fb7bde61-d03d-485c-9be6-b00d50a08e48 · Å iaulių apylinkės teismas

Sprendimas                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2-520-772/2013        Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06721-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1.; 116.1. (S)    ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2013 m. kovo 12 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,dalyvaujant atsakovui A.

K. ir bendraatsakovės V. S. atstovui adv. S. Å uminui,neatvykus ieÅ¡kovo LR Transporto priemonių draudikų biuro atstovui, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro (toliau TPDB) ieÅ¡kinį atsakovams V. S. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,N U S T A T Ė :IeÅ¡kovas iÅ¡ pradžių su pareiÅ¡kimu, o po to su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir nurodė, kad Å iauliuose 2010-05-06 dėl A.

K., vairavusio V. S. priklausančiÄ transporto priemonę AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo P. P. bei buvo sugadinta jam priklausanti transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - LRTPVCAPD) įstatymu, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieÅ¡kovÄ .AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“, vykdydama Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas (1.1. p.) bei veikdama ieÅ¡kovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir iÅ¡mokėjo 1 723,50 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ kompensavo 1 717,60 Lt bei atlygino dėl P. P. žūties padarytÄ Å¾alÄ (3.419,60 Lt laidojimo iÅ¡laidų ir 8.632,00 Lt neturtinę žalÄ ) iÅ¡mokėdamas 12.051,60 Lt iÅ¡mokÄ .Pagal LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojÄ , arba jos savininkÄ .

IeÅ¡kovas kaip asmuo, atlyginęs žalÄ , padarytÄ kito asmens, pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovius dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.Bendraatsakoviams atlyginius tik dalį (60,00 Lt) ieÅ¡kovui padarytų nuostolių, pastarasis pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ . Bendraatsakoviams pateikus prieÅ¡taravimus, teismas nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 str. 3 bei 6 dalyse įtvirtintas nuostatas.Bendraatsakoviai ieÅ¡kovui padarytų nuostolių neatlygino iki pat Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo Teismui dienos ir Å¡iuo metu ieÅ¡kovui solidariai yra skolingi 13 708,66 Lt.Vadovaudamiesi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.263 str. 2-3 d., 6.270 str., 6.280 str., 6.988 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 82 str., 93 str., 130 str. 1 d., 235 str. 6 d.,IeÅ¡kovas teismo prašė:1.

Priteisti solidariai iÅ¡ bendraatsakovių 13 708,66 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise.2. Priteisti iÅ¡ bendraatsakovių visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 411,00 Lt žyminį mokestį.3. Priteisti solidariai iÅ¡ bendraatsakovių penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.4. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymÄ , praÅ¡ome teismo taikyti skolininkų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkams ir esančių pas skolininkus arba trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ 13 708,66 Lt sumai.Atsakovui A.

K. pateikus atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas pasiruoÅ¡imo bylos nagrinėjimui metu, pateikė teismui ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus nurodydamas Å¡iuos motyvus. A. K. sutinka su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies. Jo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolių atlyginimÄ solidariai iÅ¡ bendraatsakovių, nes A. K. buvo transporto priemonės AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal panaudos sutartį ir V. S. automobiliu nesinaudojo.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 23 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinta jo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo solidariai tiek iÅ¡ eismo įvykio kaltininko, tiek iÅ¡ atsakingo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ transporto priemonės savininko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turi diskrecijos teisę dėl savo reikalavimo nukreipimo ir A. K. pageidavimai, pasižadėjimai, ar pareiÅ¡kimai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės.A.

K. atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat praÅ¡o iÅ¡dėstyti priteistos sumos mokėjimÄ 68 mėnesiams.Su minėtu praÅ¡ymu nesutinkame.Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant klausimÄ dėl priteistos sumos iÅ¡dėstymo, neturi bÅ«ti pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, t.y., priteistos sumos iÅ¡dėstymas visada turi bÅ«ti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir iÅ¡dėstant priteistÄ sumÄ turi bÅ«ti siekiama Å¡ių dviejų Å¡alių interesų pusiausvyros (2004 m. sausio 28 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Taipogi, nevienoda Å¡alių turtinė padėtis nelaikytina svarbia aplinkybe, lemiančia teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo bÅ«tinumÄ (LAT 2004 m. spalio mėn. 4 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-495/2004). Teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas, tai iÅ¡imtinė galimybė, kuri suteikiama tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iÅ¡ karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių (LAT senato 1997 birželio 13 d. nutarimas Nr. 5).

Be to, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis turi bÅ«ti itin sunki ne tik žalos priteisimo momentu, bet ir turi turėti ilgalaikį pobÅ«dį.Å iuo atveju, A. K. iÅ¡ viso nepateikia jokių jo sunkiÄ finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. PrieÅ¡ingai, jis yra jaunas ir darbingas vyras, dėl to galima pagrįstai teigti, jog jo finansinė padėtis ateityje pagerės.Taip pat pažymėtina, kad žalÄ praÅ¡oma priteisti solidariai iÅ¡ kelių bendraatsakovių. Jei vienas bendraatsakovis neturi lėšų, Å¡i suma gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ kito bendraatsakovio visa apimtimi.Be to, ieÅ¡kovas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdamas taikiai iÅ¡spręsti nuostolių atlyginimo klausimÄ .

Ieškovas pretenzijomis kreipėsi į abu bendraatsakovius dėl nuostolių atlyginimo (2012-11-22 ieškinio Nr. 08-2469-11519), tačiau iki šiol ieškovui yra sumokėta tik 60,00 Lt.Teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad net esant sunkiai finansinei padėčiai, ilgas abiejų bendraatsakovių delsimas atsiskaityti su ieškovu nėra pateisinamas.2. Dėl V. S. atsiliepimo į ieškinį.V. S. atsiliepime į ieškinį teigia, kad negali būti laikoma atsakinga už 2010-05-06 įvykusio eismo įvykio metu jai nuosavybės teise priklausiusia transporto priemone AUDI A8, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimÄ , kadangi nuo 2009-06-01 minėtÄ transporto priemonę panaudos sutartimi V. S. perdavė naudotis A. K..Anot V. S., Å¡iuo atveju reikia vadovautis TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį (toliau - lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymÄ atsakingas Å¡is asmuo. Taip pat, anot V.

S., Å¡iuo atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp jos veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos žalos.Su tuo sutikti negalime. Pažymėtina, kad CK 6.988 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad privalomojo draudimo rÅ«Å¡is ir sÄ lygas bei draudimo Å¡akas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe ir ieÅ¡kovo atgręžtinio reikalavimo teisę (taip pat ir subjektų ratÄ , kurių atžvilgiu Å¡i teisė gali bÅ«ti nukreipta), detaliai reglamentuoja specialus įstatymas - TPVCAPDÄ®.

Dėl šios priežasties, TPVCAPDĮ įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei ieškovo atgręžtinio reikalavimo teise.TPVCAPDĮ nuostatose yra įtvirtintas bendras principas, kad transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdraustos tol, kol jos yra įregistruotos. Tuo tarpu pareiga apdrausti transporto priemones tenka jų savininkams (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 2 dalis).V.

S., ginčydama jai pateiktus reikalavimus, nepagrįstai vadovaujasi TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalyje numatyta iÅ¡imtimi, kadangi kai asmuo naudoja transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, pagal kuriÄ jam numatoma galimybė įgyti nuosavybės teisę į Å¡iÄ transporto priemonę per tam tikrÄ terminÄ (Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 11 punktas), pareigÄ sudaryti draudimo sutartį turi Å¡is asmuo.Tuo tarpu transporto priemonę naudojant panaudos pagrindais, panaudos gavėjas neįgyja nuosavybės teisių į tokiÄ transporto priemonę.

LAT 2010 m. gruodžio mėn. 29 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 taipogi iÅ¡aiÅ¡kino, kad „TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebÅ«tų iÅ¡plėstas asmenų, atsakingų už valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymÄ , sÄ raÅ¡as. Pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos ar panaÅ¡ios sutarties pagrindu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui“.Taigi, šiuo atveju, jeigu V.

S. bÅ«tų laikiusis TPVCAPDÄ® įtvirtintos pareigos drausti jai priklausančiÄ transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieÅ¡kovas nebÅ«tų buvęs įtrauktas į žalos administravimo procesÄ ir nepatirtų žalos.Atsižvelgdami į tai, kad ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu bei Å¡iuo raÅ¡tu pateikė visus turimus įrodymus bei iÅ¡dėstė savo reikalavimÄ pagrindžiančius argumentus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio nuostatomis, teismo praÅ¡ome civilinę bylÄ teismo posėdyje nagrinėti nedalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui ir ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovė V.

S. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo prašė teismo ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti. Atsakovė V. S. nesutikdama su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimu jos atžvilgiu nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, pripažindama atsakovo A. K. materialinę atsakomybę ieÅ¡kovui, tačiau nesutinka su jai pareikÅ¡tu turtiniu reikalavimu, mano, kad ji nėra atsakinga už kilusiÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , todėl regresinis reikalavimas negali bÅ«ti nukreiptas į jÄ , o ieÅ¡kovas neteisėtai jÄ patraukė atsakove Å¡ioje byloje, todėl teikia atsiliepimÄ Ä¯ jai pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, o savo pozicijÄ grindžia žemiau nurodytomis aplinkybėmis.1.

Dėl pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.Atsakovė neginčija LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios transporto priemonės savininko pareigos sudaryti draudimo sutartį bei transporto priemonės savininko atsakomybės už Å¡ios pareigos neįvykdymÄ , tačiau mano, kad Å¡ioje byloje pagal analogijÄ derėtų vadovautis minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį (toliau - lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo.2009-06-01 atsakovė V.

S. sudarė automobilio Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį (toliau - sutartis) su A. K., kuris yra taip pat patrauktas atsakovu Å¡ioje byloje. Sutarties preambulėje nustatyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso V. S., tačiau ji neturi finansinių galimybių rÅ«pintis automobiliu ir jį prižiÅ«rėti. Sutarties 1 punktu nustatyta, kad V. S. automobilį perdavė A. K. neatlygintinai naudotis trejų metų laikotarpiui, panaudos gavėjui pagal sutartį įsipareigojant automobiliu rÅ«pintis ir grÄ Å¾inti jį tokios bÅ«klės, kokios jis buvo jam perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ .

Sutarties 3 ir 4 punktai nustatė panaudos gavėjo, t.y., A. K. pareigÄ nedelsiant, bet ne vėliau, nei per 7 dienas nuo minėtos sutarties pasiraÅ¡ymo imtis visų įmanomų priemonių garantuoti, kad automobilis bÅ«tų patikrintas techninių apžiÅ«rų centre ir turėtų galiojančiÄ techninę apžiÅ«rÄ , bei kad automobilis bÅ«tų apdraustas privalomuoju vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu, kuris galiotų visÄ sutarties galiojimo laikotarpį (iki 2012-06-01). Sutartimi A. K. taip pat įsipareigojo atlikti bÅ«tinÄ jį ir einamÄ jį automobilio remontÄ savo lėšomis.Kadangi eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir buvo sugadintas automobilis „VW Golf įvyko 2010-05-06, o automobilį eismo įvykio metu vairavo pagal 2009-06-01 sutartį atsakingas už automobilio draudimo sutarties sudarymÄ A.

K., atsakovė V. S. mano, kad jos materialinė atsakomybė šiuo konkrečiu atveju neturėtų kilti, o juo labiau, kad automobilį ji perdavė kitam asmeniui būtent dėl tos priežasties, kad neturėjo lėšų jam išlaikyti. Atsakovė su A. K. buvo sutarusi, kad minėtu automobiliu naudodamasis ir jį išlaikydamas, jis taip pat dalinėmis įmokomis automobilį iš atsakovės nusipirks. Eismo įvykio sukėlimo metu bendraatsakovis šioje byloje A. K. V. S. buvo spėjęs sumokėti maždaug pusę tuometės automobilio vertės, o automobilis „Audi A8“ buvo visiškai jo žinioje.

Å ias aplinkybes atsakovė V. S. ne kartÄ telefonu yra aiÅ¡kinusi ieÅ¡kovo darbuotojams, tačiau į tai niekada nebuvo atsižvelgta.Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai, sÄ Å¾iningai, nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutartį (CK 6. 38 str., 6. 200 str. 1 d., 6. 256 str. 1 d.), o vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6. 59 str.) draudžiama. Todėl vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad pareigÄ apdrausti automobilį ir imtis visų bÅ«tinų priemonių tai padaryti, turėjo atsakovas A.

K., o dėl Å¡ios priežasties jis yra visiÅ¡kai atsakingas už ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.2. Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir nuostolių atsiradimo.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį žalÄ , padarytÄ kitam asmeniui, turtui, o įstatymo atvejais - ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas už jos atsiradimÄ asmuo. Anot ieÅ¡kovo, V. S. yra solidariai atsakinga su A. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 13 708,66 Lt sumai todėl, kad eismo įvykio metu buvo nurodyta kaip automobilio savininkė automobilio „Audi A8“ dokumentuose.

IeÅ¡kovo nuomone, V. S. privalo atsakyti už žalos padarymÄ . Su Å¡ia nuostata atsakovė kategoriÅ¡kai nesutinka.Pagal tarpusavio sutartį pareigÄ apdrausti privalomuoju draudimu automobilį turėjo A. K., neginčijamai nustatyta teismo nuosprendžiu jo kaltė dėl eismo įvykio. Eismo įvykis įvyko ne dėl priežasties, kad automobilis buvo neapdraustas privalomuoju draudimu, Å¡is faktas eismo įvykio atsiradimo negalėjo įtakoti. Eismo įvykis, kaip neginčijamai nustatyta nuosprendyje, įvyko dėl vairuotojo, t.y., A.

K. kaltės, jis buvo nuteistas. Turtinė žala dėl sugadinto automobilio ir neturtinė žala artimiesiems dėl žmogaus mirties Å¡iuo konkrečiu atveju yra bÅ«tinieji eismo įvykio sukėlimo padariniai. Eismo įvykį dėl neatsargaus vairavimo sukėlė A. K., jo sukelto eismo įvykio metu mirtinai sužalotas buvo ir mirė P. P. bei buvo sudaužytas nepataisomai automobilis VW Golf. Neginčijamas to įrodymas yra Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-569/2010, kuris yra įsiteisėjęs. Å is nuosprendis su priedais yra vienintelis ieÅ¡kovo įrodymas Å¡ioje civilinėje byloje, kuriuo ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ .

Nuosprendžiu V. S. nėra nuteista ar pripažinta kalta dėl eismo įvykio sukėlimo, todėl atsižvelgiant į tarp bendraatsakovių sudarytÄ automobilio panaudos sutartį, V. S. civilinė atsakomybė pagal LR TPVCAPD įstatymÄ neturėtų kilti, o jos patraukimas civiline atsakove yra ieÅ¡kovo teisės aktų interpretavimas jam naudinga prasme, todėl vertintinas kritiÅ¡kai.Å iuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ , atsakovės nuomone, bÅ«tina pirmiausiai vadovautis CK 6.263 str. 2 d., tinkamai įvertinant visas bylos aplinkybes ir į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus.Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str. 1 d., 6256 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., LRTPVCAPD 4 str. 2 d., 3 d., atsakovė teismo prašė:1.

Ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-520- 772/2013 tenkinti iš dalies.2. Priteisti ieškovui iš atsakovo A. K. 13 708,66 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise.3. Priteisti ieškovui iš atsakovo A. K. visas bylinėjimosi išlaidas.4. Priteisti ieškovui iš atsakovo A. K. 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.5. Ieškinį likusioje dalyje atmesti.6. Priteisti atsakovei V. S. iš ieškovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė teismui, kad jo klientei priklausančiu lengvuoju automobiliu Audi A8, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos teise naudojosi A. K.. Pastarasis žadėjo perduotÄ automobilį apdrausti. Pripažino, kad įvykis įvyko nesant automobilio draudimo sutarties. Apie eismo įvykį automobilio savininkė sužinojo iÅ¡ kaltininko, todėl mano, kad jis ir turi atlyginti ieÅ¡kovui nuostolius. Teigė, jog V. S. neprivalo ieÅ¡kovui mokėti žalos atlyginimo, nes nėra susijusi su jos padarymu, todėl mano, kad žalÄ turi atlyginti kaltas asmuo A. K.. Tokiu asmeniu V. S. laiko A. K., kuris valdė automobilį bÅ«damas teisėtu valdytoju pagal panaudos sutartį, tačiau jo nebuvo apdraudęs, todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovui visus nuostolius.

Dėl to atsakovės atstovas prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ jai atmesti, o praÅ¡omÄ Å¾alÄ priteisti iÅ¡ kito atsakovo A. K.. Atstovas atskirai nurodė, kad teikia teismui papildomai baigiamÄ jÄ kalba raÅ¡ytine forma su kitais argumentais dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio jo klientės atžvilgiu praÅ¡o jÄ pridėti prie bylos. Tuo pačiu atstovas teigė, kad ieÅ¡kovo reikalavimui taikytinos tinkamos teisės normos, atsižvelgiant į tuos motyvus kurie pateikti baigiamoje kalboje.

Tuo pačiu pripažino, kad teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams visiÅ¡kai, bÅ«tina iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ . Atsakovas A. K. irgi pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė Å¡iuos motyvus. Pripažįstu ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, kad esu kaltas dėl žalos atsiradimo dėl avarijos 2010-05-06 Å iauliuose.Nesutinku su 13 708,66 Lt skolos, 5% metinių palÅ«kanų, žyminio mokesčio priteisimu iÅ¡ manęs, kadangi paskutiniu metu buvau įkalinimo įstaigoje ir pagal galimybes mokėjau skolÄ geranoriÅ¡kai, savo paties noru.

Manau, kad nebÅ«tina iÅ¡ manęs skolÄ priteisti, nes dabar esu paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, todėl ieÅ¡kausi darbo ir galėčiau pasiraÅ¡yti sutartį dėl skolos grÄ Å¾inimo ir iÅ¡dėstymo dalimis su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru, kad galėčiau skolÄ pats grÄ Å¾inti be antstolių ir atitinkamai didesnėmis dalimis, negu iki Å¡iol, kai rasčiau darbÄ .SiÅ«liau ieÅ¡kovui sudaryti su manim taikos sutartį ir iÅ¡dėstyti dalimis po 200 Lt per mėnesį, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko, nes jam neva neapsimoka finansiÅ¡kai sudaryti taikos sutartį su manimi.Teismo praÅ¡au nepriteisti skolos iÅ¡ V.

S., nes ji su automobiliu nevažinėjo ir eismo įvykio nesukėlė, o tai yra vieno mano kaltė pagal automobilio panaudos sutartį, kuriÄ turėjome pasirašę laikotarpiui nuo 2009-06-01 iki 2012-06-01 su atsakove V. S..Teismo praÅ¡au nesant galimybių sudaryti taikų susitarimÄ tarp manęs ir ieÅ¡kovo, priteistos 13 708,66 Lt sumos sumokėjimÄ iÅ¡dėstyti ir leisti sumokėti periodinėmis įmokomis, 67 mėnesius mokant po 200 Lt, o 68-Ä jį - 308,66 Lt.Teismo posėdžio metu atsakovas pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė teismo leisti skolÄ ieÅ¡kovui sumokėti per 2,5 metų laikotarpį.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal Å iaulių m. apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendį baudžiamojoje byloje atsakovas A. K. pripažintas autoavarijos, įvykusios 2010-05-06 apie 10.14 val. (duomenys neskelbtini), kaltininku (28-37 b.l.). Ä®vykio metu A. K., vairavęs V. S. priklausančiÄ transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rė ir apgadino nepataisomai su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu VW Golf , valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu P. P., dėl ko pastarasis žuvo (28 b.l.). Pagal ieÅ¡kovo pavedimu atliktÄ 2010-05-07 transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokolÄ ir kitus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad nukentėjusiems asmenims padaryta žala yra 13 708,66 Lt (54-81 b.l.). IeÅ¡kovas automobilio savininko įpėdiniams veikdamas 2002-03-29 sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 pagrindu iÅ¡mokėjo nurodytas draudimo iÅ¡mokas, kuriÄ savo ruožtu nukentėjusiems kompensavo kita draudimo bendrovė (51-53 b.l.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltininko atsakovo A. K. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę Audi A8 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (28-37 b.l.). Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6. 263 str. 2 d. žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6. 280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Kadangi eismo įvykio metu kaltininkas atsakovas A. K. buvo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieÅ¡kovas pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į šį atsakovÄ , kaip žalÄ padariusį asmenį.Civilinio kodekso 6. 270 str. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Atsakovė V. S. yra didesnio pavojaus Å¡altinio - automobilio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį Å¡altinį nuosavybės teise. Atsakovė V. S. teismui nepateikė jokio raÅ¡ytinio dokumento, kuriuo remiantis bÅ«tų galima konstatuoti, kad ji pardavė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A8, valst. Nr. DRJ 022, kitam asmeniui. Ä® bylÄ pateikta 2009-06-01 V. S. ir A. K. sudaryta panaudos sutartis nelaikytina sutartimi, pagal kuria visos su automobilio valdymu susijusios teisės pereina A. K. (108-109 b.l.).

Pirma, į bylÄ pateikta Å¡alių sudaryta panaudos sutartis nėra įregistruota VÄ® Regitra. Antra, nors atsakovė automobilį pagal panaudos sutartį perdavė asmeniui A. K., tačiau sutartyje nėra duomenų ar atsakovas turi teisę vairuoti transporto priemonę, tai yra nenurodytas vairuotojo pažymėjimas. Trečia, kad atsakovai buvo sudarę dviÅ¡alę panaudos sutartį tokių duomenų nėra nurodyta nei Å iaulių m. apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendyje, nei Å iaulių apygardos teismo 2011-02-03 nutartyje (28-49 b.l.).

Ketvirta, pagal tariamÄ panaudos sutartį atsakovas A. K. buvo įpareigotas apdrausti perduotÄ transporto priemonę jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu per septynias dienas, tačiau ir po beveik metų laiko kuomet įvyko autoįvykis ji nebuvo apdrausta, todėl jos savininkė V. S. ir toliau laikytina atsakinga už automobilio apdraudimÄ . Atskira pažymėtina, kad pagal LR CK 1.75 str. 2 d. yra nurodyta, jog neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis, remdamosios kitais įrodymais (116 b.l.).

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Todėl remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 43 str. 2 d. pareiga apdrausti automobilį privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tenka jo savininkui, t.y. atsakovei V. S.Minėto įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi atsakovė V.

S., bÅ«dama automobilio savininke, neturėjo teisės leisti atsakovui A. K. ar kitam asmeniui naudotis automobiliu, nes Å¡is nebuvo apdraustas. Pažymėtina, kad automobilis yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 str.), todėl atsakovė V. S. turėjo suvokti apie atitinkamÄ perduoto naudotis automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsiančias neigiamas pasekmes. Perduodama neapdraustÄ automobilį naudoti, atsakovė pažeidė įstatymo draudžiamÄ sias normas ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Be to pagal minėtÄ Ä¯statymo 4 str. 2 d. normÄ automobilio neturėjo teisės naudoti ir jo valdytojas A. K. Kaip jau minėta, atsakovė V. S. negali remtis 2009-06-01 panaudos sutartimi, o jos veiksmai pripažintini jos kaltės įrodymu, dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos. Å ioje byloje keliamas klausimas, kokia atsakomybė – dalinė ar solidarioji – taikoma atsakovams. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, iÅ¡skyrus įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6. 5 str.).

Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustatyta CK 6. 6 str. 3 d. ir 6. 279 str. 1 d. – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Å ioje byloje keliamas solidariosios atsakomybės taikymas ne dėl žalos padarymo bendrais veiksmais, bet dėl solidariosios atsakomybės taikymo įstatymo pagrindu. CK 6. 6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. 2005-05-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/RB iÅ¡ dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EB, 84/5/EB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, 2 str. 4 d.

žalos atlyginimo reglamentavimÄ paliko valstybių narių nuožiÅ«rai. Taigi, vertinant, kokia atsakomybė taikytina atsakovams, reikia vadovautis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu.Ä®statymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ biuras turi teisę iÅ¡ kelių asmenų atsakovų pasirinkti bet kurį ir iÅ¡ to asmens reikalauti tretiesiems asmenims sumokėtos iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, t. y. taikyti subrogacijÄ .

Tokia įstatymo nuostata nenustatyta dalinė atsakomybė, nes tokios atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-03-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, konstatavo, kad dalinei atsakomybei pagrįsti turi bÅ«ti protingas pagrindas.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiÅ¡kai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad bÅ«tų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalÄ atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006). Taigi vertinant, kokia atsakomybė (dalinė ar solidarioji) taikoma tuo atveju, kai yra reikalavimas, susijęs su žalos atlyginimu, atsakomybės taikymo pagrindÄ sudaro konkrečių veiksmų įvertinimas.

Ä®statymo 23 str. 1 d. nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė biurui tuo atveju, kai Å¡is sumoka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Ä®statymo formuluotės aiÅ¡kinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti asmeniu, neturinčiam teisės jÄ vairuoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Taigi automobilio savininkei V. S. atsakomybė biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ . Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iÅ¡ CK 6. 279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , bet iÅ¡ įstatymo. Kadangi Å¡ie asmenys pažeidė minėto įstatymo 4 str. draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala biurui, tai jų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).

Nors CK 6. 1015 str. 1 dalyje numatyta, kad subrogacija negalima civilinės atsakomybės draudimo atvejais, tačiau atlyginant eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ tam tikrais atvejais ji galima pagal kitas CK normas. Pirma, subrogacija įvyksta tais atvejais, kai dalį nukentėjusiojo patirtos žalos kompensuoja socialinio draudimo institucijos, tai yra CK 6.101 str. 4 d. 4 punkto ir 6.290 straipsnio pagrindu.Antra, subrogacija galima tada, kai žalÄ padaro ne draudėjas ir ne apdraustasis, o kitas asmuo, į kurį draudėjas, jeigu bÅ«tų atlyginęs žalÄ , bÅ«tų įgijęs reikalavimo teisę subrogacijos pagrindu.

Pavyzdžiui, draudėjas paliko neužrakintÄ automobilį, tuo pasinaudojo kaimynas ir važiuodamas padarė avarijÄ . Å iuo atveju draudėjas ir jo kaimynas už padarytÄ Å¾alÄ atsako solidariai. Jeigu draudikas iÅ¡moka nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ , jis CK 6. 114 str. 3 punkto pagrindu perima draudėjo reikalavimo teisę į kaimynÄ .Trečia, pagal CK 6. 101 str. 4 d. 4 punktÄ ir 6.114 str. 5 punktÄ subrogacija įvyksta tais atvejais, kai draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡moka Biuras. Å iuo atveju Biuras perima nukentėjusiojo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę deliktinėje prievolėje.

Pagal Ä®statymo 23 straipsnį Biuras turi teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos Å¡iais atvejais:1) iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai Biuras draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo kompensuodamas žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone;2) iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens, kai Biuras draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo kompensuodamas žalÄ , padarytÄ nenustatyta transporto priemone ar nenustatyto asmens; ir kitais įstatyme numatytais atvejais.

Viena iÅ¡ draudimo sutarčių ypatybė yra subrogacijos, draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimo draudikui įstatymo pagrindu institutas (Civilinio kodekso 6.1015 straipsnis).Subrogacija reikia skirti nuo regresinės prievolės. Pastaroji yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininkÄ . Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininkÄ , skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia Civilinio kodekso 6.83 numatytu pagrindu (tinkamas įvykdymas), ir atsiranda nauja, regresinė prievolė, kuri sieja skolininkÄ ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį.Subrogacijos esmė yra ta, kad draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ pagal turto draudimo sutartį dėl trečiojo asmens padarytos žalos draudėjo turtui, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje.

Taigi subrogacija yra įstatymo pagrindu kylanti cesija. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tiesiog keičiasi prievolės dėl žalos atlyginimo Å¡alis. Todėl remiantis aukščiau nurodytu, atmestinas atsakovės atstovo argumentas, kad ginčo atveju netaikytina subrogacija.Lyginant draudimo sutartį su kitomis civilinėmis sutartimis, dėmesį patraukia gana trumpas, vienų metų, ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas reikalavi­mams, kylantiems iÅ¡ draudimo sutartinių teisinių santykių (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis).Reikalavimai, kylantys iÅ¡ draudimo sutartinių santykių, apima draudėjo reikalavimÄ grÄ Å¾inti įmokos dalį nutraukus draudimo sutartį, draudėjo arba naudos gavėjo reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, kitus draudėjo, apdraustojo arba naudos gavėjo reikalavimus, reiÅ¡kiamus dėl to, kad draudikas pažeidė draudimo sutartį arba ikisutartines pareigas.IeÅ¡kinio senaties terminÄ taikomÄ reikalavimams, kylantiems iÅ¡ draudimo sutarčių, reikia skirti nuo ieÅ¡kinio senaties termino, taikomo kitokiems reikalavimams, kurie, nors ir iÅ¡oriÅ¡kai yra panaÅ¡Å«s į reikalavimus, kylančius iÅ¡ draudimo sutarčių, tačiau jiems netapatÅ«s.Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio ieÅ¡kinio kaltininko draudikui teisė kyla iÅ¡ įstatymo, o ne iÅ¡ draudimo sutarties, todėl pastarajam reikalavimui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad draudikas ir kaltininkas yra solidarieji bendraskoliai, yra taikomas ne vienų, o trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Subrogacijos (Civilinio kodekso 6.1015 straipsnis) atveju draudikas įgyja draudėjo teises, kurias pastarasis turėjo kaltininko atžvilgiu civilinės atsakomybės prievolėje.

Todėl draudiko reikalavimams kaltininkui taikomas ne vienų, o trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinius argumentus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovų solidariai priteistinas 13 708,66 Lt nuostolių atlyginimui regreso tvarka.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo 2012-11-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – po 205,50 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., CK 6.9 str. 1d.).

Teismas taikydamas lygių dalių principÄ atlyginant ieÅ¡kovui žyminio mokesčio iÅ¡laidas, atsižvelgia ir į kiekvieno atsakovo kaltę (CK 6. 279 str. 2d.). Teismo posėdžio metu atsakovas ir atsakovės atstovas prašė teismo atsižvelgti ir į kiekvienos iÅ¡ Å¡alių turtinę padėtį sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡dėstymo.Todėl teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir jų patvirtinimui pateiktus įrodymus, šį atsakovo ir atsakovės atstovo motyvÄ laiko pagrįstu ir nustato sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡dėstymÄ dėl ieÅ¡kovui priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovų.

Tokia teismo iÅ¡vada remiasi tuo, kad atsakovai turi sumokėti gana didelę pinigų sumÄ ieÅ¡kovui. Tuo pačiu paminėtina, kad negali bÅ«ti pažeistas ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, nes turi bÅ«ti ginama ir kreditoriaus (ieÅ¡kovo) teisė susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ skolininkų (atsakovų), dėl ko jie privalo gerbti ir ieÅ¡kovo teisę bei stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę. Iki sprendimo įvykdymo paliktina galioti laikinoji apsaugos priemonė - taikyta Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-29 nutartimi dėl atsakovų turto ir piniginių lėšų areÅ¡to (CPK 152 str. 2d.).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-270 str.,              NUSPRENDŽIA:IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

1. Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui (į/k 125709291) solidariai iÅ¡ atsakovų V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 13 708,66 Lt (trylikÄ tÅ«kstančių septynis Å¡imtus aÅ¡tuonis litus 66 ct) nuostolių atlyginimui regreso tvarka ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2012-11-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. 1.1. IÅ¡ atsakovų A. K. ir V. S. solidariai priteistos 13 708,66 Lt sumos sumokėjimÄ ieÅ¡kovui iÅ¡dėstyti per 12 mėnesių, įpareigojant juos mokėti kiekvienÄ mėnesį po 1 142,39 Lt, o paskutinį mėnesį sumokant 1 142,37 Lt. 2.

Priteisti iš atsakovės V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 205,50 Lt (du šimtus penkis litus 50ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į.k. 125709291). 3. Priteisti iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 205,50 Lt (du šimtus penkis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į.k. 125709291).

4. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 10,50 Lt (deÅ¡imt litų 50 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ per paÅ¡to kurjerių tarnybÄ .5. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 10,00 Lt (deÅ¡imt litų) paÅ¡to iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ per paÅ¡to kurjerių tarnybÄ .6. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovų V.

S. ir A. K. turto ir piniginių lėšų areÅ¡tÄ , taikytÄ pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-29 nutartį. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Jonas Stubrys