2015-11-23 Nr. AB-22895-3-63-3-01522-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1778-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01522-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad serga nepagydoma liga, kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintą „Sunkių ligų sąrašą“. Taip pat serga (duomenys neskelbtini). Vartoja antivirusinius vaistus, slopinančius baltymų gamybą organizme. 2014 m. liepos 23 d. jam išduota neįgalumo pažyma „Dėl ligos ir sveikatos būklės“. Dėl vaistų vartojimo ir ligos pareiškėjas sveria tik 57 kg, todėl jam reikalinga visavertė subalansuota mityba. Tegė, kad tiekiamas maistas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje (toliau – ir Klaipėdos AVPK areštinė) nekaloringas ir nekokybiškas. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, laikant jį Klaipėdos AVPK areštinėje, jam turėjo būti skiriama didesnė maisto norma ir leidžiama gauti maisto produktų siuntinius iš artimųjų. Paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos AVPK pateikė prašymą, o 2014 m. rugsėjo 29 d. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos padavė skundą dėl didesnės maisto normos skyrimo, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Pažymėjo, kad maisto produktų siuntinių iš jo artimųjų Klaipėdos AVPK areštinės darbuotojai nepriėmė ir neleido jam perduoti, nors tokius siuntinius jis turi teisę gauti. Dėl tokių jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygų buvo padaryta nepataisoma žala pareiškėjo sveikatai, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmus, depresiją, o neteisėti pareigūnų veiksmai pažemino jo orumą. Pareiškėjo nuomone, tokios jo laikymo sąlygos neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, prilygsta kankinimui.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir jam yra būtina visavertė subalansuota mityba. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kurių pagrindu laikant jį Klaipėdos AVPK areštinėje būtų privaloma užtikrinti didesnę maisto normą nei kitiems areštinėje laikomiems asmenims. Pažymėjo, kad asmenims, laikomiems Klaipėdos AVPK areštinėje, 2014 metais maistą ruošė ir tiekė UAB „Rasytė“, maisto kokybę tikrino Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba. Maistas atitiko Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse“ patvirtintus asmenims, laikomiems areštinėse, skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu patvirtintas fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, bei Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 15:2005 „Maisto higiena“. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį gauti perduodamų maisto produktų siuntinius galima tik nėščioms moterims ir tik pagal gydytojų komisijos išvadą. Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnai, neskyrę pareiškėjui didesnės maisto normos ir nesudarę išimtinių sąlygų gauti perduodamų maisto produktų siuntinius, pareiškėjo laikymo sąlygų areštinėje nepažeidė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismo vertinimu, subalansuota mityba nereiškia padidintos maisto normos. Būtent racionalus ir subalansuotas maistas tiekiamas suimtiesiems pagal patvirtintus valgiaraščius ir nustatytas mitybos normas. Tokią išvadą patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 m. vasario 5 d. raštas Nr. 37V7-(37.5)-72 „Dėl nuteistojo V. M. skundo“, kuriame nurodyta, jog Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų maitinimą organizuoja UAB „Rasytė“ pagal 2014 m. sausio 6 d. sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3, bendrovės ruošiamas maistas atitinka higienos reikalavimus, patiekalai gaminami pagal dešimties dienų valgiaraštį, kuriame nedirbantiems vyrams dienos kaloringumas yra nuo 2 224,67 iki 2 319,9 kcal. Nacionalinio maisto vertinimo instituto Klaipėdos teritorinio skyriaus 2012–2014 metais atliktų tyrimų protokoluose pažeidimų taip pat neužfiksuota. Minėtas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas – Klaipėdos AVPK areštinės viršininkas S. B.. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje neužfiksuota, kad pareiškėjas būtų skundęsis jam teikiamu maitinimu ar kad dėl maisto būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata. Teismo vertinimu, nesant gydytojo paskirto konkretaus dietinio maitinimo ar maisto raciono, Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnai neturėjo pareigos imtis priemonių atitinkamai koreguoti pareiškėjo valgiaraštį, derinti jį individualiai ar paskirti kitoms asmenų grupėms taikytiną valgiaraštį, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnai neužtikrino pareiškėjui tinkamos ir racionalios mitybos. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nenumatyta teisė suimtiesiems gauti maisto produktų siuntinius, todėl Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų veiksmai, kuriais buvo draudžiama pareiškėjui perduoti ir gauti maisto produktus, buvo teisėti. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Nesutinka su visais teismo argumentais, kuriais grįsdamas teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus, kadangi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimas yra nepagrįstas motyvais. Nurodo, kad serga sunkia nepagydoma liga. Nuo 2014 m. birželio 17 d. pareiškėjui išduotas neįgalumo pažymėjimas. Pabrėžia, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teisės pažeidimo pripažinimas yra savaime pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas jam padarytą žalą grindžia tuo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinėje jam buvo tiekiamas netinkamos kokybės maistas, o maisto norma buvo per maža, taip pat pareiškėjui nebuvo leidžiama gauti maisto siuntinių iš artimųjų. Pareiškėjo teigimu, dėl to buvo padaryta nepataisoma žala jo sveikatai, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmus, depresiją, o neteisėti pareigūnų veiksmai pažemino jo orumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-619-442/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios taikytinos ir maisto tiekimui areštinėse laikomiems asmenims, nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei. Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas maitinami pagal „Valgiaraštį dirbantiems vyrams“, „Valgiaraštį dirbančioms moterims“, „Valgiaraštį nepilnamečiams“, „Valgiaraštį nėščioms moterims“, „Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims“, „Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams)“, „Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms)“ atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes maistą subalansuojant individualiai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytos Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, jog specialus maitinimas asmenims skiriamas esant gydytojo(ų) specialisto(ų) išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad gydytojas būtų rekomendavęs ar skyręs specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas, o minėtas Laisvės atėmimo vietų ligoninės „Išrašas iš gydymo stacionare istorijų“ Nr. 13/2818 ir Nr. 14/1451 (b. l. 90) patvirtina, jog pagal pareiškėjo sveikatos būklę jam rekomenduojama racionali mityba. Taigi pareiškėjui specialus valgiaraštis ar kitoks specialus maitinimas nebuvo rekomenduotas. Todėl, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti kitokį nei racionalų, t. y. tinkamą maitinimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnai neturėjo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimo. Įvertinusi byloje esančius duomenis apie Klaipėdos AVPK areštinėje laikomiems asmenims tiekiamo maisto kokybę (b. l. 94–95, 97–101), teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjui buvo duodamas nekokybiškas maistas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką būtina atsižvelgti į kalinamiems asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, tačiau minėtoje praktikoje pažymima, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, privalo išsamiai apibūdinti nurodytus pažeidimus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07 ir Nr. 60800/08)). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad artimieji ir pažįstami atnešdavo maisto siuntinius, kurių Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnai jam neperduodavo. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo detalesnių aplinkybių, tokių kaip, pavyzdžiui, kokie konkretūs asmenys pareiškėjui atnešdavo maisto siuntinius, apytiksliai kada ir kiek kartų tokie siuntiniai jam buvo nešami. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad asmenys, lankantys pareiškėją, norėdavo perduoti jam maisto siuntinius. Atsižvelgusi į šiuos argumentus, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad pareiškėjo teiginys, jog Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnai draudė pareiškėjo artimiesiems ir pažįstamiems perduoti jam maisto siuntinius, yra nepagrįstas.

Nenustačius, kad Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnai pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą mitybą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė