2021-04-21 Nr. AB-8265-3-61-3-03925-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2982-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03925-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-8) 50U-05123 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. kovo 14 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas 2019 m. sausio 16 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2019 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje 2 metams, t. y. nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2021 m. birželio 14 d.

3. Pareiškėjas, 2020 m. lapkričio 24 d. prisijungęs prie Lietuvos migracijos elektroninės sistemos (toliau – ir Migris), sužinojo, kad Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu. Migracijos departamentas Sprendimą motyvavo tuo, kad Bendrovės vadovas padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje „Nelegalus darbas“, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu paskyrė jam administracinę nuobaudą.

4. Pareiškėjo teigimu, ginčijamame sprendime nurodytas leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punkto pagrindu. Pareiškėjo leidime laikinai gyventi nurodyta, kad jis yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

5. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nurodė neteisingus duomenis. Tuo metu, kai pareiškėjas buvo įdarbintas ir buvo priimamas Sprendimas, Bendrovės vadovas buvo V. A., o Sprendime Bendrovės vadovu nurodytas asmuo, kurio inicialai yra V. K. Be to, administracinė atsakomybė pritaikyta fiziniam asmeniui, o pareiškėjo darbdavys yra Bendrovė (juridinis asmuo). Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas, taigi atsakovas nepagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

6. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Migracijos departamento sprendimu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2021 m. birželio 14 d. Atsakovas 2020 m. spalio 22 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

8. Bendrovės direktorius V. A., kaip darbdavio atstovas, už leidimą dirbti nelegalų darbą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. VDI‑ANR_N-360-2020 (A5.-414-363/2020) buvo nubaustas 1 000 Eur bauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Bendrovės direktorius baudą sumokėjo 2020 m. spalio 8 d.

9. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas darbo Lietuvoje pagrindu, t. y. dėl to, kad jis ketino dirbti (duomenys neskelbtini) pagal profesiją, kurios darbuotojų trūksta Lietuvoje. Pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi antros pusės įrašas, kad leidimas išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 43 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra klaidingas, tikriausiai buvo padaryta techninė spausdinimo klaida.

10. Ginčijamame sprendime nurodyti Bendrovės direktoriaus inicialai, teismo pavadinimas ir teismo nutarimo data yra rašymo apsirikimas. Minėti duomenys patikslinti atsiliepime. Šis rašymo apsirikimas neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo darbdavio atstovas buvo nubaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nuo nuobaudos skyrimo nėra praėję vieneri metai, todėl šios aplinkybės pagrįstai suponavo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo taikymą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (15/5-8)50U-05123 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 16 d., ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini) pagal profesiją, kurios darbuotojų trūksta Lietuvoje, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas 2019 m. birželio 14 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7472806, galiojantį iki 2021 m. birželio 14 d. Bendrovės direktorius V. A. 2020 m. sausio 2 d. tarpininkavimo rašte įsipareigojo, kad pareiškėjas bus įdarbintas Bendrovėje pagal darbo sutartį. Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovės direktorius, kaip darbdavio atstovas, už leidimą dirbti nelegalų darbą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. VDI‑ANR_N‑360‑2020 (A5.-414-363/2020) nubaustas 1 000 Eur bauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Bendrovės direktorius baudą už minėto administracinio nusižengimo padarymą sumokėjo 2020 m. spalio 8 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutarime nustatyta, kad V. A., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, vadovaujamoje įmonėje nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. liepos 18 d. leido tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju dirbti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui, iš Migracijos departamento gavusiam laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau ne jo, kaip darbdavio, įmonės prašymu, todėl minėtu laikotarpiu darbuotojas buvo įdarbintas nelegaliai. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

14. Teismas aptarė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo nuostatas ir pažymėjo, kad Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, jog, priimdamas sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad taiko Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 43 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Migracijos departamentas pažymėjo, kad padarė rašymo apsirikimo klaidą, minėtame sprendime turėjo būti nurodytas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantys, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas tuo pagrindu, kad jis ketino dirbti (duomenys neskelbtini) pagal profesiją, kurios darbuotojų trūksta Lietuvoje, o ne šeimos susijungimo pagrindu. Teismas nagrinėjamu atveju pripažino, kad nurodytas rašymo apsirikimas yra klaida, kuri neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodytu pagrindu. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas siekiant dirbti Lietuvoje (duomenys neskelbtini).

15. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vadovas, pasirašydamas darbo sutartį ir įsipareigodamas įdarbinti pareiškėją, veikė Bendrovės vardu kaip jos valdymo organas. Vienasmenio valdymo organo veiksmai (neveikimas) šiuo atveju suponuoja darbdavio veiksmų neteisėtumą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

16. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vadovas buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. (duomenys neskelbtini) vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl šiuo atveju būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020). Administracinė atsakomybė (duomenys neskelbtini) vadovui pritaikyta ir bauda paskirta ne už veiksmus, kuriuos jis atliko kaip privatus fizinis asmuo, o už Bendrovės veiksmus, todėl byloje nėra ginčo, kad jis buvo nubaustas kaip Bendrovės vadovas (darbdavys). Teismas apibendrino, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas.

17. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjas konstatavo, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas pažymi, jog fizinio asmens atsakomybė ir juridinio asmens atsakomybė atskiriama, todėl tam, kad būtų galima panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, be kitų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintų sąlygų, būtina nustatyti, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, o ne jo atstovas (direktorius), yra nubaustas dėl nelegalaus darbo. Šiuo atveju administracinė atsakomybė buvo pritaikyta Bendrovės direktoriui – fiziniam asmeniui, tuo tarpu pareiškėjas darbo sutartį sudarė su Bendrove. Tai reiškia, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, kad ginčui aktualių teisės aktų nuostatose įtvirtinta darbdavio sąvoka ginčo kontekste turi būti aiškinama siaurai, patvirtina ir nuo 2021 m. kovo 1 d. įsigalioję Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pakeitimai. Teisinių pasekmių už trečiųjų asmenų atliktus neteisėtus veiksmus perkėlimas pareiškėjui, neatlikusiam jokių neteisėtų veiksmų, yra ne tik neteisingas, bet ir nesąžiningas bei neproporcingas.

20. Atsakovas, kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (15/5-8) 50U-05123 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodytu pagrindu, yra aktualu tai, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas siekiant dirbti Lietuvoje (duomenys neskelbtini), kurios vadovas buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą; (duomenys neskelbtini) vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl šiuo atveju būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose; administracinė atsakomybė (duomenys neskelbtini) vadovui pritaikyta ir bauda paskirta ne už veiksmus, kuriuos jis atliko kaip privatus fizinis asmuo, o už bendrovės veiksmus; taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodyto užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas jo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi; aplinkybę, kad ginčui aktualių teisės aktų nuostatose įtvirtinta darbdavio sąvoka ginčo kontekste turi būti aiškinama siaurai, patvirtina ir nuo 2021 m. kovo 1 d. įsigalioję Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pakeitimai; teisinių pasekmių už trečiųjų asmenų atliktus neteisėtus veiksmus perkėlimas pareiškėjui, neatlikusiam jokių neteisėtų veiksmų, yra ne tik neteisingas, bet ir nesąžiningas bei neproporcingas.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pareiškėjas ketino dirbti (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio (duomenys neskelbtini) atstovas (direktorius) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. spalio 22 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

26. Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d.) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio („Nelegalus darbas“) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., pvz., 2019 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA‑5394‑1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; kt.).

28. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisinis pagrindas yra susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes jis tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo, atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

30. Teisėjų kolegija apibendrina, kad Departamentas, nustatęs, jog pareiškėjo darbdavio (duomenys neskelbtini) atstovas (direktorius) 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

31. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Sprendimas yra neteisingas, nesąžiningas ir neproporcingas, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, ir šiuo atveju pareiškėjo vertinimas, jog ginčijamas sprendimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybę, jog ginčui aktualių teisės aktų nuostatose įtvirtinta darbdavio sąvoka ginčo kontekste turi būti aiškinama siaurai, patvirtina ir nuo 2021 m. kovo 1 d. įsigalioję Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pakeitimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog nuo 2021 m. kovo 1 d. pakeistoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio normoje yra expressis verbis (liet. k. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas ir tuo atveju, „kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai“, nereiškia, jog iki minėto pakeitimo šioje normoje nebuvo įtvirtintas nagrinėjamoje byloje analizuojamas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymų leidėjas detalizavo minėtą nuostatą, kad būtų išvengta praktikoje kylančių ginčų dėl jos taikymo, taip pat kartu patvirtino šios nuostatos aiškinimo teismų praktikoje teisingumą. Todėl analizuojamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius