2017-12-20 Nr. AB-24324-3-64-3-00387-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1252-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00387-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2–3).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2014 m. spalio 18–26 d. buvo laikomas Šiaulių TI netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, kad kameroje nebuvo ventiliacijos, todėl buvo didelė drėgmė, pelijo sienos, jautėsi fekalijų kvapas. Be to, pareiškėjui buvo sunku naudotis tualetu, nes pareiškėjas yra neįgalus, o prie tualeto nebuvo pagalbinių turėklų.

3. Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–39).

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas 2014 m. spalio 20–30 d. Šiaulių TI nurodė, kad 4 dienas pareiškėjui teko mažiau gyvenamojo ploto nei nustatyta teisės aktuose. Šiaulių TI taip pat nurodė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu kameroje Nr. 23 nebuvo atlikti patikrinimai dėl atitikimo higienos normos reikalavimams, pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Šiaulių TI prašė teismo atsižvelgti į tai, kad nebuvo išimtinai prieš pareiškėją nukreipto Šiaulių TI neigiamo veikimo, o buvęs neigiamas veikimas nesukėlė pareiškėjui ilgalaikių neigiamų pasekmių, buvo mažareikšmis.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Šiaulių TI sąlygas, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 47–53).

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 (toliau – Įsakymas), kurio 1.3.1 punktas nustato, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Vadovaudamasis atsakovo pateikta pažyma, teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į teisės aktais reglamentuojamą minimalų gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu buvo pažeista iš viso 4 dienas. Teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktos pažymos duomenimis, taip pat konstatavo, kad pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų į Šiaulių TI direktorių nesikreipė. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su nepatogumais naudojantis tualetu be pagalbinių turėtų, nes nenustatė, kaip minėti turėklai pareiškėjui padėtų naudotis tualetu, kai pareiškėjo nuo vaikystės turimas neįgalumas yra susijęs su ranka. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą praėjus 15 mėnesių nuo buvimo Šiaulių TI rodo, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma. Teismas pažymėjo, kad pažeidimas tęsėsi trumpą laiką ir sprendė, kad pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 7. Pareiškėjas A. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (b. l. 57).

8. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo skunde ir atsikirtime į Šiaulių TI atsiliepimą. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad nuo vaikystės nevaldo dešinės rankos, taip pat jam yra kreivas stuburas. Pareiškėjui teko parą laukti, kol pakeis čiužinį, nes pirmą kartą išduotas čiužinys buvo labai plonas ir gumbuotas. Be to, pareiškėjui viena ranka reikėjo nešti du krepšius savo asmeninių daiktų, čiužinį ir kitus daiktus, pareiškėjui nebuvo suteikta jokia pagalba. Pareiškėjas paaiškina, kad Šiaulių TI neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas turi 50 proc. nedarbingumą, kaip ir kitiems liepdavo tvarkytis kamerą. Pareiškėjo nuomone, neįgalūs asmenys turėtų būti laikomi atskirai nuo sveikų, kad jiems būtų suteikta sanitarinė pagalba, medicininė priežiūra, specialūs tualetai ir t. t. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Šiaulių TI nepaminėjo, jog tualetas kameroje nors ir buvo atskirtas 1,5 m aukščio sienele, tačiau tik iš vienos pusės, todėl visi viską galėjo matyti.

9. Šiaulių TI, atstovaudami Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 62–64).

10. Šiaulių TI pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Šiaulių TI nuomone, teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir vadovavosi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, nukrypti nuo suformuotos praktikos šiuo atveju nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Šiaulių TI jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

12. Administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Šiaulių TI sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad teismas turėjo neturtinę žalą priteisti pinigais.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. nurodo, kad jam parą laiko nebuvo pakeistas netinkamas čiužinys, kad pareiškėjas buvo nepagrįstai laikomas kartu su sveikais nuteistaisiais, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kad jam, kaip ir kitiems liepdavo tvarkyti kamerą. Nė vienas iš minėtų apeliacinio skundo argumentų nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiais aspektais skundas nebuvo nagrinėjamas. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamo tualeto įrengimo, didelės drėgmės kameroje ir netinkamos vėdinimo (ventiliacijos) sistemos.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės negali keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas nebuvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017 ir kt.) Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinėja minėtų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo nurodyti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.). Pareiškėjas minėtos informacijos apeliaciniame skunde nenurodė.

17. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

18. Teisėjų kolegija, pareiškėjo skundą nagrinėdama apeliacine tvarka, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92, LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

20. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su teismo pritaikyta neturtinės žalos atlyginimo forma. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteista 1 000 Eur.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

22. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012), t. y. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

23. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti analizuojama ir vertinama konkreti situacija, neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.

24. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. Taigi neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

25. Kaip minėta, pareiškėjas mano, kad buvo nepagrįstai neatsižvelgta į jo sveikatos būklę, t. y. kad pareiškėjui nustatytas 50 proc. nedarbingumas (nuo vaikystės nevaldo dešinės rankos, kreivas stuburas). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo dešinė ranka nuo vaikystės yra paralyžuota (b. l. 32 antra pusė), tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl 4 paras neužtikrino minimalaus gyvenamojo ploto (Įsakymo 3.1.1 punkto pažeidimas) būtų kilę rimtos pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar būtų rimtai sutrikdyta jo psichologinė būsena. Atsižvelgiant į tai ir į nustatyto pažeidimo trukmę (4 paros), taip pat į tai, kad kitų pažeidimų nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir įvertinant tai, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais į Šiaulių TI administraciją ginčo laikotarpiu nesikreipė (b. l. 15), asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė