fb751ff4-d9e7-4ce0-be82-dfa83293b190 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

N U T A R T I S

                                                                                   Â

Administracinė byla Nr. I-551-355/2010

                                                                                    Procesinio sprendimo

kategorija: 16.5; 74;Â

 (S)

                                                                                                                                         Â

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 9 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Daunys,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

nedalyvaujant pareiškėjui M. B.,

nedalyvaujant atsakovo  Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. B. pateiktÄ praÅ¡ymÄ atsakovui TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

           Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 294,33 Lt., nurodytÄ atsakovo pažymoje.

     PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko savo praÅ¡ymÄ (b.l.13). Teismui pateiktame skunde nurodė, kad atsakovas apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. PareiÅ¡kėjo nuomone, Valstybės tarnybos įstatymu, Vidaus tarnybos statutu yra nustatytas reguliavimas, sudarantis prielaidas neiÅ¡mokėti jam visų priklausančių priemokų už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymÄ . Teigė, kad skirtingai nuo Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojo iki 2009 m. sausio 1 d.) apribojo galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymo reikalavimÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėse bylose bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis (b.l.2-4). Â

           Atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b.l. 15). Teismui pateiktame atsiliepime (b.l. 10-11) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Teigė, kad Å¡io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pasak atsakovo, įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Atsakovo teigimu, TelÅ¡ių apskrities VPK vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , teismo prašė taikyti trejerių metų senaties terminÄ ir atideti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams.

           Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie VRM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b.l.14). Atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nepateikė.

           Pareiškėjo M. B. skundas tenkintinas.

Ginčas Å¡ioje nagrinėjamoje byloje kilo dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2008 metų pirmÄ jį ketvirtį, kai atsakovas TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neiÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjui jam visos priedų ir priemokų sumos – 294,33 Lt.

Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu dirbo TelÅ¡ių apskrities VPK Plungės rajono PK. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo TelÅ¡ių apskrities VPK parengtos pažymos, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų dalis virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos už 2008 metų pirmÄ jį ketvirtį, sudarė 294,33 Lt. (b.l. 5). Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso Å¡alių nėra.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau tekste – ir Įstatymas) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai, priemokos. Å ioje redakcijoje buvo nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Taigi pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas (202 m. balandžio 23 d. redakcija) ir nebebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. birželio

7 d. redakcija), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, iÅ¡liko. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Ä®statymo 23 straipsnyje, buvo įtrauktas 4 punktas, t.y. apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius ,,Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ,,Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir

30 straipsniuose (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Konstitucinis Teismas vertindamas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ kartu su Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokomos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ priedų ir priemokų ribÄ . Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje, nei kituose Å¡io įstatymo VI skyriaus ,,Darbo užmokestis“, kuriame nustatyta valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, straipsniuose (jų dalyse) nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ . Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo vertinimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Už nurodytus darbus, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ , galėjo bÅ«ti kompensuojama papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimu, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimu ar kitokiais kompensavimo bÅ«dais. To nepadarius, t.y. atsakovui tinkamai nekompensavus už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , atsakovas iki Å¡iol nėra tinkamai atsiskaitęs su pareiÅ¡kėju. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas, 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija analogiÅ¡koje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos J. K. skundÄ bei patikslintÄ skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ ir Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį priemokų už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, taip pat atliekant papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę (virÅ¡valandinis darbas) dydis nėra ribojamas (Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 d., Valstybės tarnybos įstatymo 261 str.), teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio

priteisimo. Toks terminas nenustatytas ir Valstybės tarnybos įstatyme. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas

reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių

garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja

termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Darbo kodekse. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalis, kuri nustato sutrumpintÄ (1 mėnesio) ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčams dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo, Å¡ios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos – nebuvimas darbo sutarties ir dviÅ¡alio susitarimo dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų – nepatenka į Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalies reguliavimo sferÄ .  Taigi, nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus yra taikytinas trejų metų senaties terminas. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010 m. birželio 11 d., praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ 2008 metų pirmÄ jį ketvirtį, todėl jo atžvilgiu priteistina suma nėra mažinama, tai yra trejų metų senaties terminas netaikomas. Â

Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas konstatuoja, kad atsakovo TelÅ¡ių apskrities VPK sprendimai dėl ne viso darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo laikytini neįvykdytais atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. IÅ¡dėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu laikytina, kad pareiÅ¡kėjos skundas pagrįstas ir tenkintinas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities VPK priteisiant nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 294,33 Lt.

           Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, pagal kurį teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti. Teismas atsižvelgdamas į atsakovo praÅ¡ymÄ bei visuotinai žinomÄ aplinkybę apie sunkiÄ Lietuvos valstybės, o tuo pačiu ir atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansuojamo iÅ¡ Lietuvos valstybės biudžeto – turtinę padėtį,

sprendžia, kad sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.    Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ž i a :

          Â

pareiškėjo

M. B. skundÄ tenkinti ir priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities VPK nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 294,33  Lt (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis litus trisdeÅ¡imt tris centus) už 2008 metų pirmÄ jį ketvirtį.

Sprendimo vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Å iaulių apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                                                Donatas Daunys