fb80c5d4-0db3-4266-82bb-68112e9f452f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuorašas                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-2338-1038/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39479-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.8.1.; 2.10.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,sekretoriaujant Astai Dindaitei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam A.

S.,gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,nukentėjusiajai G. D.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : A. S. sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: jis, 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, trenkė vienÄ kartÄ plastikiniu buteliu į virÅ¡utinę lÅ«pÄ savo sugyventinei G.

D., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .Tokias veiksmais A. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nurodė, kad iÅ¡ vakaro buvo su draugais Å¡ventęs, vartojęs alkoholio, ryte dar buvo neblaivus, o sugyventinė liepė eiti miegoti, tuo metu Å¡uo buvo atnešęs į kambarį tuščiÄ plastikinį butelį, jis supykęs ant sugyventinės metė tÄ butelį į jÄ , buvusiÄ tarpduryje, ir pataikė jai į lÅ«pÄ .

LÅ«pa sutino, bėgo kraujas. IÅ¡sigando, pats paskambino pagalbos telefonu 112, iÅ¡kvietė policijÄ . Kol atvyko policija iÅ¡ susinervinimo iÅ¡gėrė dar pusės litro talpos butelį degtinės. Po to jis laukė policijos kieme. Nurodė, kad prieÅ¡ sugyventinę smurtavęs buvo gal prieÅ¡ deÅ¡imt metų, dabar pasitaikydavo barnių, tačiau žodinių, smurto nebuvo, sutaria normaliai. Alkoholį vartoja per Å¡ventes, tačiau nemano, kad turi problemų dėl jo vartojimo. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, pasižadėjo, kad daugiau tokių atvejų nebus, prieÅ¡ jÄ nesmurtaus.

Tikrai negrasino sugyventinei, kad jÄ sumuÅ¡.Nukentėjusioji G. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad iÅ¡ vakaro prieÅ¡ įvykį A. S., su kuriuo ji gyvena kartu penkiolika metu, buvo išėjęs pas draugus, ji visÄ naktį jo laukė. Kaltinamasis grįžo paryčiais, numigo, buvo apsvaigęs, o po to pareiÅ¡kė, kad vėl iÅ¡eina, ji puolė ant kelių praÅ¡ydama eiti pamiegoti, tuo metu A. S. metė į jÄ Å¡uns atneÅ¡tÄ plastikinį butelį ir pataikė jai į lÅ«pÄ , kuri iÅ¡tino, bėgo kraujas, iki Å¡iol liko mėlynė.

Buvo sužalota tik lÅ«pa. Po to, kol laukė policijos, jis iÅ¡gėrė butelį degtinės. Policijos pareigÅ«nai pamatė, kad jos kojos su mėlynėmis, nes jai trÅ«kinėja kapiliarai, kojos nebuvo sumuÅ¡to. Jis metė tÄ butelį tiesiai į jÄ , gal dėl to, kad ji neleido jam iÅ¡eiti, tiksliai nežino kodėl. Anksčiau jų santykiai buvo puikÅ«s, jis užaugino jos vaikus. A. S. vartoja alkoholį, bÅ«na atvejų, gali ir nevartoti, dėl to konfliktų nelabai kyla. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13), nurodė, kad parodymus dėl prieÅ¡ jÄ vartojo smurto nurodė dėl to, kad tada buvo labai supykusi, susinervinusi, tačiau nurodė, kad tikrai nenori, kad jÄ nuo jo apsaugotų.

Jis jai atleidžia, nes jis jai gyvenime labai padėjo, ji jam atleido, jis atsiprašė jos, jie toliau gyvena kartu, iÅ¡kart po to, kai jis buvo paleistas iÅ¡ areÅ¡tinės, jis grįžo namo. Praeityje yra buvę smurto atvejų, tačiau nedažnai, ji į policijÄ nesikreipdavo. Jų santykiai geri, vaikai nematė, kad jis smurtautų, prieÅ¡ juos niekada nesmurtavo, ji labai jį myli ir atleidžia. Vaikai įvykio metu miegojo namuose, nieko negirdėjo.Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji G.

D. nurodė, kad su sugyventiniu A. S. gyvena 15 metų, veda bendrÄ Å«kį. Anksčiau A. S. alkoholio nevartojo. Maždaug du metus labai ir daug vartoja alkoholinius gėrimus ir bÅ«damas girtas bÅ«na labai agresyvus. 2016 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡ po nakties A. S. buvo girtas ir dar gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę. Apie 11.00 val., o gal ir anksčiau, jos auginamas Å¡uo iÅ¡ lauko atnešė plastikinį butelį į kambarį, kuriame buvo ji ir jos sugyventinis. Ji sugyventinio prašė eiti miegoti ir blaivytis, o Å¡is supykęs paėmė Å¡uns atneÅ¡tÄ plastikinį butelį ir trenkė jai į veido sritį, pataikydamas į lÅ«pÄ , kuri sutino.

Ji anksčiau taip pat patirdavo smurtÄ , bet į policijÄ nesikreipė. Ji dėl sužeistos lÅ«pos ekspertizės nesidarys, nes nenori. PraÅ¡o policijos apsaugoti jÄ nuo sugyventinio (b. l. 13). 2016 m. rugpjūčio 20 d. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 11.26 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu R. A., iÅ¡ Vilniaus apskrities AVPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas sumušė savo žmonÄ .

Atvykę į įvykio vietÄ , nustatė, kad policijÄ kvietė A. S.; G. D., kuri veda bendrÄ Å«kį apie 15 metų su A. S., lÅ«pa buvo iÅ¡tinusi ir kruvina, kojos buvo nusėtos mėlynėmis, A. S. buvo akivaizdžiai neblaivus. G. D. paaiÅ¡kino, kad A. S. Å¡iandien sviedė į jÄ tuščiÄ plastikinį butelį, pataikė į lupÄ ir jÄ praskėlė. A. S. kai yra iÅ¡gėręs, pastoviai prieÅ¡ jÄ smurtauja, grasina susidoroti jei ji praneÅ¡ policijai. Ant jos kojų matėsi mėlynės, kurias vyras padarė prieÅ¡ kelias dienas, į policijÄ nesikreipė, nes bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos.

A. S. nurodė, kad sugyventinė yra „kurva“ ir jÄ reikia muÅ¡ti pastoviai, pripažino, kad sviedė į jÄ butelį (b. l. 18-19).2016 m. rugpjūčio 20 d. G. D. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (3,04 promilės) su plastikiniu buteliu jai trenkė į veidÄ , pataikydamas į virÅ¡utinę lÅ«pÄ , kuri po smÅ«gio sutino, savo veiksmais sukėlė jai stiprų skausmÄ , praÅ¡o policijos jos apsaugoti jÄ nuo smurtaujančio sugyventinio (b. l. 5).2016 m. rugpjūčio 20 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėtas dviejų aukÅ¡tų namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). 2016 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad atlikta garso įraÅ¡o iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro apžiÅ«ra (perklausa), kurios metu nustatyta, kad A.

S. barasi su kažkuo ir sako „geriau aÅ¡ pasėdėsiu negu su gyvuliais gyvensiu“; atsiliepia operatorius; A. S. sako „čia aÅ¡ atsipraÅ¡au labai blogai pasielgiau su savo žmona“ [...]; „ nu sumuÅ¡iau ir vos leisgyvė“; [...] po to, kad sako, jog „nedamušė jos“, kad „sugyventinė nori pakalbėti su jumis“; [...] sugyventinė paima iÅ¡ A. S. telefonÄ , sako „aiÅ¡ku, kad gali. VisÄ Å¾andikaulį čia, nu, bet čia nieko“; [...] sugyventinė pasakoja operatoriui, kad jos vyras išėjo į darbÄ dabar ir kad jam dabar yra sunku, kad jis labai girtas Å¡iuo metu, bando teisinti savo sugyventinį, aiÅ¡kina, kad jis yra geras žmogus [...] (b. l. 9).IÅ¡ alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad A.

S. 2016 m. rugpjūčio 20 d. 12.24 val. nustatytas 3,04 promilės girtumas (b. l. 34).Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 25 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokuroro J. G. pareiÅ¡kimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426 straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ lygos, kaltinamasis bei jo gynėjas sutiko, teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-2338-1038/2016 iÅ¡nagrinėjo pagreitinto proceso tvarka (BPK XXXI skyriaus antrasis skirsnis).BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvaiKaltinamasis A. S. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo – kad trenkdamas plastikiniu buteliu savo sugyventinei G. D. į virÅ¡utinę lÅ«pÄ , jÄ praskeldamas taip sukėlė jai fizinį skausmÄ â€“ kaltę pripažino visiÅ¡kai.

Kaltinamojo parodymus patvirtina pirmiau detaliai aptartų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos (pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus) nukentėjusiosios G. D. parodymai, 2016 m. rugpjūčio 20 d. G. D. protokolo-pareiškimo, 2016 m. rugpjūčio 20 d. Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, 2016 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu A.

S. buvo neblaivus, nes iÅ¡ vakaro (pagal nukentėjusiÄ jÄ ir per naktį) pas draugus Å¡ventė, grįžo tik ryte. Tačiau byloje nustatytas A. S. girtumo laipsnis 3,04 promilės, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, buvo tik po to, kai jis, laukdamas policijos pareigÅ«nų iÅ¡gėrė dar 0,5 litro degtinės, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama tiksliai nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos metu jo girtumo laipsnis taip pat buvo pasiekęs nurodytÄ 3,04 promilės ribÄ . VisapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrus byloje įstatymų nustatyta tvarka, teisėtai surinktus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, įvertinus tai, kad jie vienas kitÄ papildo, teismas juos pripažįsta įrodymais ir prieina pagrįstos bei motyvuotos iÅ¡vados, kad A.

S. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta. Kaltinamasis A. S. 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, trenkė vienÄ kartÄ plastikiniu buteliu į virÅ¡utinę lÅ«pÄ savo sugyventinei G. D., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis A. S. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo atsiras BK numatyti padariniai ir jų norėjo, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, savo sugyventinei trenkė supykęs, nesusivaldė.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A.

S. ir nukentėjusioji G. D. susitaikė, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios, pasižadėjo jai, kad daugiau tokių įvykių nebus, kad stengsis nevartoti ir alkoholio, prieÅ¡ jÄ nesmurtaus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. D. patvirtino, kad tikrai kaltinamajam ji yra atleidusi, susitaikiusi su kaltinamuoju, toliau su juo kartu veda bendrÄ Å«kį, kaltinamasis jos atsiprašė, mano, kad ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų, jį myli ir negali be jo gyventi. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamojo gynėjas, tiek ir prokuroras prašė atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos Å¡ios keturios sÄ lygos:

1) prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. S. padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiÅ¡kai pripažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo veiksmais turtinės žalos nebuvo padaryta, nukentėjusioji reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo nepareiÅ¡kė, prieÅ¡ingai, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė kategoriÅ¡kÄ pozicijÄ , jog kaltinamajam viskÄ atleido, su juo susitaikė, toliau gyvena kartu, jam priekaiÅ¡tų neturi, tiki, kad jis ateityje daugiau taip nesielgs, pasitaisys, jis jai tai pažadėjo.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. S. teisiamas pirmÄ kartÄ , byloje nėra duomenų, kad dėl galimo jo smurto artimoje aplinkoje naudojimo anksčiau bÅ«tų kviesti policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, jog kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, 2016 m. birželio 2 d. pagal ATPK 1302 straipsnį už KET pažeidimus, susijusius su vairavimu esant neblaiviam (b. l. 38). Kaltinamasis nedirba, gyvena iÅ¡ neįgalumo paÅ¡alpos (pensijos), nusikalstamÄ veikÄ padarė, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė esÄ s pasiryžęs nevartoti alkoholio, nukentėjusioji taip pat teigė, kad jis geba nevartoti.

Be to, po nusikalstamos veikos padarymo atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina kritiÅ¡kai. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad vis tik nagrinėjamu atveju, esant pirmam tokiam kaltinimui, pareikÅ¡tam A. S., galima pripažinti, jog kaltinamasis A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos, todėl yra pagrindo kaltinamÄ jį A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (tarp jų – BK 38 straipsnio pagrindu), gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamo įvykio aplinkybes, Å¡eiminę kaltinamojo ir nukentėjusiosios padėtį, jų duotus parodymus, kad abu vis dėl to pripažino buvus smurto Å¡eimoje atvejų, A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67straipsnio 2 dalies 9 punktas 722 straipsnis), nustatant įpareigojimo įvykdymo terminÄ â€“ per keturis mėnesius nu nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įvertinus tai, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nesant poreikio toliau užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, taip pat tai, kad byla nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ Â arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti,  turi gauti pagalbÄ Â nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ .

SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra iÅ¡vardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ , taip pat teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis. IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ , kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali.

Siekiant Å¡ios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimÄ gynėjÄ , praÅ¡yti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Gynėjo dalyvavimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo bÅ«tinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

A. S., padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šį įpareigojimÄ A.

S. turi įvykdyti per keturis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.A. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A. S..Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Teisėja                                          (paraÅ¡as)                                         Indrė RimkevičienėNuoraÅ¡as tikrasTeisėja Indrė Rimkevičienė