fb6aac02-90d3-4e6d-8e4a-1d033cd8012e · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedA.VerpeÄinsko apeliacinį skundÄ dÄl 2010 m. balandžio 20 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo nuosprendžio, kuriuo S. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ Â numatytÄ
Legislator headnote
AI generatedfb6aac02-90d3-4e6d-8e4a-1d033cd8012e · Kauno apygardos teismas: balandžio 20 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo nuosprendžio, kuriuo S. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ Â numatytÄ
Full text
                 Â
PraneÅ¡Äja Regina MajauskienÄ                          Byla
Nr. lA-467-120/2010
TeisÄja Rasa BalseviÄienÄÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Proceso
Nr.63-2-00082-06
                                                                          Procesinio
sprendimo
                                                                       Â
kategorija: 2.4.6.3.1.;
                                                                                           Â
1.2.25.4.5.;
                                                                                                      (S)
                                                      Â
                               Â
         KAUNO APYGARDOS TEISMAS
                        N    U    O    S    P   Â
RÂ Â Â Â EÂ Â Â Â NÂ Â Â Â IÂ Â Â Â S
                              LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
Kaunas                                                                      2010
m. spalio 29 d.
         Â
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs teisÄjos
Reginos MajauskienÄs, teisÄjų: ArÅ«no PaÅ¡tuolio, Emilijos AkelienÄs,
sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam
S. Å ., jo gynÄjui avokatui Arvydui VerpeÄinskui, teismo
posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo S. Å . gynÄjo advokato
A.VerpeÄinsko apeliacinį skundÄ dÄl 2010 m. balandžio 20 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs
teismo nuosprendžio, kuriuo S. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ Â numatytÄ
LR BK 281 str.5 d. ( veika 2006-09-26 d.) ir nubaustas 3 ( trejų) metų laisvÄs
atÄmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmÄs vykdymas atidÄtas 2
(dvejiems metams), įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs
vykdymo atidÄjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip
septynioms paroms bei, vadovaujantis LR BK 68 str., S. Š. uždrausta
naudotis specialia teise â vairuoti transporto priemonÄ 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
NukentÄjusiojo P. M. civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos
priteisimo, perduotas nagrinÄti civilinio proceso tvarka.
Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi praneÅ¡Äjos
pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
                                   n  u  s t Â
a  tÂ Â Ä :
               Â
S. Å . pagal BK 281
str. 5d. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsÄjo 26 d. apie 11 val. kelyje
Antakalnis-Jieznas âAlytus-MerkinÄ 18,800 km. KaiÅ¡iadorių rajone, važiuodamas
Alytaus kryptimi, vairuodamas UAB âFinÄjasâ priklausanÄiÄ transporto
priemonÄ-automobilį MERSEDES BENZ 1844, v/n (duomenys
neskelbtini), su puspriekabe âSCHIMITZâ, v/n (duomenys neskelbtini),
pažeidÄ kelių eismo saugumo reikalavimus((KET redakcija galiojusi iki
2006-10-05), t.y. kelių eismo taisyklių 173 p. nurodantį, kad jeigu atsiradoÂ
kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grÄsmÄ eismo saugumui, vairuotojas ( jeigu jis gali tai
pastebÄti) privalo sulÄtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto
priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo
dalyviams, ko pasakoje pastebÄjÄs kelio važiuojamoje dalyje buvusiÄ ir per
keliÄ ÄjusiÄ pÄsÄiÄ jÄ O. M., laiku nestabdÄ vairuojamos
transporto priemonÄs ir jÄ partrenkÄ, ko pasekoje O. M. dÄl
patirtų sužalojimų-kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš
deÅ¡inÄs smilkininÄs skilties, iÅ¡siliejus kraujui po voratinkliniu dangalu
smilkininÄje skiltyje, deÅ¡inÄs smilkininÄs skilties sumuÅ¡imo, mirÄ.
                Apeliaciniu skundu nuteistojo gynÄjas advokatas
A.VerpeÄinskas praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2010 balandžio 20
dienos nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ
nuosprendį išteisinant S. Š. , neįrodžius nuteistojo
dalyvavimo darant BK 281Â str.5 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismo padarytus BPK 369 str.3
d. numatytus esminius BPK pažeidimus bei panaikinti baudžiamojo poveikio
priemonÄs taikymÄ t.y. draudimÄ naudotis specialiomis teisÄmis -vairuoti
transporto priemonÄ 1 metų laikotarpiui. Nurodo,
kad:Â Â
1. Teismo paskirta
bausmÄ ir įrodymų vertinimas yra neteisingi. Nuosprendis pagrįstas įrodymais, neatitinkanÄiais byloje
nustatytų faktinių
aplinkybių. Juos vertinant padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes nuosprendis
neteisingas ir nemotyvuotas. Nuteistojo kaltÄs nenuginÄijamų
įrodymų pakankamai nesurinkta, nuosprendyje iÅ¡dÄstyti įrodymai nÄra iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄti, jam inkriminuotos veikos
padarymo aplinkybÄs yra likÄ neįrodytos (pvz. nuosprendyje nenurodyta ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp nuteistojo veikos
ir atsiradusių pasekmių). Nepagrįstai yra remtasi  iÅ¡imtinai  tikÂ
prieštaringais  netiesioginių liudytojų parodymais. Apkaltinamasis
nuosprendis grindžiamas prieštaringomis bei netiksliomis ekspertizių išvadomis.
2. NagrinÄjant bylÄ teisme yra
padaryti BPK pažeidimai kaltintojui
kai kuriuos liudytojus apklausus ne teismo posÄdžio metu, bet raÅ¡tu jau vykstant teisminiam
nagrinÄjimui ir nedalyvaujant kitiems proceso dalyviams. Tokiu bÅ«du, apelianto manymu, kaltintojas
galÄjo įtakoti jų parodymus. Liudytojų apklausa
atlikta raštu apie tai nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, neatitinka
įstatymų reikalavimų. Prokuroras dÄl naujų
įrodymų pagrindžianÄių įtariamojo kaltÄ, gavimo į teismÄ nesikreipÄ.
Kaltinamasis naujus įrodymus pamatÄ tik apeliacinio skundo raÅ¡ymo metu. Tuo
pažeidus BPK 242 str. 2 d. reikalavimuis dÄl tiesioginio ir žodinio bylos nagrinÄjimo teisme bei kaltinamojo teisÄs į gynybÄ ,
nesant žodinio nagrinÄjimo ir liudytojų apklausos teisme kaltinamajam
negalÄjus užduoti liudytojams klausimus bei kitokiu bÅ«du tinkamai realizuoti savo teises į gynybÄ , buvo pažeistos ir
kaltinamojo teisÄs.
3. Pirmosios instancijos teismo
nuosprendis pagrįstas tik netiesioginių liudytojų parodymais. Kitų liudytojų parodymai, ir byloje ištirtos
aplinkybÄs bei raÅ¡ytiniai ir daiktiniai įrodymai iÅ¡ esmÄs netiesioginių liudytojų parodymų
nepatvirtina. Be to, liudytojų
parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Jų parodymai duoti kaltintojui raštu teisminio
nagrinÄjimo metu skiriasi nuo jų parodymų duotų teisme, todÄl jie turÄjo bÅ«ti
vertinti kritiškai. Papildomi liudytojų
parodymai, surinkti bylos teisminio nagrinÄjimo metu, nebuvo teismo
posÄdžio metu pagarsinti ir buvo apsiribota tik vÄlesne tų liudytojų apklausa
teisme. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakÄ dÄl
liudytojų-policijos pareigūnų P. ir I. parodymų
duotų teisme, kurie ne kartÄ dalyvavo fiksuojant
įvairius eismo įvykius ir kurie patvirtino, kad jei vilkikas bÅ«tų kliudÄs
nukentÄjusiÄ jÄ pasekmÄs bÅ«tų buvusios
kur kas rimtesnÄs ir kad jų įsitikinimu kaltinamasis nepažeidÄ Kelių eismo taisyklių. Teismas nuosprendyje vadovavosi
tik netiesioginių bei kaltinanÄius faktus aiÅ¡kinanÄiais liudytojų parodymais,
o dÄl iÅ¡teisinanÄių liudytojų parodymų
nepasisakÄ, juos ignoravo ir nelaikÄ Â Ä¯rodymais.
Tokie pirmosios instancijos teismo vertinimai iÅ¡ esmÄs pažeidžia
lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus (BPK 7 str.) ir laikytini esminiais
BPK pažeidimais. Kaip antai,
netiesioginis liudytojas A. parodÄ, jog S.
Å . lyg sakÄ, kad prilieÄiau
nukentÄjusiÄ jÄ . Tokia liudytojo iÅ¡sakyta frazÄ yra akivaizdi prielaida neparemta
jokiais objektyviais įrodymais (kaip prilietÄ? ar krovininiu
automobiliu, ar prilietÄ rankomis iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio?) Å i liudytojo
iÅ¡sakyta frazÄ teismo posÄdyje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta iÅ¡samiai. VisiÅ¡kai nÄra aiÅ¡ku, kÄ turÄjo liudytojas omenyje ir kaip
teismas vertino tokius liudytojo parodymus. Iš šių apeliacinių argumentų yra akivaizdu, jog teismas remiasi vien
prielaidomis dÄl nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu ir
teisminio nagrinÄjimo metu nebuvo tirtos ir aplinkybÄs ,kad jei vilkikas bÅ«tų
kliudÄs pÄsÄiÄ jÄ , tai jos rankinÄ ir lazda neiÅ¡vengiamai bÅ«tų nulÄkusios
toliau, o ne gulÄtų Å¡alia nukentÄjusiosios
į kÄ nurodÄ visi liudytojai.
                Liudytojos V. girdÄtas automobilio stabdžių cypimas taip pat
nÄra pakankamas pagrindas
teigti, jog vilkikas pÄsÄiÄ jÄ kliudÄ. Be to liudytojų parodymai vietoje duoti
po autoįvykio
praÄjus labai ilgam laiko tarpui, todÄl jie vargu ar galÄjo tiksliai atsiminti
buvo ar nebuvo
stabdymo pÄdsakai, koks stabdymo pÄdsakų ilgis ar Å¡ie stabdymo pÄdsakai palikti
bÅ«tent konkreÄios transporto priemonÄs, koks buvo atstumas tarp vilkiko ir
pÄsÄiosios, tiksliai atkartoti apelianto
žodžius ir pan. Be to, liudytojai nÄra specialistai ir negali byloje atlikti
autotechninÄs ekspertizÄs ekspertų ar
pareigÅ«nų vaidmenį, kadangi neturi tam jokių specialių žinių. PažymÄtina,
kad eismo įvykio vieta iÅ¡karto po įvykio apžiÅ«rÄta nebuvo, autotechninÄ
ekspertizÄ paskirta nebuvo. Apie tai nekart buvo kalbÄta teisminio nagrinÄjimo
metu.
ReikÄtų atkreipti dÄmesį, kad
teisme tyrÄjos duoti parodymai ir teismo bylos aplinkybių vertinimas iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo kaltintojo bylos
aplinkybių vertinimo. Ä®vertinus tai, kad tik medicininiai duomenys turÄjo
esminÄ reikÅ¡mÄ teismui padarant iÅ¡vadÄ dÄl apelianto veikos subjektyviųjų požymių, darytina iÅ¡vada, kad
padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes dÄl pažeidimų buvo suvaržytos nuteistojo teisÄs ir sukliudyta teismui
iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti
baudžiamÄ jÄ bylÄ .
                4. Teismo nuosprendis dÄl Å . kaltÄs, jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų
bei priežastinio ryšio tarp jo veikos ir
eismo įvykio padarinių yra grindžiamos tik teismo medicininių ekspertizių
iÅ¡vadų  prielaidomis. KompleksinÄs eismo įvykio-medicininÄs ekspertizÄs
specialistų išvados viena kitai prieštarauja, yra neparemtos objektyviais duomenimis,
jose iÅ¡ esmÄs tik spÄjimai. Daug kur raÅ¡oma,
jog âtikÄtina". TrasologinÄs
ekspertizÄs aktu paneigtas kontakto buvimas, nes, ant nukentÄjusiosios
rūbų nerasta kaltinamojo automobilio dalelių, kurios esant kontaktui su transporto priemone neišvengiamai
turÄjo atsirasti. Ikiteisminio tyrimo
metu surinkti ir teisme iÅ¡nagrinÄti įrodymai yra prieÅ¡taringi. Jais kaltinamojo kaltÄ negali bÅ«ti grindžiama ir
įrodinÄjama. BK 281 str.
numatyto nusikaltimo sudÄtis yra materialioji, todÄl teismas turÄjo nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko padaryto kelių
transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių. Teismo išvada
dÄl priežastinio ryÅ¡io buvimo turÄjo
bÅ«ti motyvuota. Tai turÄjo padaryti teismas,
o ne ekspertinÄs įstaigos. Nuosprendyje taip pat yra neteisingai užfiksuoti
kaltinamojo parodymai, kad įvykio momentu jam saulÄ Å¡vietÄ Ä¯ akis. Nei
ikiteisminiame tyrime, nei teisminio nagrinÄjimo metu kaltinamasis nebuvo tokių
parodymų davÄs. Be to, įvykio laikotarpiu, t.y. rugsÄjo mÄnesį, 11 val. dienos,
važiuojant į pietų pusÄ, saulÄ negalÄjo
šviesti kaltinamajam prieš akis. Teismo protokole užfiksuota, jog
kaltinamasis Å¡iÄ frazÄ pasakÄ med. ekspertui uždavus klausimÄ . TaÄiau iÅ¡
tikrųjų tai nebuvo atsakymas į eksperto
klausimÄ , o tik teismo metu iÅ¡sakyta subjektyvi eksperto nuomonÄ. PažymÄtina, jog medicinos ekspertas nÄra
specialistas kitose, ne su medicina susijusiose
srityse, todÄl tokia jo nuomonÄ vertintina kritiÅ¡kai.
BK 281 str. 5 d.
normos dispozicija yra blanketinÄ. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklÄs, kurių pažeidimai
nuosprendyje iÅ¡ esmÄs suraÅ¡yti deklaratyviai, nesusiejus jų su autoįvykio aplinkybÄmis, specialistų iÅ¡vadomis ir kt.
įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo
kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ . Å ioje
byloje nÄra jokių surinktų duomenų - įrodymų, patvirtinanÄių, kad nuteistasis  pažeidÄ
Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Teisminio nagrinÄjimo
metu liko nepaneigtos ir nepaÅ¡alintos abejonÄs, nes nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar nukentÄjusiÄ jÄ
galÄjo kliudyti kita transporto priemonÄ, ar eismo įvykį galÄjo sukelti pati nukentÄjusioji ar
mirties priežastimi galÄjo bÅ«ti liga.
Teismas įrodymus įvertino tik pagal savo
vidinį įsitikinimÄ , taÄiau neiÅ¡nagrinÄjo bylos visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai.
Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ liudytojų A. P., Rimo IvaÅ¡keviÄiaus, L. M. parodymus,
nenagrinÄjo ir nevertino kitų asmenų parodymų, netyrÄ medicininiuose
aktuose užfiksuotų duomenų pagrįstumo. Nuosprendyje užfiksuota, jog medicinos
iÅ¡vadoje raÅ¡oma, jog neatmetama galimybÄ kad sužalojimai padaryti autoįvykio metu. Teismo posÄdžio metu ekspertas
MekÅ¡raitis parodÄ, jog sužalojimai galÄjo atsirasti ir nukentÄjusiai ne
vienÄ kartÄ kritus. Teismo medicininÄ iÅ¡vada yra nekategoriÅ¡ka, grindžiama
prielaidomis, o prielaidomis vadovautis
negalima. Kaip antai teismas netyrÄ ir nevertino nukentÄjusios ligos istorijos,
kurioje užfiksuota, jog O. M. skundÄsi deÅ¡inÄs
pusÄs galvos skausmais (mirties priežastis -kraujo
iÅ¡siliejimas po deÅ¡inÄs pusÄs galvos smegenų dangalais). Pirminiai medicininiai
duomenys mirties priežastį įvardino
kaip insultÄ . DÄl Å¡ių priežasÄių
buvo atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ . Taigi apibendrinant
akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ BPK 20 str. reikalavimų, kur nurodyta, kad įrodymais laikomi
tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ,
turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. Visos
abejonÄs, kurių Å¡ioje byloje daugiau nei pakankamai, turi bÅ«ti
traktuojamos kaltinamojo naudai.
5. Pagal pirminius duomenis, fiksuotus iÅ¡kart po įvykio, mirusioji turÄjo
tik nedidelÄ Å¾aizdÄ galvoje, kuri galÄjo
atsirasti kritimo metu. Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto
Kauno skyriaus 2006 m. rugsÄjo 29 d. iÅ¡vadoje Nr.M 1408/06 (02) nurodoma, kad
neatmetama galimybÄ, kad sužalojimai padaryti autoįvykio metu sužalojant
pÄsÄiÄ jÄ judanÄio automobilio dalimis.
Tiksliau detalizuoti traumos mechanizmo pagal turimus duomenis negalima. Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2008
m. rugpjÅ«Äio 18 d. ekspertizÄs akte Nr.11-317 (08) taip pat remiamasi vien prielaidomis apie galimai buvusį kontaktÄ su
autotransporto priemone. Taigi,
kaip matyti, šios išvados prieštarauja viena kitai. Iš to seka, kad specialisto
išvada neparemta objektyviais duomenimis, o
iÅ¡ esmÄs tik spÄjimais, neparemtais jokiais kitais neginÄijamais įrodymais. Å ių ekspertizių pagrindu kaltintojas teisme grindÄ
savo išvadas tiek, kiek jos tiko kaltinimui
pagrįsti. Teismo nuosprendyje daromos iÅ¡vados iÅ¡ esmÄs remiasi ekspertų
išvadomis, kurios pagrįstos vien
prielaidomis. PažymÄtina ir tai, kad teisiamajame posÄdyje specialistas Saulius MekÅ¡raitis nurodÄ, kad sužalojimai, galÄjo
atsirasti ir nukentÄjusiajai ne vienÄ kartÄ kritus anksÄiau.
6. S. Å . netekÄs teisÄs vairuoti transporto priemones, netektų
vienintelio pajamų Å¡altinio nes teisÄ
vairuoti transporto priemones pagrįsta jo darbine ir profesine veikla, todÄl
dar labiau pasunkÄtų jo ir jo Å¡eimos narių
padÄtis. S. Å . žmona pensininkÄ, niekur nedirba. Vairuotojo ekspeditoriaus darbas S.
Š. yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Lietuvos teismų praktika rodo, kad uždraudimas
naudotis specialia teise paprastai skiriamas
nustaÄius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinÄja kelių eismo taisykles, kai nusikalstama
veika padaryta naudojantis Å¡ia teise. Å ioje byloje tokių duomenų nÄra.
BK 67 str. nustatyta, kad
baudžiamojo poveikio priemonÄs turi įgyvendinti bausmÄs paskirtį. Teismas nemotyvuotai skirdamas baudžiamojo
poveikio priemonÄ neatsižvelgÄ Ä¯ visas bylai
reikšmingas aplinkybes. Be to, BK 68 str. 1 d. numatyta šios baudžiamojo
poveikio priemonÄs skyrimo sÄ lyga:
uždrausti naudotis specialia teise galima tik tada, kai nusikalstama veika
padaryta naudojantis Å¡ia teise. IÅ¡ to sektų, jog apeliacinÄs instancijos
teismui priÄmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, bÅ«tina naikinti ir baudžiamojo
poveikio priemonÄ.
Skundas iš dalies tenkintinas ir
nuosprendis dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas tik poveikio
priemonÄs taikymo dalyje. Likusioje dalyje apeliacinis skundas yra nepagrįstas
ir atmestinas
                  DÄl S. Å . padarytos
nusikalstamos veikos
Skundžiamu teismo nuosprendžiu pagrįstai konstatuota,
kad 2006 m. rugsÄjo 26 d. apie 11 val., kelyje
Antakalnis-Jieznas-Alytus-MerkinÄ 18,800 kilometre KaiÅ¡iadorių rajono ribose,
nuteistajam S. Å ., vairuojant UAB âFinÄjasâ automobilį
âMersedes Benz 1844â, v/n (duomenys neskelbtini) ir, kelyje
atsiradus kliÅ«Äiai â pÄsÄiajai O. M., nestabdant automobilio
ir nesulÄtinant jo greiÄio, nuteistasis S. Å . pažeidÄs iki
2006 m. spalio 5 d. galiojusio KET 173 p. reikalavimus, ir
vairuotu automobiliu mirtinai sužalojo pÄsÄiÄ jÄ O. M..
Tiesiogiai 2006 m. rugsÄjo 26 d.
autoįvykio kilimo aplinkybes maÄiusių liudytojų, byloje nustatyta nebuvo.
Liudytojais byloje apklausti A. P., R. I.,
G. C., E. C., R. A.,
M. V., autoįvykio vietoje atsirado skirtingu laiku ir apie
kilusio autoįvykio aplinkybes išgirdo tik iš nuteistojo kalbų. Kad nuteistasis,
pasakodamas autoįvykio kilimo aplinkybes sakÄ ir sako netiesÄ , Å¡iuo nuosprendžiu
jau yra aptarta.
Duomenys byloje rodo, kad nuteistasis,
neigdamas savo kaltÄ, akivaizdžiai sako netiesÄ . Jo nurodomos autoįvykio
aplinkybÄs, akivaizdžiai yra paneigtos faktiniais bylos duomenims, tad teismas
pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kritiškai.
IÅ¡ GMP siuntimo matyti, kad, 2006 m.
rugsÄjo 26 d. O. M. nutrenkus automobiliu, Å¡i, dÄl jai
padaryto vidutinio laipsnio galvos smegenų sutrenkimo, muštos žaizdos, hematomos
galvos kairÄje pusÄje, plÄÅ¡tos žaizdos deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje  GMP automobiliu
pristatyta buvo į KaiÅ¡iadorių ligoninÄs priÄmimo skyrių. 2006 m. rugsÄjo 26 d
įraÅ¡ai KaiÅ¡iadorių ligoninÄs gydymo stacionare istorijoje Nr. 4320/616 taip pat
rodo, kad autoįvykio metu O. M. yra patyrusi politraumÄ . liudytoja
L. M., neturÄdama tam įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų,
tos paÄios autoįvykio dienos, t.y., 2006 m. rugsÄjo 26 d. jos suraÅ¡ytu
tarnybiniu pranešimu PK viršininkui pateikusi neteisingus duomenis, nurodydama,
jog O. M., eidama per gatvÄ, pati nukritusi susižalojo
galvÄ ir ligoninÄs reanimaciniame skyriuje guli dÄl įtariamo insulto, tÄ paÄiÄ
dienÄ , t.y. 2006 m. rugsÄjo 26 d., nesant atliktai įvykio vietos apžiÅ«rai,
nesant nubraižytam įvykio vietos planui, nesant apžiÅ«rÄtam transportui, savo
vardu suraÅ¡ytu nutarimu ikiteisminį tyrimÄ dÄl autoįvykio nutraukÄ(t.1, b.l.
3-7). 2006 m. rugsÄjo 28 d. O. M. nuo autoįvykio metu patirtų
sužalojimų mirÄ. Po jos mirties, 2006 m. spalio 12 d. viena įvykio vietos
apžiÅ«ros protokolÄ suraÅ¡Ä, eismo įvykio vietos planÄ nubraiÅ¾Ä bei 2 apžvalgines
fotonuotraukas padarÄ ir fotolentelÄ iÅ¡ jų sudarÄ viena tyrÄja L.
M. (t.1, b.l. 7-10).
2006 m. rugsÄjo 29 d. specialisto iÅ¡vados
aktu, mirusiosios kÅ«ne nustaÄius daugybinius iÅ¡orinius sužalojimus (kraujosrÅ«vas,
nubrozdinimus  kairÄs akies vokuose, kairÄje galvos pusÄje, kairiame petyje, dilbyje,
klube,  blauzdoje, deÅ¡iniame žaste, plaÅ¡takoje, deÅ¡inÄje alkÅ«nÄje, Å¡launyje, kirkÅ¡nyje)
bei daugybinius vidinius sužalojimus (kairio plauÄio virÅ¡utinÄs dalies audinio
plyÅ¡imÄ , kairiojo raktikaulio skersinį lūžimÄ , kairÄs pusÄs III-VII Å¡onkaulių tiesioginius
lūžius su pasieninÄs pleuros pažeidimu, masyviÄ susiliejanÄiÄ kraujosrÅ«vÄ galvos
minkÅ¡tuosiuose audiniuose,  kairÄs pusÄs kaktos, momens, smilkinio, pakauÅ¡io
srityse bei kairiame smilkininiame raumenyje, deÅ¡inÄje smilkininÄje skiltyje
ties poliumi kontÅ«zinį židinį pereinantį į žievinÄ dalį, kraujosrÅ«vÄ
voratinkliniame deÅ¡inÄs galvos pusÄs audinyje, masyvias tamsiai raudonas
kraujosrÅ«vas nugaros minkÅ¡tuosiuose audiniuose, esanÄiuose kairÄs pusÄs mentÄs
projekcijoje, nugaros plaÄiajame raumenyje klubo-sÄdmens srityje, deÅ¡inÄje
Å¡launyje pereinanÄiÄ Ä¯ sÄdmenį) konstatuota buvo, kad 2006 m. rugsÄjo 26 d. dÄl
galimai autoįvykio metu judanÄio automobilio dalimis padarytų sunkios galvos
smegenų traumos kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš
deÅ¡inÄs smilkininÄs skilties, kraujo iÅ¡siliejimui po voratinkliniu dangalu
deÅ¡inÄje smilkininÄje skiltyje bei deÅ¡inÄs smilkininÄs skilties sumuÅ¡imui
komplikavusis smegenų suspaudimu, pabrinkimu, kamieno strigimu,  2006 m. rugsÄjo
27 d. nukentÄjusioji O. M. mirÄ (t.1, b.l. 15-21).
2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. teismo kompleksinÄs
medicininÄs - eismo įvykio ekspertizÄs aktu nustatyta, kad visi O.
M. konstatuoti sužalojimai būdingi yra automobilinei traumai, partrenkiant,
nubloÅ¡kiant jÄ ant kelio dangos judanÄio transporto priemone su plokÅ¡Äia
priekine dalimi bei, sužalojimo jos, kaip pÄsÄiosios metu, judanÄio automobilio
dalimis, pirminį smÅ«gį suduodant jai į kairÄ kÅ«no pusÄ ir kiek į nugarÄ , jos
kÅ«nui tuo metu esant vertikalioje padÄtyje (t.1, b.l. 58-60).
O. M. lygioje vietoje ant asfalto, kurio neribotas paviršius
 yra plokÅ¡Äias, paÄiai visu Å«giu nugriÅ«nant nuteistojo nurodomu bÅ«du, t.y. ant
nugaros iÅ¡ dalies aukÅ¡tielninkai ir daugiau ant kairÄs pusÄs, tose vietose
sužalojimai ir galÄjo bÅ«ti padaryti. TaÄiau O. M. be
sužalojimų (galvos sumušimų, kraujo išsiliejimų, plyšimų, raktikaulio,
Å¡onkaulių kraujosrÅ«vų bei lūžių) kairÄje jos kÅ«no pusÄje, konstatuoti yra ir
sužalojimai deÅ¡inÄje jos kÅ«no pusÄje (galvos deÅ¡inÄs smilkininÄs skilties
sumuÅ¡imas bei ties jos poliumi esÄ s 1x0,5 cm kontÅ«zinis židinys, deÅ¡inio žasto,
 deÅ¡inÄs blauzdos, deÅ¡inÄs plaÅ¡takos, deÅ¡inÄs Å¡launies, deÅ¡inio kirkÅ¡nies
sumuÅ¡imai bei nubrozdinimai). O. M. kairÄje ir deÅ¡inÄje
jos kÅ«no pusÄse konstatuotas daugybinių sužalojimų padarymas, akivaizdžiai parodo,
tad nuteistasis, neigdamas jo vairuoto automobilio sÄ lytį su žuvusiÄ ja,
akivaizdžiai sako netiesÄ .
PamatÄs O. M. iÅ¡ 300
m. atstumo besirengianÄiÄ eiti per keliÄ , o iÅ¡ 250-200 m. atstumo jÄ per keliÄ
beeinanÄiÄ , nuteistasis, jo žodžiais tariant, tikÄdamasis, kad Å¡i keliÄ spÄs
pereiti, sumažino greitį ir, važiuodamas iÅ¡ lÄto, link jos artÄjo.
Iš įvykio aplinkybių matyti, kad
nukentÄjusi, kelio pereiti nespÄjo. KompleksinÄs ekspertizÄs aktu nustatyta,
kad, O. M. kÅ«nui esant vertikalioje padÄtyje, ji judanÄio
automobilio dalimis, buvo partrenkta, nubloÅ¡kiant jÄ ant kelio dangos, tokiu
bÅ«du jai  abiejose josios kÅ«no pusÄse padarant automobilinei traumai bÅ«dingus
sužalojimus.
Nuteistojo parodymai, kad jis, artÄdamas
prie per keliÄ einanÄios žuvusiosios, važiavo iÅ¡ lÄto, o priartÄjÄs prie jos
staiga stabdÄ bei liudytojos M. V. parodymai apie jos iÅ¡girstÄ
stabdžių cypimÄ bei pažiÅ«rÄjus, jos pamatytÄ nuteistojo iÅ¡lipimÄ iÅ¡ automobilio
ir priÄjimÄ prie ant asfalto gulÄjusios O. M., ne tik pilnai
patvirtina kompleksinÄs ekspertizÄs aktu duotÄ iÅ¡vadÄ , bet ir parodo tai, kad,
artÄdamas prie kelio pereiti nespÄjusios pÄsÄiosios, nuteistasis staiga
automobilį stabdyti pradÄjo per vÄlai ir todÄl, esant per mažam atstumui, sustojo
tik po to, kai transporto priekine dalimi O. M. partrenkÄ
nublokšdamas ant kelio.
NeginÄytinai akivaizdu, kad, suduotu
smÅ«giu asmenį nubloÅ¡kiant, jis skrieja į priekį, tad, Å¡iuo konkreÄiu atveju, bÅ«tent
nubloÅ¡kimas ir lÄmÄ nuteistojo stabdomo automobilio neužvažiavimÄ ant nublokÅ¡tos
O. M..
Iki 2006 m. spalio 5 d. galiojusio KET 173 p. įpareigojo vairuotojÄ , atsiradus kliÅ«Äiai ...
sulÄtinti ir net ... visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti
...atsiradusiÄ kliÅ«tį. Nuteistasis Å¡iuos reikalavimus grubiai pažeidÄ. Jis,
nors pamatÄs kelyje kliÅ«tį greitį ir sumažino, taÄiau automobilį stabdyti
pradÄjÄs per vÄlai, per keliÄ ÄjusiÄ O. M. kliudÄ ir
nubloÅ¡kÄ, padarydamas jai pavojingus gyvybei mirtinus sužalojimus, tad
priežastinio ryšio tarp jo veiksmų bei kilusių pasekmių buvimas, yra akivaizdus.
Autoįvykio metu nuteistasis buvo blaivus, tad jo veika pagrįstai kvalifikuota
pagal BK 281 str. 5 d. ir pagrindo Å¡ioje dalyje naikinti nuosprendį, nÄra.
        DÄl S. Å . paskirtos
bausmÄs
Skundo autorius, teigdamas nesutinkÄ s su
nuosprendžiu jam paskirta bausme, jokių argumentų nenurodo. Už šios
nusikalstamos veikos padarymÄ BK 281 str. 5 d. numatyta tik laisvÄs atÄmimo iki
8 metų bausmÄ. BK 61 str. įpareigoja skiriamos bausmÄs dydį skaiÄiuoti nuo
įstatymo sankcijoje nustatytos bausmÄs vidurkio. Už BK 281 str. 5 d. numatytos
nusikalstamos veikos padarymÄ bausmÄs vidurkis yra 4 m. 1 mÄnuo ir 15 d. Â Nuteistojo
S. Å . atsakomybÄ nei sunkinanÄių, nei lengvinanÄių
aplinkybių teismas nenustatÄ. Skundžiamu nuosprendžiu S. Å . nubaustas
yra mažesne, nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmÄs vidurkis, t.y., 3 metų
laisvÄs atÄmimo bausme, atidedant josios vykdymÄ 2 metams. Skirdamas Å¡iÄ
bausmÄ, teismas BK 54, 55, 61 straipsniuose keliamų reikalavimų nepažeidÄ. Paskirtoji
bausmÄ nei savo dydžiu, nei savo rūšimi, nÄra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta,
tad skundas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas.
         DÄl S. Å . nuosprendžiu
pritaikytos poveikio priemonÄs
Už nusikaltimo padarymÄ kartu su paskirta
bausme taikoma baudžiamojo poveikio priemone â uždraudimu naudotis specialia
teise,  siekiama turi būti ne tik nustatyti specialias pareigas nusikaltusiam
asmeniui, bet ir įgyvendinti bausmÄs paskirtį. Skiriama poveikio priemone turi
būti siekiama maksimalaus poveikio kaltininkui padarymo. Poveikio priemonių
skyrimas nÄra privalomas, tad jÄ skirdamas, teismas savo sprendimÄ turi
motyvuotai pagrįsti. Å iuo konkreÄiu atveju, teismas, nuteistajam S. Å . kartu su bausme paskirdamas ir poveikio priemonÄ â
uždraudimÄ 1 metus naudotis specialia teise, t.y., teise vairuoti transporto
priemonÄ, to nemotyvavo.
Abejonių nekyla, kad S.
Å . nusikalstama veika tikrai padaryta buvo naudojantis specialia teise â
teise vairuoti transporto priemones. Å iuo konkreÄiu atveju, nusikalstamos
veikos padarymo metu UAB âFinÄjasâ S. Å ., naudodamasis
turima teise vairuoti transporto priemonÄ, dirbo vairuotoju. Nors nuo S. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praÄjÄ yra beveik
4 metai, jis ne tik teismo nuosprendžio priÄmimo metu, bet ir iki Å¡iol, UAB
âKnyst autoâ dirbdamas vairuotoju, ta teise naudojasi. Duomenų, kad per laikÄ
nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo iki dabar jis bÅ«tų darÄs naujas
nusikalstamas veikas, nÄra. Charakterizuojamas jis teigiamai. Nusikalstamos veikos
padarymo metu buvo blaivus. Duomenų, kad per tÄ laikÄ jis už KET pažeidimus bÅ«tų
baustas administracine tvarka, taip pat nÄra. Nuteistasis pagal profesijÄ yra
vairuotojas. Jo ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir šiuo metu, jo
turima speciali teisÄ â teisÄ vairuoti transporto priemonÄ, pagrįsta yra
darbine ir profesine jo veikla, tad Å¡iuo konkreÄiu, uždraudimas jam naudotis
turima vairavimo teise, faktiÅ¡kai reiÅ¡kia ir BK 45 str. numatytos teisÄs jam dirbti
tam tikrÄ darbÄ (Å¡iuo konkreÄiu atveju â vairuotoju), atÄmimÄ . TaÄiau, teisÄs
dirbti tam tikrÄ darbÄ atÄmimo taikymas galimas yra tik tada, kai tokia bausmÄ
nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje. Tokia
bausmÄ BK 281 str. 5 d., nenumatyta, tad teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje dÄl
netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas, naikinant uždraudimÄ 1
metus naudotis teise vairuoti transporto priemonÄ.
          DÄl kitų apeliacinio skundo
teiginių
BPK 288 str. tvarka teismo iš prokuroro gauti
papildomi faktiniai duomenys [2009 m. birželio 9 d. lydraÅ¡Äiu prokuroro,
prijungimui prie baudžiamosios bylos, teismui pateikti buvo iš PK gauti informaciniai
duomenys bei eilÄs papildomų asmenų apklausų liudytojais protokolai (t.2, b.l.
44-67), o, teismui posÄdyje tuos asmenis apklausus, Â 2010 m. vasario 24 d.
lydraÅ¡Äiu â teismo nurodymu jam prokuroro pateikti buvo ir tų asmenų teisme
duotų parodymų patikrinimo vietose protokolai bei schemos (t.2, b.l. 179-195)],
teismo ištirti bei įvertinti teisingai. Teismui, įstatymo nustatyta tvarka prokuroro
nurodytus asmenis posÄdyje apklausus, jų duotus parodymus teismo posÄdžių
protokoluose užfiksavus, teismo jie buvo ir patikrinti, ir ištirti įstatymo
nustatyta tvarka, tad  akivaizdu, jog, nagrinÄdamas bylÄ , pirmos instancijos
teismas, apklausdamas bei iÅ¡klausydamas į teismo posÄdį iÅ¡kviestų prokuroro kaltinamajame
akte buvusių bei papildomai nurodytų asmenų parodymus, paaiškinimus, išvadas,
pagarsindamas protokolus ir kitus dokumentus bei sudarydamas sÄ lygas proceso
dalyviams teismo procese užduoti klausimus visiems apklausiamiems asmenims,
iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomones dÄl tų asmenų apklausų, visus įrodymus iÅ¡tyrÄ betarpiÅ¡kai,
tiesiogiai ir BPK 242 str. reikalavimų taip pat nepažeidÄ.Â
Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1
p.
                                 n  u  s  p Â
e  n  d  Ä:
                Nuteistojo S. Å . gynÄjo advokato A. VerpeÄinsko
apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.
2010 m. balandžio 20 d.Kaišiadorių rajono
apylinkÄs teismo nuosprendį poveikio priemonÄs S. Å . taikymo
dalyje dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti:
Panaikinti S. Å . teismo
nuosprendžiu už BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtÄ
poveikio priemonÄ - uždraudimÄ 1 metus naudotis teise vairuoti transporto
priemonÄ.
Likusioje dalyje teismo nuosprendį
apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai: Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Regina
MajauskienÄÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â
                                                               Â
                  Arūnas Paštuolis
                                                                                       Emilija
AkelienÄ