fb739e54-4c5b-4884-afc7-e9885e0eb63f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-937-340/2017Teisminio proceso Nr.: nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos:3.3.1.18.2.; 2.6.38. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jūratės Varanauskaitės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A.

P. ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. P., A. G., J. M., B. P., A. P. ieškinį atsakovams A. P., Vilniaus miesto savivaldybei, D. P., trečiajam asmeniui J. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo A. P. priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį I. P., A. G., B. P., A. P. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.Teisėjų kolegija             n u s t a t ė :             Ginčo esmė Ieškovai I.

P., A. G., B. P., A. P. kreipėsi į teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas – rÅ«sį, esantį (duomenys neskelbtini), pagal pateikiamÄ 2015 m. gegužės 11 d. atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės planÄ , priteisiant I. P. patalpÄ Nr. 1, D. P. patalpÄ Nr. 2, A. P. patalpÄ Nr. 3, A. G. patalpÄ Nr. 4, J. M. patalpas Nr. 5.1 ir Nr. 5.2, B. P. ir A. P. patalpÄ Nr. 6, taip pat nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei jokia dalis atidalijamame rÅ«syje nepriklauso.

Jei teismas nuspręstų, kad savivaldybė turi teisę gauti atidalijamo rÅ«sio dalį, ieÅ¡kovai prašė nustatyti, kad savivaldybės gaunama kompensacija pagal 2012 m. uždarosios akcinės bendrovės „RK Matavimai“ turto vertinimo ataskaitÄ bÅ«tų apskaičiuojama taip: 4,61 kv. m x 1 kv. m 61,3 EUR = 285,49 EUR, minėtÄ kompensacijÄ paskirstyti taip: iÅ¡ J. M. priteisti 169,99 EUR, iÅ¡ A. P. priteisti 115,50 EUR. Nustatyti, kad pagal rÅ«sio atidalijimo planÄ bÅ«tinos statyti pertvaros įrengiamos taip: pertvarÄ tarp patalpos “0” ir patalpos “5.2” savo lėšomis įrengs J.

M.; pertvarÄ tarp patalpos “2” ir patalpos “3” savo lėšomis įrengs atsakovai A. P. iÅ¡ vienos pusės ir D. P. iÅ¡ kitos pusės. Nustatyti, kad pagal rÅ«sio atidalijimo planÄ angos bus įrengtos taip: angÄ iÅ¡ patalpos “4” į jo garaÅ¾Ä savo lėšomis įrengs A. G.; angÄ iÅ¡ patalpos “1” į jos garaÅ¾Ä savo lėšomis įrengs I. P.. Nustatyti, kad rÅ«sio atidalijimo plano patvirtinimas teismo sprendimu reiÅ¡kia visų rÅ«sio savininkų sutikimų buvimÄ dėl statybos darbų projektavimo, vykdymo, pridavimo ir registravimo pagal teismo patvirtintÄ rÅ«sio atidalijimo planÄ ; visų atidalijamo rÅ«sio savininkų sutikimų buvimÄ dėl rÅ«sio sandėliukų kaip nekilnojamųjų daiktų (esamų butų priklausinių) suformavimo/kadastro objektų formavimo schemų ruoÅ¡imo ir teikti derinančioms/pritariančioms institucijoms, kad bÅ«tų priimti sprendimai suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ /kad bÅ«tų iÅ¡duotos pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį kad bÅ«tų atlikti duomenų įraÅ¡ymai į nekilnojamojo turto kadastrÄ .

Nustatyti, kad kiekvienos atidalintos rÅ«sio dalies savininkas savarankiÅ¡kai ir be jokių papildomų derinimų su kitų dalių savininkais organizuoja tam savininkui atidalintos dalies įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre (reikalui esant atlikus statybos darbus).IeÅ¡kovai nurodė, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nuosavybės teise priklauso butai (patalpos), esantys gyvenamajame name Svajonių g. 34, Vilnius. Remiantis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ais kiekvienam iÅ¡ butų priklauso rÅ«sys. Tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo A.

P. 2007 m. kilo ginčas dėl rÅ«sio atsidalijimo. Atidalijant rÅ«sį teismas turėtų vadovautis CK 4.82 str. 6 d., todėl ieÅ¡kovų nuomone, jokia dalis atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybei neturi bÅ«ti skirta, kadangi savivaldybei name nepriklauso joks naudingas plotas. IeÅ¡kovų teikiamas 2015 m. gegužės 11 d. rÅ«sio atidalijimo planas ruoÅ¡tas laikantis 2007 m. sausio 4 d. VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo atliktų matavimų metu užfiksuotų atstumų tarp sienų, sienų storių ir yra maksimaliai atitinkantis nusistovėjusiÄ bendrasavininkių naudojimosi rÅ«siu tvarkÄ .

IeÅ¡kovai nesutinka su atsakovo A. P. siÅ«lomu rÅ«sio atidalijimo planu dėl netikslumų/ neatitikimo faktinei padėčiai, neatitikimo ieÅ¡kovų poreikiams, pagal šį planÄ reikalinga iÅ¡ naujo statyti beveik visas vidines pertvaras, tačiau atsakovas nepateikia jokios pozicijos kieno sÄ skaita ir kam organizuojant tai bÅ«tų atliekama. IeÅ¡kovu vertinimu, teismui nusprendus, jog savivaldybė turi teisę gauti atidalijamo rÅ«sio dalį, priteisiant kompensacijÄ , ji skaičiuotina nustatant santykį tarp name esančių butų naudingo ploto/katilinės ploto, neskaičiuojant 6,33 kv. m. liekančių bendrojo naudojimo patalpoms bei atsižvelgiant į ieÅ¡kovų pateiktÄ 2012 m.

UAB „RK matavimai“ turto vertinimo ataskaitÄ . IeÅ¡kovų skaičiavimais Vilniaus miesto savivaldybei atitenkanti rÅ«sio dalis sudarytų 4,61 kv. m., kas atitiktų 285,49 EUR kompensacijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai B. P., A. P. ir A. G., kuriems pagal rÅ«sio atidalinimo planÄ atitenka mažesnės rÅ«sio patalpų dalys, pretenzijų dėl to nereiÅ¡kia ir kompensacijų nereikalauja, už Butų Nr. 1, 2, 5 savininkus kompensacijÄ savivaldybei mokėtų buto J. M. ir atsakovas A. P.. IeÅ¡kovai nesutinka ir su atsakovo A.

P. reikalavimais dėl palėpės padalijimo, kadangi jokių dalintinų palėpės patalpų, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nėra. Atsakovo teikiamame palėpės atidalijimo plane nurodytos patalpos Nr. 1,5,7 yra įrengtos virš A. G. pastatyto priestato. Butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir atsakovas A. P. 1997 m. ir 2000 m. yra susitarę dėl teisių į palėpę/ dėl teisių statyti priestatus faktinio realizavimo, notaro patvirtintais pareiškimais.

Taigi, laikytina, kad atsakovas savo teisės į buvusiÄ bendro naudojimo palėpės patalpÄ pilnai realizavo jos atsisakydamas 1997 m. ir 2000 m. A. G. atžvilgiu arba 2004 m. Å¡iÄ teisę parduodamas už simbolinę kainÄ A. ir B. P. atžvilgiu.Atsakovas A. P. nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atidalinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – rÅ«sio dalį, sudarančiÄ 13,32 kv. m, uždarosios akcinės bendrovės “Pastatų matavimai” matininko A.

M. parengtame rÅ«sio atidalijimo plane atidalijimo plane pažymėtÄ indeksu 3-1; taip pat atidalinti A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – palėpės dalį, sudarančiÄ 43,62 kv. m., architekto R. S. parengtame kapitalinio remonto projekte pažymėtÄ indeksu A-P. Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palėpės patalpa, pažymėta kadastriniu indeksu 4-10, plotas 158,41 kv. m, nėra pasidalinta, jos teisinė registracija nėra atlikta. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovai B.

P., A. P. ir J. M. yra realizavę savo teisę į palėpės dalį, todėl likusi 158,41 kv. m ploto nepadalinta palėpės dalis turi bÅ«ti padalinta tarp visų likusių keturių asmenų ir Vilniaus miesto savivaldybės. Atsakovo nuomone, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis perleido savo teisę į palėpę kitiems asmenims ar tokios teisės atsisakė. Jam priklausančios 43,62 kv.m. palėpės dalies įėjimo reikalingas konstrukcijas suprojektavo atitinkamÄ kvalifikacijÄ turintis architektas, todėl tenkintinas atsakovo reikalavimas atidalinti palėpę natÅ«ra.

Atsakovas taip pat nurodo, kad dėl rÅ«sio patalpų atidalijimo tarp Å¡alių ginčo iÅ¡ esmės nebeliko. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atskirÄ nekilnojamÄ jį turto objektÄ â€“ 61,25 kv.m. ploto negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ katilinę. Nesutiko su teiginiais, kad atidalijant rÅ«sį, jokia kompensacija Vilniaus miesto savivaldybei neturėtų bÅ«ti priteista.

Pažymėjo, jog CK 4.82 str. 6 d. numato, kad dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje priskirtina ne tik būtų, bet ir kitų patalpų savininkams. Atsakovo vertinimu, nepagrįsta ieškovų pozicija, jog skaičiuojant kompensacijos dydį reikėtų vadovautis būtų naudingais plotais po atliktos rekonstrukcijos, kadangi gyventojams pasididinus įsigytų pirminių butų plotus, savaime nekinta dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl nagrinėjamu atveju pagrįsta būtų vadovautis buto plotais buvusiais iki rekonstrukcijos, t.y. 389,56 kv.m.

Atsakovas taip pat nepagrįsta laikė ieÅ¡kovų pozicijÄ , jog skaičiuojant kompensacijÄ iÅ¡ bendro rÅ«sio ploto atimamas 6,33 kv. m. plotas liekantis bendro naudojimo patalpomis. Atsakovo nuomone, kompensacija nagrinėjamu atveju skaičiuotina vadovaujantis 2010 m. liepos 22 d. UAB „Tikslo siekis“ lyginamuoju metodu atliktu turto vertinimu, kadangi ieÅ¡kovų iniciatyva pateiktas 2012 m. rugpjūčio 28 d. UAB „RK matavimai“ turto vertinimas atliktas pasirinkus iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodÄ , kuris laikytinas iÅ¡imtiniu ir nepakankamai tiksliai nurodančiu turto vertę, kai nėra galimybės panaudoti lyginamÄ jį metodÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteistina kompensacija sudaro 378,98 EUR už 1 kv. m. Atsakovas atsiliepdamas į A. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį pažymėjo, jog byloje esančių dokumentų matyti, jog ginčo name, statybÄ leidžiančių dokumentų ir ieÅ¡kovų bei atsakovo susitarimų pagrindu vyko namo patalpų rekonstrukcijos darbai, pastatyti priestatai. IÅ¡ atsakovo pateikiamų dokumentų nėra aiÅ¡ku, koks buvo pradinis neįrengtos palėpės plotas, todėl nėra galimybės nustatyti kokiu pagrindu atsakovas apskaičiuoja jam priskirtinÄ ir plane pažymėtÄ 43,62 kv.m. pastogės plotÄ , todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti pradinį neįregistruotos palėpės plotÄ .

Teismui nustačius esant papildomÄ dalintinÄ bendrosios nuosavybės teise valdomÄ palėpės plotÄ , Vilniaus miesto savivaldybei nustatytina proporcinga dalis. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Atidalino ieÅ¡kovams I. P., A. G., J. M., B. P., A. P. ir atsakovui A. P. nuosavybės teise priklausančias patalpas – rÅ«sį, esantį (duomenys neskelbtini), pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ 2015 m. gegužės 11 d. atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės planÄ , priteisiant I.

P. patalpÄ Nr. 1, D. P. patalpÄ Nr. 2, A. P. patalpÄ Nr. 3, A. G. patalpÄ Nr. 4, J. M. patalpas Nr. 5.1 ir Nr. 5.2, B. P. ir A. P. patalpÄ Nr.

6. Nustatė, kad pagal rÅ«sio atidalijimo planÄ bÅ«tinos statyti pertvaros įrengiamos taip: pertvarÄ tarp patalpos “0” ir patalpos “5.2” savo lėšomis įrengs J. M.; pertvarÄ tarp patalpos “2” ir patalpos “3” savo lėšomis įrengs atsakovai A. P. iÅ¡ vienos pusės ir D. P. iÅ¡ kitos pusės. Nustatė, kad pagal rÅ«sio atidalijimo planÄ angos bus įrengtos taip: angÄ iÅ¡ patalpos “4” į jo garaÅ¾Ä savo lėšomis įrengs A. G.; angÄ iÅ¡ patalpos “1” į jos garaÅ¾Ä savo lėšomis įrengs I.

P.. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. P. ieškovų I. P., A. G., J. M., B. P., A. P. naudai 2157,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų I. P., A. G., J. M., B. P., A. P. valstybės naudai 20,12 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. P. valstybės naudai 20,12 EUR EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatė, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra 1355,94 kv. m bendro ploto, iš kurio – 998, 64 kv. m sudaro naudingas plotas, 701,93 kv. m gyvenamasis plotas, 157,30 kv. m rūsių plotas.

Visi ieÅ¡kovams ir atsakovams nuosavybės teise priklausantys butai yra su rÅ«siu, kuris neidentifikuotas. Butų Nr. 1, Nr. 4, Nr. 6 duomenys apie naudingÄ plotÄ yra nustatyti faktiniais kadastrinių matavimų bylų duomenimis, kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai bei nustatęs, kad į visÄ namo (duomenys neskelbtini), naudingÄ plotÄ yra įtrauktas ir 158,41 kv. m ploto palėpės (pastogės), kadastrinis indeksas (duomenys neskelbtini), plotas, skaičiuojant rÅ«sio patalpų ploto proporcijÄ pagal namo bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių butų ir kitų patalpų naudingÄ plotÄ , vadovavosi faktiniais kadastrinių matavimų bylų duomenimis apie butų Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 6 naudingÄ plotÄ .Ä®vertinęs, jog tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo A.

P. iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl atsakovui A. P. atidalintinos rÅ«sio dalies padėties ir jos ploto, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ atidalijimo planÄ yra numatytos kiekvienam bendraturčiui atidalijamos dalys natÅ«ra, taip pat į tai, jog ieÅ¡kovų pateiktas rÅ«sio atidalijimo planas atitinka daugumos bendraturčių interesus, sprendė, jog tikslinga atidalinti rÅ«sio patalpas pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ atidalijimo planÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lymÄ kiekvienas bendraturtis savo lėšomis atliktų reikalingus rekonstrukcijos darbus, kurie bÅ«tini jam atidalintų patalpų izoliavimui nuo kitiems bendraturčiams priklausančių patalpų ar patekimo į ja įrengimui, teismas nustatė ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ sprendimo vykdymo tvarkÄ .Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovų reikalavimus nustatyti, kad rÅ«sio atidalijimo plano patvirtinimas teismo sprendimu reiÅ¡kia visų rÅ«sio savininkų sutikimų buvimÄ dėl statybos darbų projektavimo, vykdymo, pridavimo ir registravimo pagal teismo patvirtintÄ rÅ«sio atidalijimo planÄ bei visų atidalijamo rÅ«sio savininkų sutikimų buvimÄ dėl rÅ«sio sandėliukų kaip nekilnojamųjų daiktų (esamų butų priklausinių) suformavimo ir kt. veiksmų atlikimo.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovai nepagrindė Å¡io savo reikalavimo, kadangi Å¡ioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės vertinti ieÅ¡kovų planuojamų atlikti rekonstrukcijos darbų teisėtumo ir jų atitikimo kitų bendraturčių interesams ar įtakos jų teisėms. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog rÅ«sio rekonstrukcijos darbų atlikimui reikalingas bendraturčių sutikimas bei kad tokį sutikimÄ nepagrįstai atsisakoma duoti, t. y. nėra įrodytas ieÅ¡kovų teisės pažeidimas, todėl nėra pagrindo teismui ieÅ¡kovų teises ginti, jas pripažįstant.Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismas sprendė, jog namo (duomenys neskelbtini), patalpų – katilinės perdavimas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn nesuponavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 str. numatyto pagrindo Vilniaus miesto savivaldybei įgyti nuosavybės teisę ir į kitas namo bendrojo naudojimo patalpas, tame tarpe ir reikalaujamas atidalinti rÅ«sio patalpas, todėl Vilniaus miesto savivaldybei nepriklauso rÅ«sio patalpų dalis, proporcinga jos nuosavybės teise valdomų negyvenamųjų patalpų plotui ar piniginė kompensacija.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog iš butų privatizavimo dokumentų matyti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nuosavybės teise priklausantys butai buvo privatizuoti su priklausiniais – rūsyje esančiais neidentifikuotais sandėliukais, tačiau Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos priklausinio neturi ir pagal jų funkcinę paskirtį negali turėti, nes pačių šių patalpų paskirtis yra pagalbinių patalpų.Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo A.

P. priešieškinį dalyje dėl palėpės atidalijimo, remdamasis tuo, jog rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas savo teisę į palėpę yra perleidęs visa apimtimi ir nėra palėpės patalpų, kurios priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui A. P.. Bylos medžiaga patvirtina, jog iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo 2000 m. gegužės 23 d. buvo duoti visų namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų, tame tarpe ir atsakovo A.

P., notaro patvirtinti raÅ¡ytiniai sutikimai, kad B. P., J. M., A. G. įsirengtų virÅ¡ Å¡iems asmenims nuosavybės teise priklausančių butų palėpę ir rekonstrukcijos bÅ«du prijungtų jas prie jiems nuosavybės teise priklausančių butų. Tokius raÅ¡ytinius sutikimus teismas vertino kaip sandorius, kuriais perleista bendraturčio teisė sukurti naujÄ daiktÄ iÅ¡ bendrųjų namo patalpų ir taip įgyti dalį to naujo nekilnojamojo daikto nuosavybės teise. Atlikus ieÅ¡kovų butų rekonstrukcijÄ , kurios metu buvo įrengta ir prijungta palėpė prie ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančių butų ir įregistravus rekonstrukcijos eigoje sukurtÄ nekilnojamojo turto vienetÄ , buvo įgyvendinta bendraturčių teisė tokį daiktÄ sukurti ir įgyti jų nuosavybėn. Likusias laisvas 47,59 kv. m ploto palėpės patalpas, kurių 471/4795 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė A.

P., po naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo A. P. visa apimtimi yra perleidęs ieÅ¡kovams B. P. ir A. P. 2004 m. birželio 11 d. nekilnojamojo daikto dalies pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. P1-6967. Aplinkybę, jog Å¡iuo metu į dalį palėpės, sudarančiÄ 158,41 kv. m ploto, pažymėtÄ indeksais 4-10, 6-6. 6-7, 6-8, 6-9, 6-10, nėra įregistruota kokio nors asmens nuosavybės teise, teismas laikė nepatvirtinančia, jog egzistuoja laisvos palėpės patalpos, kurios priklausytų visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, buvimo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas neginčijo aplinkybės, jog minėtos palėpės patalpos įrengtos virÅ¡ ieÅ¡kovui A. G. nuosavybės teise priklausančio buto ir jo pastatyto priestato, taip pat neginčijo fakto, jog minėtos patalpos įrengtos tik A. G. lėšomis, taip pat neginčijo A. G. atliktos rekonstrukcijos teisėtumo, taip pat jo paties sudarytų sandorių dėl palėpės ir teisių į jÄ perleidimo. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A.

P. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimo dalį, kuria teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl namo palėpės atidalijimo atmetė, panaikinti ir atsakovo prieÅ¡iniame ieÅ¡kinyje reikalavimÄ , atidalinti A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto - Palėpės dalį - 43,62 kv. m., projekte pažymėtÄ indeksu A-P, pagal architekto R. S. parengtÄ kapitalinio remonto projektÄ , tenkinti ir sprendimÄ apskųstoje dalyje pakeisti. Teismui nusprendus, jog Å¡ioje dalyje neatskleista bylos esmė perduoti bylÄ toje dalyje nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino bendraturčių A.

G. duotus sutikimus kaip nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius. Jie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų ir prieštarauja tiek seno 1964 m. red. Civilinio kodekso 253 str., 255 str. 1 d. ir 2 d., 256 str., 279 str. 2 d., 281 str., 282 str. 2 d., teisės normoms, tiek naujojo kodekso 6.392 str. i d., 6.393 str., 6.396 str., 6.397 str., 6.398 str. nuostatoms. Minėtų sutikimų turinyje nėra fiksuojamas patalpų pirkimas-pardavimas ar kitoks nekilnojamojo turto perleidimo būdas, juose nėra nustatyta nei turto vertė, nei kaina ir nėra apibrėžtas ir pirkimo-pardavimo dalykas.

Atsakovo praÅ¡ymas atidalinti palėpės patalpų 43,62 kv. m. dalį, yra nustatytas pagal architekto R. S. parengtÄ kapitalinio remonto projektÄ . Bylos nagrinėjimo metu apeliantas ne kartÄ yra patvirtinęs savo įsipareigojimÄ kompensuoti A. G. jo turėtas iÅ¡laidas už patalpų projektavimÄ ar įrengimÄ , tačiau iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti. IeÅ¡kovas A. G. neįrodė, jog palėpės 158,41 m2 ploto patalpos nėra bendraturčių turtas; neįrodė, kad A. G. yra jų savininkas; neįrodė, jog įrengė palėpės patalpas; neįrodė, jog buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, taip pat nepaneigė A.

P. reiÅ¡kiamo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo dėl patalpų atidalinimo. Pirmosios instancijos teismas vertindamas minėtus bendraturčių 1997 ir 2000 metais duotus sutikimus, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, jog juose bendraturčiai nėra davę A. G. teisės registruoti palėpės patalpų dalies savo vardu nekilnojamojo turto registre. Visų Å¡ių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ konstatuoti, jog bendraturčių 1997 m. ir 2000 m. pasiraÅ¡yti sutikimai yra ne turto perleidimo sandoriai, o yra palėpės bendraturčių privalomas susitarimas dėl palėpės patalpų projektavime, o architektui yra atitinkamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas dokumentas pradėti projektavimo darbus.

Tokie veiksmai ir toks procesas yra nuoseklus bendraturčių susitarimas, siekiant ateityje atsidalinti (pirkti, parduoti, dovanoti, mainyti) bendro naudojimo patalpas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ginčijamame palėpės 158,41 kv. m plote, pažymėtame indeksais 4-10, 6-6, 6-7, 6-8, 6-9, 6-10 įrengtos patalpos yra namo visų bendraturčių teisėtai valdomos, naudojamos ir iki Å¡iol gali bÅ«ti disponuojamos neatsidalinusių namo bendraturčių sutikimu ir valia.Atsiliepimu į atsakovo A. P. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai I.

P., A. G., J. M., B. P., A. P. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantas savo teisę i palėpe yra perleidęs kitiems asmenims. Iki naujojo CK įsigaliojimo, t.y. iki 2000-09-06, apelianto teikti sutikimai A. G. (1997 m. gruodžio 16 d. ir 2000 m. gegužės 23 d.) pilnai atitiko tuo metu galiojusį CK 128 str. bei juo remiantis buvusius pagrįstus teisėtus A. G. lÅ«kesčius, kad jo padidintas buto plotas, pristatant palėpę, priestatÄ su palėpe, nulems namo bendrosios dalinės nuosavybės dalių pasikeitimÄ .

Taigi, apeliaciniame skunde minimi naujojo CK straipsniai: (VI knygos 392, 393, 396, 397, 398) neaktualÅ«s ieÅ¡kovų ir apelianto tarpusavio santykiams. Tuo tarpu apelianto minimi senojo CK straipsniai: (253, 255,256, 279, 281,282) taip pat neturi bÅ«ti taikomi sprendžiant šį ginÄÄ . IeÅ¡kovų nuomone, apeliantui galinti bÅ«ti atidalinta palėpės dalis neegzistuoja ir joks architekto parengtas remonto projektas pats savaime nepatvirtina jokios apelianto nuosavybės teisės į 43,62 kv. m. ar kitokio ploto palėpę, esančiÄ virÅ¡ A.

G. buto. Skirtingai nei nurodo apeliantas ne ieškovas A. G. neįrodė savo nuosavybės teisės į ginčo palėpę, o būtent apeliantas kaip priešieškinį teikęs subjektas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis jis pretenduoja į 158, 41 kv. m. palėpės. Ieškovai taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovui A. G. nenumatyta teisė įregistruoti ginčo palėpę, kadangi gyventojų duotų sutikimų turinys visiškai atitiko senojo CK 128 str., kuriame nebuvo detalizuota bendraturčių sutikimu suteikiamų teisių apimtis.Atsiliepime į atsakovo A.

P. skundÄ atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pažymėjo, jog prieÅ¡ieÅ¡kinyje A. P., praÅ¡ydamas teismo atidalyti palėpės patalpas, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių palėpės ribas ar jos plotÄ . IÅ¡ esamų dokumentų nėra aiÅ¡ku koks pradinis neįrengtos ginčo palėpės plotas, todėl nesuprantama kokiu pagrindu apeliantas apskaičiuoja jam neva priskirtinÄ plane pažymėtÄ 43,62 kv.m pastogės plotÄ kaip atidalintinÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl pagrįstu ir teisingu laikytinas pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti A.

P. prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ reikalavimÄ atidalinti ginčo palėpę. PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, teismas namo gyventojų 1997 - 2000 m. ieÅ¡kovui A. G. duotus sutikimus įsirengti ginčo palėpę vertino ne kaip turto perleidimo sandorius, o kaip sandorius, kuriais perleista bendraturčio teisė sukurti naujÄ daiktÄ iÅ¡ bendrųjų namo patalpų. Toks nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das nėra draudžiamas įstatymu. Todėl vadovaujantis minėtais sutikimais atlikta ieÅ¡kovų butų rekonstrukcija laikytina bendraturčių teisės, įtvirtintos CK 4.82 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimu.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų ir atsakovo A.

P. Vilniaus miesto savivaldybės naudai priteisiama 5502,78 EUR kompensacija už jai tenkančiÄ rÅ«sio patalpų dalį, neskiriant realios rÅ«sio patalpų dalies; panaikinti sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, kuria teismas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamÄ sias patalpas katilinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias name (duomenys neskelbtini), pripažino pagalbinės paskirties namo butų ir kitų patalpų priklausiniu.Apeliantė nesutinka pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog savivaldybei priklausančios katilinės patalpų plotas neįskaičiuotinas į bendrÄ namo naudingÄ jį plotÄ , katilinė neturi naudingojo ploto ir yra butų priklausinys.

Aplinkybė, jog Nekilnojamojo torto registre iÅ¡raÅ¡e nėra sÄ vokos naudingas plotas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog negyvenamosios patalpos laikytinos pagalbinės paskirties. Vertinant byloje esančiÄ VÄ® „Registrų centras“ Vilniaus filialo pateiktÄ informacijÄ matyti, jog keitėsi metodiniai nurodymai, kaip skaičiuojamas naudingasis plotas, sudarant kadastro bylas. Tačiau Å¡ių poįstatyminių teisės aktų nuostatų kaita, negali reikÅ¡ti nuosavybės teisės savaiminio praradimo pagrindo.

Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju vadovautinasi anksčiau galiojusiais metodiniais nurodymais ir atsižvelgtina į tai, kad negyvenamosios patalpos - katilinė ginčo name yra suformuotos ir įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas: kitos paskirties negyvenamosios patalpos, kurių bendras plotas ir pagrindinis plotas apibrėžtas NTR iÅ¡raÅ¡e. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Å¡ios patalpos patenka į CK 4.82 str. 6 d. nurodyto naudingojo ploto sampratÄ . Å ios aplinkybės taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog katilinės patalpos pripažintinos pagalbinėmis patalpomis ir visų butų priklausiniu.

Apeliantės nuomone, vadovaujantis CPK 270 str., 279 str., iš skundžiamo sprendimo naikintini motyvai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise turimų patalpų „funkcine paskirtimi“. Negyvenamojoje patalpoje – katilinėje nėra komunikacijų, elektros ar šilumos tiekimo įrenginių, skirtų viso namo (duomenys neskelbtini), butų funkcionavimui užtikrinti, tokios teismo išvados nepagristos jokiais byloje pateiktais įrodymais ar šaliu paaiškinimais. Šalys nagrinėjamoje byloje neginčijo savarankiško atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto objekto, statuso.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog patalpų statusas ir paskirtis yra kitokie nei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., peržengė ieškinio ribas (CPK 265 str. 2 d.,) bei pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės kaip savininko teises, todėl šie teismo motyvai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-219/2006 bei 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-200/2007 pateiktais išaiškinimais, kadangi minėtų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

Apeliantė pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybei gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuotos i Nekilnojamojo turto registre įregistruotos savarankiškos negyvenamosios patalpos – katilinė (61,2. kv. m. bendro ploto; naudojimo paskirtis - kita) ir CK 4.82 str. 6 d. įtvirtintoje normoje aiškiai įvardinama, jog dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje priskirtina ne tik butų (t. y. gyvenamųjų patalpų), bet ir kitų patalpų savininkams.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybei priskirtina rÅ«sio patalpų dalis kompensacijos bÅ«du, kuri skaičiuotina atsižvelgiant į UAB „Tikslo siekis“ atliktÄ turto vertinimÄ . Kad apeliantei priskirtina dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ginčo patalpų konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutartyje, pirmÄ kartÄ Å¡iÄ bylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka.Atsiliepimu į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ , atsakovas A.

F. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pagrįstai ir teisėtai rÅ«sio patalpos atidalintos pagal namo butų savininkų kaip bendraturčių pateiktÄ atidalijimo planÄ . Teismas nustatė, kad apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), name neturi. Taip pat pagrįstai konstatavo, kad apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valdomose katilinės patalpose yra įrengti visiems namo butų savininkams funkcionalÅ«s, veikiantys ir jų butus aptarnaujantys inžineriniai tinklai, todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl patalpų paskirties, kaip pagalbinės. Tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuo turimos ir valdomos katilinės daugiabutyje gyvenamajame name patalpos, papildomai kompensacija už rÅ«sio patalpas nepriklauso.

Atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikiami įrodymai patvirtina pagalbinę katilinės patalpų paskirtį.IeÅ¡kovai I. P., A. G., J. M., B. P., A. P. atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovai laikosi pozicijos, kad jokia kompensacija savivaldybei dėl rÅ«sio atidalijimo neturi bÅ«ti mokama, nes savivaldybė negali pretenduoti į atidalijamo rÅ«sio dalį. CK 4.82 str. 6 d„ nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, o savivaldybei gyvenamajame name nepriklauso joks naudingas plotas.

Taigi, galima konstatuoti, kad savivaldybė neturi teisių i atidalintino rÅ«sio dalį. Tai patvirtina ir byloje esantys Registrų centro raÅ¡tai. Teisės aktai numato, kad sÄ vokos „bendras plotas“ ir „pagrindinis plotas“ reiÅ¡kia didesnės apimties plotus nei sÄ voka „naudingas plotas". Tai užfiksuota ir ginčo namo NTR iÅ¡raÅ¡e. IeÅ¡kovai taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog katilinė yra name esančių butų priklausinys ir jos paskirtis – pagalbinė patalpa.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus apie tai, jog savivaldybės katilinėje yra įrengtas dujų katilas, skirtas apÅ¡ildyti atsakovo A. P. butÄ , tuo tikslu tarp Savivaldybės ir A. P. yra sudaryta nuomos sutartis. Katilinėje yra ir butų vandens Å«kiui reikÅ¡mingi vandens įvadai. IeÅ¡kovai nesutinka su apeliantės pozicija, jog Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutartyje konstatavo Savivaldybės teisę į ginčo patalpų dalį. IeÅ¡kovai taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, jog skaičiuojant kompensacijÄ reikėtų atsižvelgti į UAB „Tikslo siekis“ atliktÄ turto vertinimÄ .

IeÅ¡kovų iniciatyva 2012 m. atliktame UAB „RK matavimai“ turto vertinime pagrįstai į atidalijamo rÅ«sio vertinimÄ Å¾iÅ«rima kaip į iÅ¡imtinio objekto vertinimÄ , kadangi visuotinai žinoma, jog rinkoje nėra įprasta sudarinėti sandorius dėl rÅ«sio dalių, kurių konkreti buvimo vieta neidentifikuota patalpoje, pardavimo. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama atsakovų pateiktų apeliacinių skundų ribose.Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iÅ¡ negyvenamųjų patalpų, valdomų bendrosios nuosavybės teisėmis: pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundÄ - dėl palėpės dalies atidalijimo natÅ«ra, ir pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ - dėl rÅ«sio dalies atidalijimo, priteisiant kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ rÅ«sio dalį iÅ¡ kitų bendraturčių.Dėl naujų įrodymų.

IeÅ¡kovai I. P., A. G., J. M., B. P., A. P. taip pat atsakovas A. P. kartu su atsiliepimais į atsakovės Vilniaus meiÅ¡to savivaldybės apeliacinį skundÄ pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus - 2008 m. namo gyventojų susiraÅ¡inėjimÄ su UAB „Antakalnio Å«kis“ dėl prieigos prie katilinės patalpų užtikrinimo kaip įrodymÄ apie tai, kad katilinės patalpoje yra bendras namo vandens įvadas. BÅ«tinumÄ prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme pagrindžia tuo, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog katilinės patalpoje yra daugiabučio namo inžinerinių tinklų, bendras vandentiekio įvadas.CPK 314 straipsnis riboja galimybę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ , kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.

CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovai ir atsakovas A. P. prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos medžiagos 2008 m. dokumentus atsakovei. Vilniaus miesto savivaldybės priklausančių patalpų statuso problema buvo nagrinėjama nuo civilinės bylos iškėlimo, nuo 2008 m., t.y. ieškovai ir atsakovas turėjo galimybė pateikti rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismui, tačiau jie nebuvo teikiami. Tai, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovė iš esmės neginčijo, jog katilinės patalpoje yra daugiabučio namo inžinerinių tinklų, negali pateisinti naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme.

PraÅ¡ymas dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacijos procese atmetamas.Dėl atsakovo A. P. skundo argumentų.Atsakovas A. P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavo atidalinti namo (duomenys neskelbtini)palėpės dalį - 43,62 kv. m. pagal atsakovo pateiktÄ palėpės atidalinimo projektÄ . Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė J. M. virÅ¡ savo buto įsirengė 41,33 kv. m. palėpės dalį ir įregistravo nuosavybės teisę į jį. IeÅ¡kovė 1997 m. gavo bendraturčių sutikimus palėpės dalies įrengimo darbams atlikti, 2001 m. - leidimÄ vykdyti statybos darbus, 2008 m.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimÄ teisiÅ¡kai įregistruoti rekonstruotÄ palėpę. 7,47 kv.m. palėpės dalį virÅ¡ savo buto įregistravo A. P. ir B. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2004-06-11 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi A. P. ir kiti neįrengtos namo palėpės bendraturčiai perleido A. P. ir B. P. nuosavybės teisės į 3546/47759 dalis nekilnojamojo turto – neįrengtos namo Svajonių g. 34, Vilniuje, pastogės (T.1, b.l. 145-150). 2004 m. jie gavo leidimÄ Â Ä¯sirengti pastogę virs savo buto. 1997 m.

A. P. ir kiti neįrengtos palėpės bendraturčiai davė sutikimus ieÅ¡kovui A. G. įsirengti palėpė virÅ¡ savo buto; A. G. parengė rekonstrukcijos projektÄ , kuriuo palėpė buvo suprojektuota ne tik virÅ¡ jo buto, bet ir virÅ¡ jo asmenine nuosavybe priklausančio priestato. 2001 m. A. G. buvo iÅ¡duotas leidimas statyti, 2004 m. – atlikti rekonstruoto objekto kadastriniai matavimai, suformuota nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. 2009 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, užtirtinant A.

P. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ - draudimas atlikti ginčo palėpės teisinę registracijÄ . (T. 2, b. l. 29-30). Bylos nagrinėjimo metu A. P. sutiko, kad ieÅ¡kovai B. P., A. P. ir J. M. yra realizavę savo teisę į palėpės atsidalijimÄ , tačiau VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo duomenimis, name Svajonių g.34, Vilniuje liko 158,41 kv. m ploto palėpės dalis, kuri nėra įregistruota kokio nors asmens nuosavybės teise; nagrinėjamoje byloje apeliantas prašė atidalinti palėpės dalį.Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad savo teises į neįrengtos palėpės dalį A. P. yra perleidęs visa apimtimi ir nėra palėpės patalpų, kurios priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise namo Svajonių g. 34, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkams. Bendraturčių notariÅ¡kai patvirtintus sutikimus, kad B. P., J. M., A. G. įsirengtų virÅ¡ Å¡iems asmenims nuosavybės teise priklausančių butų palėpę ir rekonstrukcijos bÅ«du prijungtų jas prie jiems nuosavybės teise priklausančių butų, teismas įvertino kaip sandorius, kuriais perleista bendraturčio teisė sukurti naujÄ daiktÄ iÅ¡ bendrųjų namo patalpų ir taip įgyti dalį to naujo nekilnojamojo daikto nuosavybės teise.Apelianto (atsakovo) A.

P. manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bendraturčių A. G. duotus sutikimus kaip nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius. Jie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų ir prieštarauja tiek seno 1964 m. red. Civilinio kodekso 253 str., 255 str. 1 d. ir 2 d., 256 str., 279 str. 2 d., 281 str., 282 str. 2 d., teisės normoms, tiek naujojo kodekso 6.392 str., 6.393 str., 6.396 str., 6.397 str., 6.398 str. nuostatoms. Minėtų sutikimų turinyje nėra fiksuojamas patalpų pirkimas-pardavimas ar kitoks nekilnojamojo turto perleidimo būdas, juose nėra nustatyta nei turto vertė, nei kaina ir nėra apibrėžtas ir pirkimo-pardavimo dalykas.

Apelianto vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad palėpės dalis yra įrengta ir negali bÅ«ti padalinta natÅ«ra, atidalinant palėpės patalpų 43,62 kv.m. dalį pagal architekto R. S. parengtÄ kapitalinio remonto projektÄ Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pasiÅ«lytu bendraturčių sutikimo palėpės rekonstrukcijai, duoto A. G., teisiniu vertinimu. Bylos duomenimis, apeliantas ir kiti namo bendraturčiai 1997 m. gruodžio 16 d. davė sutikimus bendraturčiui A. G. įsirengti palėpę virÅ¡ jam priklausančio 4 buto; 2000 m. gegužės 23 d.

A. G. buvo duotas bendraturčių sutikimas gauti leidimus ir kitus dokumentus dėl A. G. priklausančio buto vidaus išplanavimo rekonstrukcijos, palėpės, esančios virš jo buto bei priestato su garažu, rūsiu, laiptine projektavimui, projektavimo darbų atlikimui. Sutikimų pagrindu A. G. buvo duotas leidimas vykdyti statybos darbus; 2004 m. atlikti rekonstruojamo buto su patalpomis palėpėje kadastriniai matavimai (T. 2, b.l. 79-80, 82, 83-90).1964 m. CK 122 straipsnyje buvo nustatyta, kad bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu, o esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš dalyvių ieškinį.

To paties CK 128 straipsnyje buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis, turėdamas kitų dalyvių sutikimÄ ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina Å¡io namo ar buto plotÄ , juos pristatydamas, atstatydamas arba perstatydamas, tai Å¡io dalyvio reikalavimu namo ar buto dalys, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, ir naudojimosi juose esančiomis patalpomis tvarka turi bÅ«ti atitinkamai pakeičiamos.

Taigi bÅ«tina sÄ lyga nuosavybės teisei į padidintÄ bendrojo naudojimo objekto dalį įgyti buvo bendraturčių sutikimas tokiam pagerinimui atlikti ir įstatymų nustatytos tvarkos laikymasis. Å ios nuostatos buvo detalizuotos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DNSBÄ®), kurio 1 straipsnyje, aiÅ¡kinant įstatymo sÄ vokas, palėpė įvardyta kaip namo bendrojo naudojimo patalpa, 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o kiekvieno savininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise jam priklausančių patalpų plotui. Vertinant 1997 m. gruodžio 16 d. ir 2000 m. gegužės 23 d. sutikimų, duotų kitų bendraturčių A.

G. turinį, darytina iÅ¡vadÄ , kad kiti neįrengtos namo palėpės bendraturčiai davė bendraturčiui A. G. sutikimus atlikti jo buto rekonstrukcijÄ , rekonstruoti palėpės dalį ir ateityje, po rekonstrukcijos pabaigos įsigyti nuosavybės teisę į bendrojo naudojimosi patalpoje – palėpėje – jo lėšomis įrengtas patalpas (sutikimuose – įsirengti patalpas palėpėje). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bendraturčių raÅ¡ytinius sutikimus, duotus A. G., kaip sandorius, kuriais perleista bendraturčio teisė sukurti naujÄ daiktÄ iÅ¡ bendrųjų namo patalpų ir taip įgyti dalį to naujo nekilnojamojo daikto nuosavybės teise.

Tai, kad minėtų sutikimų turinyje nėra fiksuojamas patalpų pirkimas-pardavimas ar kitoks nekilnojamojo turto perleidimo bÅ«das, juose nėra nustatyta nei turto vertė, nei kaina ir nėra apibrėžtas ir pirkimo-pardavimo dalykas, nepaneigia duotų sutikimų teisėtumÄ , nes, kaip jau buvo minėta, nuosavybės teisės perleidimas į idealiÄ dalį bendrajame turte pagal 1964 m. Civilinio kodekso normas buvo galimas ne tik pirkimo-pardavimo bÅ«du, bet ir duodant sutikimÄ vienam iÅ¡ bendraturčių rekonstruoti (padidinti) jam priklausantį namo dalies ar buto plotÄ .  Pažymėtina, kad pats apeliantas savo valios, iÅ¡reikÅ¡tos 1997 m. gruodžio 16 d. ir 2000 m. gegužės 23 d. sutikimuose neginčija ir neįrodinėja, kad A.

G. gavo leidimÄ statyti be bendraturčių sutikimo. Kiti neįrengtos namo palėpės bendraturčiai – ieÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad sutikimuose buvo iÅ¡reikÅ¡ta jų valia leisti palėpės patalpų rekonstrukcijÄ , bei rekonstruotas patalpas perleisti bendraturčio A. G. nuosavybėn. Aplinkybė, kad neįrengtos palėpės dalies (158,41 kv. m.) rekonstrukcija užsitęsė ir nėra pabaigta iki Å¡iol ir palėpės dalis nėra įregistruota asmenine nuosavybe negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad 1997 m. ir 2000 m. sutikimai palėpės rekonstrukcijai neteko galios ar tapo teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir jose iÅ¡reikÅ¡ta bendraturčių valia gali bÅ«ti paneigta; jų pagrindu yra sukurtos teisinės pasekmės - A.

G. įgijo teisę pradėti palėpės patalpų rekonstrukcija bei teisiškai įregistruoti rekonstruotas patalpas savo vardu po jų užbaigimo; jo teisė atlikti rekonstravimo darbus gali būti paneigta tik nuginčijus bendraturčių sutikimus. Apelianto argumentas, kad ieškovas A. G. neįrodė, jog įrengė palėpės 158,41 m2 ploto patalpas, ir palėpės patalpų įrengimui panaudojo savo asmenines lėšas, atmetamas, kaip teisiškai nereikšmingas. Aplinkybė, kad dėl teisminių ginčų bendraturčių sutikimai, duoti palėpės patalpų rekonstrukcijai iki galo nerealizuoti, neturi reikšmės jų teisiniam vertinimui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo dėl 1997 m. ir 2000 m. bendraturčių sutikimų teisėtumo nėra, ginčo dėl statybos teisėtumo statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimų pažeidimo aspektu taip pat nėra; ieškovas A.

G. turi teisę tęsti namo bendrojo naudojimo objekto - palėpės rekonstrukcijos ir remonto darbus; po palėpės patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti atitinkamu aktu, jis turi teisę įregistruoti rekonstruotas patalpas asmenine nuosavybe.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas A. P. perleido savo teisę sukurti naujÄ daiktÄ iÅ¡ bendrųjų namo patalpų ir taip įgyti dalį to naujo nekilnojamojo daikto nuosavybės teise; taip pat sutiktina, kad atsakovas neįrodė, jog dar liko palėpės patalpų, kurios priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise namo Svajonių g. 34, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkams, dėl to atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys palėpės dalies atidalinimo negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.). Dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės skundo argumentų.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį nurodant, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų ir atsakovo A. P. Vilniaus miesto savivaldybės naudai priteisiama 5502,78 EUR kompensacija už jai tenkančiÄ rÅ«sio patalpų dalį, neskiriant realios rÅ«sio patalpų dalies; panaikinti sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, kuria teismas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamÄ sias patalpas katilinę (unikalus Nr. 1096-2032-8014:0007), esančias name Svajonių g. 34, Vilniuje, pripažino pagalbinės paskirties namo butų ir kitų patalpų priklausiniu.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodinėjo, kad jai nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (katilinė), kurios yra savarankiÅ¡kas ir atskiras nekilnojamojo turto objektas ginčo name, dėl to atsakovei priskirtina rÅ«sio patalpų dalis; atsakovė reikalavo, kad jai priklausanti dalis bÅ«tų atidalinta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant 5502,78 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ rÅ«sio patalpų dalį.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisė į negyvinamÄ jÄ patalpÄ (katilinę) 61,25 kv. m. ploto buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei Lietuvos Respublikos vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870 (T.1, b.l. 107)Teismas šį reikalavimÄ atmetė, nusprendęs, jog namo Svajonių g. 34, Vilniuje, patalpų – katilinės perdavimas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn nesuponavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 str. numatyto pagrindo Vilniaus miesto savivaldybei įgyti nuosavybės teisę ir į kitas namo bendrojo naudojimo patalpas, tame tarpe ir reikalaujamas atidalinti rÅ«sio patalpas, todėl Vilniaus miesto savivaldybei nepriklauso rÅ«sio patalpų dalis, proporcinga jos nuosavybės teise valdomų negyvenamųjų patalpų plotui ar piniginė kompensacija.

Apeliantė (atsakovė) su teismo iÅ¡vadomis nesutikoTeisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Teismas Å¡alių ginÄÄ dėl rÅ«sio sandėliukų nagrinėjo, kaip bendraturčių ginÄÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo objekto (CK 4.80 straipsnis 1 dalis).Negyvenamosios patalpos daugiabučiame gyvenamajame name gali bÅ«ti bendrojo ar individualaus naudojimo. Priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių gali bÅ«ti nustatyta bendroji ar vieno asmens nuosavybės teisė į tokias patalpas.

Daugiabučių gyvenamųjų namų privatizavimo metu butų savininkai įgijo nuosavybės teisę į privatizuotÄ pagrindinį daiktÄ â€“ butÄ ir tuo metu jo priklausiniais buvusius daiktus konkrečiai nurodžius sutartyje, juos įkainojus ir už juos sumokėjus.Nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėjantis teismas turėjo nustatyti, ar daugiabučio namo rÅ«sio patalpa priklauso namo bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise ir Å¡alių ginčas iÅ¡ esmės yra ginčas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, ar de fakto rÅ«sio sandėliukai buvo priskirti atskirų bÅ«tų savininkams, privatizuoti butų privatizavimo metu ir Å¡alių ginčas kilo dėl rÅ«syje esančių sandėliukų individualizavimo ir pasidalijimo.

Nors teismas Å¡io Å¡alių ginčo aspekto neakcentavo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir butų privatizavimo dokumentų visi ieÅ¡kovams ir atsakovui priklausantys butai buvo privatizuoti su priklausiniais – rÅ«syje esančiais neidentifikuotais sandėliukais; ieÅ¡kovai, teikdami teismui savo pasiÅ«lymÄ dėl rÅ«sio padalinimo planÄ , nurodė, kad jų teikiamas planas sudarytas atsižvelgiant į tarp butų ir kitų patalpų savininkų daugiau nei 10 metų nusistovėjusiÄ naudojimosi rÅ«siu tvarkÄ .

Teismas nustatė, kad rÅ«sio patalpų eksplikacijos duomenimis rÅ«sio patalpos sudaro 4,60 kv. m. koridorius, 8,08 kv. m. pagalbinė patalpa ir 6 sandėliai, kiekvienas priskirtas butui: Nr. 2-15,61 kv. m., Nr. 3 -2,38 kv. m., Nr. 4 -2,39 kv. m., Nr. 5 -9,12 kv.m. Nr. 6-33,83 kv. m. ir Nr. 7-10,12 kv. m. ploto; bendras dalijamas rÅ«sio patalpų plotas – 79,81 kv. m., bendras naudojamas rÅ«sio plotas yra 86,13 kv. m., t.y. liko 6,32 kv. m. nepaskirstyto butų savininkams rÅ«sio ploto.Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas dėl atidalijimo priteisiant kompensacijÄ teismo buvo atmestas ir dėl to, kad jai priklausančios katilinės patalpos pagal savo funkcinį paskirtį priklausinio neturėjo, todėl nėra pagrindo priskirti atsakovei dalijamų rÅ«sio patalpų dalį bei priteisti praÅ¡omÄ kompensacijÄ .

Apeliantė (atsakovė) Vilniaus miesto savivaldybė Å¡ių teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo. Teismas nepasisakė, ar individualizuotos sandėliukų patalpas priklauso butų savininkams asmeninės nuosavybės teise, kaip butų priklausiniai, ginÄÄ sprendė taip, kaip pasiÅ«lė ieÅ¡kovai, pasinaudoję savo teise pasirinkti teisės gynimo bÅ«dÄ â€“ kaip ginÄÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nors faktinės bylos aplinkybės – tai, kad neindividualizuoti rÅ«sio sandėliukai buvo įtraukti į butų savininkų privatizavimo dokumentus, t.y. butų savininkai mokėjo už buto priklausinių privatizacijÄ , sandėliukai faktiÅ¡kai padalinti tarp gyventojų, susiformavo jų naudojimosi tvarka, duoda pagrindo manyti kad daugiabučio namo rÅ«syje esantis sandėliukai priklausė kiekvienam iÅ¡ butų savininkų asmenines nuosavybės teise.

Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bylos duomenimis, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės valdomos patalpos (katilinė) rÅ«sio sandėliuko, kaip katilinės patalpų priklausinio neturėjo, tuo tarpu kiekvienas buto savininkas turėjo buvo priklausinį – sandėliukÄ . Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomoms negyvenamosioms patalpoms (katilinei) nepriklauso rÅ«sio patalpų dalis, todėl nepriklauso ir piniginė kompensacija.

Nesutikimas grindžiamas tuo, kad teismas, pasisakydamas, kad katilinės plotas neįskaičiuotas į bendrÄ jį namo naudingÄ jį plotÄ , o tai reiÅ¡kia, kad pati katilinė yra pagalbinės paskirties patalpa. Apeliantė teigia, kad katilinė yra suformuota ir įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas - kitos paskirties negyvenamosios patalpos, nekilnojamojo turto registre nurodytas Å¡io daikto bendras plotas ir pagrindinis plotas, kuris, kaip manytina, patenka į Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 6 dalyje nurodyto naudingojo ploto sampratÄ .

Aplinkybė, kad nėra skaičiuojamas katilinės naudingasis plotas ar Å¡is plotas neįskaičiuotas į bendrÄ namo naudingÄ jį plotÄ , nesudaro pagrindo pripažinti katilinė namo priklausiniu. Apeliantės manymu, katilinės kaip savarankiÅ¡ko nekilnojamojo turto objekto statusÄ Â patvirtina tai, kad katilinėje nėra jokių komunikacijų, elektros ar Å¡ilumos tiekimo įrengimų, skirtų viso namo butų funkcionavimui užtikrinti. Apeliantė remiasi civilinėje byloje Nr. 2-7384-872/2016 nustatytomis aplinkybėmis; nurodo. kad 2016-04-27 teismo sprendimu yra konstatuotos nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes – tai, kad katilinėje Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buvo leista A.

P. įsirengti vietinę katilinę ir naudoti dÅ«mtraukį, dÅ«mtakį, ventiliacijos kanalÄ , kad katilinės patalpa naudojasi tik A. P. nuomos sutarties pagrindu, t.y. civilinėje byloje aptariama negyvinamoji patalpa pripažinta savarankiÅ¡ku nekilnojamojo turto objektu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, civilinėje byloje Nr. 2-7384-872/2016 nustatytos aplinkybės paneigia katilinės kaip savarankiÅ¡ko nekilnojamojo turto objekto statusÄ ; byloje nustatyta, kad katilinės patalpa yra naudojama pagal paskirtį – kaip katilinė, vieno iÅ¡ daugiabučio namo butų aptarnavimui, t.y. pripažino, kad katilinės patalpa nėra savarankiÅ¡kas objektas, faktiÅ¡kai aptarnauja A.

P. butÄ . Duomenų, kad katilinės patalpa pagal savo techninės savybės galėjo bÅ«ti panaudota kitai funkcinei paskirčiai, pavyzdžiui, iÅ¡nuomota kitai veiklai, nei katilinės įrengimui, byloje nėra. Pats A. P., katilinės patalpos nuomininkas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodo, kad patalpoje yra visų namo butų bendro naudojimo inžineriniai tinklai (vandentiekio, kanalizacijos vamzdynas, Å¡ildymo sistemos, namo gyventojams dujų tiekimo vamzdis, ventiliaciniai vamzdžiai ir kt.), be kurių negali bÅ«ti užtikrinamas namo, kaip gyvenamojo daugiabučio namo, butų funkcionalumas.

Atsakovas A. P. taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė neginčijo, kad katilinės patalpoje yra inžinerinių įrenginių, užtikrinančių daugiabučio namo sistemų funkcionavimÄ , pavyzdžiui, bendro vandentiekio įvadas. IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat patvirtina Å¡ias aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai atsiliepimuose nurodytos faktinių aplinkybių nepaneigia. Apeliantės teiginys apie tai, kad pagal savo techninę paskirtį katilinės patalpÄ vertintina kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, neturintis funkcinio ryÅ¡io su kitomis daugiabučio namo patalpomis atmetamas, kaip faktiÅ¡kai nepagristas.Dėl iÅ¡dėstyto atmetamas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais 2006 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2006 bei 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007.

Apeliantės manymu, nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinės situacijos; bylose buvo nustatyta, kad ginčo patalpose yra namo inžinerinė įranga, kuri būtina aprūpinant butus energija, šiluma, taip pat yra reikalinga kanalizacijos sistemai eksploatuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovei priklausančia patalpa naudojama nuomos sutarties pagrindu vieno iš buto savininkų, A.

P. buto šildymo poreikiams, joje yra bendras daugiabučio namo vandentiekio įvadas, kitų bendrų inžinerinių įrenginių. Patalpos paskirtis kaip pagrindinio daikto priklausinio ar savarankiško nuosavybės teisės objekto nepriklauso nuo to, kiek namo aptarnaujančių sistemų ar įrenginių joje yra, nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės yra labai panašios.Kasacinis teismas išaiškino, kad ne tai, kaip tam tikromis aplinkybėmis naudojamos negyvenamosios patalpos, bet tų patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) eksploatavimu lemia, ar jos yra pagrindinio daikto – namo visų butų ir kitų patalpų priklausinys, ar savarankiškas nuosavybės teisės objektas ( LAT 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).

Nurodyto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo kontekste teismo nustatytų aplinkybių pakanka tam, kad pripažinti, jog katilinės patalpa pagal jos technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį su daugiabučio namo butais ir kitomis patalpomis yra daugiabučio namo priklausinys. Aplinkybė, kad šį patalpa yra suformuota kaip atskiras objektas ir įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise, bei kad ieÅ¡kovai atsakovės nuosavybės teisių į Å¡iÄ patalpÄ neginčija, nepaneigia Å¡io patalpos funkcinio ryÅ¡io su daugiabučio namo butais ir kitomis patalpomis ir nesukuria jo savininkui teisių į negyvenamųjų patalpų dalį proporcingai katilinės plotui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoApibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinius skundus, todėl apeliacinės instancijos teismas abiejų atsakovų apeliacinius skundus atmeta kaip nepagrįstus, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Atsakovas A.

P. sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ , 900 Eur - už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ . Atmetus skundÄ , apelianto patirtos iÅ¡laidos neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 dalys).Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                          JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                            Andrius Verikas                                                                                            Tatjana Žukauskienė                   Â