Legislator Case Law & Legislation
fb6aac02-90d3-4e6d-8e4a-1d033cd8012e AI generated

fb6aac02-90d3-4e6d-8e4a-1d033cd8012e · Kauno apygardos teismas

Case Number fb6aac02-90d3-4e6d-8e4a-1d033cd8012e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A.Verpečinsko apeliacinį skundÄ dėl 2010 m. balandžio 20 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ Â numatytÄ

Legislator headnote

AI generated

fb6aac02-90d3-4e6d-8e4a-1d033cd8012e · Kauno apygardos teismas: balandžio 20 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ Â numatytÄ

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                 Â

Pranešėja Regina Majauskienė                          Byla

Nr. lA-467-120/2010

Teisėja Rasa Balsevičienė                                 Proceso

Nr.63-2-00082-06

                                                                          Procesinio

sprendimo

                                                                       Â

kategorija: 2.4.6.3.1.;

                                                                                           Â

1.2.25.4.5.;

                                                                                                      (S)

                                                      Â

                               Â

         KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                        N    U    O    S    P   Â

RÂ Â Â Â EÂ Â Â Â NÂ Â Â Â IÂ Â Â Â S

                              LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARDU

Kaunas                                                                      2010

m. spalio 29 d.

         Â

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų

skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos

Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Emilijos Akelienės,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam

S. Š., jo gynėjui avokatui Arvydui Verpečinskui, teismo

posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. Š. gynėjo advokato

A.Verpečinsko apeliacinį skundÄ dėl 2010 m. balandžio 20 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės

teismo nuosprendžio, kuriuo S. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ Â numatytÄ

LR BK 281 str.5 d. ( veika 2006-09-26 d.) ir nubaustas 3 ( trejų) metų laisvės

atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2

(dvejiems metams), įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės

vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip

septynioms paroms bei, vadovaujantis LR BK 68 str., S. Š. uždrausta

naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Nukentėjusiojo P. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos

priteisimo, perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi pranešėjos

pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

                                   n  u  s t Â

a  t  ė :

               Â

S. Å . pagal BK 281

str. 5d. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. apie 11 val. kelyje

Antakalnis-Jieznas –Alytus-Merkinė 18,800 km. Kaišiadorių rajone, važiuodamas

Alytaus kryptimi, vairuodamas UAB „Finėjas“ priklausančiÄ transporto

priemonę-automobilį MERSEDES BENZ 1844, v/n (duomenys

neskelbtini), su puspriekabe „SCHIMITZ“, v/n (duomenys neskelbtini),

pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus((KET redakcija galiojusi iki

2006-10-05), t.y. kelių eismo taisyklių 173 p. nurodantį, kad jeigu atsiradoÂ

kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas ( jeigu jis gali tai

pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto

priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo

dalyviams, ko pasakoje pastebėjęs kelio važiuojamoje dalyje buvusiÄ ir per

keliÄ Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ O. M., laiku nestabdė vairuojamos

transporto priemonės ir jÄ partrenkė, ko pasekoje O. M. dėl

patirtų sužalojimų-kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš

dešinės smilkininės skilties, išsiliejus kraujui po voratinkliniu dangalu

smilkininėje skiltyje, dešinės smilkininės skilties sumušimo, mirė.

                Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas

A.Verpečinskas prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 balandžio 20

dienos nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ

nuosprendį išteisinant S. Š. , neįrodžius nuteistojo

dalyvavimo darant BK 281Â str.5 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismo padarytus BPK 369 str.3

d. numatytus esminius BPK pažeidimus bei panaikinti baudžiamojo poveikio

priemonės taikymÄ t.y. draudimÄ naudotis specialiomis teisėmis -vairuoti

transporto priemonę 1 metų laikotarpiui. Nurodo,

kad:Â Â

1. Teismo paskirta

bausmė ir įrodymų vertinimas yra neteisingi. Nuosprendis pagrįstas įrodymais, neatitinkančiais byloje

nustatytų faktinių

aplinkybių. Juos vertinant padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes nuosprendis

neteisingas ir nemotyvuotas. Nuteistojo kaltės nenuginčijamų

įrodymų pakankamai nesurinkta, nuosprendyje išdėstyti įrodymai nėra išsamiai išnagrinėti, jam inkriminuotos veikos

padarymo aplinkybės yra likę neįrodytos (pvz. nuosprendyje nenurodyta ar yra priežastinis ryšys tarp nuteistojo veikos

ir atsiradusių pasekmių). Nepagrįstai yra remtasi  iÅ¡imtinai  tikÂ

prieštaringais  netiesioginių liudytojų parodymais. Apkaltinamasis

nuosprendis grindžiamas prieštaringomis bei netiksliomis ekspertizių išvadomis.

2. Nagrinėjant bylÄ teisme yra

padaryti BPK pažeidimai kaltintojui

kai kuriuos liudytojus apklausus ne teismo posėdžio metu, bet raštu jau vykstant teisminiam

nagrinėjimui ir nedalyvaujant kitiems proceso dalyviams. Tokiu būdu, apelianto manymu, kaltintojas

galėjo įtakoti jų parodymus. Liudytojų apklausa

atlikta raštu apie tai nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, neatitinka

įstatymų reikalavimų. Prokuroras dėl naujų

įrodymų pagrindžiančių įtariamojo kaltę, gavimo į teismÄ nesikreipė.

Kaltinamasis naujus įrodymus pamatė tik apeliacinio skundo rašymo metu. Tuo

pažeidus BPK 242 str. 2 d. reikalavimuis dėl tiesioginio ir žodinio bylos nagrinėjimo teisme bei kaltinamojo teisės į gynybÄ ,

nesant žodinio nagrinėjimo ir liudytojų apklausos teisme kaltinamajam

negalėjus užduoti liudytojams klausimus bei kitokiu bÅ«du tinkamai realizuoti savo teises į gynybÄ , buvo pažeistos ir

kaltinamojo teisės.

3. Pirmosios instancijos teismo

nuosprendis pagrįstas tik netiesioginių liudytojų parodymais. Kitų liudytojų parodymai, ir byloje ištirtos

aplinkybės bei rašytiniai ir daiktiniai įrodymai iš esmės netiesioginių liudytojų parodymų

nepatvirtina. Be to, liudytojų

parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Jų parodymai duoti kaltintojui raštu teisminio

nagrinėjimo metu skiriasi nuo jų parodymų duotų teisme, todėl jie turėjo būti

vertinti kritiškai. Papildomi liudytojų

parodymai, surinkti bylos teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo teismo

posėdžio metu pagarsinti ir buvo apsiribota tik vėlesne tų liudytojų apklausa

teisme. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl

liudytojų-policijos pareigūnų P. ir I. parodymų

duotų teisme, kurie ne kartÄ dalyvavo fiksuojant

įvairius eismo įvykius ir kurie patvirtino, kad jei vilkikas būtų kliudęs

nukentėjusiÄ jÄ pasekmės bÅ«tų buvusios

kur kas rimtesnės ir kad jų įsitikinimu kaltinamasis nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Teismas nuosprendyje vadovavosi

tik netiesioginių bei kaltinančius faktus aiškinančiais liudytojų parodymais,

o dėl išteisinančių liudytojų parodymų

nepasisakė, juos ignoravo ir nelaikė  įrodymais.

Tokie pirmosios instancijos teismo vertinimai iš esmės pažeidžia

lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus (BPK 7 str.) ir laikytini esminiais

BPK pažeidimais. Kaip antai,

netiesioginis liudytojas A. parodė, jog S.

Š. lyg sakė, kad priliečiau

nukentėjusiÄ jÄ . Tokia liudytojo iÅ¡sakyta frazė yra akivaizdi prielaida neparemta

jokiais objektyviais įrodymais (kaip prilietė? ar krovininiu

automobiliu, ar prilietė rankomis išlipęs iš automobilio?) Ši liudytojo

iÅ¡sakyta frazė teismo posėdyje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta iÅ¡samiai. VisiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kÄ turėjo liudytojas omenyje ir kaip

teismas vertino tokius liudytojo parodymus. Iš šių apeliacinių argumentų yra akivaizdu, jog teismas remiasi vien

prielaidomis dėl nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu ir

teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tirtos ir aplinkybės ,kad jei vilkikas būtų

kliudęs pėsčiÄ jÄ , tai jos rankinė ir lazda neiÅ¡vengiamai bÅ«tų nulėkusios

toliau, o ne gulėtų šalia nukentėjusiosios

į kÄ nurodė visi liudytojai.

                Liudytojos V. girdėtas automobilio stabdžių cypimas taip pat

nėra pakankamas pagrindas

teigti, jog vilkikas pėsčiÄ jÄ kliudė. Be to liudytojų parodymai vietoje duoti

po autoįvykio

praėjus labai ilgam laiko tarpui, todėl jie vargu ar galėjo tiksliai atsiminti

buvo ar nebuvo

stabdymo pėdsakai, koks stabdymo pėdsakų ilgis ar šie stabdymo pėdsakai palikti

būtent konkrečios transporto priemonės, koks buvo atstumas tarp vilkiko ir

pėsčiosios, tiksliai atkartoti apelianto

žodžius ir pan. Be to, liudytojai nėra specialistai ir negali byloje atlikti

autotechninės ekspertizės ekspertų ar

pareigūnų vaidmenį, kadangi neturi tam jokių specialių žinių. Pažymėtina,

kad eismo įvykio vieta iškarto po įvykio apžiūrėta nebuvo, autotechninė

ekspertizė paskirta nebuvo. Apie tai nekart buvo kalbėta teisminio nagrinėjimo

metu.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad

teisme tyrėjos duoti parodymai ir teismo bylos aplinkybių vertinimas iš esmės skiriasi nuo kaltintojo bylos

aplinkybių vertinimo. Įvertinus tai, kad tik medicininiai duomenys turėjo

esminę reikÅ¡mę teismui padarant iÅ¡vadÄ dėl apelianto veikos subjektyviųjų požymių, darytina iÅ¡vada, kad

padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes dėl pažeidimų buvo suvaržytos nuteistojo teisės ir sukliudyta teismui

išsamiai ir nešališkai išnagrinėti

baudžiamÄ jÄ bylÄ .

                4. Teismo nuosprendis dėl Š. kaltės, jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų

bei priežastinio ryšio tarp jo veikos ir

eismo įvykio padarinių yra grindžiamos tik teismo medicininių ekspertizių

išvadų  prielaidomis. Kompleksinės eismo įvykio-medicininės ekspertizės

specialistų išvados viena kitai prieštarauja, yra neparemtos objektyviais duomenimis,

jose iš esmės tik spėjimai. Daug kur rašoma,

jog „tikėtina". Trasologinės

ekspertizės aktu paneigtas kontakto buvimas, nes, ant nukentėjusiosios

rūbų nerasta kaltinamojo automobilio dalelių, kurios esant kontaktui su transporto priemone neišvengiamai

turėjo atsirasti. Ikiteisminio tyrimo

metu surinkti ir teisme išnagrinėti įrodymai yra prieštaringi. Jais kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama ir

įrodinėjama. BK 281 str.

numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl teismas turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko padaryto kelių

transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių. Teismo išvada

dėl priežastinio ryšio buvimo turėjo

būti motyvuota. Tai turėjo padaryti teismas,

o ne ekspertinės įstaigos. Nuosprendyje taip pat yra neteisingai užfiksuoti

kaltinamojo parodymai, kad įvykio momentu jam saulė švietė į akis. Nei

ikiteisminiame tyrime, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nebuvo tokių

parodymų davęs. Be to, įvykio laikotarpiu, t.y. rugsėjo mėnesį, 11 val. dienos,

važiuojant į pietų pusę, saulė negalėjo

šviesti kaltinamajam prieš akis. Teismo protokole užfiksuota, jog

kaltinamasis Å¡iÄ frazę pasakė med. ekspertui uždavus klausimÄ . Tačiau iÅ¡

tikrųjų tai nebuvo atsakymas į eksperto

klausimÄ , o tik teismo metu iÅ¡sakyta subjektyvi eksperto nuomonė. Pažymėtina, jog medicinos ekspertas nėra

specialistas kitose, ne su medicina susijusiose

srityse, todėl tokia jo nuomonė vertintina kritiškai.

BK 281 str. 5 d.

normos dispozicija yra blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimai

nuosprendyje iš esmės surašyti deklaratyviai, nesusiejus jų su autoįvykio aplinkybėmis, specialistų išvadomis ir kt.

įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo

kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Å ioje

byloje nėra jokių surinktų duomenų - įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis  pažeidė

Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Teisminio nagrinėjimo

metu liko nepaneigtos ir nepaÅ¡alintos abejonės, nes nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar nukentėjusiÄ jÄ

galėjo kliudyti kita transporto priemonė, ar eismo įvykį galėjo sukelti pati nukentėjusioji ar

mirties priežastimi galėjo būti liga.

Teismas įrodymus įvertino tik pagal savo

vidinį įsitikinimÄ , tačiau neiÅ¡nagrinėjo bylos visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai.

Teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų A. P., Rimo Ivaškevičiaus, L. M. parodymus,

nenagrinėjo ir nevertino kitų asmenų parodymų, netyrė medicininiuose

aktuose užfiksuotų duomenų pagrįstumo. Nuosprendyje užfiksuota, jog medicinos

išvadoje rašoma, jog neatmetama galimybė kad sužalojimai padaryti autoįvykio metu. Teismo posėdžio metu ekspertas

Mekšraitis parodė, jog sužalojimai galėjo atsirasti ir nukentėjusiai ne

vienÄ kartÄ kritus. Teismo medicininė iÅ¡vada yra nekategoriÅ¡ka, grindžiama

prielaidomis, o prielaidomis vadovautis

negalima. Kaip antai teismas netyrė ir nevertino nukentėjusios ligos istorijos,

kurioje užfiksuota, jog O. M. skundėsi dešinės

pusės galvos skausmais (mirties priežastis -kraujo

išsiliejimas po dešinės pusės galvos smegenų dangalais). Pirminiai medicininiai

duomenys mirties priežastį įvardino

kaip insultÄ . Dėl Å¡ių priežasčių

buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Taigi apibendrinant

akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 str. reikalavimų, kur nurodyta, kad įrodymais laikomi

tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę,

turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Visos

abejonės, kurių šioje byloje daugiau nei pakankamai, turi būti

traktuojamos kaltinamojo naudai.

5. Pagal pirminius duomenis, fiksuotus iškart po įvykio, mirusioji turėjo

tik nedidelę žaizdÄ galvoje, kuri galėjo

atsirasti kritimo metu. Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto

Kauno skyriaus 2006 m. rugsėjo 29 d. išvadoje Nr.M 1408/06 (02) nurodoma, kad

neatmetama galimybė, kad sužalojimai padaryti autoįvykio metu sužalojant

pėsčiÄ jÄ judančio automobilio dalimis.

Tiksliau detalizuoti traumos mechanizmo pagal turimus duomenis negalima. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008

m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akte Nr.11-317 (08) taip pat remiamasi vien prielaidomis apie galimai buvusį kontaktÄ su

autotransporto priemone. Taigi,

kaip matyti, šios išvados prieštarauja viena kitai. Iš to seka, kad specialisto

išvada neparemta objektyviais duomenimis, o

iš esmės tik spėjimais, neparemtais jokiais kitais neginčijamais įrodymais. Šių ekspertizių pagrindu kaltintojas teisme grindė

savo išvadas tiek, kiek jos tiko kaltinimui

pagrįsti. Teismo nuosprendyje daromos išvados iš esmės remiasi ekspertų

išvadomis, kurios pagrįstos vien

prielaidomis. Pažymėtina ir tai, kad teisiamajame posėdyje specialistas Saulius Mekšraitis nurodė, kad sužalojimai, galėjo

atsirasti ir nukentėjusiajai ne vienÄ kartÄ kritus anksčiau.

6. S. Š. netekęs teisės vairuoti transporto priemones, netektų

vienintelio pajamų šaltinio nes teisė

vairuoti transporto priemones pagrįsta jo darbine ir profesine veikla, todėl

dar labiau pasunkėtų jo ir jo šeimos narių

padėtis. S. Š. žmona pensininkė, niekur nedirba. Vairuotojo ekspeditoriaus darbas S.

Š. yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Lietuvos teismų praktika rodo, kad uždraudimas

naudotis specialia teise paprastai skiriamas

nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, kai nusikalstama

veika padaryta naudojantis šia teise. Šioje byloje tokių duomenų nėra.

BK 67 str. nustatyta, kad

baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas nemotyvuotai skirdamas baudžiamojo

poveikio priemonę neatsižvelgė į visas bylai

reikšmingas aplinkybes. Be to, BK 68 str. 1 d. numatyta šios baudžiamojo

poveikio priemonės skyrimo sÄ lyga:

uždrausti naudotis specialia teise galima tik tada, kai nusikalstama veika

padaryta naudojantis šia teise. Iš to sektų, jog apeliacinės instancijos

teismui priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, bÅ«tina naikinti ir baudžiamojo

poveikio priemonę.

Skundas iš dalies tenkintinas ir

nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas tik poveikio

priemonės taikymo dalyje. Likusioje dalyje apeliacinis skundas yra nepagrįstas

ir atmestinas

                  Dėl S. Š. padarytos

nusikalstamos veikos

Skundžiamu teismo nuosprendžiu pagrįstai konstatuota,

kad 2006 m. rugsėjo 26 d. apie 11 val., kelyje

Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 18,800 kilometre Kaišiadorių rajono ribose,

nuteistajam S. Š., vairuojant UAB „Finėjas“ automobilį

„Mersedes Benz 1844“, v/n (duomenys neskelbtini) ir, kelyje

atsiradus kliūčiai – pėsčiajai O. M., nestabdant automobilio

ir nesulėtinant jo greičio, nuteistasis S. Š. pažeidęs iki

2006 m. spalio 5 d. galiojusio KET 173 p. reikalavimus, ir

vairuotu automobiliu mirtinai sužalojo pėsčiÄ jÄ O. M..

Tiesiogiai 2006 m. rugsėjo 26 d.

autoįvykio kilimo aplinkybes mačiusių liudytojų, byloje nustatyta nebuvo.

Liudytojais byloje apklausti A. P., R. I.,

G. C., E. C., R. A.,

M. V., autoįvykio vietoje atsirado skirtingu laiku ir apie

kilusio autoįvykio aplinkybes išgirdo tik iš nuteistojo kalbų. Kad nuteistasis,

pasakodamas autoįvykio kilimo aplinkybes sakė ir sako netiesÄ , Å¡iuo nuosprendžiu

jau yra aptarta.

Duomenys byloje rodo, kad nuteistasis,

neigdamas savo kaltę, akivaizdžiai sako netiesÄ . Jo nurodomos autoįvykio

aplinkybės, akivaizdžiai yra paneigtos faktiniais bylos duomenims, tad teismas

pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kritiškai.

IÅ¡ GMP siuntimo matyti, kad, 2006 m.

rugsėjo 26 d. O. M. nutrenkus automobiliu, ši, dėl jai

padaryto vidutinio laipsnio galvos smegenų sutrenkimo, muštos žaizdos, hematomos

galvos kairėje pusėje, plėštos žaizdos dešinėje plaštakoje  GMP automobiliu

pristatyta buvo į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių. 2006 m. rugsėjo 26 d

įrašai Kaišiadorių ligoninės gydymo stacionare istorijoje Nr. 4320/616 taip pat

rodo, kad autoįvykio metu O. M. yra patyrusi politraumÄ . liudytoja

L. M., neturėdama tam įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų,

tos pačios autoįvykio dienos, t.y., 2006 m. rugsėjo 26 d. jos surašytu

tarnybiniu pranešimu PK viršininkui pateikusi neteisingus duomenis, nurodydama,

jog O. M., eidama per gatvę, pati nukritusi susižalojo

galvÄ ir ligoninės reanimaciniame skyriuje guli dėl įtariamo insulto, tÄ pačiÄ

dienÄ , t.y. 2006 m. rugsėjo 26 d., nesant atliktai įvykio vietos apžiÅ«rai,

nesant nubraižytam įvykio vietos planui, nesant apžiūrėtam transportui, savo

vardu suraÅ¡ytu nutarimu ikiteisminį tyrimÄ dėl autoįvykio nutraukė(t.1, b.l.

3-7). 2006 m. rugsėjo 28 d. O. M. nuo autoįvykio metu patirtų

sužalojimų mirė. Po jos mirties, 2006 m. spalio 12 d. viena įvykio vietos

apžiÅ«ros protokolÄ surašė, eismo įvykio vietos planÄ nubraižė bei 2 apžvalgines

fotonuotraukas padarė ir fotolentelę iš jų sudarė viena tyrėja L.

M. (t.1, b.l. 7-10).

2006 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados

aktu, mirusiosios kūne nustačius daugybinius išorinius sužalojimus (kraujosrūvas,

nubrozdinimus  kairės akies vokuose, kairėje galvos pusėje, kairiame petyje, dilbyje,

klube,  blauzdoje, dešiniame žaste, plaštakoje, dešinėje alkūnėje, šlaunyje, kirkšnyje)

bei daugybinius vidinius sužalojimus (kairio plaučio viršutinės dalies audinio

plyÅ¡imÄ , kairiojo raktikaulio skersinį lūžimÄ , kairės pusės III-VII Å¡onkaulių tiesioginius

lūžius su pasieninės pleuros pažeidimu, masyviÄ susiliejančiÄ kraujosrÅ«vÄ galvos

minkštuosiuose audiniuose,  kairės pusės kaktos, momens, smilkinio, pakaušio

srityse bei kairiame smilkininiame raumenyje, dešinėje smilkininėje skiltyje

ties poliumi kontÅ«zinį židinį pereinantį į žievinę dalį, kraujosrÅ«vÄ

voratinkliniame dešinės galvos pusės audinyje, masyvias tamsiai raudonas

kraujosrūvas nugaros minkštuosiuose audiniuose, esančiuose kairės pusės mentės

projekcijoje, nugaros plačiajame raumenyje klubo-sėdmens srityje, dešinėje

Å¡launyje pereinančiÄ Ä¯ sėdmenį) konstatuota buvo, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. dėl

galimai autoįvykio metu judančio automobilio dalimis padarytų sunkios galvos

smegenų traumos kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš

dešinės smilkininės skilties, kraujo išsiliejimui po voratinkliniu dangalu

dešinėje smilkininėje skiltyje bei dešinės smilkininės skilties sumušimui

komplikavusis smegenų suspaudimu, pabrinkimu, kamieno strigimu,  2006 m. rugsėjo

27 d. nukentėjusioji O. M. mirė (t.1, b.l. 15-21).

2008 m. rugpjūčio 18 d. teismo kompleksinės

medicininės - eismo įvykio ekspertizės aktu nustatyta, kad visi O.

M. konstatuoti sužalojimai būdingi yra automobilinei traumai, partrenkiant,

nubloÅ¡kiant jÄ ant kelio dangos judančio transporto priemone su plokščia

priekine dalimi bei, sužalojimo jos, kaip pėsčiosios metu, judančio automobilio

dalimis, pirminį smÅ«gį suduodant jai į kairę kÅ«no pusę ir kiek į nugarÄ , jos

kūnui tuo metu esant vertikalioje padėtyje (t.1, b.l. 58-60).

O. M. lygioje vietoje ant asfalto, kurio neribotas paviršius

 yra plokščias, pačiai visu ūgiu nugriūnant nuteistojo nurodomu būdu, t.y. ant

nugaros iš dalies aukštielninkai ir daugiau ant kairės pusės, tose vietose

sužalojimai ir galėjo būti padaryti. Tačiau O. M. be

sužalojimų (galvos sumušimų, kraujo išsiliejimų, plyšimų, raktikaulio,

šonkaulių kraujosrūvų bei lūžių) kairėje jos kūno pusėje, konstatuoti yra ir

sužalojimai dešinėje jos kūno pusėje (galvos dešinės smilkininės skilties

sumuÅ¡imas bei ties jos poliumi esÄ s 1x0,5 cm kontÅ«zinis židinys, deÅ¡inio žasto,

 dešinės blauzdos, dešinės plaštakos, dešinės šlaunies, dešinio kirkšnies

sumušimai bei nubrozdinimai). O. M. kairėje ir dešinėje

jos kūno pusėse konstatuotas daugybinių sužalojimų padarymas, akivaizdžiai parodo,

tad nuteistasis, neigdamas jo vairuoto automobilio sÄ lytį su žuvusiÄ ja,

akivaizdžiai sako netiesÄ .

Pamatęs O. M. iš 300

m. atstumo besirengiančiÄ eiti per keliÄ , o iÅ¡ 250-200 m. atstumo jÄ per keliÄ

beeinančiÄ , nuteistasis, jo žodžiais tariant, tikėdamasis, kad Å¡i keliÄ spės

pereiti, sumažino greitį ir, važiuodamas iš lėto, link jos artėjo.

Iš įvykio aplinkybių matyti, kad

nukentėjusi, kelio pereiti nespėjo. Kompleksinės ekspertizės aktu nustatyta,

kad, O. M. kūnui esant vertikalioje padėtyje, ji judančio

automobilio dalimis, buvo partrenkta, nubloÅ¡kiant jÄ ant kelio dangos, tokiu

būdu jai  abiejose josios kūno pusėse padarant automobilinei traumai būdingus

sužalojimus.

Nuteistojo parodymai, kad jis, artėdamas

prie per keliÄ einančios žuvusiosios, važiavo iÅ¡ lėto, o priartėjęs prie jos

staiga stabdė bei liudytojos M. V. parodymai apie jos iÅ¡girstÄ

stabdžių cypimÄ bei pažiÅ«rėjus, jos pamatytÄ nuteistojo iÅ¡lipimÄ iÅ¡ automobilio

ir priėjimÄ prie ant asfalto gulėjusios O. M., ne tik pilnai

patvirtina kompleksinės ekspertizės aktu duotÄ iÅ¡vadÄ , bet ir parodo tai, kad,

artėdamas prie kelio pereiti nespėjusios pėsčiosios, nuteistasis staiga

automobilį stabdyti pradėjo per vėlai ir todėl, esant per mažam atstumui, sustojo

tik po to, kai transporto priekine dalimi O. M. partrenkė

nublokšdamas ant kelio.

Neginčytinai akivaizdu, kad, suduotu

smūgiu asmenį nubloškiant, jis skrieja į priekį, tad, šiuo konkrečiu atveju, būtent

nubloÅ¡kimas ir lėmė nuteistojo stabdomo automobilio neužvažiavimÄ ant nublokÅ¡tos

O. M..

Iki 2006 m. spalio 5 d. galiojusio KET 173 p. įpareigojo vairuotojÄ , atsiradus kliūčiai ...

sulėtinti ir net ... visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti

...atsiradusiÄ kliÅ«tį. Nuteistasis Å¡iuos reikalavimus grubiai pažeidė. Jis,

nors pamatęs kelyje kliūtį greitį ir sumažino, tačiau automobilį stabdyti

pradėjęs per vėlai, per keliÄ Ä—jusiÄ O. M. kliudė ir

nubloškė, padarydamas jai pavojingus gyvybei mirtinus sužalojimus, tad

priežastinio ryšio tarp jo veiksmų bei kilusių pasekmių buvimas, yra akivaizdus.

Autoįvykio metu nuteistasis buvo blaivus, tad jo veika pagrįstai kvalifikuota

pagal BK 281 str. 5 d. ir pagrindo šioje dalyje naikinti nuosprendį, nėra.

        Dėl S. Š. paskirtos

bausmės

Skundo autorius, teigdamas nesutinkÄ s su

nuosprendžiu jam paskirta bausme, jokių argumentų nenurodo. Už šios

nusikalstamos veikos padarymÄ BK 281 str. 5 d. numatyta tik laisvės atėmimo iki

8 metų bausmė. BK 61 str. įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo

įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Už BK 281 str. 5 d. numatytos

nusikalstamos veikos padarymÄ bausmės vidurkis yra 4 m. 1 mėnuo ir 15 d.  Nuteistojo

S. Š. atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių

aplinkybių teismas nenustatė. Skundžiamu nuosprendžiu S. Š. nubaustas

yra mažesne, nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, t.y., 3 metų

laisvės atėmimo bausme, atidedant josios vykdymÄ 2 metams. Skirdamas Å¡iÄ

bausmę, teismas BK 54, 55, 61 straipsniuose keliamų reikalavimų nepažeidė. Paskirtoji

bausmė nei savo dydžiu, nei savo rūšimi, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta,

tad skundas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas.

         Dėl S. Š. nuosprendžiu

pritaikytos poveikio priemonės

Už nusikaltimo padarymÄ kartu su paskirta

bausme taikoma baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia

teise,  siekiama turi būti ne tik nustatyti specialias pareigas nusikaltusiam

asmeniui, bet ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Skiriama poveikio priemone turi

būti siekiama maksimalaus poveikio kaltininkui padarymo. Poveikio priemonių

skyrimas nėra privalomas, tad jÄ skirdamas, teismas savo sprendimÄ turi

motyvuotai pagrįsti. Šiuo konkrečiu atveju, teismas, nuteistajam S. Š. kartu su bausme paskirdamas ir poveikio priemonę –

uždraudimÄ 1 metus naudotis specialia teise, t.y., teise vairuoti transporto

priemonę, to nemotyvavo.

Abejonių nekyla, kad S.

Š. nusikalstama veika tikrai padaryta buvo naudojantis specialia teise –

teise vairuoti transporto priemones. Šiuo konkrečiu atveju, nusikalstamos

veikos padarymo metu UAB „Finėjas“ S. Š., naudodamasis

turima teise vairuoti transporto priemonę, dirbo vairuotoju. Nors nuo S. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėję yra beveik

4 metai, jis ne tik teismo nuosprendžio priėmimo metu, bet ir iki šiol, UAB

„Knyst auto“ dirbdamas vairuotoju, ta teise naudojasi. Duomenų, kad per laikÄ

nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo iki dabar jis būtų daręs naujas

nusikalstamas veikas, nėra. Charakterizuojamas jis teigiamai. Nusikalstamos veikos

padarymo metu buvo blaivus. Duomenų, kad per tÄ laikÄ jis už KET pažeidimus bÅ«tų

baustas administracine tvarka, taip pat nėra. Nuteistasis pagal profesijÄ yra

vairuotojas. Jo ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir šiuo metu, jo

turima speciali teisė – teisė vairuoti transporto priemonę, pagrįsta yra

darbine ir profesine jo veikla, tad šiuo konkrečiu, uždraudimas jam naudotis

turima vairavimo teise, faktiškai reiškia ir BK 45 str. numatytos teisės jam dirbti

tam tikrÄ darbÄ (Å¡iuo konkrečiu atveju – vairuotoju), atėmimÄ . Tačiau, teisės

dirbti tam tikrÄ darbÄ atėmimo taikymas galimas yra tik tada, kai tokia bausmė

nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje. Tokia

bausmė BK 281 str. 5 d., nenumatyta, tad teismo nuosprendis šioje dalyje dėl

netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas, naikinant uždraudimÄ 1

metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

          Dėl kitų apeliacinio skundo

teiginių

BPK 288 str. tvarka teismo iš prokuroro gauti

papildomi faktiniai duomenys [2009 m. birželio 9 d. lydraščiu prokuroro,

prijungimui prie baudžiamosios bylos, teismui pateikti buvo iš PK gauti informaciniai

duomenys bei eilės papildomų asmenų apklausų liudytojais protokolai (t.2, b.l.

44-67), o, teismui posėdyje tuos asmenis apklausus,  2010 m. vasario 24 d.

lydraščiu – teismo nurodymu jam prokuroro pateikti buvo ir tų asmenų teisme

duotų parodymų patikrinimo vietose protokolai bei schemos (t.2, b.l. 179-195)],

teismo ištirti bei įvertinti teisingai. Teismui, įstatymo nustatyta tvarka prokuroro

nurodytus asmenis posėdyje apklausus, jų duotus parodymus teismo posėdžių

protokoluose užfiksavus, teismo jie buvo ir patikrinti, ir ištirti įstatymo

nustatyta tvarka, tad  akivaizdu, jog, nagrinėdamas bylÄ , pirmos instancijos

teismas, apklausdamas bei išklausydamas į teismo posėdį iškviestų prokuroro kaltinamajame

akte buvusių bei papildomai nurodytų asmenų parodymus, paaiškinimus, išvadas,

pagarsindamas protokolus ir kitus dokumentus bei sudarydamas sÄ lygas proceso

dalyviams teismo procese užduoti klausimus visiems apklausiamiems asmenims,

išreikšti savo nuomones dėl tų asmenų apklausų, visus įrodymus ištyrė betarpiškai,

tiesiogiai ir BPK 242 str. reikalavimų taip pat nepažeidė.Â

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1

p.

                                 n  u  s  p Â

e  n  d  ė:

                Nuteistojo S. Š. gynėjo advokato A. Verpečinsko

apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

2010 m. balandžio 20 d.Kaišiadorių rajono

apylinkės teismo nuosprendį poveikio priemonės S. Š. taikymo

dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti:

Panaikinti S. Å . teismo

nuosprendžiu už BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtÄ

poveikio priemonę - uždraudimÄ 1 metus naudotis teise vairuoti transporto

priemonę.

Likusioje dalyje teismo nuosprendį

apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:                                                                      Regina

Majauskienė                                                                                            Â

                                                               Â

                  Arūnas Paštuolis

                                                                                       Emilija

Akelienė