dienų teismo sprendimas gali bÅ«ti apskųstas (CPK 4239 str. 1 d.), kad apskundus sprendimÄ dalyvaujantiems byloje asmenis turi bÅ«ti suteiktas 14 dienų terminas atsiliepimams į skundÄ pateikti (CPK 4239 str. 2 d.) ir kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimas gali užsitęsti iki 45 dienų nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 4239 str. 3 d.).

Įvertinus tai, bei tai, kad sklandus darbų atlikimas taip pat gali būti sutrikdytas dėl įvairių kitų priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo projektas nustatytu laiku gali būti neįgyvendintas, ir dėl to neįsisavintos jo finansavimui skirtos valstybės biudžeto lėšos (projekto finansavimo sutarties 2.2 p., 2.11.1-2.11.4 p.). Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad perkančioji organizacija neprarastų projektui skirto finansavimo.

Teiginys grindžiamas vien prielaidomis, kad perkančioji organizacija galėtų derėtis dėl projekto finansavimo sutarties pakeitimo, termino projektui įgyvendinti pratęsimo ar finansavimo skyrimo iÅ¡ kitų metų valstybės biudžeto lėšų (CPK 177, 178 str.). Teismo sprendimo suteikti prioritetÄ vieÅ¡ajam interesui nestabdyti pirkimo procedÅ«rų pagrįstumÄ Ä¯rodo aplinkybė, kad pirkimu sukurtas rezultatas skirtas onkologinėmis ligomis sergančių asmenų ir jų artimųjų poreikiams tenkinti.

Sutiktina su trečiojo asmens atsiliepimo į skundÄ argumentu, kad onkologinėmis ligomis sergančių asmenų priežiÅ«ra ir gydymas yra susijęs ne tik su medicininiu ligonių gydymu, bet ir palankiomis vizualinės, estetinės ir psichosocialinės aplinkos sudarymu. Byloje nėra ginčo, kad teritorija, kurioje yra įsikÅ«ręs socialinis ir kultÅ«rinis klasteris „Vilties miestas“, Å¡iuo metu yra nesutvarkyta, nelygi, duobėta, neapÅ¡viesta, neužtikrintas lietaus vandens nuo technogeninių dangų surinkimas ir nuvedimas, saugumas.

Taigi įpareigojus perkančiÄ jÄ organizacijÄ sustabdyti ginčo pirkimo procedÅ«ras, bÅ«tų akivaizdžiai pažeisti ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principai, nes vienos įmonės ekonominis interesas bÅ«tų neproporcingai ginamas socialiai jautrios visuomenės dalies teisės į sveikÄ aplinkÄ sÄ skaita. Poreikį apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ , susijusį su viešųjų pirkimų procedÅ«rų teisėtumu ir racionaliu ginčo pirkimo lėšų panaudojimu, apeliantė grindžia teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais bylose, kuriose viešųjų pirkimų objektai buvo skirti vieÅ¡osioms paslaugoms teikti, infrastruktÅ«rai gerinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-336-381/2016; 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-180/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-236/2016 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje susiformuota nuostata, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Nagrinėjamos ir apeliantės nurodytų bylų pirkimo objektai (sÄ vartyno statybos, atliekų surinkimo ir transportavimo, katilinės rekonstrukcijos, kelių remonto, keleivių vežimo paslaugos, medicininė įranga) savo esme nėra panaÅ¡Å«s, taip pat skiriasi ginčų dalykai ir faktinės aplinkybės, todėl apeliantės paminėtose nutartyse pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai Å¡iam ginčui nėra aktualÅ«s. Neturi esminės reikÅ¡mės ar preliminariai pagrįstas ieÅ¡kinys dėl Å¡ioje nutartyje nustatyto ir aptarto vieÅ¡ojo intereso prioriteto, todėl teismas nevertina skundo argumentų dėl preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo.Ä® esminius skundo argumentus atsakyta.

Kiti nėra reikÅ¡mingi.IÅ¡ esmės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jÄ visa apimtimi atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Ä®vertinus tai, kad Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, kad teismas nepagrįstai atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pareikÅ¡tÄ CPK 149 straipsnio pagrindu, apmokestino 21 Eur žyminiu mokesčiu, skundžiama teismo nutartis keičiama.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį pakeisti.Panaikinti įpareigojimÄ ieÅ¡kovei – uždarajai akcinei bendrovei „KRS“, (j. a. k. 133630961) į valstybės biudžetÄ sumokėti 42 Eur (keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų) žyminį mokestį. KitÄ teismo nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Nijolė PiÅ¡kinaitė