fb69eed3-4d94-43b6-bb3d-b24b2e12d07f · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3372-428/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01056-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 16.5.; 16.8.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. S. , jo atstovui Lietuvos profesinės sÄ jungos „Sandraugos“ atstovui D. B. , atsakovės Kauno prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos atstovėms J.

P. ir J. S. Ž.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. S. skundÄ atsakovei Kauno prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo valdybai dėl tarnybinio tyrimo iÅ¡vados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė:           PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ patikslintu skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2014-07-03 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 8-6 ir įpareigoti Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybÄ kreiptis į Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ , praÅ¡ant nustatyti pareiÅ¡kėjo patirto sveikatos susižalojimo laipsnį ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ kompensacijÄ (b.l. 65-73).          PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė patikslintÄ skundÄ tenkinti.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas panaÅ¡iai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas, Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau - KAPGV) Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresniuoju inspektoriumi, vykdydamas savo tiesiogines pareigas 2013 m. birželio 6 d. apie 9 val. 30 min., vykdė gaisravietės Raudondvario pl. 326 , Kaune, tyrimÄ apleistame name, kuriame 2013 m. birželio 5 d. įvyko gaisras.

Nuvykę į gaisravietę pareiÅ¡kėjas norėdamas patekti į kitas patalpas, ketino apeiti dvi duobes, tačiau paslydo ir įkrito į vienÄ iÅ¡ duobių. PareiÅ¡kėjas pajuto skausmÄ kairėje kÅ«no pusėje ir deÅ¡inės kojos kelio srityje. Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2013 m. liepos 9 d. akto Nr. 27-16(54) 3.2 punkte buvo konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko vykdant gaisro tyrimÄ , gaisravietės apžiÅ«rÄ , todėl pareiÅ¡kėjo patirtas sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybiniu pareigų atlikimu.

Skundžiamoje 2014-07-03 iÅ¡vadoje Nr. 8-6 nepagrįstai konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas vykdydamas savo tiesiogines pareigas susižalojo pats neatsargiai elgdamasis, todėl kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytas sÄ lygas neturėtų bÅ«ti mokėtina. Atsakovas nepagrindė, kad pareiÅ¡kėjo elgesys buvo neatsargus. Jokie teisės aktai nenustato kaip konkrečiai turi vykti gaisro tyrimas. Byloje nėra jokių tyrimo duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo elgesys buvo neatsargus.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos tarnybinio patikrinimo 2013 m. liepos 9 d. iÅ¡vadoje Nr. 27-16(54) pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo patirtas sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Atsakovas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir joje konstatuotus faktus sieja tik su Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnyje numatyta teise gauti nelamingo atsitikimo darbe draudimo iÅ¡mokÄ . Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 6 dalyje yra numatytas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kada kompensacija nemokama. PareiÅ¡kėjo susižalojimo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl turi bÅ«ti mokama ir kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje.           Atsakovė prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė atsiliepime (b.l. 20 - 24) nurodė bei atstovės teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad pareiškėjas tarnybos metu susižalojo dėl neatsargumo ir šios traumos priežastimi negali būti laikomas tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusia rizika ar padidėjusiu pavojumi jo gyvybei ar sveikatai, todėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos pareiškėjui buvo nuspręsta nemokėti. Iš tarnybinio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu jam vykdant tiesiogines pareigas.

Ä®vertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, bei tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas vykdė tarnybines pareigas, tačiau konkrečiu atveju nenustatyta aplinkybių dėl kurių bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymÄ tarnybos metu dėl padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jo gyvybei ar sveikatai. Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo, Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau - KAPGV) Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresniojo inspektoriaus, teisės gauti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statuto) 40 straipsnio 3 dalyje numatytÄ kompensacijÄ , pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas atveju.Nagrinėjamojoje situacijoje, ginčas kilo dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių nustatymo, suteikiančių pareiÅ¡kėjui teisę į kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ .          Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, vykdydamas Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresnysis inspektoriaus pareigas, 2013 m. birželio 6 d. apie 9 val. 40 min., gaisravietės apžiÅ«ros (tyrimo) metu, patalpoje, kurioje 2013 m. birželio 5 d. buvo įvykęs gaisras, paslydo ir praradęs pusiausvyrÄ ir įkrito į patalpos viduje esančiÄ duobę, ko pasėkoje susižalojo deÅ¡inės kojos kelio sÄ narį (b.l. 34, 35, 39).

PareiÅ¡kėjui buvo nustatytas deÅ¡inės kelio sÄ nario dalinis raiščių plyÅ¡imas (b.l. 18 - 19, 38). Nelaimingo atsitikimo darbe 2013-07-09 aktas Nr. 27-16(54) patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas susižalojo tarnybos metu, bei tai, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – nestabiliai pastatyta koja (b.l. 44-45). Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. liepos 9 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 27-16(54) buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo patirtas sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybiniu pareigų atlikimu (b.l. 14 -15).

Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyrius 2013 m. gruodžio 19 d. iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjui, apdraustam valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, 3934,01 litų dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 49-51). Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. liepos 3 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 8-6, buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, vykdant tiesiogines pareigas, tačiau sužalojimas buvo patirtas dėl paties pareiÅ¡kėjo neatsargaus elgesio.

Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje buvo siÅ«loma nemokėti pareiÅ¡kėjui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytas sÄ lygas. Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadÄ , neskirti pareiÅ¡kėjui kompensacijos, patvirtino Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos virÅ¡ininko pavaduotojas, atliekantis virÅ¡ininko funkcijas (b.l. 29-33).Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyti trys galimi kompensacijos iÅ¡mokėjimo dėl pareigÅ«nų sveikatos sutrikdymo atvejai:

1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.Atsakovas skundžiama tarnybinio tyrimo išvada pripažino, kad pareiškėjas susižalojo atliekant tarnybines pareigas dėl savo paties neatsargumo ir pareiškėjo sveikatos sutrikdymo aplinkybės nepatenka į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje trys galimus kompensacijos išmokėjimo atvejus. Tarnybinio tyrimo išvadoje nebuvo nustatyta aplinkybių, numatytų Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, patvirtinančių, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta vykdant tarnybines pareigas, kurios buvo susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinėje byloje Nr. A143-145/2010 byloje, kurioje buvo analizuojamas ir aiÅ¡kinamas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų trijų alternatyvių atvejų taikymas, 2010 m. sausio 25 d. nutartyje pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas pirmasis atvejis, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, sietinas su pareigÅ«no sveikatos sutrikdymu ar susižalojimu jo tarnybinių pareigų atlikimo metu.

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Å¡i teisės normos dalis turi bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama taip, kad laikas, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas. Antrasis atvejis - kai pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, sietinas su pareigÅ«no sveikatos sutrikdymu ar susižalojimu laiko požiÅ«riu ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos pareigÅ«no pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigÅ«no statusÄ .

Trečiais atvejis - kai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, gali bÅ«ti suprantamas kaip pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, susijęs su prieÅ¡ tai pareigÅ«no atliktomis tarnybinėmis pareigomis ar dėl pareigÅ«no statuso.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas susižalojo ir jo sveikata buvo sutrikdyta bÅ«tent atliekant tiesiogines tarnybines pareigas, tarnybinių pareigų atlikimo metu, vykdant gaisravietės apžiÅ«rÄ (tyrimÄ ) patalpoje, kurioje anksčiau buvo įvykęs gaisras, todėl nagrinėjamai situacija iÅ¡ dalies atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iÅ¡ nurodytų alternatyvų atvejį, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas.

Tačiau nustačius, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, bÅ«tina nustatyti ir kitÄ Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios alternatyvos sÄ lygÄ , t.y. ar pareiÅ¡kėjo tiesioginių pareigų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2010m. sausio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-145/2010 pažymėjo, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sÄ sajÄ su padidėjusiais pavojumi ar rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai yra skirta konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, ar nurodyti faktoriai pagal pareigÅ«no atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobÅ«dį pripažintini įprastais Å¡ių pareigų atlikimÄ lydinčiais faktoriais, ar, prieÅ¡ingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.Vertinant pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo atvejį, įvykusi jo tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimo metu, konstatuotina, jog įprasta gaisravietės patalpos apžiÅ«ra pagal pareiÅ¡kėjo vykdomų pareigų pobÅ«dį nebuvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 ir 7.2 punktuose numatyta, kad pareiÅ¡kėjas vykdydamas Å¡ias pareigas atlieka ikiteisminį gaisrų tyrimÄ , vykdo gaisrų, ekstremalių įvykių ir situacijų tyrimus (b.l. 77-78). PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte numatyta, jog gaisras – nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai.

PareiÅ¡kėjas į gaisravietę atvyko sekančiÄ dienÄ po įvykusio patalpoje gaisro. Aplinkybių, jog patalpa po įvykusio gaisro bÅ«tų kėlusi kokį nors neįprastÄ pavojų žmonių saugumui, nenustatyta. Nei pareiÅ¡kėjas, nei liudytojas D. A. , kuris kartu su pareiÅ¡kėju įvykio dienÄ vykdė gaisravietės patalpų apžiÅ«rÄ , nenurodė aplinkybių, jog patalpų po įvykusio gaisro apžiÅ«rÄ buvo susijusi neįprastai padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jų gyvybei ar sveikatai.

Pažymėtina, kad ir tarnybiniuose pranešimuose pareiškėjas bei liudytojas D. A. taip pat nenurodė, kad tiesioginių tarnybinių funkcijų atlikimo metu apžiūrint patalpas po gaisro kilo pavojus ar padidėjo įprasta rizika jų gyvybei ar sveikatai (b.l. 34, 35). Pareiškėjas tarnybiniame pranešime ir patikslintame skunde nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, jog aiškindamasis gaisro kilimo aplinkybes į gretimas patalpas ketino patekti per ertmę sienoje, prie kurios priteiti galėjo apeidamas dvi duobes.

Eidamas link ertmės sienoje pareiÅ¡kėjas paslydo (ant gaisravietės grindinio buvo daug Å¡iukÅ¡lių) ir įkrito į duobę. PareiÅ¡kėjo tarnybinė funkcijÄ , susijusi su gaisravietės apžiÅ«ra, nustatytų įvykio aplinkybių atveju, nesietina su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiÅ¡kėjo sveikatai ar gyvybei, nes tokių faktinių aplinkybių nenustatyta, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog jo gaisravietės apžiÅ«ra buvo atliekama neįprastomis sÄ lygomis, t.y. esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai jo sveikatai ar gyvybei.

Taigi, tai, kad pareiÅ¡kėjas gaisravietės apžiÅ«ros metu paslydo ir įkrito į patalpoje buvusiÄ duobę, sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo paties pasirinktas elgesio modelis, susijęs su pareiÅ¡kėjo neatsargumu, neįvertinus galimos rizikos, t.y. slydaus patalpos grindinio, ant kurio buvo susikaupusių Å¡iukÅ¡lių, siauro praėjimo ir t.t. Pirmiau nurodytų tarnybinių funkcijų atlikimo metu neįprastų aplinkybių, susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiÅ¡kėjo gyvybei ar sveikatai, nulėmusių pareiÅ¡kėjo vykdomų tiesioginių pareigų pobÅ«dį, nebuvo nustatyta.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo paties neatsargumo, nepaneigta jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjo veiksmai tarnybinių funkcijų atlikimo metu pagrįstai kvalifikuoti kaip neatsargÅ«s. PareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, todėl vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas, įvykęs tarnybinių pareigų atlikimo metu. Taigi, konstatuotina, jog nenustatyta aplinkybių, lemiančių sÄ lygas taikyti pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas.

PareiÅ¡kėjo tarnybinių pareigų vykdymas, jų atlikimo metu, nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiÅ¡kėjui kompensacijÄ . Pagal Statuto 49 straipsnio nuostatas, pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas atliekant tarnybines pareigas laikytinas tik kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Pagal Statuto 49 straipsnio 1 dalį, pareigÅ«nų sveikata ir gyvybė visam tarnybos laikui privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos.

PareiÅ¡kėjui dėl Å¡io įvykio buvo iÅ¡mokėtas pareigÅ«nų sveikatos ir gyvybės draudimas, todėl vidaus tarnybos pareigÅ«nų socialinė garantija pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo įgyvendinta. Nors pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos laiku - tiesioginių pareigų atlikimo metu, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikyti ir Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytÄ garantijÄ nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo, nes nagrinėjamu atveju nepakako vien fakto konstatavimo, jog pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, nenustačius papildomos sÄ lygos, suteikiančios teisė į kompensacijÄ , t.y. kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu dėl padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiÅ¡kėjo gyvybei ar sveikatai.Tenkinti pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Skundžia Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014-07-03 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8-6 yra pagrįsta ir teisėta. Nenustatyta jokių duomenų, jog skundžiama išvada nepagrįsta, nemotyvuota ar surašyta pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, numatytus Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu taisyklėse, patvirtintose Vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 įsakymu Nr. V-138.

Skundžiama 2014-07-03 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 8-6 motyvuota, pagrįsta teisės aktais ir faktinių aplinkybių tyrimu, naikinti skundžiamos iÅ¡vados nėra teisinio pagrindo. Nepatenkinus patikslinto skundo reikalavimo dėl skundžiamos iÅ¡vados panaikinimo, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti antrÄ jį patikslinto skundo reikalavimÄ , t.y įpareigoti Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybÄ kreiptis į Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ , praÅ¡ant nustatyti pareiÅ¡kėjo patirto sveikatos susižalojimo laipsnį ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ kompensacijÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                             Jolanta Medvedevienė