fb6a7553-e95b-416d-b7f7-c43783641354 · Å iaulių apylinkės teismas

      Civilinė byla Nr. 2-555-772/2014 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08468-2013-4                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1.; 128.2. (S)  ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.Šiauliai           Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,           sekretoriaujant Erikai Andrulienei,          dalyvaujant pareiškėjai Z.

K., neatvykus suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovui, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Z. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VMI.          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja Z. K. prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po velionio testatoriaus G.

D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ , tai yra jam priklausiusi turtÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, jog testatorius G. D. 2007-02-13 surašė testamentÄ , kuriuo visÄ jam priklausantį turtÄ paliko jai kaip testamentinei įpėdinei. PareiÅ¡kėja teigė, kad po testatoriaus mirties dėl objektyvių priežasčių ji negalėjo asmeniÅ¡kai kreiptis į vietos notarÄ atsiradusiam palikimui priimti, nors ir toliau liko gyventi testatoriaus gyvenamajame name. Tik vėliau po testatoriaus mirties ji suprato, kad pagal minėtÄ testamentÄ jai reikia kreiptis ir į notarÄ .

Teigė, kad tiek esant gyvam testatoriui, tiek po jo mirties, ji rÅ«pinosi testatoriaus priežiÅ«ra ir slauga bei pastatų eksploatacija. Tuo pačiu pareiÅ¡kėja nurodė, kad po velionio G. D. mirties ji priėmė jo palikimÄ â€“ namų apyvokos daiktus, baldus, televizorių, buities daiktus ir pan. Kadangi po testatoriaus mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ ji nesikreipė į vietos notarÄ , todėl dabar negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ . Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai reikalingas, praÅ¡ant notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ Ä¯ velionio G.

D. palikimÄ . Atskirai nurodė, kad Å iaulių raj. Kuršėnų sen., notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla į mirusiojo G. D. palikimÄ ir ji esanti teisėta testamentinė įpėdinė. Suinteresuoto asmens VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau institucija pateikė teismui atsiliepimÄ kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka, nes pareiÅ¡kėja kartu su praÅ¡ymu pateikė teismui ir tai patvirtinančius įrodymus. Prašė teismo sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra.          PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas.

IÅ¡ bylai pateiktų dokumentų, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, matyti, kad pareiÅ¡kėja yra turto palikėjo G. D. testamentinė įpėdinė (7-8 b.l.). IÅ¡ teismui pateikto mirties liudijimo kopijos (9 b.l.) matyti, kad G. D. mirė (duomenys neskelbtini). Velionis testatorius iki mirties gyveno Dubinių k., Å iaulių raj. (10 b.l.). Tuo pačiu adresu savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo ir pareiÅ¡kėja (11 b.l.). G. D. 2013-02-13 dalyvaujant Å iaulių raj. Raudėnų seniÅ«nui ir trims liudytojoms sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ jam priklausantį turtÄ paliko testamentinei įpėdinei (pareiÅ¡kėjai) Z.

K. (7-8 b.l.). Testamentas teisės aktų nustatyta tvarka po sudarymo buvo perduotas saugoti vietos notarei (6 b.l.). Dėl atsiradusio palikimo pareiÅ¡kėja į vietos notarų biurÄ turėjo kreiptis per tris mėnesius (CK 5.50 str. 3 d). Tačiau pareiÅ¡kėja po testatoriaus G. D. mirties dėl objektyvių priežasčių negalėjo per minėtÄ terminÄ kreiptis į vietos notarÄ dėl jai priklausančio palikimo priėmimo, kuris velioniui testatoriui priklausė asmeninės nuosavybės teise (13-23 b.l.).

Tačiau pareiÅ¡kėja Z. K. po G. D. mirties priėmė visÄ atsiradusį palikimÄ , kadangi dar iki palikimo atsiradimo rÅ«pinosi paveldimu turtu, o vėliau irgi mokėjo visus mokesčius susijusius su turto priežiÅ«ra bei eksploatacija, tai yra pradėjo faktiÅ¡kai valdyti visÄ paveldimÄ turtÄ (32-35 b.l.). Paveldėjimo byla vietos notaro biure į velionio G. D. palikimÄ nėra užvesta, o žinių apie testamento panaikinimÄ archyvų įstaigose taip pat nėra (12 b.l.). Be to kitų suinteresuotų asmenų į velionės palikimÄ nėra, o VMI prieÅ¡taravimo nepareiÅ¡kė, todėl laikytina, kad į atsiradusį palikimÄ jie nepretenduoja.         Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimÄ Ä¯gyti teises į palikimÄ .

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Ä®pėdinis taip pat turi teisę priimti palikimÄ , kuris jam paliktas testamentu. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais pripažintina, kad pareiÅ¡kėja Z. K. faktiniu valdymu priėmė visus velioniui testatoriui G. D. asmeninės nuosavybės teise priklausius kilnojamuosius daiktus, o tuo pat metu iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ priimti ir visÄ kitÄ jam priklausiusį turtÄ , tai yra nekilnojamuosius daiktus (13-23 b.l.).

Be to kaip jau minėta, įpėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net daiktÄ , laikomas priėmęs visÄ palikimÄ . Dėl to pripažintina, kad pareiÅ¡kėja priėmusi dalį palikėjui priklausiusių daiktų, tuo pat metu įgijo paveldėjimo teisę ir į kitÄ velioniui G. D. priklausantį turtÄ , kuris velioniui testatoriui priklausė asmeninės nuosavybės teise iki jo mirties.          Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valiÄ turi pareikÅ¡ti per tris mėnesius, paduodami pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

Tuo pačiu minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai per tÄ patį terminÄ irgi pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ . Nors pareiÅ¡kėja Z. K. per įstatymo nustatytÄ terminÄ laiku nesikreipė į vietos notarų biurÄ dėl objektyvių priežasčių, tačiau pripažintina, kad ji per tÄ patį terminÄ priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. Atskirai pažymėtina, kad terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius.

Terminai nustatomi ir vienaÅ¡aliam sandoriui, Å¡iuo atveju palikimui priimti.        Esant Å¡iems įrodymams, ir, nesant kitų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja Z. K. po testatoriaus G. D. mirties (duomenys neskelbtini), bÅ«dama vienintele ir teisėta testamentine įpėdine (CK 5.13 str.), priėmė visÄ testatoriaus palikimÄ , tai yra pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Taip pat ji įgijo paveldėjimo teisę į šį palikimÄ , kadangi kitiems asmenims Å¡is turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str.).               Teismas, vadovaudamasis LR CPK 443, 444str. 2d. 8p., 448 str., str.,              n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja Z. K. (a/k (duomenys neskelbtini) po velionio testatoriaus G. D. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visÄ jo palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas Z. K. (a/k (duomenys neskelbtini) nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentÄ gauti į velionio testatoriaus G. D. palikimÄ .             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                 Jonas Stubrys