fb800ff0-518a-446d-a02f-8d9c49c6bbc4 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-5823-422/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01327-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. M. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos, 63 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (I t., b. l. 2–5), skundo papildyme (I t., b. l. 171–176) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2018 m. birželio 26 d. (skundo padavimo teismui dienos) kalėjo PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3 sektoriuje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) bendrabučio tipo patalpose.

Pastatų, kuriuose buvo pareiÅ¡kėjo gyvenamosios patalpos, stogas iki 2016 m. renovacijos buvo dengtas Å¡iferiu, sutrÅ«kinėjęs, avaringos bÅ«klės, jame buvo uždrausta medžiaga – asbestas. Pastatai buvo avaringos bÅ«senos, iÅ¡orinės sienos įskilusios, iÅ¡ stogo iÅ¡kritę plytos, langų ir durų sÄ ramos prasėdusios, tai kėlė pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei. Tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuojamÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Jam tekusį gyvenamÄ jį plotÄ santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kitas inventorius. Tvirtino, kad bÅ«riuose nebuvo laisvalaikio kambarių, sanitarinio mazgos personalui, nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlio. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus trÅ«ko sanitarinių įrenginių. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, 3-7 bÅ«rių bendrabučiuose nebuvo Å¡ildymo sistemos, administracijos iÅ¡duoti elektriniai Å¡ildytuvai buvo nepakankami Å¡ilumai palaikyti, todėl patalpose buvo Å¡alta, drėgna.

Langų kampuose, ant lubų buvo pelėsis, grybelis, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas. Buvo blogas, mirguliuojantis apÅ¡vietimas, todėl negalėjo raÅ¡yti ir skaityti, pastoviai skaudėjo akis ir galvÄ , pablogėjo rega. Gyvenamosiose patalpose baldai nebuvo pritvirtinti prie žemės, dėl to pastoviai kilo pavojus sveikatai ir net gyvybei, lipdamas į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ ar imdamas drabužius iÅ¡ spintos ne kartÄ yra susižeidęs. Gyvenamosiose patalpose buvo gausu parazitų (tarakonų, blakių), kurie trukdė iÅ¡simiegoti, kankinosi dėl jų sukandimų sukelto niežulio, tinimo.

DuÅ¡uose-prausyklose buvo Å¡alta, drėgna, gausu buitinių parazitų, buvo blogas apÅ¡vietimas, slidžios grindys, ant kurių ne kartÄ yra paslydęs ir susižeidęs. Prausykloje ir valgykloje nebuvo pakankamai praustuvių, nebuvo rankų džiovinimo aparato, rankÅ¡luosčių rankoms valytis. Tvirtino, kad nebuvo gesintuvo, prieÅ¡gaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo, langai buvo grotuoti, todėl, kilus gaisrui, neturėtų galimybės iÅ¡sigelbėti, dėl to pastoviai jautė baimę, stresÄ .

Tvirtino, kad 3-6 bÅ«rių bendrabučiuose, prieÅ¡ įkuriant gyvenamÄ sias patalpas ir po jų įkÅ«rimo, buvo įrengtas rentgeno kabinetas, dėl kurio įtakos pareiÅ¡kėjÄ kankino pastovÅ«s galvos skausmai, blogas apetitas, nemiga, susilpnėjusi potencija ir pan. Nurodė, kad atsakovės atstovas nesudarė jam tinkamų sÄ lygų pasivaikščioti, nes pasivaikščiojimo kiemai buvo maži, dėl juose įrengtos sunkiosios atletikos aikÅ¡telės, stalo su suolais, džiovyklos trÅ«ko vietos pasivaikščioti.

Pasivaikščiojimo kiemuose neįrengti stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, nebuvo lietaus vandens nutekėjimui skirtų kanalizacinių šulinių, todėl pastoviai buvo patvinę. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatskirti nuo sporto aikštyno, todėl kilo grėsmė būti sužalotam. Pasivaikščiojimo kiemeliai apie 100 m nutolęs nuo gamybinių cechų, kuriuose vyko plastikinių maišų siuvimo, sukirpimo darbai bei gamybos atliekų utilizacija, todėl oras buvo užterštas.

Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį skausmÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , stresÄ , depresijÄ , sveikatos pablogėjimÄ , kančių, t. y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 63 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Nurodė, kad skundo reikalavimui neturi bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas, nes toks nenumatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje. Be to, pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas pagal LR CK 1.127 str. 5 dalies nuostatas.

Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (I t., b. l. 10–19), papildomuose paaiÅ¡kinimuose (I t., b. l. 146–147) ir atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundo papildymÄ (II t., b. l. 2–5) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kalint PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose vienam nuteistajam tekusi reglamentuota gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Tvirtino, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendrojo gyvenamosios patalpos ploto.

Gyvenamosios patalpos baldais ir kitu inventoriumi buvo aprÅ«pintos teisės aktuose numatyta tvarka. Patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ apÅ¡vietimÄ . Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes ar sugadintus Å¡viestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrino tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ gyvenamosiose patalpose. 3-ojo sektoriaus 4-6 bÅ«rių patalpos dėl vykdomų renovacijos darbų 2017-2018 m. Å¡ildymo sezonais buvo Å¡ildomos elektriniais Å¡ildytuvais.

PareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamos patalpų temperatÅ«ros nesikreipė. Buitiniai parazitai naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama. Nuteistieji gyvenamÄ sias patalpas privalo tvarkytis patys, todėl, tinkamai atliekant Å¡iÄ pareigÄ , gyvenamosiose patalpose nebÅ«tų atsiradę buitinių parazitų, pelėsio. Ä®staigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į teikiamas lėšas. Remontai atliekami įstaigos lėšomis, informacija apie atliktus remontus nekaupiama.

Nurodė, kad negali pateikti įrodymų, kokios bÅ«klės patalpos buvo vertinamuoju laikotarpiu. Å iuo metu 10 ir 11 bÅ«riai renovuoti į kamerinio tipo patalpas, o 3 ir 4 bÅ«rio 1 patalpos yra tvarkingos. Ginčo bÅ«rių sanitariniai mazgai aprÅ«pinti sanitariniais įrenginiais pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Ä®staigoje 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo atlikti matavimai 3 bÅ«rio 2 patalpoje, 6 bÅ«rio 4 patalpoje, 5 bÅ«rio 5 ir 6 patalpoje bei koridoriuje tarp Å¡ių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir Å¡iose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apÅ¡vitos, įstaigai vykdant veiklÄ su Å¡altiniu nepatiria.

Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. 3-io sektoriaus 1,4,10 ir 11 būriuose priešgaisrinės apsaugos sistemos ir papildomo avarinio išėjimo nėra. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose buvo 10 ir 11 būriai, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios skaidulos. Įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Šiuo metu minėtas pastatas renovuotas, jo stogo danga pakeista į bituminę. 3 sektoriaus pastato, kuriame buvo 3 ir 4 būriai, stogo danga bituminė.

Ginčo bÅ«ruose poilsio kambariai nuteistiesiems nebuvo įrengti. 3 sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Džiovinimo vietos buvo įrengtos ir bÅ«rio kiemuose. Ä®staigos 3 sektoriuje įrengtas sandėlis, kur laikomos valymo priemonės. 3 sektoriaus 10 ir 11 pasivaikščiojimo kiemo plotas 390 kv. m, 3-6 bÅ«rių kiemo plotas – 1010 kv.m. Kiemuose lietaus nubėgimo sistema neįrengta. Duomenų, koks inventorius buvo pasivaikščiojimo kiemuose, pateikti negali.

Bendra 3-io sektoriaus sporto aikÅ¡telė atskirta nuo gyvenamųjų bÅ«rių tvora. Gyvenamojoje zonoje atliekos nebuvo deginamos, pareiÅ¡kėjas su skundais dėl atliekų deginimo nesikreipė. Ginčo patalpos skundžiamu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM specialistų nebuvo tikrintos, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nesiskundė. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neužtikrintų tinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2018 m. birželio 26 d. jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriuje bendrabučio tipo patalpose, t. y. jis buvo kalinamas, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , nesilaikant higienos ir buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimų.

Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu 2013 m. vasario mėn. iki 2018 m. birželio 26 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl senaties termino skaičiavimo pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios. Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ skunde nurodytÄ laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2018 m. birželio 26 d. (I t., b. l. 7), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. birželio 25 d. pareikÅ¡ti.

PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jo reikalavimui senaties terminas neturi bÅ«ti taikomas, nes toks terminas nėra nustatytas ginčo santykiams tiesiogiai taikytinoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, taikant atsakomybę už Konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Atmesdamas pareiÅ¡kėjo teiginį, kad Konvencijos 3 straipsnis nenustato jokių senaties terminų jame numatytiems pažeidimams, teismas pažymi, kad Konvencijos priėmimu buvo siekta garantuoti susitariančių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui teises bei laisves, apibrėžtas Å¡ios Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 str.); kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinės valstybės institucijoms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimÄ Belgian Linguistic prieÅ¡ BelgijÄ ); kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (tarp jų ir teismams); kad EŽTT yra įkurtas siekiant įvertinti susitariančių Å¡alių Konvencijoje ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 str.) (žr., pvz., EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę; 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

EŽTT nėra kita teismo instancija, kuriai bÅ«tų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr. EŽTT 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), nes pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ C. prieÅ¡ ItalijÄ ).

Pažymėtina, kad iÅ¡vardintų nuostatų kontekste dėl ieÅ¡kinio senaties nustatymo EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (1996 m. spalio 22 d. sprendimas S. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Vadinasi, ir nagrinėjamoje byloje, visų pirma, gali ir turi būti taikomos nacionalinės teisės normos, tame tarpe – ir reglamentuojančios ieškinio senatį, todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl jo skundo reikalavimui netaikytinos ieškinio senaties laikytini nepagrįstais. CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus. Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame praÅ¡oma taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį, neprašė teismÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti. Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2015 m. birželio 25 d. Å¡iuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2018 m. birželio 26 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas. Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (I t., b. l. 23, 25–26, 146), patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. kalėjo 11 bÅ«rio 10 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 17,86 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam Å¡ioje patalpoje teko 3,57 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. pareiškėjas kalėjo 3 būrio 1 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 87,01 kv. m, jame įrengtos 28 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,1 kv. m. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 26 d. pareiškėjas gyveno 4 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 33,57 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,36 kv. m gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas, gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pateikė teismui skundo papildymÄ (I t., b. l.171–176), kuriame nesutiko su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie nuteistųjų skaičių ginčo patalpose. Tvirtino, kad nuo 2015 m. gegužės 20 d. 11 bÅ«rio 10 miegamajame gyveno 7 žmonės. Nuo 2016 m. balandžio 29 d. 4 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje gyveno 14 žmonių, Å¡ioje patalpoje buvo 7 dviaukÅ¡tės lovos. PareiÅ¡kėjas nurodė asmenų, kurie gyveno minėtose gyvenamosiose patalpose, pavardes.

Atsakovės atstovui buvo iÅ¡siųstas Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo papildymas, įpareigojant pateikti teismui iÅ¡samų raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ bei visus turimus įrodymus, susijusius su pareiÅ¡kėjo skundo papildyme nurodytomis aplinkybėmis (I t., b. l. 178). PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo papildymÄ (II t., b. l. 2–5), kuriame pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl įrengtų miegamųjų vietų ar kartu su pareiÅ¡kėju gyvenusių nuteistųjų skaičiaus 11 bÅ«rio 10 miegamajame ir 4 bÅ«rio 1 miegamajame neargumentavo, įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo duomenis apie gyvenamųjų vietų skaičių ir kartu kalėjusius asmenis, nepateikė, todėl, akivaizdu, kad atsakovės atstovas, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigÄ , nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumentuotos pozicijos dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus bei kartu su juo kalėjusių asmenų 11 bÅ«rio 10 miegamajame ir 4 bÅ«rio 1 miegamajame ginčui aktualiu laikotarpiu.

Atitinkamai atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint 11 bÅ«rio 10 miegamajame jam teko 2,55 kv. m, 4 bÅ«rio 1 miegamajame - 2,4 kv. m gyvenamojo ploto, taip pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose, kuriose jis gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, nebuvo įrengta batų ir drabužių džiovykla, laisvalaikio kambarys, kambarys valymo inventoriui ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti ir pan.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės), 5.6, 5.8. ir 5.9 punktuose nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų valymo ir paruoÅ¡imo sandėlis, laisvalaikio kambarys, batų ir drabužių džiovykla. Pagal Taisyklių 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam bÅ«riui, ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡ios patalpos gali bÅ«ti įrengiamos dviem bÅ«riams.

Atsakovės atstovas pateikė teismui pažymÄ (II t., b. l. 6–7), kurioje nurodyta, jog 3 sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, bÅ«rio kiemuose įrengtos džiovyklos. Kad 3 sektoriuje įrengta drabužių džiovykla, patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (II t., b. l. 101–102). Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad 3 sektoriuje įrengtas sandėlis, kur yra laikomos valymo priemonės. Teismo nuomone, esant reglamentuotam reikalavimui įrengti drabužių ir avalynės džiovyklÄ bei valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų valymo ir paruoÅ¡imo sandėlį kiekviename bÅ«ryje arba pagal Taisyklių 6 p. – dviem bÅ«riams, Å¡i pažyma neįrodo, kad batų ir drabužių džiovykla, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų valymo ir paruoÅ¡imo sandėlis buvo įrengti bÅ«tent ginčo bÅ«riams (11, 3 ir 4 bÅ«riuose).

Å ioje pažymoje nurodyta, kad ginčo bÅ«riuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai. Esant minėtoms faktinėms bylos aplinkybėms bei atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , pripažintina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.6, 5.8, 5.9 punktuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklÄ , valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlį ginčo bÅ«riuose. PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kė pretenzijas dėl pastatų, kuriuose buvo 3, 4 ir 11 bÅ«riai, techninės bÅ«klės, nurodydamas, kad Å¡ie pastatai buvo netinkami gyventi, avarinės bÅ«klės, jų stogai nebuvo keisti 54 metus, padengti Å¡iferiu (asbestu), kuris sutrÅ«nijęs, iÅ¡orinės sienos suskilinėjusios, langų ir durų sÄ ramos nusėdusios, vietomis po asbestiniu stogu iÅ¡kritusios plytos.

Tvirtino, kad tokia pastatų bÅ«klė kėlė grėsmę jo sveikatai ir saugumui. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie statinių, kuriuose buvo ginčo bÅ«riai, sienų, stogų, techninę bÅ«klę, jos stebėjimus, kasmetines statinių, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras (statinių techninės priežiÅ«ros žurnalų kopijų), t. y. objektyvių duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl prastos pastatų, kuriame buvo jo gyvenamosios patalpos, techninės bÅ«klės – seno, nusidėvėjusio stogo, suskilusių sienų, netvarkingų durų ir sienų sÄ ramų ir pan., todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos Å¡iame kontekste laikytinos pagrįstomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ neginčijo, kad pastatų, kuriuose vertinamuoju laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje buvo asbestinio Å¡iferio. Ä® bylÄ pateiktoje pažymoje (II t., b. l. 6–7) nurodyta, kad gyvenamojo pastato, kuriame buvo 10 ir 11 bÅ«riai, stogo dangoje buvo asbestinio Å¡iferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios nematomos skaidulos. Ä®staigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.

Šiuo metu minėtas pastatas renovuotas, jo stogo danga pakeista į bituminę. 3 sektoriaus pastato, kuriame buvo 3 ir 4 būriai, stogo danga bituminė. Pažymėtina, kad minėtoje pažymoje pripažįstama, kad asbesto pavojus atsiranda tuo atveju, kai asbestiniai statiniai, konstrukcijos ar gaminiai yra ardomi, laužomi ar apdorojami. Iš nurodytos pažymos turinio matyti, kad ginčo pastato, kuriame buvo 10-11 būriai, asbestinio šiferio stogo danga buvo pakeista į bituminę, kada vyko pastato, kuriame yra 10-11 būriai, stogo remonto darbai, duomenų nepateikta, todėl darytina išvada, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl nesaugios, sveikatai pavojingos aplinkos jam ginčo laikotarpiu kalint 11 būryje.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 200 žmonių turėjo naudotis tik keliais tualetais, todėl, norint atlikti gamtinius reikalus, teko laukti eilėje, tai kėlė fizinį skausmÄ , nepatogumų, kančių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), buvo nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų, pisuarÄ â€“ dvylikai asmenų.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Aprūpinimo normų redakcijoje numatyta 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų. Pravieniškių PN-AK duomenimis 3-6 būrių sanitariniame mazge buvo 4 klozetai ir 4 pisuarai, 10-11 būrių sanitariniame mazge buvo 10 klozetų (I t., b. l. 25–26, II t., b. l. 2–7). Nors teismas reikalavo iš atsakovės atstovo pateikti duomenis apie ginčui aktualiu laikotarpiu įrengtų miegamųjų vietų skaičių 3-6 būriuose ir 10-11 būriuose, juose buvusį faktinį nuteistųjų skaičių pareiškėjo gyvenimo juose metu (I t., b. l. 8, 143), tačiau Pravieniškių PN-AK pateikė duomenis tik apie nuteistųjų skaičių 11, 3 ir 4 būriuose pareiškėjo skyrimo gyventi į šiuos būrius dienomis (I t., b. l. 24 ).

Papildomuose paaiÅ¡kinimuose atsakovės atstovas pats pripažino, kad nurodytas nuteistųjų skaičius bÅ«riuose bÅ«na ne visÄ laikÄ , jis kinta kiekvienÄ dienÄ (I t., b. l. 146–147). Teismo nuomone, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka nustatymui, ar nuteistieji ginčo bÅ«riuose buvo tinkamai aprÅ«pinti sanitariniais įrenginiais (klozetais, pisuarais) vertinamuoju laikotarpiu, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl sanitarinių įrenginių (tualetų) trÅ«kumo lieka nepaneigtos.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino dėl neužtikrintos tinkamos gyvenamųjų patalpų bei duÅ¡inių-prausyklų oro temperatÅ«ros, ventiliacijos, apÅ¡vietos. Tvirtino, kad minėtose patalpose buvo Å¡alta, trÅ«ko ventiliacijos, patalpose kaupėsi drėgmė, buvo pelėsis ir grybelis, slidžios grindys, dėl to ne kartÄ buvo paslydęs ir susižeidęs, buvo buitinių parazitų (blakių ir tarakonų), dėl kurių sukandimų negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau - Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. (Higienos normos HN 76:2010 22 p.) . Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte, pagal kurį gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-22°C, santykinė drėgmė 735-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s. Higienos normos HN 76:2010 56 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 14,16, 17 ir 39 punktuose. Byloje esančioje pažymoje ( I t., b. l. 25–26) nurodyta, jog 3 sektoriaus patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas buvo vėdinamos per langus, 10-11 bÅ«riuose Å¡ildymas buvo centralizuotas, 4-6 bÅ«rių patalpos dėl vykdomų renovacijos darbų 2017-2018 m. Å¡ildymo sezonais buvo Å¡ildomos elektriniais Å¡ildytuvais. Pataisos namuose užtikrinama reglamentuota bendra dirbtinė apÅ¡vieta, gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, sugedusius Å¡viestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais.

Jokių objektyvių įrodymų (patikrinimo aktų kopijų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų, nuotraukų ir pan.), patvirtinančių nurodytas aplinkybes, į bylÄ nėra pateikta. Ä®vertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, iÅ¡ esmės galimas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu konstatavimas, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ tenka pareiÅ¡kėjui.

Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apÅ¡vieta, ventiliacija, oro temperatÅ«ra, drėgmė, pelėsis, slidžios grindys dėl ko ne kartÄ yra paslydęs ir patyręs traumÄ ir pan., į bylÄ nepateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigÅ«nams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobÅ«džio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmai.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl buitinių parazitų (tarakonų, blakių) gyvenamosiose bei bendrojo naudojimo patalpose, tvirtino, kad dėl jų sukandimo negalėdavo iÅ¡simiegoti. Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktÄ , laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Analogiški reikalavimai įtvirtinti Higienos normos HN 134:2015 20 punkte. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Utenos deratizacija“ ir UAB „Dezinfa“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (I t., b. l. 25–30). Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų, darbų atlikimo aktų (I t., b. l. 31–59) matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo būrio patalpų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį.

Pažymėtina, kad minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, tikėtina pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe dėl buitinių parazitų tam tikrais periodais buvimo gyvenamosiose patalpose. Tačiau nagrinėjamame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamÄ sias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl Å¡varios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiÅ¡kėjo) valinių veiksmų.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad baldai (lovos, spintos) nebuvo pritvirtintos prie grindų, todėl kilo pavojus jo sveikatai ir net gyvybei, nes lipdamas į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ ar imdamas drabužius iÅ¡ spintos ne kartÄ yra susižeidęs. Lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimai nustatyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, kuriose reikalavimo pritvirtinti baldus prie grindų nėra nustatyta. Toks reikalavimas neįtvirtintas ir nuteistųjų buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančiose AprÅ«pinimo normose.

Atsižvelgiant į tai, kad baldų (lovų, spintų) pritvirtinimas prie grindų nėra reglamentuotas, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl nepritvirtintų baldų atmestinos kaip nepagrįstos. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nepritvirtintų baldų keliamų nepatogumų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovo atstovÄ , o Å¡is į jo praÅ¡ymus (skundus) nereagavo. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su per mažais, netinkamai įrengtais pasivaikščiojimo kiemeliais, tvirtindamas, kad juose nebuvo įrengti kanalizacijos Å¡uliniai lietaus vandens nutekėjimui, todėl jie buvo patvinę, taip pat neįrengti stogeliai, po kuriais nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių, jie neatskirti nuo sporto aikÅ¡telės, todėl kėlė grėsmę bÅ«ti traumuotam kokiu nors sporto inventoriumi.

Būrių pasivaikščiojimo kiemeliai buvo arti gamybinių patalpų, kuriose buvo deginamos gamybinės plastmasės atliekos, dėl to oras jame buvo užterštas. Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18-21 punktai. Teismas pažymi, kad šiame teisės akte reikalavimų pasivaikščiojimo kiemų plotui nėra reglamentuota, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemo yra nepagrįstos.

Pataisos namų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkte įtvirtinti reikalavimai įrengti atmosferos kritulių Å¡alinimo sistemÄ ir 1,2 m pločio stogelius, skirtus nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, taikomi tik pasivaikščiojimo kiemuose įrengtoms kameroms, o ne pasivaikščiojimo kiemams bendrÄ ja prasme, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl lietaus vandens kanalizacijos Å¡ulinių bei stogelių nebuvimo pasivaikščiojimo kiemeliuose yra nepagrįstos. Higienos normos HN 76:2010 18.3. punkte buvo nurodyta, jog sporto aikÅ¡tynai turi bÅ«ti papildomai aptverti, sporto įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, nekelti pavojaus laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų bei personalo sveikatai ir gyvybei.

Atsakovės atstovas nurodė, kad duomenų apie kiemeliuose buvusiÄ sporto įrangÄ pateikti negali, tvirtino, kad sporto aikÅ¡telė tvora buvo atskirta nuo gyvenamųjų bÅ«rių (II t., b. l. 2–5). Akivaizdu, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumentų dėl pasivaikščiojimo kiemelių neatskyrimo nuo sporto aikÅ¡tynų, todėl konstatuotinas HN 76:2010 18.3. punkto pažeidimas. PravieniÅ¡kių PN-AK nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl kiemelio oro tarÅ¡os, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai dėl oro užterÅ¡tumo pasivaikščiojimo kiemelyje lieka nepaneigti.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad pataisos namuose nebuvo laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, nes nebuvo gesintuvo, prieÅ¡gaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo, langai buvo grotuoti. Kilus gaisrui, pareiÅ¡kėjas neturėtų galimybės iÅ¡sigelbėti, todėl pastoviai gyveno apimtas baimės, iÅ¡gyvenimų ir streso. Ä® bylÄ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad 3 sektoriaus 1, 4, 10 ir 11 bÅ«riuose prieÅ¡gaisrinės saugos sistemos ir papildomo avarinio išėjimo nėra (I t., b. l. 25-26), todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl prieÅ¡gaisrinių reikalavimų nesilaikymo pripažintinos pagrįstomis.

PareiÅ¡kėjo argumentai, jog 4-6 bÅ«rių patalpose buvo įrengtas rentgeno kabinetas, kuris kenkė jo sveikatai atmestini, kadangi pagal byloje esančius duomenis Ä®staigoje 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas ir suraÅ¡ytas Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas. Patikrinimo metu buvo atlikti matavimai 3, 5 ir 6 bÅ«rių patalpose bei koridoriuje tarp Å¡ių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir Å¡iose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apÅ¡vitos, įstaigai vykdant veiklÄ su Å¡altiniu nepatiria (I t., b. l. 60–63).

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad 1067 dienas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose, techniÅ¡kai netvarkingose bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančiÄ reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais nepatogumais, neigiamais iÅ¡gyvenimai, fiziniu skausmu (blakių sukandimais, susižalojimais paslydus ant slidžių grindų), garbės ir orumo pažeminimu, stresu, depresija, sveikatos pablogėjimu (regos sutrikimais) ir patirtomis kančiomis.

Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose (I t., b. l. 148–169) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į medikus dėl traumų, tačiau jo patirtos traumos nepatenka į vertinamÄ laikotarpį byloje. PareiÅ¡kėjos sveikatos istorijoje (I t., b. l. 167) ir medicinos pažymėjime (I t., b. l.

21) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl pablogėjusios sveikatos, regėjimo, susižeidimų, užkritus spintai ar kitam inventoriui, duÅ¡e, sanitariniame mazge dėl slidžių grindų, parazitų sukandimų, pastovaus galvos skausmo, blogo apetito, nemigos, ar susilpnėjusios potencijos, dėl rentgeno kabineto neigiamo poveikio jo sveikatai nėra kreipęsis. Psichologinės tarnybos pažymoje (I t., b. l. 22), nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl patirtų emocinių ar fizinių sunkumų, kylančių konfliktų su nuteistaisiais, kuriuos galėtų sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė.

Taigi, teismo nuomone, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius - kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, tai iÅ¡ dalies kompensavo gyvenamosios vietos ploto trÅ«kumÄ .

Tačiau, teismo nuomone, nors pareiÅ¡kėjui ir buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, bet pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ pareiÅ¡kėjas kalėjo gana ilgai (1067 dienas), pareiÅ¡kėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiÅ¡kėjui teko nuo 2,4 kv. m ir 2,55 kv. m), be to, atsižvelgtina į tai, kad šį plotÄ atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, džiovinami daiktai, kiti įrenginiai), taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos ir buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimų pažeidimai (techniÅ¡kai netvarkingas statinys, sanitarinių įrenginių trÅ«kumas, neužtikrinta saugi sveikatai aplinka (nepakankama buitinių parazitų kontrolė, asbestas, užterÅ¡tas oras pasivaikščiojimo kiemuose, neatitverti sporto kiemeliai ir pan.).

Spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų kad dėl nustatytų pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ , atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausiÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (Administracinė byla Nr. A-2982-492/2018) vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 6000 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 6000 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Janina Vitunskienė