fb6fa38e-b5ca-488b-960d-15de29cc9928 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-2817-805/2021 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00354-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 17 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Loreta Radzevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. A. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams pateikė pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po O. B. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), likusį turtÄ paveldėjo J.

A., faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti PareiÅ¡kime nurodė (b. l. 1-3), kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos motina O. B., po kurios mirties yra likęs nekilnojamasis turtas, t. y.: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Testamentu mirusioji visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų bei iÅ¡ ko besusidėtų, paliko pareiÅ¡kėjai. NekilnojamÄ jį turtÄ , likusį po motinos mirties, pareiÅ¡kėja paveldėjo faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti bei juo naudotis, kadangi žinojo esant testamentÄ , kuriuo paveldėtoja yra nurodyta bÅ«tent ji, todėl į notarÄ tam, kad užvesti paveldėjimo bylÄ , gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ bei turtÄ Ä¯registruoti savo nuosavybe ji nesikreipė.

Å ių veiksmų ji neatliko, kadangi nėra teisininkė ir nežinojo esant reikalinga atlikti tam tikrus veiksmus paveldimo turto įregistravimo savo nuosavybe tikslu. PareiÅ¡kėja manė, jog, turint testamentÄ , paveldimas turtas jos nuosavybėn pereis automatiÅ¡kai be jokių papildomų veiksmų atlikimo. PareiÅ¡kėjos tikslÄ paveldėti turtÄ bei jį valdyti kaip savo nuosavybe parodo jos faktiniai veiksmai, t. y. po motinos mirties likusiÄ sodybÄ ji iÅ¡nuomojo, kadangi negyvenama bei neprižiÅ«rima sodyba praranda materialinę vertę, o neÅ¡ildant gali atsirasti pelėsiai, kas mažina turto vertę.

Už į iÅ¡nuomotÄ sodybÄ tiekiamÄ elektros energijÄ mokama pagal deklaruojamus skaitiklių parodymus, taip pat yra mokama ir už komunalinių atliekų iÅ¡vežimÄ , kas patvirtina, jog paveldėtu turtu yra naudojamasi, juo rÅ«pinamasi, jis nėra paliktas likimo valiai. Tuo tarpu žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieÅ¡komas nuomininkas, kadangi sklypas yra žemės Å«kio paskirties, be to, nedidelio ploto, todėl nuomininko kol kas surasti nepavyko. Tam, kad bÅ«tų atliktos visos paveldėjimo procedÅ«ros, reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t. y. kad po motinos O.

B. mirties (duomenys neskelbtini) likusį turtÄ paveldėjo pareiÅ¡kėja J. A., faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, jog tuo atveju, jeigu visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, jog pareiÅ¡kėjai J. A. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po O. B. mirties ji aktyviais veiksmais pradėjo valdyti minėtus žemės sklypus, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui. Apie bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka vietÄ , datÄ ir laikÄ byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka – paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklalapyje bei teismo praneÅ¡imais (CPK 133 straipsnio 1 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėja J. A. yra O. B. dukra (b. l. 7, 8). Byloje pateiktas sutuoktuvių liudijimas patvirtina, kad O. B. (duomenys neskelbtini) sudariusi santuokÄ su P. B. (b. l. 51). O. B. mirė (duomenys neskelbtini), iki savo mirties ji gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 48). Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažyma apie asmenis patvirtina, kad ji mirusi naÅ¡le, duomenų apie O.

B. sutuoktinį nėra, daugiau vaikų O. B. neturėjo. (b. l. 38). (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu O. B. visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų, iÅ¡ ko besusidėtų, kuris jai priklausys paliko dukrai J. A. (b. l. 24). Prienų rajono 2-ajame notaro biure paveldėjimo byla į O. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ neužvesta (b. l. 9). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad mirusiosios O. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0.1382 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11); 0.2672 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastas-Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15).

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad ji po savo motinos O. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė Å¡ios palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai, kaip įpėdinei, sukels teisines pasekmes gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.), o Å¡ie veiksmai pagal CK normas turėjo bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų.

AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėja po savo motinos O. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė Å¡ios palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, pagrindžia pareiÅ¡kėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kurios įstatymo nustatyta laikomos viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013) bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis), kurie patvirtina, kad pareiÅ¡kėja po savo motinos mirties sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria 2020 m. gruodžio 20 d. iÅ¡nuomojo palikėjai priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-23), mokėjo mokesčius už suvartotÄ elektros energijÄ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), aktyviais veiksmais rÅ«pinosi likusiu turtu kaip savu, tęsė jo priežiÅ«rÄ .

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes dėl jos veiksmų pradėjus valdyti po motinos O. B. mirties likusį palikimo objektÄ sudarantį turtÄ , todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjos pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be kita ko, suinteresuoti asmenys neteikė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė Å¡iuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytais paaiÅ¡kinimais ir pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais kaip patikimais.

Pateiktais byloje duomenimis daugiau pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių nėra, paveldėjimo teisės liudijimas nėra iÅ¡duotas. IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų spręstina, kad pareiÅ¡kėja, nepaisant palikėjos jos atžvilgiu sudaryto testamento, turi teisę paveldėti mirusios motinos turtÄ ir kaip vienintelė pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ä®vertinus nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog po O.

B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, dukra J. A., kadangi ji palikėjos turtÄ prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjos turtÄ nuosavybės teise, todėl, suinteresuotiems asmenims neprieÅ¡taraujant, pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais. Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 6,52 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra didesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,52 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 52 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pareiÅ¡kėjos pasirinktame banke, nurodant įmokos kodÄ â€“ 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Teisėja Loreta Radzevičienė