fb6c85be-afee-4adf-bc2c-28d1e49030a4 · Vilniaus apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-311-576/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00582-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties, kuria A. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo netenkintas ir minėtas nutarimas paliktas nepakeistas, n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio specialistė D. B. 2019 m. gruodžio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. už tai, kad jis 2019 m. gegužės 18 d., apie 8.41 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį VW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9, 114, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio vyresniojo specialisto R. G. 2020 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) A. K. nubaustas už ANK 417 straipsnio 8 dalyje (paskirta 10 Eur bauda) ir 426 straipsnio 1 dalyje (paskirta 700 Eur bauda) numatytų administracinių nusižengimÄ padarymÄ ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė 700 eurų dydžio bauda. A. K., nesutikdamas su priimtu nutarimu, jį apskundė teismui.

3. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , skundo netenkino ir paliko nutarimÄ nepakeistÄ . Teismas konstatavo, kad A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti tiek pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tiek pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kad administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir skundžiamÄ nutarimÄ priėmė institucijos pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, nusižengimai tinkamai kvalifikuoti, nuobauda skirta sankcijos ribose, nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniame skunde A. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį ir nutarimÄ bei administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Taip pat praÅ¡o tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas, panaikinti skundžiamÄ nutartį bei nutarimÄ dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir Å¡ioje dalyje administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 4.1.

Skunde nurodoma, kad nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta, nes joje padarytos bylos duomenų neatitinkančios išvados, netinkamai aiškinamos bei taikomos šiai bylai aktualios teisės normos, nutartis priimta iš esmės bylos net nenagrinėjus, o visai kitos A. L. atžvilgiu priimtos nutarties pagrindu. 4.2. Apeliantas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, kurioje pasisakoma dėl ANK 5 straipsnio 1 dalies bei 569 straipsnio. 4.3.

Toliau nurodoma, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalį eismo įvykiu yra laikomas tik toks įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. 4.4. Pasak apelianto, administracinio nusižengimo byloje nėra kokio nors detalaus byloje aptariamų automobilių apžiūros aprašymo (apžiūros protokolo ar pan.).

Nurodoma, kad eismo įvykio vietos schemoje yra nurodyti tik automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai bei pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti įbrėžtas automobilio VW galinis bamperis (kairėje pusėje). Nurodoma, kad iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad Toyota automobilis nesugadintas. Taip pat teigiama, kad policijos pareigūnės D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog apžiūrėjus automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant jo galinio bamperio, kairėje pusėje, buvo pastebėti nežymūs apgadinimai ties galiniu žibintu ir žemiau, kairėje pusėje.

Sugretinus automobilius, t. y. atkÅ«rus galimÄ eismo įvykio mechanizmÄ , automobiliui Toyota privažiavus prie automobilio VW, apgadinimai pagal aukÅ¡tį ir pobÅ«dį atitiko. Apeliantas nurodo, kad, apklausus minėtÄ policijos pareigÅ«nę pirmosios instancijos teisme, ji nurodė, kad, tiriant galimo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykių atvejais, transporto priemonių tarpusavio kontakto pobÅ«džio, mechanizmo ji nevertina. Jeigu buvo transporto priemonių tarpusavio kontaktas, tai pakanka įrodymų protokolui suraÅ¡yti.

Nurodomi liudytojo A. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kuriuos duodamas jis parodė, kad pamatė nežymius sugadinimus. Iš minėtų duomenų visumos, apelianto vertinimu, galima spręsti, kad kontaktas tarp automobilių galimai buvo, tačiau jis nėra tikras, ar buvo padaryti kokie nors transporto priemonių sugadinimai, t. y. nėra tikras, ar šiuo atveju kilo eismo įvykis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo prasme. Apeliantas nurodo, kad jis jokio automobilių tarpusavio kontakto nepajuto ir nepastebėjo. 4.5.

Toliau apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio VW galinio bamperio sugadinimas nedera su automobiliu Toyota (jo aktualiomis formomis). Apeliantas nurodo, kad ties VW bamperio sugadino vieta yra Toyota galinis žibintas, kuris yra Toyota galinio bamperio įgilinime. Tuo atveju, jeigu byloje aptariami automobiliai būtų tarpusavyje kontaktavę, padarant kokius nors sugadinimus byloje nurodytomis aplinkybėmis, tai VW galinis bamperis neišvengiamai būtų kontaktavęs su galinio Toyota bamperio dalimis, esančiomis virš paminėto Toyota galinio žibinto ir po juo, t. y. būtų buvęs kontaktas su atsikišusiomis Toyota galinio bamperio dalimis, kurios ir būtų apgadintos bei neabejotinai paliktų žymes ant VW galinio bamperio, atitinkamose vietose (aukščiuose).

Apeliantas teigia, kad jis jokio automobilių tarpusavio kontakto nepajuto ir nepastebėjo, be to, atsižvelgiant į aptartus automobilių reljefo neatitikimus su VW sugadinimais, jam kyla pagrįstos abejonės, ar šiuo atveju įvyko eismo įvykis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo prasme. Šios abejonės nebuvo pašalintos pirmosios instancijos teisme metu, nes visi apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad neturi kompetencijos autotechnikos srityje ir nevertina VW automobilio sugadinimų atsiradimo mechanizmo ir pobūdžio. 4.6.

Toliau apeliantas nurodo, kad, jeigu, teismo vertinimu, eismo įvykis Å¡iuo atveju vis dėlto kilo, jis sutinka, kad skundžiama nutartis ir nutarimas yra pagrįsti, tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka, jog savo veiksmais padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. tyčia pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos. Yra nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018, kurioje pasisakyta dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo tiesiogine tyčia, taip pat nurodomos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-33/2013.

Apeliantas teigia, kad vairuodamas automobilį jis nepajuto jokio automobilių tarpusavio kontakto, neiÅ¡girdo jokio automobilių susidÅ«rimui bÅ«dingo garso, nepastebėjo, kad savo vairuotu automobiliu bÅ«tų kÄ nors kliudęs. Apie galimai kilusį įvykį jis sužinojo iÅ¡ automobilio savininkės UAB „A“ darbuotojų, kurie gavo policijos paklausimÄ . Apeliantas nurodo, kad jis neturi galimybės pateikti įrodymų, jog nepastebėjo ir nepajuto jokio automobilių tarpusavio kontakto, tačiau byloje užfiksuotas itin nežymus automobilio VW galinio bamperio įbrėžimas leidžia objektyviai nustatyti, jog taip įvyko.

Toliau nurodoma, kad VW galinio bamperio įbrėžimas itin smulkus, svarbu įvertinti ir jo pobūdį, kuris, kaip matyti iš skundžiamų nutarimo ir nutarties, nevertintas. Nurodoma, kad, jeigu byloje automobiliai ir kontaktavo tarpusavyje, tai tas kontaktas nebuvo frontalinis, t. y. apelianto vairuotas automobilis neatsitrenkė į VW automobilį, nebent nežymiai prisilietė slystamojo kontakto metu. Tokio kontakto – slystamojo, pasak apelianto, jis negalėjo pastebėti ir pajusti, nes jis negalėjo turėti jokios įtakos vairuoto automobilio judėjimui (greičiui, trajektorijai ir pan.).

Taip pat nurodo, kad nebuvo ir jokių kitų požymių, pagal kuriuos jis bÅ«tų galėjęs bent įtarti apie kontaktÄ tarp automobilių. Nurodo liudytojo A. K. parodymus, kad nesuveikė signalizacija, nurodo, kad apie galimai buvusį kokį nors transporto priemonių tarpusavio kontaktÄ jam nenurodė joks liudytojas. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji R. B. parodė, kad apgadinimų mastas nėra didelis, apgadinimus ji ne iÅ¡ karto bÅ«tų pastebėjusi. Liudytojas M. U. nurodė nežinantis, ar žymÅ«s buvo apgadinimai, tačiau jų pobÅ«dis – braukimas.

Liudytojas A. K. parodė, jog automobilių susidūrimo garso jis negirdėjo, automobilių signalizacija nesuveikė, jo vertinimu, automobilio VW sugadinimai nežymūs. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiosios automobilio VW sugadinimai, jeigu padaryti jo automobiliu, yra nežymūs, slystamojo pobūdžio, kurių jis objektyviai nepastebėjo, išvažiavo iš aptariamo įvykio vietos net neįtardamas, jog sukėlė eismo įvykį. Toliau yra aptariami A. K. parodymai, kuriuos duodamas jis parodė, kad apeliantas atsisukęs pažiūrėjo, kas atsitiko, prieš išvažiuodamas.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jo kaltė dėl tyčinio pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos įrodyta grindžiama tik abstrakčiais teiginiais, kad jis negalėjo nepajusti kliudęs kito automobilio, kadangi smÅ«gis, įvertinus padarytų automobilių sugadinimo mastÄ , turėjo bÅ«ti akivaizdus ir juntamas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios VW automobilio apgadinimų mastas yra nežymus, todėl, apelianto teigimu, pastaroji pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra prieÅ¡taraujant bylos duomenims, nepagrįsta bei neteisėta.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados A. K. apeliacinis skundas atmetamas 6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl apeliacinio skundo, priima vienÄ iÅ¡ sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamÄ nutartį bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundžiama nutartis dalyje dėl A. K. kaltės padarius administracinius nusižengimus yra pagrįsta ir teisėta, tuo tarpu nutartis dalyje dėl paskirtos bausmės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįsta, todėl nutartis Å¡ioje dalyje keistina.

8. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki apeliacinio skundo argumentai buvo nurodyti ir skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantas dėsto subjektyviÄ nuomonę dėl byloje esančių duomenų vertinimo ir siekia, kad bÅ«tų padarytos jam priimtinos iÅ¡vados. Vien tai, jog skundo argumentai nebuvo įvertinti taip, kaip tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Vertinti byloje esančius duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje ir nutarime, nėra pagrindo, jo nesudaro ir apeliacinio skundo argumentai. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , kadangi teismas skundÄ vertina iÅ¡ esmės visų duomenų kontekste.

9. ANK 417 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

10. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K., atbuline pavara iÅ¡važiuodamas iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės, atsitrenkė į stovintį automobilį bei jį apgadino, t. y. sukėlė eismo įvykį. MinėtÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tiek liudytojo A. K. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme (jis parodė, kad automobiliu Toyota iÅ¡ inercijos buvo atsitrenkta į automobilį VW, kad po smÅ«gio matėsi, jog sulenkta, kad subraižytas sulankstytas bamperis, tarpai iÅ¡didėję), tiek BIRT ataskaitų žiÅ«ryklė (pranešėjas nurodė, kad automobilis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), tiek eismo įvykio vietos schema, kurioje pažymėta automobilio VW sugadinimų vieta, t. y. keleivio pusės galinio bamperio kairė pusė (b. l. 18), tiek liudytojo A. K. paaiÅ¡kinimai įvykio dienÄ (nurodyta, kad jis matė, kaip atbuline pavara važiuodamas automobilis Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyras, įvažiavo į automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), tiek nukentėjusiosios R.

B. paaiÅ¡kinimai duoti iÅ¡ karto po įvykio (ji paaiÅ¡kino, kad, jai išėjus iÅ¡ parduotuvės, jai parodė, jog pažeistas bamperis) (b. l. 21), tiek draudimo įmonės pateikta 2019 m. birželio 20 d. žalos sÄ mata, kurioje nurodyta darbų kaina 648,08 Eur (b. l. 22-23), tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tas (jame nurodyta, kad įvykio dienÄ automobiliu naudojosi A. K.) (b. l. 25), tiek paties A. K. duoti paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, kad minėtÄ dienÄ jis buvo eismo įvykio vietoje, tiek automobilio VW nuotraukos, kuriose matosi subraižymai ir įlenkimas (b. l. 34-36), tiek 2019 m. birželio 18 d. darytos nuotraukos, kuriuose sugretinti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai (b. l. 36-38), tiek 2019 m. gegužės 18 d. tarnybinis praneÅ¡imas (nurodyta, kad apgadintas automobilis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), tiek 2020 m. sausio 13 d. tarnybinis pranešimas (nurodyta, kad 2019 m. birželio 18 d. atlikta automobilių apžiūra ir sugretinimas, kad automobilio VW galinio bamperio kairėje pusėje apgadinimai matomi mažesni nei apžiūros metu eismo įvykio vietoje, kad ant automobilio Toyota galinio bamperio kairėje pusėje pastebėti nežymūs apgadinimai ties galiniu žibintu ir žemiau, kairėje pusėje, kurie matosi prasčiau nei apžiūros 2019 m. gegužės 27 d. metu.

Padaryta išvada, kad automobiliui Toyota privažiavus prie automobilio VW, apgadinimai pagal aukštį ir pobūdį atitiko) (b. l. 15).

12. Taigi visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nekilo eismo įvykis minėto įstatymo prasme. Neginčytinai nustatyta, kad automobilis VW buvo apgadintas, tuo tarpu žalos dydis turi įtakos tik dėl veiksmų kvalifikavimo ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju neturi įtakos tai, ar sužalojimai yra nežymūs, svarbu, kad sužalojimų vertė neviršytų 15 BBND. Tuo pačiu pažymėtina, kad apelianto teikiami vertinimai, siekiant įrodyti, kad automobilis Toyota nebuvo apgadintas, yra nepagrįsti ir paneigti išdėstytais byloje ištirtais įrodymais.

Automobilio VW bamperyje esantys sugadinimai atitinka automobilio Toyota formas bei aukščius, o apelianto savaip interpretuojami galimos sugadinimų situacijos yra nepagrįstos. Tai, kad byloje nėra detalaus byloje aptariamų automobilių apžiūros aprašymo, nereiškia, kad trūksta įrodymų sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas nėra begalinis, įrodymų turi užtekti sprendimo priėmimui bei vidiniam teismo įsitikinimui susiformuoti.

13. Vertinant, ar A. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos veikdamas tiesiogine tyčia, nagrinėjamu atveju svarbiÄ reikÅ¡mę turi įvykį mačiusio liudytojo parodymai ir pats eismo įvykio mechanizmas. Liudytojas A. K. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme teigė, kad į VW atsitrenkęs Totoya vairuotojas atsisuko ir pasižiÅ«rėjo, VW akivaizdžiai sujudėjo. Jo vertinimu, vairuotojas vertino, ar labai stipriai atsitrenkė. Toyota vairuotojas nuspaudė greičio pedalÄ . IÅ¡ esmės jis taip pat nuosekliai pasakojo tiek paskambinęs į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (b. l. 16), tiek pasakodamas įvykį nukentėjusiajai R.

B. (b. l. 21), tiek savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b. l. 20), tiek pasakodamas apie įvykį pareigÅ«nams (b. l. 14). Pagrindo iÅ¡vadai, kad liudytojas bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi, kad jis turėtų pagrindÄ apkalbėti A. K. nenustatyta, jokių duomenų tai paneigiančių nenurodė ir pats A. K.. Taigi A. K. parodymai yra nuoseklÅ«s, jie sutampa su kitais iÅ¡dėstytais įrodymais, todėl jais netikėti, atsižvelgiant į tai, kad liudytojo suinteresuotumas nenustatytas, teismas neturi pagrindo.

14. Nors apeliantas įrodinėja, kad jis nepajuto, jog atsitrenkė į automobilį, bei tai, kad sugadinimai yra nežymūs, todėl jis objektyviai negalėjo jausti, kad atsitrenkė, tačiau tai laikytina gynybine versija. Pirma, nors sugadinimai ir gali būti laikytini nežymiais, tačiau matyti, jog bamperis buvo įlenktas, tai vizualiai matyti. Antra, sugadinimai negali būti laikomi slystamojo pobūdžio, kadangi tai neatitinka matomų sugadinimų. Teismo vertinimu, buvo atitrenkta, o ne nubraukta, tai matyti iš užfiksuotų sugadinimų.

Visgi svarbiausia yra tai, kad eismo įvykis kilo ne važiuojant į priekį, tačiau važiuojant atgal. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo atsitrenka atbulai važiuojant į kliÅ«tį (automobilį), o bet koks atsitrenkimas (atsirėmimas) į kliÅ«tį važiuojant atbulai visais atvejais yra juntamas. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir liudytojo A. K. duoti parodymai bei paaiÅ¡kinimai. Tuo pačiu pažymėtina, kad apelianto siekis sumenkinti automobilio VW sugadinimus laikytinas siekiu iÅ¡vengti atsakomybės už neleistinus veiksmus.

Be to, tai pagrindžia ir tai, kad atsitrenkęs į automobilį ir pamatęs, kad nėra žymių sugadinimų, galimai įvykį mačiusių asmenų bei neįsijungus automobilio signalizacijai, A. K. nusprendė, jog smÅ«gis nebuvo toks stiprus, kad reikėtų apie įvykį informuoti automobilio savininkÄ ar praneÅ¡ti policijai. Taigi iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. K., atsitrenkęs į automobilį ir tai pajutęs bei pamatęs, veikdamas tiesiogine tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir baudos dydžio 15. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nekelia klausimo dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi pareigÄ neleisti įsiteisėti neteisingiems pirmosios instancijos teismo sprendimams. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimÄ padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Administracinio nusižengimo nutarime ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu iÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A.

K. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tai reiÅ¡kia, kad administracinio nusižengimo padarymo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), jam jau buvo suėję (duomenys neskelbtini) metai. Be kita ko, jis gimimo datÄ nurodė ir teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, jog yra pensininkas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepagrįstai nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Instancinės teismų sistemos paskirtis – Å¡alinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarimas byloje Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05).

Atitinkamai pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje yra keičiama.

16. Teismo vertinimu, asmens sulaukusio (duomenys neskelbtini) metų amžiaus faktas ne be reikalo yra pripažįstama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi tai, be kita ko, yra susiję ir su asmens finansinėmis galimybėmis. Atsižvelgiant į tai, už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ pagrįstai buvo paskirta minimali – 10 eurų bauda. Tuo tarpu už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ nepagrįstai buvo paskirta ne minimali 600 eurų bauda.

Atsižvelgiant į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda – 600 eurų. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda skiriama – 600 eurų bauda. Dėl raÅ¡ymo apsirikimo 17. Teismas sutinka su apelianto pastebėjimu, kad, nors nutarimas yra priimtas A. K. atžvilgiu, tačiau jame nurodyta, kad „A. L. po aukščiau aptarto eismo įvykio policijai nepranešė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino“ (nutarties 9 puslapis).

Teismų priimamuose sprendimuose negali bÅ«ti nesusijusių su nagrinėjama byla asmenų duomenų, kadangi tai kelia abejones teismo darbu ir mažina pasitikėjimÄ priimtu sprendimu. Visgi apeliacinės instancijos teismas laiko tai raÅ¡ymo apsirikimu, kuris Å¡iuo konkrečiu atveju neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir A.

K. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ skirti 600 eurų baudÄ . Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtÄ baudÄ subendrinti su bauda, paskirta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir nustatyti galutinę nuobaudÄ â€“ 600 eurų baudÄ . KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Nida Vigelienė