Legislator Case Law & Legislation
fb7edfcb-515c-4bde-9e34-5a306fb55a96 AI generated

Insurance claim dismissed because plaintiff failed to prove driver knew of the accident and fled. Court ruled liability conditions unproven under civil procedure code. Verdict: dismissed.

Case Number fb7edfcb-515c-4bde-9e34-5a306fb55a96
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the insurance company's claim for reimbursement of insurance premiums and interest against the insurance provider. The plaintiff argued the driver fled the scene after an accident, but the defendant contended the driver did not perceive the collision due to minor damage and lack of prior history. The court ruled that without evidence the driver knew or should have known of the accident, the conditions for liability were not met, leading to the dismissal of the claim.

Legislator headnote

AI generated

CPK 12, 178, 265, 93(1), 96(1) straipsniai: Civil process requires proof that the third party knew or should have known of the accident to establish liability for leaving the scene; absence of such knowledge negates liability.

Keywords

AI generated
civil liability fleeing accident scene burden of proof insurance reimbursement subjective knowledge civil procedure code negligence standard

Cited Legislation

AI generated
CPK 12 straipsnis
CPK 178 straipsnis
CPK 265 straipsnis
CPK 93(1) dalyje
CPK 96(1) dalyje
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Bylos Nr. e2-11689-905/2020 Proceso Nr. 2-68-3-06656-2020-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius, teismo posėdžio sekretorė ArÅ«nė Bernatonytė, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Juliui Sakalauskui ir trečiajam asmeniui E. A., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Poolservice.LT“ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo E. A..

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 965,89 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ir penkių procentų procesines palÅ«kanas. Anot ieÅ¡kovo, 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Opel, o eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio VW Transporter vairuotojas, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieÅ¡kovo bendrovėje. Kadangi policija nustatė, kad automobilio VW Transporter vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tai ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo teisę reikalauti Å¡ios iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovo, kurio darbuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Ieškovas pažymėjo, kad automobilio VW Transporter vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis ir pasišalino iš įvykio vietos – jam dėl eismo įvykio 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo surašytas protokolas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, kuris neapskųstas ir nenuginčytas. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad vairuotojas suvokė arba, remiantis atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš įvykio vietos.

Atsakovas pabrėžė, kad Å¡iuo atveju trečiasis asmuo E. A. savo paaiÅ¡kinime policijai pripažino tik tai, kad tÄ dienÄ jis važiavo per eismo įvykio vietÄ , tačiau eismo įvykio ar fizinio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Atsakovas pabrėžė ir tai, kad automobilių kontaktas buvo nestiprus ir slystamojo pobÅ«džio, juolab kad ant atsakovo automobilio VW Transporter iÅ¡ viso neaptikta eismo įvykio pėdsakų. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad vairuotojas neturėjo jokių priežasčių pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, nes automobilio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta, draudimo įmoka sumokėta laiku, vairuotojas turėjo teisę vairuoti ir buvo blaivus.

Trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Anot trečiojo asmens, jis nepajuto eismo įvykio. Jo vairuotÄ automobilį VW Transporter pristačius apžiÅ«rai į policijÄ taip pat nebuvo pastebėta jokių automobilio apgadinimų. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad įvykio dienÄ jo vairuotame automobilyje buvo vežami darbo įrankiai ir prekės. Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas Å alys 2019 m. liepos 8 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdrausta atsakovo automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2020 m. liepos 22 d.

Byloje nekilo ginčo, kad pagal Å¡iÄ sutartį draudimo įmoka sumokėta laiku. Galiojant nurodytai draudimo sutarčiai, policija užfiksavo 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykį, kurio metu atsakovo darbuotojo E. A. vairuotu automobiliu VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas stovintis automobilis Opel. Byloje nekilo ginčo, kad dėl Å¡io eismo įvykio ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 965,89 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas yra konstatavęs „bÅ«tinumÄ nustatyti ne tik objektyvias pasiÅ¡alinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčiÄ padaryti šį pažeidimÄ , t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasiÅ¡alinimo neteisėtumÄ ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-55-788-2015; kt.).

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad „svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. <...>. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymÄ asmens kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos ir jos formas. <...> sprendžiant <...> atsakomybės klausimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, <...> veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ â€œ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Nurodytų teisės normų ir jų aiÅ¡kinimo bei taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tylėjimas laikomas asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka tik įstatymų ar sandorio Å¡alių susitarimo numatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad vien tik atsakovo ir (ar) trečiojo asmens neginčijimas policijos procesinių sprendimų, priimtų atliekant eismo įvykio tyrimÄ , negali bÅ«ti savaime vertinamas kaip policijos priimtų procesinių sprendimų bei juose nurodomų aplinkybių pripažinimas.

Pažymėtina, kad priimtų procesinių sprendimų ginčijimas ar prieÅ¡taravimų jiems pateikimas yra asmens subjektyvi teisė, bet ne pareiga. Remdamasis Å¡iais motyvais, teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje, vadovaujantis Å¡alių rungimosi principu (CPK 12, 178 straipsniai), bÅ«tent ieÅ¡kovui teko procesinė pareiga įrodyti visas aplinkybes-sÄ lygas, teikiančias pagrindÄ taikyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, ir kad nė viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių-sÄ lygų nepatenka į Civilinio proceso kodekso 182 straipsnyje nurodytas aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo ieÅ¡kovas bÅ«tų atleistas, iÅ¡skyrus atsakovo ir trečiojo asmens neginčijamÄ faktinę aplinkybę, kad eismo įvykis, kaip toks, įvyko (ar bent jau galėjo įvykti), taip pat iÅ¡skyrus atsakovo, kaip skolininko, kaltę, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Šiuo aspektu, nors trečiasis asmuo ir nurodė, kad jam žinoma, jog policija turi duomenų apie eismo įvykį mačiusius kitus asmenis (liudytojus), tačiau nei policija, nei ieškovas nenurodė tikslių eismo įvykio aplinkybių, juolab kad policijos pateiktoje 2019 m. rugsėjo 5 d. eismo įvykio informacijoje nurodomas eismo įvykio laikas 2019 m. rugpjūčio 26 d. 18 val. 59 min., o informacijos dalyje dėl kaltininko nurodoma, kad eismo įvykis įvyko laikotarpiu nuo 12 iki 19 val.

Tokia aplinkybė, teismo vertinimu, kelia abejonių dėl įvykio, kaip tokio, įrodytumo (kai liudytojų, jeigu tokių iÅ¡ tikrųjų bÅ«ta, pagalba eismo įvykio laikas nustatomas su tokiu nepaaiÅ¡kinamai dideliu laiko intervalu). Nepaisant to, atsakovui neginčijant-neneigiant eismo įvykio fakto, kaip tokio, teismas vertina kaip vis dėlto pakankamai įrodytÄ eismo įvykio faktÄ . Teikdamas 2019 m. rugsėjo 2 d. paaiÅ¡kinimÄ policijai, trečiasis asmuo nurodė, jog: 1) jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. nuo 12 iki 19 val. vairavo automobilį VW Transporter; 2) jis kliudė automobilį Opel, kaip teigia liudytojai, ir 3) jis nepajuto susidÅ«rimo ar kito fizinio kontakto su kitu automobiliu.

Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, visiÅ¡kai paneigia ieÅ¡kovo argumentus, kad trečiasis asmuo neva suvokė, jog įvyko eismo įvykis ir (suvokęs, jog įvyko eismo įvykis) pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Pagal objektyvaus pobÅ«džio duomenis vertindamas, ar trečiasis asmuo galėjo ir turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į bylÄ iÅ¡ viso nepateikta jokių duomenų apie eismo įvykį, jo mechanizmÄ , todėl Å¡iuo aspektu nėra galimybių konstatuoti, kad VW Transporter vairuotojas iÅ¡ tikrųjų galėjo ir turėjo pastebėti (iÅ¡girsti ar kitaip pajusti) automobilių kontaktÄ -susidÅ«rimÄ .

Pateiktos automobilio Opel apgadinimų nuotraukos, teismo vertinimu, patvirtina atsakovo atsikirtimus, kad automobilių kontaktas buvo nestiprus ir slystamojo-braukiamojo pobÅ«džio. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad tokie objektyvaus pobÅ«džio duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, jog trečiasis asmuo galėjo ir turėjo pastebėti-pajausti automobilių kontaktÄ -susidÅ«rimÄ , juolab kad netgi automobilio VW Transporter apžiÅ«ros policijoje metu nebuvo aptikta-nustatyta Å¡io eismo įvykio pėdsakų.

Taigi Å¡ios aplinkybės patvirtina bÅ«tent atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimus, kad (nesant automobilio VW Transporter apgadinimų arba jų nepastebėjus dėl jų mažareikÅ¡miÅ¡kumo) trečiasis asmuo galėjo subjektyviai nepastebėti automobilių kontakto ir, atitinkamai, nesuvokti, kad įvyko eismo įvykis, juolab kad tokias vairuotojo galimybes galėjo apsunkinti ir, trečiojo asmens teigimu, tuo metu automobilyje vežti įrankiai bei prekės. Nesant pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo suvokė arba galėjo ir turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad jis sÄ moningai (bet kokia kaltės forma) pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Remdamasis Å¡ių motyvų visuma, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė trečiojo asmens E. A. ir (arba) atsakovo atsakomybės sÄ lygų (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ieÅ¡kinys atmetamas kaip neįrodytas. Nors ieÅ¡kovas dublike ir atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui nepraneÅ¡us apie eismo įvykį, ieÅ¡kovas turi teisę ir į 20 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimÄ , tačiau Å¡iuo aspektu ieÅ¡kovas nei ieÅ¡kinio dalyko, nei ieÅ¡kinio faktinio pagrindo nepakeitė-nepapildė, todėl teismas Å¡ių ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių nenagrinėja.

Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikÅ¡mius ir (arba) neturinčius teisinės reikÅ¡mės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl iÅ¡samiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi priimamas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti, tai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 1694 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atliktų procesinių veiksmų gausÄ (pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir atstovavimÄ teismo posėdžio metu), teismas Å¡ių iÅ¡laidų dydžio nevertina kaip per didelio, todėl jų nemažina.

Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 5,32 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma įmokėtina į atitinkamÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Teismo iÅ¡vada IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Poolservice.LT“, j. a. k. 124089161, iÅ¡ ieÅ¡kovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 1694 (tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 5,32 Eur (penkis eurus 32 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vitalijus Abramovičius