fb707a4f-e3e7-4f3f-8cbe-9f77e0c48324 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS 2017 m. gegužės 17 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant NataÅ¡ai Dobrijan,vertėjaujant Katerinai Chvatovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R.D., pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Baliko, liudytojui J.J.D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl įpareigojimo pakeisti civilinė bÅ«klės akto įraÅ¡us,  nustatė:             PareiÅ¡kėja pareikimu praÅ¡o:

1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto CMS 2016-09-13 sprendimÄ Nr. A133-7096-7096/16 (3.3.2.11-TD1);

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į „D.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos liudijimÄ ;

3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos dukters pavardę į „D.“ ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo liudijimÄ . Nurodė, kad 2016-08-12 pareiÅ¡kėja iÅ¡tekėjo už Jungtinės Karalystės piliečio J.J.D. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius registruodamas santuokÄ , priverstinai pavardę sulietuvino ir įrašė „D.“. 2015-09-27 gimė pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio dukra L.V., kuriai iÅ¡duotame gimimo liudijime įraÅ¡yta pareiÅ¡kėjos mergautinė pavardė „S.“. 2016-09-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė sprendimÄ Nr. A133-7096/16(3.3.2.11-TD1), kuriuo nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl pareiÅ¡kėjos ir jos dukros pavardės keitimo ir naujo santuokos bei gimimo liudijimų iÅ¡davimo.

PareiÅ¡kėjos teigimu, Vilniaus miesto CMS atsisakymas pakeisti pavardę į „D.“ prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1 d., Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26, 27 str. Nurodė, kad pavardės „D.“ ir „D.“ nėra tapačios. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiÅ¡kėjos Å¡eima nuolat patiria daug nepatogumų keliaujant, įrodinėjant visų Å¡eimos narių tapatybes.

Tokiu bÅ«du pažeidžiama teisė į pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos privatų gyvenimÄ .Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius pateiktu atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti, pakeisti pareiÅ¡kėjos ir jos dukters pavardes į „D.“.IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija iÅ¡vadoje nurodė, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo patenkintinas prieÅ¡tarautų Lietuvoje galiojantiems teisės aktams.

Pažymėjo, kad pagal CK 3.282 str. nuostatas civilinės bÅ«klės aktai įraÅ¡omi lietuvių kalba. Lietuvių kalboje nesant priebalsės „w“ ji yra keičiama į lietuviÅ¡kÄ priebalsę „v“. Prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovams nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė palaikė pareiÅ¡kimÄ , prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad skirtingos pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio pavardės sukelia nesklandumų valdant pareiÅ¡kėjos ir liudytojo banko sÄ skaitas, keliaujant.Liudytojas J.J.D. posėdžio metu nurodė, kad dėl skirtingų liudytojo ir pareiÅ¡kėjos bei dukros pavardžių, kelionių kartu su pareiÅ¡kėja ir dukra metu kyla nesklandumų, siekiant įrodyti liudytojo giminystės ryšį su pareiÅ¡kėja ir dukra.

Taip pat kyla nesklandumų vykdant verslÄ , atliekant pavedimus tarp liudytojo ir pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitų.Suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuoti asmenys apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ informuoti tinkamai.PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-09-27 pareiÅ¡kėjai kartu su J.J.D. gimė dukra L.V. kurios pavardė Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-10-30 iÅ¡duotame gimimo liudijime nurodyta S. (pareiÅ¡kėjos mergautinė pavardė). 2016-08-12 pareiÅ¡kėja sudarė santuokÄ su J.J.D.

Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius 2016-08-12 iÅ¡davė santuokos liudijimÄ pareiÅ¡kėjai Rasai (mergautinė pavardė S.), kuriame nurodė jos pavardę D., o vyrui J.J. pavardė palikta originalo forma, t.y. D. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos 2016-09-06 gautÄ praÅ¡ymÄ santuokos liudijime pakeisti jos pavardę iÅ¡ D. į „D.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos liudijimÄ , taip pat vaiko gimimo liudijime pakeisti vaiko pavardę iÅ¡ S. į D. ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo liudijimÄ , 2016-09-13 priėmė sprendimÄ Nr. A133-7096/16 (3.2.2.11-TD1) „Dėl pavardės pakeitimo santuokos liudijime ir vaiko gimimo liudijime“, kuriuo nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausio 31 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatė, kad lietuvių ir nelietuvių tautybių Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės pasuose raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris pagal Konstitucijos 102 straipsnį yra įgaliotas spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, 1999 m. spalio 21 d. nutarimu nustatė, kad toks reglamentavimas, kai visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose yra raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pirmiau nurodytame nutarime nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas – tai dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę. Pase raÅ¡omi piliečio vardas, pavardė, kiti duomenys. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiÅ¡kia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetÄ , integruoja pilietinę tautÄ , užtikrina tautos suvereniteto raiÅ¡kÄ , valstybės vientisumÄ ir jos nedalomumÄ , normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimÄ .

Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiÅ¡kumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sÄ lygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip Å¡ios kalbos vartojimas užtikrinamas vieÅ¡ajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal KonstitucijÄ Ä¯gijusi valstybinės kalbos statusÄ , privalo bÅ«ti privalomai vartojama visose vieÅ¡ojo gyvenimo srityse.

Konstitucinis Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialusis dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, o pilietybės teisiniai santykiai yra vieÅ¡ojo valstybės gyvenimo sritis, taigi asmens vardas ir pavardė asmens pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas paneigtų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos ir kaip konstitucinės vertybės, statusÄ .Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo iÅ¡aiÅ¡kino savo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostatÄ â€žasmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostatÄ â€žjeigu teisės normomis bÅ«tų nustatyta, kad Å¡ių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase raÅ¡omi kitokiais, ne lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, bÅ«tų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“.

Konstitucinis Teismas pateikė sprendimÄ tuo aspektu, ar, Lietuvos Respublikos piliečio pase įraÅ¡ius asmens vardÄ ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardÄ ir pavardę kitokiais, ne lietuviÅ¡kais, raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse iÅ¡duoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose asmens vardas ir (arba) pavardė įraÅ¡yti nelietuviÅ¡kai. Å is Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas taip pat aktualus nagrinėjamoje byloje, nes jame Konstitucinis Teismas aiÅ¡kinosi, ar nurodytos motyvuojamosios Konstitucinio Teismo nutarimo dalies punktai reiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įraÅ¡ius asmens vardÄ ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardÄ ir pavardę kitokiais, ne lietuviÅ¡kais, raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jei Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba, o asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad piliečio paso kitų įrašų skyriuje įraÅ¡ius asmens vardÄ ir pavardę nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, nebÅ«tų paneigti iÅ¡ Konstitucijos kylantys imperatyvai, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba“ ir kad vieÅ¡ajame valstybės gyvenime turi bÅ«ti vartojama valstybinė kalba. Taigi Lietuvos įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardÄ ir pavardę galima įraÅ¡yti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, inter alia tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali bÅ«ti raÅ¡omi ne lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma. Taigi Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įraÅ¡as yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, bÅ«tų įraÅ¡ytas nesugramatinta forma, ne lietuviÅ¡kai raÅ¡menimis.

Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje buvo nurodęs, kad „kol šis teisinis reglamentavimas nėra įgyvendintas teisės aktais, nėra galimybės tenkinti kasatorės reikalavimo, tačiau, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui nustačius konkrečias taisykles, pagal kurias asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose galės būti rašomi nelietuviškais rašmenimis nesugramatinta forma asmeniui to pageidaujant, kasatorė turės galimybę kreiptis dėl tokių įrašų atlikimo jos asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente“.

Kita vertus, nuo Å¡ios iÅ¡vados priėmimo jau praėjo keli metai. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. byloje Juta MENTZEN (taip pat žinoma kaip MENCENA) prieÅ¡ LatvijÄ nurodė, kad „Teismas atkreipia dėmesį, kad Latvijos valdžios institucijos, įraÅ¡ydamos pareiÅ¡kėjos pavardę pase, transkribavo afrikatÄ â€žtz“ kaip „c“, ir pavardei parinko kaitybos galÅ«nę <...>Teismas tik norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vizualus adaptuotos ir originalios raÅ¡ytinės formos yra pakankamai didelis, todėl eiliniam asmeniui gali kilti klausimas, ar Å¡ios pavardės sutampa <...> Todėl Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad tokiu atveju jai gali kilti keblumų ir nepatogumų socialiniame ir profesiniame gyvenime.

Dėl to Teismas pakartoja, kad teisė į privatų gyvenimÄ pagal Konvencijos 8 straipsnį apima teisę palaikyti santykius su kitais žmonėmis ir gyventi įprastÄ socialinį gyvenimÄ . Dėl Å¡ios priežasties, kai pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis naudojasi savo pasais, kuriuose jų pavardės raÅ¡omos skirtinga forma, tam tikrais atvejais jiems sunku iÅ¡laikyti požiÅ«rį į save kaip į vienÄ vienetÄ .“ Nors Å¡ioje konkrečioje byloje buvo nutarta, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad toks ribojimas nebuvo bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje ir nustatė, kad toks ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nustatytos kitos aplinkybės. Svarbu tai, kad Teismas akcentavo privataus gyvenimo svarbÄ , kuriuo remiasi pareiÅ¡kėjai nagrinėjamoje byloje.EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad skundžiami suvaržymai susiję su „privataus gyvenimo ribojimais“ pagal Konvencijos 8 straipsnį, pirmiausia akcentavo svarbų bendrÄ jį principÄ , kad nors Konvencijos 8 straipsniu iÅ¡ esmės siekiama apsaugoti individÄ nuo savavaliÅ¡ko valdžios institucijų kiÅ¡imosi, be Å¡io negatyviojo įsipareigojimo, gali egzistuoti valstybės pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo veiksmingos privataus gyvenimo apsaugos.

Å ios pareigos gali apimti priemonių, skirtų užtikrinti pagarbÄ privačiam gyvenimui netgi individų tarpusavio santykių srityje, priėmimÄ . Priemonių (negatyviųjų ar pozityviųjų valstybės įsipareigojimų kontekste) pasirinkimas iÅ¡ esmės patenka į valstybės diskrecijÄ (vis dėlto EŽTT vertina, ar jos buvo pakankamos ir kaip jos pritaikytos konkrečioje situacijoje). EŽTT, svarstydamas, ar valstybė įvykdė savo pozityviÄ sias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį, nagrinėjo, ar buvo nustatyta teisinga įvairių susikirtusių interesų – privatumo, turtinių, tinkamo teisingumo vykdymo – pusiausvyra (proporcingumo aspektas.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta kad pareiÅ¡kėja sudarė santuokÄ su Jungtinės Karalystės piliečiu J.J.D. bei pasirinko vyro pavardę – D..

Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitÄ bei iÅ¡duoti santuokos liudijimÄ pareiÅ¡kėjos vyro pasirinkta pavarde – D., sukeltų pareiÅ¡kėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise įgytÄ turtÄ ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje.

Teismo vertinimu, draudimas įraÅ¡yti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiÅ¡kėja neiÅ¡davus jai santuokos liudijo vyro pasirinkta pavarde su raide W. Draudimas įtraukti į apskaitÄ vyro pasirinktÄ pavardę su raide W taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ , teisės į vardÄ pažeidimÄ (CK 2.20 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog pagal į bylÄ pateiktÄ Gyventojų registro tarnybos 2015-10-19 raÅ¡tÄ Nr. 9R-2075, Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis W, užregistruota Gyventojų registro tarnyboje.

Duomenų, jog pavardėse, varduose W raidžių raÅ¡ymas bÅ«tų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta.2003-10-10 Europos SÄ jungos Teisingumo teismo (toliau – ESTT) nutarimu byloje C-148/02 konstatuota, kad Europos Bendrijų Steigimo Sutarties 12 ir 17 str. str. prieÅ¡tarauja valstybių narių administracinei praktikai, kurios rezultate atsisakoma tenkinti praÅ¡ymÄ pakeisti pavardė, jeigu praÅ¡ymo priežastis ta, kad pareiÅ¡kėjas turi kitos Europos SÄ jungos valstybes pilietybę ir toje valstybėje jo pavardė buvo užraÅ¡yta pagal tos valstybės raÅ¡ybÄ . 2008-10-14 nutarimo byloje C-353/06 rezoliucinėje dalyje ESTT taip pat pažymėjo, kad Europos Bendrijų steigimo sutarties 18 str. neleidžia, kad aplinkybėmis, kurios sudaro proceso Å¡alies teisme objektÄ , valstybės narės institucijos, taikydamos Å¡alies teisės normas, atsisakytų pripažinti vaiko giminės pavardę, kuri nustatyta ir įregistruota kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo yra jo gyvenamoji viela.

ESTT yra ne kartÄ paminėjęs, kad nors pagal dabar galiojančiÄ SÄ jungos teisę asmens vardo ir pavardės užraÅ¡ymÄ civilinės bÅ«klės aklų įraÅ¡uose reglamentuojančios taisykles priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos Å¡iÄ kompetencijÄ jos privalo laikytis SÄ jungos teises ir Sutarties nuostatų dėl visiems SÄ jungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (2003-10-02 Sprendimas Garcia Avello, C-148/02; 2008-10-14 Sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06).Ä®vertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , spręstina, kad nenukrypimas nuo Å¡iuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas pareiÅ¡kėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiÅ¡kėja patirtų esant įraÅ¡ytoms skirtingoms pavardėms.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos, jos dukros pavardžių raÅ¡ymas skirtingai nei pareiÅ¡kėjos sutuoktinio pavardė, neabejotinai sukelia pareiÅ¡kėjos Å¡eimai tam tikrų nepatogumų, siekiant įrodyti pareiÅ¡kėjos, jos dukros ir sutuoktinio tarpusavio giminystės ryšį, tapatybę, sudaro kliūčių siekiant pasinaudoti tam tikromis teisėmis, skirtomis Å¡eimoje gyvenantiems asmenims.Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų pareikÅ¡tÄ nuomonę bei iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pozicijÄ , o taip pat į tai, kad trÅ«ksta įstatymų leidėjo iniciatyvos ir aiÅ¡kaus įtvirtinimo, kas Å¡iuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti pavardę ir tokiÄ pat pavardę turėti vaikams, tikslu iÅ¡vengti didelių nepatogumų raÅ¡ant jas skirtingai, Å¡eimai gyvenant ir laisvai judant visoje Europos SÄ jungos teritorijoje, manytina, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo , tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-09-13 sprendimÄ Nr. A133-7096-7096/16 (3.3.2.11-TD1), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „D.“ į „D.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos liudijimÄ , įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos dukters L.V. pavardę iÅ¡ „S.“ į „D.“ ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo liudijimÄ .

Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-19864-934/2016). Vadovaujantis LR CPK 448 str., 293 str. 1 p., teismas nutaria:              Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-09-13 sprendimÄ Nr. A133-7096-7096/16 (3.3.2.11-TD1).Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „D.“ į „D.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos liudijimÄ .Ä®pareigoti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių pareiÅ¡kėjos dukters L.V. pavardę pakeisti iÅ¡ „S.“ į „D.“ ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo liudijimÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .           Teisėja                                                                                                                       Diana Jankienė