fb7594ae-e87a-4357-9071-5a49706bf45d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4297-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04787-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. Z.,VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas M. Z. kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 1–2), kuriuo praÅ¡o:– iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nuo 2012-02-29 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;– iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2015-06-16 Kauno TI buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;– iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nuo 2012-02-29 Tarnyba pareiÅ¡kėjÄ konvojavo teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, dėl to nuolat kildavo konfliktai tarp kamerose laikomų asmenų. LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo pastatytos dviaukÅ¡tės lovos, todėl pareiÅ¡kėjui norint patekti į savo lovÄ reikėdavo lipti per kito suimtojo lovÄ . Dėl to taip pat kildavo konfliktai. PareiÅ¡kėjo teigimu, Tarnyba jį etapavo perpildytuose automobiliuose, kurie buvo seni, juose nebuvo saugos diržų ir turėklų. Dėl tokių kalinimo ir etapavimo sÄ lygų buvo žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė savo skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jo skundÄ tenkinti.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (t. 1, b. l. 15–21) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:3.1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl pažeidimų už laikotarpį, kurį LukiÅ¡kių TI-K praleido nuo 2012-02-29, tačiau savo skundÄ pateikė tik 2015-09-25. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Šis sutrumpintas senaties terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.3.2. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . 3.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.3.4. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.4.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime (t. 1, b. l. 116–119) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu keletÄ kartų etapais vyko per Kauno TI, kur jam bÅ«nant tekdavo nuo 2,81 iki 16,84 m2 kameros ploto, tačiau didesnis nei 3,6 m2 kameros plotas pareiÅ¡kėjui teko apie 92 proc. buvimo Kauno TI-K laiko. Kameros ploto pažeidimas buvo susijęs su etapuojamų suimtųjų skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo Kauno TI nepriklauso.

Todėl Kauno TI veiksmuose priimant suimtÄ jį nėra tyčios. Be to, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. Kauno TI kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.Kauno TI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime (t. 1, b. l. 11–13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl Tarnybos veiksmų iki 2012-09-25.

Nurodo, kad Tarnyba asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais ir autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai yra įrengtos kameros. Visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vienÄ kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo).

Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais ir atitinka higienos normų reikalavimus. Tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Teisės aktai nereguliuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo, taip pat nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai. Konvojuojamieji vedami į tualetÄ pasikeitimo punktuose jiems patiems praÅ¡ant, apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.

PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu. Teismo posėdyje Tarnybos atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

6. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti: 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nuo 2012-02-29 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2015-06-16 Kauno TI buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų; ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nuo 2012-02-29 Tarnyba pareiÅ¡kėjÄ konvojavo teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

7. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2013-10-25 iki 2015-06-16. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais Kauno TI pateiktais duomenimis, todėl Å¡ioje byloje vertins, ar pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2015-06-16.8. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Dėl ieÅ¡kinio senaties 9.

LukiÅ¡kių TI-K ir Tarnyba atsiliepime daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.10. CK nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).11. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K bei netinkamų konvojavimo sÄ lygų iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ , be kita ko, laikotarpiu nuo 2012-02-29, nors skundÄ teismui surašė tik 2015-09-25 (t. 1, b. l. 1), t. y. praėjus 3 metams nuo galimų savo teisių pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per Å¡iuos 3 metus bÅ«tų veikęs protingai ir sÄ Å¾iningai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.

12. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).13.

Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje teismui nenurodė jokių ieÅ¡kinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo bei konvojavimo sÄ lygų prisiteisti praleidimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl Å¡io termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad jo kalinimo ir konvojavimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, žeminančios jo orumÄ ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Taigi, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokius iÅ¡gyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir jas ginti. Jokios objektyvios aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡iuo atveju byloje taip pat nenustatytos, todėl teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį iki 2012-09-25 atmestina.

Dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K 14. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.15. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).16. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas: 2012-12-06 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas 7,28 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2012-12-07 perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas 29,44 m2, joje buvo laikomas iki 2012-12-19, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2012-12-20 iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus; 2013-03-07 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m2, kameroje buvo 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 271, kurios plotas 7,75 m2, joje buvo laikomas iki 2013-03-20, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; 2013-03-21 iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus; 2013-09-26 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107, kurios plotas 7,38 m2, kameroje buvo 3 asmenys; 2013-09-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 404, kurios plotas 17,02 m2, joje buvo laikomas iki 2013-09-30, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–5 asmenys; 2013-10-01 iÅ¡vyko į Panevėžio areÅ¡tinę; 2013-11-14 atvyko iÅ¡ Panevėžio areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas 7,45 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2013-11-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 398, kurios plotas 32,33 m2, joje buvo laikomas iki 2013-11-20, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2013-11-21 iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus; 2014-01-02 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerÄ Nr.107, kurios plotas 7,38 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2014-01-03 perkeltas į kamerÄ Nr. 386, kurios plotas 26,81 m2, joje buvo laikomas iki 2014-01-05, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2014-01-06 iÅ¡vyko į Panevėžio areÅ¡tinę; 2014-12-29 atvyko iÅ¡ Panevėžio pataisos namų, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas 7,38 m2, kameroje buvo 2 asmenys; 2014-12-30 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.

17. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 45 dienas.18. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.19.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 28,5 dienos, vadinasi, 16,5 dienos LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .20. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.21. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, vadinasi, valstybė 16,5 dienos neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.22. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.23.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui dalį ginčo laikotarpio nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .24. Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.25.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo dviaukÅ¡tės lovos, todėl norėdamas patekti į savo lovÄ pareiÅ¡kėjas turėjo lipti per kito suimtojo lovÄ ir dėl to kildavo konfliktai. PareiÅ¡kėjas Å¡ių savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais, nenurodo, kada ir su kokias asmenimis tokie konfliktai galimai kilo. Byloje taip pat nėra informacijos apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (įskaitant dviaukščius metalinius gultus) bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015-10-12 raštu Nr. 13(15.10)-2-12538 (t. 1, b. l.

9) nurodo, kad ginčo laikotarpiu nėra gavęs M. Z. skundų dėl jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad dviaukščių gultų įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neprieÅ¡tarauja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatytam teisiniam reguliavimui.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl dviaukščių gultų įrengimo vertintini kritiÅ¡kai ir yra atmestini, kaip nesusiję su kokiomis nors pareiÅ¡kėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iÅ¡ to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis.26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas trumpais laikotarpiais (iki 14 d.), vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl LukiÅ¡kių TI-K padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 165 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 165 Eur suma.

Dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų Kauno TI 27. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas: laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2013-10-29 buvo laikomas kameroje Nr. 208, kurios plotas 16,84 m2, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 5–6 asmenys; laikotarpiu nuo 2014-01-17 iki 2014-01-19 buvo laikomas kameroje Nr. 232, kurios plotas 15,48 m2, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; laikotarpiu nuo 2014-01-20 iki 2014-01-21 buvo laikomas kameroje Nr. 169, kurios plotas 15,01 m2, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3 asmenys; laikotarpiu nuo 2015-01-14 iki 2015-01-20 buvo laikomas kameroje Nr. 350, kurios plotas 16,59 m2, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; laikotarpiu nuo 2015-02-10 iki 2015-02-17 buvo laikomas kameroje Nr. 203, kurios plotas 15,96 m2, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; laikotarpiu nuo 2015-03-10 iki 2015-03-17 buvo laikomas kameroje Nr. 203, kurios plotas 15,96 m2, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; laikotarpiu nuo 2015-03-24 iki 2015-04-07 buvo laikomas kameroje Nr. 158, kurios plotas 14,55 m2, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; laikotarpiu nuo 2015-04-14 iki 2015-04-21 buvo laikomas kameroje Nr. 207, kurios plotas 16,84 m2, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2015-06-16 buvo laikomas kameroje Nr. 158, kurios plotas 14,55 m2, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys.28.

Ä®vertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas 85 dienas, iÅ¡ kurių – 80 dienų pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas teisės aktuose įtvirtintas minimalus kameros plotas, o 5 dienas (t. y. nuo 2013-10-25 iki 2013-10-29) pareiÅ¡kėjas Kauno TI kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .

29. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas dėl, jo nuomone, neteisėtos Kauno TI veikos, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui teisės į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ , praÅ¡o priteisti 30 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ .30. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

31. Å iame sprendime konstatuota, kad dėl Kauno TI administracijos netinkamų veiksmų 5 dienas buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . Dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti diskomfortÄ ir tam tikrus nepatogumus. Kita vertus, taip pat konstatuota, kad 80 dienų, praleistų Kauno TI, minėta pareiÅ¡kėjo teisė buvo užtikrinta, be to, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas kur kas didesnis kameros plotas, nei reikalaujama teisės aktais (nuo 3,64 iki 15,96 m2) (t. 1, b. l. 123–125). Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (įskaitant kameros ploto trÅ«kumÄ ) nesiskundė Kauno TI administracijai ar kitoms institucijoms. Kauno visuomenės sveikatos centras 2015-10-12 raÅ¡tu Nr. 2-4134-7(15.24) (t. 1, b. l. 8a) nurodo, kad ginčo laikotarpiu nėra gavęs ir nagrinėjęs M. Z. skundų dėl jo laikymo Kauno TI sÄ lygų.

32. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ Kauno TI nurodo, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis jų atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje), neabejotina, kad Å¡i aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Dalis laiko per kalinimo laikotarpį (1 val. per dienÄ ) skirta pasivaikščiojimui gryname ore ir tuo metu kalinamieji taip pat nebÅ«na kamerose (žr., LVAT 2014-01-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-192/2014).

33. Vertinat pareiÅ¡kėjo patirtų papildomų nepatogumų, 5 dienas Kauno TI neužtikrinant jo teisės į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ , pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , trukmę, intensyvumÄ , taip pat atsižvelgiant į tai, kad kitų nusiskundimų dėl kalinimo sÄ lygų Kauno TI pareiÅ¡kėjas skunde neiÅ¡reiÅ¡kė, vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais. PareiÅ¡kėjo teisės į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistai teisei apginti bei atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2013-10-29 Kauno TI neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros gyvenamojo ploto buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. Dėl pareiÅ¡kėjo etapavimo sÄ lygų 34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimÄ ir vykdymÄ užtikrina Tarnyba.35. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko apraÅ¡ymo ir privalomosios formos 5.7.21 punktÄ registracijos liudijimo pirmojoje pusėje įraÅ¡as S.1 reiÅ¡kia nurodytÄ transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių.36.

Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimÄ specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ buvo sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse. Pagal Å¡ių taisyklių 3 punktÄ konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, inter alia (lot. be kita ko), specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ , o specialiosioms transporto priemonėms priskirtinas ir specialusis automobilis, kuriame konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros.

Pagal Å¡ių taisyklių 109 punktÄ specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktÄ konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti; jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai;

įraÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ specialiuoju automobiliu, konvojaus virÅ¡ininko nurodymu konvojaus virÅ¡ininko padėjėjas ar vienas iÅ¡ konvojuotųjų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę.

Pagal Å¡ių taisyklių 146 punktÄ specialiajame automobilyje turi bÅ«ti, inter alia (lot. be kita ko): nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai (146.1 punktas), atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai (146.2 punktas), tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas (146.3 punktas), veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4 punktas).

Pagal Å¡ių taisyklių 147 punktÄ draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.37. Apibendrinant nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Tarnyba ginčijamu laikotarpiu specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiÅ¡kėjÄ privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad: specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius nebÅ«tų didesnis nei leidžiama pagal automobilių registracijos liudijimÄ ; konvojavimo metu pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; bÅ«tų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių bÅ«klė; nebÅ«tų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebÅ«tų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, bÅ«tų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); bÅ«tų veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

Taip pat pareiÅ¡kėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sÄ lygų teikti skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo bÅ«ti padaryti įraÅ¡ai konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.38. IÅ¡ byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-09-25 pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas marÅ¡rutais Vilnius-Marijampolė-Vilnius, Kaunas-Marijampolė-Kaunas, Kaunas-Marijampolė-Kybartai-Kaunas ir Vilnius-Klaipėda-Vilnius automobiliais:

„IVECO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 53, 68, 72, 76), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 49), „MAZ“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 41, 45, 49, 68, 72), „MAZ“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 41, 53), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 90, 108, 123, 126, 129), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 65, 88, 105, 111, 114, 120), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 80), „VW“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 80, 97), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 45, 93), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 57), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 84), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 76), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 61, 101), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 84), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 117), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 57, 93, 101) ir „VW“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 61, 97).

39. Ä®vertinus byloje esančius dokumentus, susijusius su pareiÅ¡kėjo konvojavimo sÄ lygomis, automobilių, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas technine bÅ«kle (t. 1, b. l. 163–200; t. 2, b. l. 1–40), taip pat tai, kad konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra duomenų apie tai, kad dėl konvojavimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nams, tikrinantiems konvojų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytame specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius buvo didesnis nei yra sėdimų vietų bei kad specialiųjų automobilių inžinerinių techninių priemonių bÅ«klė neatitiko reikalavimų, įskaitant reikalavimus, taikomus kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemoms, vėdinimo sistemai, kamerų dirbtiniam apÅ¡vietimui. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad konvojavimo automobiliai buvo netinkamos bÅ«klės, vertintini kritiÅ¡kai.

40. Pagal Konvojavimo taisyklių 146 punktÄ Ä¯rengti saugos diržus ar turėklus specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama, todėl tai, kad, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, transporto priemonėse nebuvo įrengti saugos diržai ir turėklai, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti.41. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sÄ lygų teikti skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo bÅ«ti padaryti įraÅ¡ai konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje, tačiau, kaip matyti iÅ¡ pateiktų konvojaus kelionės žiniaraščių, nėra nei vieno užfiksuoto pareiÅ¡kėjo skundo ar praÅ¡ymo.

42. Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Tarnyba nuo 2012-09-25 pareiÅ¡kėjÄ bÅ«tų konvojavusi teisės aktuose (inter alia (lot. be kita ko) Tarnybos nuostatuose, Konvojavimo taisyklėse) įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Taip pat teismas nenustatė, kad nurodytomis dienomis konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ jam bÅ«tų sudarytos netinkamos sÄ lygos ar kad jis bÅ«tų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas.

Å ioje byloje nenustatyta, kad Tarnybos pareigÅ«nai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiÅ¡kėjÄ neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Vadinasi, pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų – Tarnybos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

43. Byloje nustatytas aplinkybes įvertinęs teisinio reglamentavimo, susijusio su neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų, atlyginimu, kontekste, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo M. Z. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, t. y.: iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K neturtinei žalai atlyginti jam priteistina 165 Eur, taip pat pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2013-10-29 Kauno TI neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros gyvenamojo ploto buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. Kita pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 4 ir 5 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo M. Z. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 165 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2013-10-29 Kauno tardymo izoliatoriui neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros gyvenamojo ploto buvo pažeistos M.

Z. teisės.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas