fb73d523-ff98-4ac2-8710-ea3c13637fbc · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla NrPirmosios instancijos teismo teisėjas                                       Civilinė byla Nr. 2A-885-198/2015Liudvikas Myško                                                Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00369-2014-3                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.3.5.;3.3.1.20. (S)                                         PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų:

Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo L. D. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-732/2015 pagal ieÅ¡kovės A. G. ieÅ¡kinį atsakovui L. D. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo L. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo jo nepilnamečių vaikų:

K. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. D., gim. (duomenys neskelbtini), L. D., gim. (duomenys neskelbtini), T. D., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ - kas mėnesį mokomomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 57,92 EUR (200 Lt) kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti jo nepilnamečių vaikų gyvenamÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu L.

D. santuoka sudaryta nebuvo, tačiau su juo draugavo ir gyveno gana ilgai. Gimė vaikai: K. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. D., gim. (duomenys neskelbtini), L. D., gim. (duomenys neskelbtini), T. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyveno kartu, rūpinosi vaikų išlaikymu, tačiau ne pakankamai. Daugiau kaip prieš du mėnesius ieškovė su atsakovu išsiskyrė, atsakovas išvyko ir paliko savo vaikus. Atsakovas vaikų neišlaiko ir jais nesirūpina. Ieškovė nedirba ir jos gaunamos pajamos yra tik išmokos vaikams.

G. D. yra vidutinio neįgalumo lygio ir yra ugdoma (duomenys neskelbtini) specialiojo ugdymo centre, K. D. mokosi Molėtų progimnazijoje, baigė 5 klases, M. D. - 4 klases Molėtų pradinėje mokykloje, L. D. - 2 klases Molėtų pradinėje mokykloj, T. D. lanko Molėtų vaikų darželį – lopÅ¡elį, todėl viena ji negali tinkamai materialiai aprÅ«pinti augančių penkių vaikų, o tėvas privalo rÅ«pintis savo vaikais, todėl dėl jų iÅ¡laikymo kreipėsi į teismÄ .              Atsakovas L.

D. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nuginčyti įraÅ¡us apie tėvÄ L. D., dukterų K. D. ir G. D.; sÅ«nų M. D. ir L. D. gimimo dokumentuose (b. l. 38-39). Nurodė, kad su ieÅ¡kove gyveno nuo 2004 m. rudens. Kai susipažino, ji jau augino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po to, kai apsigyveno pas ieÅ¡kovę, labai greitai ji pasakė, kad laukiasi jo vaiko. Kadangi gyveno kartu, jis tuo neabejojo. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus (duomenys neskelbtini), toliau gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus Tautvydo.

Registruojant Tautvydo gimimÄ , pripažino Å¡io vaiko tėvystę gera valia, Å¡io vaiko dokumentuose buvau įraÅ¡ytas tėvu, sÅ«nui suteikta atsakovo pavardė. Kurį laikÄ gyvenimas su ieÅ¡kove buvo nutrÅ«kęs, o vėliau vėl apsigyveno kartu ir (duomenys neskelbtini) gimė duktė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė įtikinėjo atsakovÄ , kad pripažintų tėvystę visiems jai gimusiems vaikams, nes tik taip atrodytų kaip Å¡eima ir kad ji galinti netekti socialinių iÅ¡mokų. 2011 m. gera valia pripažino tėvystę visiems A.

G. gimusiems vaikams (iÅ¡skyrus (duomenys neskelbtini), kuriam tėvystę pripažino iÅ¡ karto registruojant vaiko gimimÄ ). Suprato, kad bendras gyvenimas toliau nebeįmanomas ir nuo 2014 m. gegužės pabaigos bendrÄ gyvenimÄ su ieÅ¡kove nutraukė. Teigia, kad ieÅ¡kovė pati niekada niekur nedirbo, gyveno iÅ¡ socialinių paÅ¡alpų, o jis pagal galimybes dirbo. IÅ¡siskirdami daug kÄ iÅ¡sakė vienas kitam ir ieÅ¡kovė prasitarė, kad vaikai, iÅ¡skyrus (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo. Kilus abejonėms dėl vaikų tėvystės pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas nuginčyti įraÅ¡us vaikų gimimo dokumentuose apie tėvÄ â€“ atsakovÄ .

Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nuginčyti įraÅ¡Ä apie tėvÄ L. D. ir sÅ«naus T. D. gimimo dokumentuose (b. l. 81-82).              IeÅ¡kovė atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį su juo sutiko iÅ¡ dalies (b. l. 54-55). Nurodė, kad su atsakovu gyveno 13 metų. Kai susipažino su atsakovu ieÅ¡kovė jau turėjo vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei laukėsi (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu gimė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas tėvystę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažino.

Kadangi likusieji vaikai atsakovÄ vadino tėčiu, o ir atsakovas elgėsi jų atžvilgiu kaip tėvas, todėl atsakovas pripažino kitų vaikų – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tėvystę. Dėl dukters (duomenys neskelbtini) tėvystės atsakovo abejonės niekuo nepagrįstos. Nurodė, kad tik per atsakovo potraukį alkoholiui ji buvo patraukta į rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä .Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, kadangi po atliktos DNR ekspertizės, pasikeitus aplinkybėms, atsisakė ieÅ¡kinio dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo ieÅ¡kovės vaikams G.

D. ir L. D.. Taip pat prašė tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl įrašų nuginčijimo apie tėvÄ L. D., G. D. ir L. D. gimimo dokumentuose. Kitiems vaikams prašė priteisti iÅ¡laikymÄ po 58 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė nurodė, kad atsakovo tėvystės ieÅ¡kovės vaikams pripažinimas buvo tik formalumas. Jam nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos tėvystės pripažinimo pasekmės. PrieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė ir atsisakė patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Sutiko su ieÅ¡kiniu dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo T. D..Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo L. D. priteisė K. D., M. D. ir T. D. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 58 EUR kiekvienam nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-07-09) iki vaikų pilnametystės, Å¡ias iÅ¡mokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Skyrė A. G. K. D., M. D. ir T. D. mokėtino iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise bei įpareigojo A.

G. apdairiai ir protingai tvarkyti vaikų iÅ¡laikymui skirtas lėšas. K. D., M. D. ir T. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su jų motina A. G.. Nustatė, kad L. D. nėra L. D. ir G. D. biologinis tėvas. IÅ¡braukė iÅ¡ gimimo liudijimo AA Nr. 720548, iÅ¡duoto 2011-02-08, įraÅ¡o Nr. 58, Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tai, kad L. D. yra L. D. tėvas. IÅ¡braukė iÅ¡ gimimo liudijimo AA Nr. 720549, iÅ¡duoto 2011-02-08, įraÅ¡o Nr. 150, Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tai, kad L.

D. yra G. D. tėvas. Kitose dalyse ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad bylos faktinės bei paties atsakovo paaiÅ¡kintos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas per aÅ¡tuonerių metų laikotarpį, t. y. nuo santykių su ieÅ¡kove pradžios, bendravo su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaip su sÅ«numi ir dukra, kurie atsakovÄ visÄ laikÄ laikė savo tėvu, pats atsakovas posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su vaikais yra ryÅ¡ys, jis jais rÅ«pinosi. Atsakovas nuo 2012-09-12 niekieno neverčiamas, savo apsisprendimu tapo vaikų tėvu, žinodamas, kad jis nėra biologinis vaikų tėvas.

Dvejus metus nesiėmė jokių priemonių savo subjektinėms teisėms ginti ir neginčijo faktinės tėvystės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl tėvystės nuginčijimo prasidėjo 2012-09-12 ir Å¡iuo atveju jis yra praleistas. Atsakovas Å¡ios aplinkybės nepaneigė jokiais įstatymo leistinais įrodymais, todėl teismo vertinimu, bÅ«tent nuo tos datos prasidėjo atsakovo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimÄ vienerių metų termino eiga.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį dėl tėvystės vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuginčijimo atsakovas pateikė tik 2014-09-19, todėl teismas sprendė, kad atsakovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 3.152 str. 1 d.). Nustatęs, kad L. D. nėra K. D. ir M. D. biologinis tėvas, teismas atsižvelgė į tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl Å¡io klausimo sprendimas negali bÅ«ti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryÅ¡ys tarp tėvo ir vaiko.

Atsižvelgęs į ieÅ¡kovės atstovo bei paties atsakovo paaiÅ¡kinimus teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas L. D. nuo 2004 metų – nuo santykių su ieÅ¡kove pradžios, žinojo nesantis K. D. ir M. D. biologiniu tėvu, tačiau laisva valia 2012 m. pareiÅ¡kė esantis jų tėvu, ir tai patvirtino savo paraÅ¡u pas notarę. Pažymėjo, kad per įstatymo nustatytÄ terminÄ atsakovas dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė ir, kaip matyti iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų, neketino dėl to kreiptis, jei ne ieÅ¡kovės pateiktas teismui ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

Todėl esant praleistam senaties terminui, teismo vertinimu nėra pagrindo nuginčyti L. D. tėvystę K. D. ir M. D. atžvilgiu. Teismas pripažino, kad tarp atsakovo ir vaikų yra ryšys, atsakovas pats to neneigė, vaikai jį laiko tėvu, o vaikų interesai yra prioritetiniai. Be to, teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę, dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir prašė pripažinti D. V. jos vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tėvu, tačiau Molėtų rajono apylinkės teismas 2012-10-01 nutartimi civilinę bylÄ dėl tėvystės nustatymo nutraukė, kadangi A. G. atsisakė ieÅ¡kinio bei nurodė, kad Å¡ių vaikų tėvystė nustatyta pareiÅ¡kimu ir vaikų tėvas yra L. D.. IeÅ¡kovės reikalavimÄ , jog prie vaikų iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis prisidėtų ir atsakovas, teismas laikė visiÅ¡kai pagrįstu ir atitinkančiu vaikų interesus, nes tuo siekiama užtikrinti jų gerovę ir bÅ«tiniausių poreikių patenkinimÄ .

Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė yra nedirbanti, be to augina penkis vaikus, praÅ¡oma priteisti 58 EUR per mėnesį suma kiekvienam vaikui iÅ¡laikyti teismo vertinimu yra pakankama siekiant užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, darė iÅ¡vadÄ , kad toks iÅ¡laikymo dydis yra proporcingas vaikų poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai, todėl jis iÅ¡ atsakovo priteistinas.Apeliaciniu skundu atsakovas L. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ K.

D. ir M. D. tėvystei nuginčyti. PraÅ¡o panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimÄ dalyje dėl L. D. prieÅ¡ieÅ¡kinio A. G. ir nuginčyti įraÅ¡Ä apie tėvÄ L. D. 2001 m. lapkričio 2 d. gimusios dukters K. D. gimimo dokumentuose, bei 2002 m. lapkričio 2 d. gimusio sÅ«naus M. D. gimimo dokumentuose bei panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ dalyje dėl materialinio iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams K. D. ir M. D.. Apeliantas nurodo, kad reikalavimo pripažinti, jog ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl svarbios priežasties ir praÅ¡ymo atnaujinti šį terminÄ neiÅ¡reiÅ¡kė, nors teismui paaiÅ¡kino tėvystės pripažinimo aplinkybes bei tai, kad nesuprato tėvystės pripažinimo procedÅ«ros prasmės. Apeliantas nežinojo ir to, kad pareiÅ¡kimu pripažintÄ tėvystę gali ginčyti per vienerius metus.

BÅ«tent dėl to apeliantas nepasinaudojo savo teise, todėl praÅ¡o šį terminÄ atnaujinti. Teismas nesiaiÅ¡kino, ar vaikai laiko apeliantÄ tėvu, ir ar jie nori, kad toliau apeliantas bÅ«tų laikomas jų tėvu. Nors apeliantas ne vienerius metus gyveno su ieÅ¡kove, bet apelianto ir ieÅ¡kovės vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesiejo tėviÅ¡kas ryÅ¡ys. Apeliantas Å¡iuo metu nepalaiko jokių ryÅ¡ių, nes niekada nelaikė jų savo vaikais, nesiekė jų įsivaikinti. Tėvystės pripažinimÄ apeliantas laiko tiesiog pavardės suteikimu.

Apeliantas nurodo, kad biologinis Å¡ių vaikų tėvas yra žinomas, todėl nuginčijus apelianto tėvystę vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jiems nekils grėsmė likti be tėvo ir netekti iÅ¡laikymo, nes ieÅ¡kovė galės kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo, atsakovu į procesÄ Ä¯traukiant tikrÄ jį biologinį Å¡ių vaikų tėvÄ . Nuginčyti tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas ( LR CK 3.150 str. 2 d.)            Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės dukra K. D. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), sÅ«nus M. D. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), duomenys apie Å¡ių vaikų tėvÄ L.

D. įraÅ¡yti (duomenys neskelbtini); sÅ«nus L. D. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), dukra G. D. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), duomenys apie Å¡ių vaikų tėvÄ L. D. įraÅ¡yti (duomenys neskelbtini); sÅ«nus T. D. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), duomenys apie vaiko tėvÄ L. D. įraÅ¡yti (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis byloje esančiais DNR ekspertizės aktais nustatyta, kad atsakovas L. D. yra vaiko T. D. biologinis tėvas (b. l. 102-105) ir nėra vaikų K. D., M. D., L. D. ir G.

D. biologinis tėvas (b. l. 74-80).Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Å¡io klausimo sprendimas negali bÅ«ti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryÅ¡ys tarp tėvo ir vaiko.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo bÅ«tina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaiko interesus - bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų.

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės Å¡ias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010).

Siekiant sudaryti sÄ lygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, bÅ«tina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , ir nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007).

Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iÅ¡kilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieÅ¡ SuomijÄ (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiÅ¡kai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimÄ dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir Å¡eimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.Sutinkamai su CPK178 straipsniu, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 263 str.). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nurodytos nuostatos iÅ¡ esmės buvo pažeistos, dėl ko galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog akivaizdu, kad tarp atsakovo ir vaikų yra ryÅ¡ys, atsakovas to neneigė, vaikai jį laiko tėvu, o vaikų interesai yra prioritetiniai.

Tuo tarpu apeliantas savo apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas nesiaiÅ¡kino ar tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, taip pat nesiaiÅ¡kino ar vaikai laiko apeliantÄ tėvu ir ar jie nori, kad toliau apeliantas bÅ«tų laikomas jų tėvu. Apeliantas nurodo, kad jo ir ieÅ¡kovės A. G. vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesiejo tėviÅ¡kas ryÅ¡ys, su ieÅ¡kove nutraukus bendrÄ gyvenimÄ , apeliantas su Å¡iais vaikais nepalaiko jokių ryÅ¡ių, nes niekada nelaikė jų savo vaikais.

Apeliantas nesiekė įsivaikinti Å¡ių vaikų. Pripažindamas tėvystę pas notarÄ , jis nesuvokė Å¡io savo elgesio pasekmių. Apeliantui nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvystės pripažinimas tokia forma sukels tokias pačias pasekmes, kaip įvaikinimas. Apelianto teigimu, socialinė darbuotoja, teikusi jų Å¡eimai socialinių įgÅ«džių paslaugas, įkalbėjo pavardę ieÅ¡kovės vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad palengvinti socialinių paÅ¡alpų suteikimÄ A.

G.. Pažymėtina, kad atsakovo L. D. prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl nepilnamečių vaikų tėvystės nuginčijimo, t.y. užvesta ir nagrinėjama civilinė byla iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, todėl tokiÄ bylÄ nagrinėjantis teismas privalo bÅ«ti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad byla bÅ«tų iÅ¡spręsta teisingai (CPK 376 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡ios procesinės nuostatos nesilaikė, apsiribodamas tik tais įrodymais, esančiais byloje, o jų, teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju nepakanka tam, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisingai.Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ , pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl tėvystės nuginčijimo privalo siekti, kad bÅ«tų nustatyta tikroji vaiko kilmė, užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju itin svarbu nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su vaikų žiniomis apie jų kilmę, kokį asmenį vaikai žino kaip savo tėvÄ , esant galimybei nustatyti tikrÄ jÄ vaikų kilmę. LR CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas. BÅ«tent Å¡iuo aspektu nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti atskleistos visos nepilnamečių vaikų teisės ir interesus liečiančios aplinkybės. Siekiant užtikrinti visapusiÅ¡kÄ bylos aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir, tuo pačiu, maksimaliÄ vaikų teisių apsaugÄ , įstatymų leidėjas nustatė specialias tokio pobÅ«džio bylų nagrinėjimo taisykles.

LR CK 3.164 str. 1 d., LR CPK 380 str. 1 d. yra nustatyta, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimÄ , vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai ar per atstovÄ . Nagrinėjamoje byloje tai padaryta nebuvo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra aiÅ¡ki pačių vaikų K. D., M. D. pozicija.Tėvystė yra teisinis tėvo ir vaiko ryÅ¡ys, reiÅ¡kiantis socialinį ir teisinį jų ryÅ¡io pripažinimÄ . Vertinant bylos duomenis bÅ«tina nustatyti ar Å¡iuo atveju tarp K.

D. ir L. D. bei M. D. ir L. D. yra susiklostę tėvo ir vaiko santykiai, ar tarp apelianto ir vaikų yra socialiniai ryÅ¡iai. Visi klausimai susiję su vaiku sprendžiami prieÅ¡ tai iÅ¡klausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiÅ«ras, nuomonę, bÅ«tina įvertinti vaiko savijautÄ , požiÅ«rį, ryšį su tam tikru asmeniu kaip tėvu. Jeigu asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat nėra ir socialinis tėvas, nenuginčyti tėvystės vien tik dėl to, kad motina to nenori, nėra teisėta, nes taip bÅ«tų ribojama vaiko teisė žinoti savo kilmę, taip pat bÅ«tų pažeidžiamos ir asmens, kuris įraÅ¡ytas vaiko tėvu teisės. Nagrinėjamu atveju, teismas iÅ¡ esmės suvaržė vaikų besÄ lyginę teisę žinoti kas yra jų tikrasis tėvas ir, kad jų tėvu ir bÅ«tų tikrasis vaiko tėvas.

Laikytina, kad ginčo teisiniame santykyje subjektu, atsakingu už teisingÄ Ä¯raÅ¡Ä apie vaikų tėvÄ yra ieÅ¡kovė, vaikų motina, todėl Å¡iuo atveju ji turėtų prisiimti visÄ atsakomybę. Teismas negali vaikų teisių apsauga paneigti atsakovo teisės ginčyti tėvystę, kas iÅ¡ esmės ne apsaugo, o pažeidžia vaikų teisę žinoti savo biologinį tėvÄ . Todėl nagrinėjamu atveju, jau ir iÅ¡ vaikų pozicijos bei esant praÅ¡ymui, spręstinas klausimas dėl senaties termino ieÅ¡kiniui dėl tėvystės nuginčijimo atnaujinimo.Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neturėdamas visų raÅ¡ytinių įrodymų – atsakovo L.

D. pareiÅ¡kimų, kurie buvo pateikti notarui dėl tėvystės vaikams K. D. ir M. D. pripažinimo bei Å¡ių vaikų gimimo aktų įrašų papildymo, pakeitimo aktų, kurie pagal Civilinės metrikacijos taisykles suraÅ¡omi pareiÅ¡kimų dėl tėvystės pripažinimo pagrindu. Tikslu teisingai nustatyti visas faktines aplinkybes (kreipimosi dėl tėvystės nustatymo datas, tėvystės įregistravimo ir kt.) tikslinga Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus pareikalauti iÅ¡ notaro ir civilinės metrikacijos skyriaus, registravusio vaikų gimimÄ .Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, iÅ¡nagrinėti ir įvertinti turinčias reikÅ¡mės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikÅ¡mės priimant teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, apskųstÄ jÄ teismo sprendimo dalį panaikina (CPK 329 str. 1 d.).

CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai iÅ¡tirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali iÅ¡spręsti visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo svarstytinas ne tik ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio įrodytumo klausimas, bet ir aplinkybės, susijusios su nepilnamečių vaikų interesais.                           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu n u t a r i a:

             Molėtų rajono apylinkės teismo 2015m. liepos 1 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas L. D., a.k(duomenys neskelbtini) prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl įraÅ¡o apie tėvÄ (tėvystę) nuginčijimo vaikams K. D., a.k(duomenys neskelbtini) ir M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) bei sprendimÄ dalyje, kuria tenkintas ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ L. D. vaikams K. D. ir M. D. ir Å¡iems vaikams mokėtino iÅ¡laikymo uzufrukto teise paskirta A. G. panaikinti ir Å¡iose dalyse civilinę bylÄ perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.            Kitoje dalyje Molėtų rajono apylinkės teismo 2015m. liepos 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                        Teisėjai                                                                Eigirdas Činka                                                                                                                  Birutė Jonaitienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Birutė Valiulienė