fb74e69c-7f69-4804-91ef-d5cb7cf98764 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3611-583/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00106-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 8 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. P., pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Linui Kontrimui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui ArÅ«nui Venckui, 2019 m. balandžio 8 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) priteisti 260 Eur turtinės žalos bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu iÅ¡ Klaipėdos AVPK gavo paÅ¡to siuntÄ , kuria buvo informuotas, jog 2018 m. spalio 16 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14469-2018.

Å iame nutarime nurodoma, kad 2018 m. spalio 1 d., Klaipėdos m., Å ilutės pl., vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad Å¡io pažeidimo neįvykdė, jam niekada nebuvo suraÅ¡ytas protokolas už tokį pažeidimÄ , nutarimu inkriminuojamo pažeidimo nepadarė. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl protokolo suraÅ¡ymo ir nutarimo priėmimo, nuvyko į Klaipėdos AVPK, kur jam buvo paaiÅ¡kinta, jog pagal bylos duomenis jis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų vairuojant transporto priemonę Peugeot 406 neblaivus.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad komisariate nurodė, jog jokios transporto priemonės nevairavo, pažeidimo nepadarė, jo vardu prisistatė kitas asmuo, tačiau į Å¡iuos paaiÅ¡kinimus nebuvo reaguojama. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam buvo pasiÅ«lyta paraÅ¡yti skundÄ dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo. Surašęs skundÄ jį pateikė Klaipėdos AVPK akcentuodamas, kad transporto priemonės nevairavo, automobilio Peugeot 406 neturi, papildomai pažymėjo, jog galimai jo vardu prisistatė pusbrolis A.

L., nes panaÅ¡us atvejis jau yra buvęs praeityje. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose įvyko trys teismo posėdžiai, buvo apklausiami tarnybinius praneÅ¡imus surašę policijos pareigÅ«nai, iÅ¡ policijos iÅ¡reikalauta papildoma medžiaga – tarnybiniame automobilyje sumontuotos vaizdo kameros įraÅ¡as. PeržiÅ«rėjus vaizdo medžiagÄ nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams abejonių, jog pažeidimÄ padaręs ir vaizdo įraÅ¡e esantis asmuo yra ne pareiÅ¡kėjas, nekilo.

Teismo posėdyje apklausta protokolÄ suraÅ¡iusi policijos pareigÅ«nė taip pat patvirtino, jog pareiÅ¡kėjas nėra transporto priemonę vairavęs asmuo. PareiÅ¡kėjas vaizdo įraÅ¡e atpažino savo pusbrolį – A. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. sausio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-718/2019 administracinio nusižengimo bylos teisena pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukta, teismas konstatavo, jog jo veikoje nebuvo administracinio nusižengimo sudėties ir požymių.

Minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 25 d. PareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai veikė aplaidžiai nustatydami pažeidimÄ padariusio asmens tapatybę. PareiÅ¡kėjas informavo pareigÅ«nus, kad jie suklydo nustatydami tapatybę, tačiau jie laikėsi pozicijos, kad transporto priemonę vairavo pareiÅ¡kėjas, tinkamai nepatikrino nurodytų aplinkybių, dėl ko pareiÅ¡kėjas privalėjo savo nekaltumÄ ginti teisme ir dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , nes kreipėsi teisinės pagalbos ginantis nuo nepagrįsto kaltinimo, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus.

Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigÅ«nai nustatydami asmens, vairavusio transporto priemonę, tapatybę pasikliovė tik pažeidimÄ padariusio asmens nurodytais duomenimis, kurie tik iÅ¡ dalies sutapo su POLIS sistemoje esančiais duomenimis apie pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjo pusbrolis policijos pareigÅ«nams negalėjo pateikti nei vairuotojo pažymėjimo, nei kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pažymi, kad asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktÄ asmens tapatybės kortelę arba kitÄ asmens tapatybę patvirtinanti dokumentÄ , kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka.

Toks dokumentas policijos pareigÅ«nei suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ nebuvo pateiktas ir asmens tapatybė buvo nustatoma tik pagal asmens pateiktus anketinius duomenis. Pažeidėjo nurodyti pareiÅ¡kėjo anketiniai duomenys gali bÅ«ti žinomi ir kitiems asmenims, ypač giminaičiams, todėl asmeniui nepateikus jokių jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, policijos pareigÅ«nai privalėjo duomenis apie asmenį tikrinti ypač atidžiai, o kilus abejonių dėl nurodytų duomenų teisingumo, pristatyti asmenį į policijos komisariatÄ asmens tapatybės nustatymui.

PareiÅ¡kėjo teigimu pareigÅ«nai savo pareigas atliko itin aplaidžiai, jo argumentai, kad jis automobilio nevairavo buvo vertinami skeptiÅ¡kai bei atsainiai, todėl yra teisinis pagrindas turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas E. P. ir jo atstovas advokato padėjėjas Linas Kontrimas nurodė, kad palaiko skundÄ , prašė jį tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, jog su jame pateiktais reikalavimais sutinka tik iÅ¡ dalies.

Teigia, kad konkrečiu atveju Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai įgyvendindami Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 5 punkto uždavinius atliko Policijos įstatymo 6 straipsnyje nustatytas funkcijas – eismo automobilių keliais priežiÅ«rÄ , administracinių nusižengimų prevencijÄ bei atskleidimÄ ir teismas, panaikindamas nutarimÄ bei nutraukdamas administracinio nusižengimo bylÄ , pažeidimų nenustatė. Akcentuojama, kad vis tik pripažinus Klaipėdos AVPK pareigÅ«nų veiksmus neteisėtais ir sprendžiant atsakomybės klausimÄ , itin svarbu ieÅ¡koti tinkamo balanso, kuris padėtų teisingai kompensuoti nukentėjusio nuo valdžios neteisėtų veiksmų praradimus, tačiau kartu neapribotų valstybės galimybių toliau tinkamai vykdyti savo funkcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinis teismas spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar jos pagrįstos, bÅ«tinos ir realios. Priteisdamas atstovavimo iÅ¡laidas, teismas turi atsižvelgti į teisės aktuose numatytus maksimalius dydžius, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas bei nustatytu jų dydį, kad nebÅ«tu pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, taip pat turi atsižvelgiama į tai, ar proceso Å¡alys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis.

Suteiktų teisinių paslaugų pažymoje nurodyta, kad 3 kartus dalyvauta teismo posėdžiuose, kuriuose pareiÅ¡kėjÄ atstovavo advokato padėjėjas. Klaipėdos AVPK atkreipia dėmesį, kad į bylÄ nėra pateikti duomenys rodantys, jog vyko trys teismo posėdžiai. Nėra pateikti įrodymai apie vykusių teismo posėdžių trukmę. Be to iÅ¡ faktinių administracinio nusižengimo bylos aplinkybių matyti, kad byla nebuvo sudėtinga, todėl negalėjo pareikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atstovo maksimaliai didelių darbo ir laiko sÄ naudų.

PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė objektyvių duomenų apie patirtÄ neturtinę žalÄ . NekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, abstraktÅ«s, atkartojantys Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse pateiktÄ neturtinės žalos apibrėžimÄ , teiginiai negali bÅ«ti pagrindas tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Galimo neigiamo poveikio trukmė ir mastas leidžia jį vertinti kaip smulkų, mažareikÅ¡mį, kuris pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti tokių kančių bei sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ijo administracinės teisenos proceso įprastai sukeliamus nepatogumus.

Klaipėdos AVPK nuomone teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Vadovaujantis pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktais įrodymais teismui, vis tik pripažinus Klaipėdos AVPK veiksmus neteisėtais, Lietuvos valstybės atstovas sutiktų atlyginti pareiÅ¡kėjui jo patirtÄ 50 Eur dydžio turtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas ArÅ«nas Venckus nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas E. P. kreipėsi skundu į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , jo teigimu, atsiradusiÄ dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmų. Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigÅ«nų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai tai padaro neblaivÅ«s arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojai).

IÅ¡ prijungtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų administracinio nusižengimo bylos Nr. II-16-718/2019 medžiagos nustatyta, kad 2018 m. spalio 1 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio specialistas pareiÅ¡kėjui surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30-ANR_P-43352-2018. Minėtame protokole konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 1 d. apie 22 val. 53 min. Klaipėdos mieste, Å ilutės pl. – Paryžiaus Komunos g., vairavo transporto priemonę Peugeot 406 bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,35 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė po protokolu paaiÅ¡kindamas, kad su pažeidimu sutinka, gailisi. Pažymėjo, kad vairuotojo pažymėjimÄ yra pametęs. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas 2018 m. spalio 16 d. priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14469-2018, kurio nutarta, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviame stovyje pareiÅ¡kėjui skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 300 Eur baudÄ bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimÄ 12 mėn. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su minėtu nutarimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams 2018 m. spalio 30 d. pateikė skundÄ .

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, jog administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi tuo metu Klaipėdoje nebuvo, jis neturi automobilio Peugeot 406. Akcentavo, jog galimai jo asmens duomenis nurodė kitas asmuo, kadangi praeityje jau yra buvusi panaÅ¡i situacija. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai iÅ¡nagrinėję administracinio nusižengimo bylÄ 2019 m. sausio 4 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino ir panaikino Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. spalio 16 d. nutarimÄ Nr. 30-ANR_ N-14469-2018, o bylÄ nutraukė.

Nutarimu konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties, byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad nusižengimo dienÄ automobilį vairavo bÅ«tent pareiÅ¡kėjas. 2019 m. sausio 4 d. nutarimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 25 d. Ä®vertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai nepagrįstai pareiÅ¡kėjÄ patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir įsiteisėjusiu 2019 m. sausio 4 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018 m. spalio 1 d. Klaipėdos mieste, Å ilutės pl. – Paryžiaus Komunos g., Klaipėdos AVPK pareigÅ«nų sustabdytas automobilio Peugeot 406 vairuotojas su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir pareigÅ«nams prisistatė pareiÅ¡kėjo vardu, todėl 2018 m. spalio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-43352-2018 bei 2018 m. spalio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14469-2018 suraÅ¡ytas netinkamam subjektui – E. P. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog vienas iÅ¡ policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. ANK 563 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ , užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės bÅ«tų laiku įvykdytos.

Pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas privalo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Klaipėdos AVPK pareigÅ«nė F. R., kuri pareiÅ¡kėjui surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30-ANR_P-43352-2018, apklausiama liudytoja Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mams nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nėra tas asmuo, kuris 2018 m. spalio 1 d. vairavo automobilį.

PaaiÅ¡kino, jog 2018 m. spalio 1 d. patruliuojant Klaipėdos mieste sustabdė automobilį Peugoet 406, kurį vairavęs neblaivus asmuo prisistatė E. P.. Vairuotojas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo, jo tapatybė buvo nustatyta per POLIS sistemÄ . PareigÅ«nė nurodė, jog POLIS sistemoje buvo matyti pareiÅ¡kėjo fotonuotrauka, tačiau joje jis buvo itin jauno amžiaus. Vairuotojas nurodė pareiÅ¡kėjo anketinius duomenis – gimimo datÄ , tėvų vardus, anksčiau padarytus nusižengimus.

PareigÅ«nė teigė, kad vairuotojas iÅ¡ pradžių nurodė, kad anksčiau nusižengimų nėra padaręs, tačiau jai pateikus pastabÄ patikslino duomenis, taip pat ilgÄ laikÄ negalėjo atsiminti mamos vardo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, kad 2018 m. spalio 1 d. sustabdytas vairuotojas su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė buvo nustatyta pasinaudojant POLIS sistema, pagal vairuotojo nurodytus anketinius duomenis. Vairuotojas pareigÅ«nei nurodė savo gimimo datÄ , tėvų vardus, t. y. informacijÄ kuri gali bÅ«ti žinoma ir kitiems asmenims, ypač giminaičiams.

Atkreiptinas dėmesys, jog vairuotojas negalėjo nurodyti tikslaus pareiÅ¡kėjo įvykdytų administracinių nusižengimų skaičiaus, ilgai neprisiminė tariamos mamos vardo.. Taip pat Klaipėdos AVPK pareigÅ«nė pabrėžė, kad POLIS sistemoje esančios pareiÅ¡kėjo nuotraukos yra senos, todėl vadovaudamasi jomis negalėjo objektyviai nustatyti ar tai yra tas pats asmuo, kuriuo prisistato. Teismo vertinimu Å¡ios aplinkybės turėjo pareigÅ«nams sukelti pagrįstų abejonių, jog asmuo galimai pasinaudodamas kito asmens anketiniais duomenimis siekia iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad įstatymų nustatyta tvarka galima sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar nusikalstamÄ veikÄ , įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiÅ«rai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ akivaizdu, jog policijos pareigÅ«nai turi teisę asmens tapatybės nustatymui sulaikyti asmenį įtariamÄ administracinio nusižengimo padarymu ir jį pristatyti į policijos įstaigÄ . PareigÅ«nai nagrinėjamu atveju Å¡ia teise nepasinaudojo, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad 2018 m. spalio 1 d. nustatydami neblaivaus vairuotojo tapatybę elgėsi aplaidžiai, netinkamai taikė teisės aktų reikalavimus. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad susipažinęs su Klaipėdos AVPK 2018 m. spalio 16 d. nutarimo turiniu nuvyko į komisariatÄ bei paaiÅ¡kino, kad 2018 m. spalio 1 d. nebuvo Klaipėdos mieste, jam nepriklauso automobilis Peugeot 406 ir galimai jo pusbrolis prisistatė jo vardu, kadangi praeityje jau yra patekęs į panaÅ¡iÄ situacijÄ .

Klaipėdos AVPK Å¡iuos pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus vertino skeptiÅ¡kai, administracinio nusižengimo byloje pateiktame atsiliepime į skundÄ akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti motyvai vertintini tik kaip siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už grubų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . IÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. sausio 4 d. nutarimo turinio matyti, kad proceso Å¡alims susipažinus su tarnybiniame automobilyje esančios vaizdo įraÅ¡ymo kameros medžiaga akivaizdžiai nustatyta, jog 2018 m. spalio 1 d. sustabdytas neblaivus vairuotojas nėra pareiÅ¡kėjas.

Taigi Klaipėdos AVPK pareigūnai atsižvelgdami į pareiškėjo pateiktus raštiškus bei žodinius paaiškinimus dėl nutarimo priėmimo aplinkybių, turėjo visas galimybes pagal tarnybinio automobilio vaizdo įrašo duomenis nustatyti, kad padaryta klaida nustatant tapatybę ir administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne tas asmuo. Šie veiksmai galėjo būti atlikti pirminėje stadijoje institucijoje, net neperduodant skundo nagrinėti teismui. Tokiu būdu būtų buvusi eliminuota būtinybė pareiškėjui kreiptis teisminės gynybos ir savo teises ginti teisme ir dėl to patirti papildomas išlaidas, susijusias su teisminiu atstovavimu.

Vadovaujantis anksčiau nurodytų aplinkybių visuma konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti Å¡i institucija bei jos pareigÅ«nai, todėl konstatuojama, jog Klaipėdos AVPK pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas yra įrodytas. Dėl turtinės žalos priteisimo PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisti 260 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad dėl neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigÅ«nų veiksmų turėjo savo nekaltumÄ Ä¯rodinėti apylinkės teisme, jam buvo reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, byla buvo vedama per atstovÄ advokato padėjėjÄ LinÄ KontrimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių patyrė 260 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apylinkės teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ANK yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylÄ naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį arba jam prilyginamÄ iÅ¡silavinimÄ , pagalba. Įgyvendindamas nustatytÄ teisę į gynybÄ , asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos iÅ¡laidos gynybai turi bÅ«ti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant Å¡ioms aplinkybėms asmens iÅ¡laidos, kurio patirtos dėl atstovavimo ginantis nuo kaltinimo administracinio nusižengimo byloje, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio nusižengimo bylos baigties, gali bÅ«ti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį Nr. A-631-756/2016; 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017 ir kt.).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendrausiÄ prasme įstatymų leidėjas asmens iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalÄ .

Pažymėtina, jog tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo patirta turtinė žala, teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį. Kitaip tariant, iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų turi bÅ«ti aiÅ¡ku, jog pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ dėl atitinkamų policijos pareigÅ«nų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį. Kaip ir anksčiau minėta, pareiÅ¡kėjas turtinės žalos atsiradimÄ sieja su 260 Eur iÅ¡laidomis už advokato padėjėjo teisines paslaugas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose.

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio nusižengimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su anksčiau nurodytais neteisėtais Klaipėdos AVPK veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjui nebūtu kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas.

Ä®vertinus minėtas aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡is tarp skunde nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Patirta turtinė žala yra grindžiama 2018 m. lapkričio 7 d. teisinių paslaugų sutartimi, 2019 m. sausio 3 d. pažyma „Dėl suteiktų teisinių paslaugų E. R. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-718/2019“ ir 2018 m. lapkričio 6 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1020977 bei 2018 m. gruodžio 28 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1020988. Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas advokato padėjėjui Linui Kontrimui sumokėjo 50 Eur už susipažinimÄ su administracinio nusižengimo byla, 80 Eur už dalyvavimÄ 2018 m. lapkričio 20 d. vykusiame teismo posėdyje, 80 Eur už dalyvavimÄ 2018 m. gruodžio 12 d. vykusiame teismo posėdyje ir 80 Eur už dalyvavimÄ 2019 m. sausio 3 d. vykusiame teismo posėdyje, iÅ¡ viso 260 Eur.

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-718/2019 esančiais duomenimis advokato padėjėjas pareiškėjo interesus atstovavo 2018 m. lapkričio 20 d., 2018 m. gruodžio 12 d. ir 2019 m. sausio 3 d. vykusiuose posėdžiuose.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) siekė 926,7 Eur. Už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).

Kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Å¡ių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandÄ priteistinas maksimalaus užmokesčio dydis – 0,1 (Rekomendacijų 8.20 punktas). 2019 m. sausio 3 d. pažymoje „Dėl suteiktų teisinių paslaugų E. R. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-718/2019“ nurodyta, kad advokato padėjėjas užtruko vienÄ valandÄ susipažindamas su administracinio pažeidimo byla. Vadovaujantis administracinio nusižengimo bylose esančiomis informacinėmis pažymomis nustatyta, kad advokato padėjėjas pareiÅ¡kėjo teismo posėdžiuose iÅ¡ viso užtruko 90.02 min (2018 m. lapkričio 20 d.

– 25,5 min, 2018 m. gruodžio 12 d. – 39,12 min ir 2019 m. sausio 3 d. – 25,4 min). Rekomendacijų 9 punktas teigia, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas).

Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reguliavimÄ bei aplinkybes, konstatuotina, jog advokato padėjėjas iÅ¡ viso atstovavo pareiÅ¡kėjÄ teisme 2 val. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Rekomendacijų 5 punktu už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Kadangi pareiÅ¡kėjui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas už vienÄ atstovavimo teisme bei kitų teisinių paslaugų teikimo valandÄ maksimali priteistina suma siekia – 74.14 Eur (926.7 * 0.1 = 92.67 * 0.8).

Remiantis anksčiau nurodytu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju maksimali priteistina bylinėjimosi apylinkės teisme suma siekia 222.42 Eur (74.14 * 3). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl skundas šioje apimtyje tenkinamas iš dalies – iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo naudai priteistinas 222.42 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad nepagrįstas patraukimas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimÄ bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio jį pažemino, sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nerimÄ dėl ateities, stresÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.).

Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.) Be to, bÅ«tina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo turinį darytina iÅ¡vada, jog jis jame plačiau nepasisakė, kaip neteisėti Klaipėdos AVPK pareigÅ«nų veiksmai lėmė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsiradimÄ bei jos dydį.

Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastÄ galima teigti, jog pareiÅ¡kėjas dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, dalykinės reputacijos pablogėjimÄ , papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs jeigu pareigÅ«nai 2018 m. spalio 1 d. nebÅ«ti aplaidžiai vykdę savo pareigų ir Klaipėdos AVPK savalaikiai bÅ«tų atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ bei pasižiÅ«rėjusi tarnybiniame automobilyje esančios vaizdo įraÅ¡ymo įrangos medžiagÄ .

Taigi dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų, taip pat neveikimo, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Ä®vertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, nenustačius, kad Klaipėdos AVPK bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ , atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir nurodo, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo metu buvo patirta 380 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrindžiamos 2019 m. sausio 29 d. sutartimi „Dėl teisinės pagalbos“, 2019 m. balandžio 8 d. pažyma „Dėl suteiktų teisinių paslaugų E. P. administracinėje byloje Nr. eI-3611-583/2019“, 2019 m. vasario 5 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1020999, patvirtinančiu, jog pareiÅ¡kėjas už skundo suraÅ¡ymÄ advokato padėjėjui sumokėjo 300 Eur ir 2019 m. balandžio 8 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1021018, patvirtinančiu, kad pareiÅ¡kėjas už atstovavimÄ teisme advokato padėjėjui sumokėjo 80 Eur.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) siekė 935,7 Eur. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5.

Maksimali priteistina suma už skundo suraÅ¡ymÄ yra 1871.4 Eur (935.7 * 2.5 = 2339.25 * 0.8). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ maksimali priteistina suma sudaro 74,86 Eur (935.7 * 0.1 = 93.57 * 0.8). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas 2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje, kuriame pareiÅ¡kėjÄ atstovavo advokato padėjėjas Linas Kontrimas, vyko 1 val. 25 min.

– posėdžio pradžia 15.03 val., o pabaiga 16.28 val. Taigi skaičiuojama viena atstovavimo valanda. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-342/2012, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-117-602/2019).

Nagrinėjamu atveju tik dalis pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti žalos pripažinta pagrįsta ir priteistina, todėl darytina iÅ¡vada, kad E. P. turi teisę į turėtų teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas remdamasis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, įvertinęs bylos sudėtingumÄ , teiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkina iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiÅ¡kėjui priteistinas 200 Eur bylinėjimo iÅ¡laidų atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. P. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 222,42 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui E. P. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Priteisti pareiÅ¡kėjui E. P. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas