fb771a67-d128-4c7e-b4f9-7d0a5e8ed042 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                  Civilinė byla Nr. 2S-161-278/2016Teisėja Daina Lisaitė                                                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09040-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.3; 3.1.10.2; 3.3.2.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.4.2 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2016 m. vasario 24 d.   Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V.

J., G. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-10288-812/2015 pagal pareiÅ¡kėjų V. J., G. J. praÅ¡ymÄ dėl procesinio termino kreiptis į teismÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo atnaujinimo ir papildomo sprendimo priėmimo ir,nustatė:pareiÅ¡kėjai V. J., G. J. prašė teismo atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo ir civilinėje byloje Nr. 2-8829-837/2009 priimti papildomÄ sprendimÄ pakeičiant 2009-10-20 sprendimo 8 punktÄ ir nurodant, kad nutraukus V.

J. ir G. J. santuokÄ , garažas, (duomenys neskelbtini), pereina asmeninėn G. J. nuosavybėn.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti praÅ¡ymÄ . Nustatė, kad byloje dėl santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjams nepareiÅ¡kus reikalavimo, teismas nesprendė garažo padalinimo klausimo, todėl nėra teisinio pagrindo civilinėje byloje Nr. 2-8829-378/2009 priimti papildomÄ sprendimÄ . Konstatavo, jog pareiÅ¡kėjai praÅ¡o pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygas dėl nekilnojamojo turto padalinimo, tačiau toks reikalavimas prieÅ¡tarauja CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl atsisakytinas priimti. IÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjams teisę sudaryti civilinius sandorius dėl jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo neteismine tvarka.Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai V. J., G. J. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, kad skundžiama nutartis užkirto jiems keliÄ galutinai pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ .

Teigia, jog kreipėsi į notarÄ dėl garažo perleidimo, tačiau jiems buvo atsisakyta tai padaryti, nes teismo sprendimu nenustatytos kiekvienam iÅ¡ jų priklausančio garažo dalys. Nurodo, kad duomenų sutikslinimas ir nuosavybės pripažinimas jiems turi turtines pasekmes, nes V. J. ketina keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nori įteisinti visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .Atskirasis skundas atmestinas.Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8829-837/2009 buvo nutraukta V.

J. ir G. J. santuoka bei patvirtinta pareiÅ¡kėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kuriÄ , Å¡alių susitarimu, garažas, unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu , (duomenys neskelbtini), lieka bendram Å¡alių naudojimui (civ. b. Nr. 2-8829-837/2009, b. 1. 31-33). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nutraukiant santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.).

Minėta sutartimi sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio iÅ¡laikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sÄ lygų teisėtumÄ , jÄ patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimÄ , kuris yra galutinis ir įgyja res judicata galiÄ (CK 3.53 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, Å¡alys negali iÅ¡ naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sÄ lygų, iÅ¡skyrus Å¡ios taisyklės iÅ¡imtį - jei iÅ¡ esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt., nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-350/2006;

Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Tai reiÅ¡kia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neiÅ¡sprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iÅ¡ jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iÅ¡ jų) turi galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007).

Tačiau proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik iÅ¡imtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.). Be to, CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo negali bÅ«ti teikiamas jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Minėtas terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus, nebegali bÅ«ti tenkinami praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ konkrečioje byloje. PareiÅ¡kėjai prašė teismÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui paduoti dėl papildomo sprendimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog papildomas sprendimas gali bÅ«ti priimtas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, vienas iÅ¡ jų - jeigu reikalavimas, dėl kurio Å¡alys pateikė įrodymus ir davė paaiÅ¡kinimus, sprendime nėra iÅ¡spręstas.

Tačiau santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje savo pozicijÄ dėl garažo pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡reiÅ¡kę ir jų praÅ¡ymas garaÅ¾Ä palikti bendram naudojimui yra teismo iÅ¡spręstas, patvirtinant santuokos pasekmių sutartį. Be to, CPK 277 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog iÅ¡kelti klausimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. PareiÅ¡kėjų santuoka nutraukta ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis patvirtinta dar 2009-10-20 sprendimu, todėl praleistas terminas priimti papildomÄ sprendimÄ yra nepateisinamai ilgas, t.y. daugiau nei Å¡eÅ¡eri metai.

Dėl minėtų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ .Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punkto nuostatos nustato, jog, nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, nes byloje iÅ¡sprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Nutraukus santuokÄ , turto, kuris pagal Å¡eimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuokÄ , jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72 str., 4.73 str.).

Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdo, juo naudojasi, disponuoja bendru sutarimu ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, o negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismÄ (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjai, kaip bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys garaÅ¾Ä , turi teisę atidalyti savo dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o esant nesutarimams, kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl daikto padalijimo (CK 4.80 str.)Dėl paminėto, naikinti pagrįstÄ nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu             nutaria:Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .TeisėjaBirutė Valiulienė