fb68cb19-1113-4e23-8cf8-c2f920bc93c3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-352/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 40.2, 126.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Gintaro Pečiulio, Â

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo BUAB „Statreksas“ ieÅ¡kinys minėtam atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-837-267/2009 dėl pelno mokesčio permokos grÄ Å¾inimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas bankrutavusi UAB „Statreksas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 42 173 Lt mokesčio permokos (b. l. 1-2). Nurodė, jog 2008 m. sausio 16 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Statreksas“ iÅ¡kelta bankroto byla. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo Å iaulių apskrities VMI turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 76 133 Lt dydžio pelno mokesčio permokÄ . IeÅ¡kovo bankroto administratorius UAB „Valdsita“ kreipėsi į Å iaulių apskrities VMI su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti per 2007 m. avansu sumokėtÄ pelno mokestį - 76

133 Lt, tačiau Å iaulių apskrities VMI grÄ Å¾ino tik 33 960 Lt, o likusius 42 173 Lt panaudojo už 2006 m. nesumokėto pelno mokesčio įskaitymui. Anot ieÅ¡kovo, atsakovas, negrÄ Å¾indamas ieÅ¡kovui pelno mokesčio permokos bei įskaitymu tenkindamas savo kreditorinį reikalavimÄ , susidariusį iki bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, pažeidė Ä®BÄ® 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Å iaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo Å iaulių AVMI ieÅ¡kovui BUAB „Statreksas“ 42 173 Lt skolos (b. l. 41-43). Teismas nurodė, jog, UAB „Statreksas“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , atsakovo atliktas tarpusavio reikalavimų įskaitymas pažeidžia Ä®monių bankroto įstatymo normas, kadangi įmonės mokesčių permokų ir nepriemokų tarpusavio įskaitymo teisiniam ginčui spręsti taikytinos Ä®monių bankroto įstatymo nuostatos (Ä®BÄ® 1 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į UAB „Statreksas“ bendrÄ permokų ir grÄ Å¾intų permokų skirtumÄ , ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 42 173 Lt skolÄ pripažino pagrįstu ir tenkintinu bei nurodė, jog perskaičiuotų UAB „Statreksas“ mokesčių nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti vykdomas Ä®monių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

Atsakovas Å iaulių AVMI apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimÄ , perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 47-49). SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. IeÅ¡kovas patikslino 2007 m. pelno mokesčio deklaracijÄ tik 2009-02-09, kurioje nurodė 152 000 Lt sumokėtus avansinius mokėjimus. 2008-10-01 teikdamas atsakovui deklaracijÄ , ieÅ¡kovas nenurodė avansinio pelno mokesčio mokėjimų. Be to, ieÅ¡kovas, žinodamas, kad 2006 m. ir 2007 m. neturės pelno, deklaravo mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ avansinį pelno mokestį. UAB „Statreksas“ pateikus 2007 m. pelno mokesčio deklaracijÄ , Å iaulių AVMI 2008-11-10 raÅ¡tu Nr. (12.20-6)S-21059 pateikė bankroto administratoriui patikslintÄ 151 502,03 Lt kreditorinį reikalavimÄ , įvertinusi ir pateiktos 2007 m. pelno mokesčio deklaracijos duomenis.

2. UAB „Statreksas“ pagal pelno mokesčio deklaracijÄ už 2006 m. sumokėjo 56 902 Lt, pagal avansinę pelno mokesčio deklaracijÄ už 2007 m. – 33 960 Lt. Kadangi pelno mokesčio įmokas įmonė mokėjo 2007 metais, o prievolė mokėti pelno mokestį už 2006 m. taip pat yra

2007 m. prievolė, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog įskaitymas atliktas po bankroto bylos iškėlimo. Įmonė avansu per

2007 m. sumokėjo tik 33960 Lt pelno mokesčio, todėl Å¡i suma ir buvo grÄ Å¾inta UAB „Statreksas“.

3. Teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi jame nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi jos nėra precedentinės nagrinėjamos bylos atžvilgiu.

IeÅ¡kovas BUAB ,,Statreksas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti (b. l. 58-59). Atsiliepime nurodo, kad:

1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog įskaitymas buvo atliktas iki bankroto bylos iškėlimo, kadangi bendrovė pelno mokesčio avansines įmokas mokėjo 2007 metais, o prievolė mokėti pelno mokestį už 2006 melus taip pat yra 2007 metų prievolė. Ieškovas sumokėjo 2007 m. avansinio pelno mokesčio ne 33 960 Lt, kaip nurodo skunde apeliantas, bet 76 133 Lt: 2007-05-05 sumokėta 37 170,00 Lt, 2007-07-31 –

20 000,00 Lt, 2007-08-01 – 10 000,00 Lt ir 2007-08-08 – 8 963,00 Lt (b. l. 12-15, 60-63). Mokėjimo nurodymuose buvo nurodytas įmokos kodas 2641, o tai

reiškia, kad mokamas avansinis pelno mokestis (Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į teritorinių valstybinių

mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, kodų sÄ raÅ¡as, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. VA 117/1B-629). Net jeigu mokėjimo dokumente nurodytas įmokos kodas neatitinka įmokos

pavadinimo, pirmenybė teikiama įmokos kodui (1999 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 7 „Dėl

mokesčių, rinkliavų ir kilų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ , savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodavimo“ 2 p.). Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAÄ®) 84 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytÄ Ä¯mokos kodÄ . Todėl mokesčių administratorius negalėjo tuo metu sumokėtų sumų įskaityti 2006 metų nepriemokai dengti, kadangi 2007 metų avansinis pelno mokestis irgi buvo privalomas mokėti 2007 metais ir buvo mokamas, kaip ir nurodė mokėjimo nurodymuose ieÅ¡kovas.

2. IÅ¡kėlus ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , Å iaulių apygardos teismas 2008-08-19 nutartimi patvirtino 261 874,87 Lt Å iaulių AVMI kreditorinį reikalavimÄ , kuriame buvo įtraukta ir 2006 m. pelno mokesčio nepriemokÄ . Bankroto administratoriui pateikus atsakovui pelno mokesčio deklaracijÄ už 2007 metus ir deklaravus, kad 2007 metų rezultatas yra nuostolis, apeliantas pateikė patikslintÄ kreditorinį reikalavimÄ , kuriame nurodė, jog įskaito 2007 m. pelno mokesčio permokÄ 2006 metų nepriemokai dengti ir todėl sumažino savo kreditorinį reikalavimÄ . Å io reikalavimo nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus iÅ¡nagrinėta Å¡i byla.

3. Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, numatantis bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymo suspendavimÄ , yra specialioji norma Mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio, numatančio mokesčių administratoriaus teisę taikyti mokesčio permokos sumų įskaitymÄ mokestinei nepriemokai padengti, atžvilgiu, todėl pripažįstant mokesčių administratoriaus vieÅ¡uosius įgalinimus atlikti teritorinės mokesčių inspekcijos ir įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ , tokios teisės vykdymas yra sustabdomas iki bus iÅ¡nagrinėta įmonės bankroto byla teismine tvarka.

              Â

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d 263 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ atsakovui, dėl teismo sprendime nurodytų motyvų.

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepažeidė aukščiau nurodytų proceso įstatymo nuostatų ir turėjo pagrindo teigti, kad, iÅ¡kėlus ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , atsakovo atliktas mokestinių reikalavimų įskaitymas pažeidžia Ä®monių bankroto įstatymo normas, kadangi įmonės mokesčių permokų ir nepriemokų tarpusavio įskaitymo teisiniam ginčui spręsti taikytinos Ä®monių bankroto įstatymo nuostatos (Ä®BÄ® 1 str. 3 d.).

Bankrutuojančios įmonės statusas reiÅ¡kia, kad įmonė yra nemoki, t. y. nesugeba laiku vykdyti turimų turtinių įsipareigojimų ir jos turto gali neužtekti visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Vienas iÅ¡ bankroto procesÄ reglamentuojančių įstatymų tikslų – užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas bÅ«tų panaudotas kreditorių reikalavimų tenkinimui laikantis jų interesų derinimo ir lygiateisiÅ¡kumo principų – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimÄ proporcingai pagal priklausančiÄ kiekvienam kreditoriui sumÄ . Kad bÅ«tų pasiektas Å¡is tikslas, įstatymu yra suvaržomi bankrutuojančios įmonės atsiskaitymai, Å«kinė veikla bei teisės disponuoti jai priklausančiu turtu. Vienas tokių suvaržymų nustatytas Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte – įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Å ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio

6 d. nutartis IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-568/2000, 2001 m. kovo 13 d. nutartis AB ,,Tauro bankas” bankroto byloje, bylos Nr. 3K-7-95/2001, 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis AB ,, Argovegas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-484/2004).

Ä®BÄ® 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ , kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas ir jų administravimÄ bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io įstatymo nuostatoms. Kaip minėta, pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ draudžiama, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i nuostata yra specialioji norma Mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio, numatančio mokesčių administratoriaus teisę taikyti mokesčio permokos sumų įskaitymÄ mokestinei nepriemokai padengti atžvilgiu, kadangi iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , tokios įmonės finansinės, taigi ir mokestinės operacijos atliekamos laikantis Ä®monių bankroto įstatymo numatytų procedÅ«rų, o tai reiÅ¡kia, jog pripažįstant mokesčių administratoriaus vieÅ¡uosius įgalinimus atlikti teritorinės mokesčių inspekcijos ir įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ , tokios teisės vykdymas yra sustabdomas iki bus iÅ¡nagrinėta įmonės bankroto byla teismine tvarka;

Å¡i norma skirta bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad bÅ«tų apsaugoti kreditorių interesai bei paskirstomas įmonės turtas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliÅ¡kumÄ . Tokiu bÅ«du bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas ir gautos lėšos yra paskirstomos kreditoriams bendra tvarka tik atlikus įstatyme numatytas bankroto procedÅ«ras, pirmiausiai aukÅ¡tesnės eilės kreditorių reikalavimams tenkinti.

Vieno iÅ¡ kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymai negalimi nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ar jÄ iÅ¡kėlus; joks kreditorius negali turėti privilegijos iÅ¡ anksto vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaityti tarpusavio reikalavimus, nes toks visiÅ¡kas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų proporcingumo principo, jog visi tos pačios eilės

kreditoriai turi vienodas teises į savo reikalavimų tenkinimÄ , pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje

AB ,,Argovegas” v. Klaipėdos apskrities VMI, bylos Nr. 3K-3-484/2004).            Â

Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ

nustatyta šio įstatymo teisės normų pirmenybė kitų įstatymų, tarp jų ir Mokesčių administravimo

įstatymo, reglamentuojančio mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir jų administravimÄ , atžvilgiu (Ä®BÄ® 1 str. 3 d.), dėl to atmestini apelianto argumentai dėl apelianto nurodytų Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ieÅ¡kovas pagal pelno mokesčio deklaracijÄ už 2006 m. sumokėjo 56 902 Lt, pagal avansinę pelno mokesčio deklaracijÄ už 2007 m. – 33 960 Lt, o įskaitymas buvo atliktas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovas sumokėjo 2007 m. avansinio pelno mokesčio ne 33 960 Lt, kaip nurodo skunde apeliantas, bet 76

133 Lt: 2007-05-05 sumokėta 37 170,00 Lt, 2007-07-31 – 20 000,00 Lt, 2007-08-01 – 10 000,00 Lt ir 2007-08-08 – 8 963,00 Lt (b. l. 12-15, 60-63). Mokėjimo nurodymuose buvo nurodytas įmokos kodas 2641, žymintis avansinio pelno mokesčio mokėjimus (Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, kodų sÄ raÅ¡as, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. VA 117/1B-629). Mokesčių administravimo įstatymo 84 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytÄ Ä¯mokos kodÄ . Net jeigu mokėjimo dokumente nurodytas įmokos kodas neatitinka

įmokos pavadinimo, pirmenybė teikiama įmokos kodui (1999 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 7

„Dėl mokesčių, rinkliavų ir kilų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ , savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodavimo“ 2 p.).

Taigi nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius negalėjo 2007 metais sumokėtų sumų įskaityti 2006 metų pelno mokesčio nepriemokai padengti, juolab kad 2007 metų avansinis pelno mokestis buvo privalomas mokėti 2007 metais, o, pagal įmokos kodÄ , jis ir buvo mokamas. Tai, kad ieÅ¡kovo 2007 metais atliktas įmokas Å iaulių AVMI vertino ne kaip 2006 metų pelno mokesčio sumokėjimÄ , bet kaip 2007 metų avansinio pelno mokesčio įmokas, patvirtina ir apeliaciniame skunde nurodyta pažyma apie ieÅ¡kovo deklaruotÄ ir sumokėtÄ pelno mokestį per 2007 metus, iÅ¡ kurios matyti, kad pagal 2006 m. metinę pelno mokesčio deklaracijÄ buvo tik apskaičiuota sumokėti 56 902 Lt, tačiau Å¡i suma nebuvo sumokėta,  o ginčo įmokos buvo atliktos, mokant 2007 metų avansinį pelno mokestį.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å iaulių apskrities VMI turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumokėtus 76 133 Lt avansinio pelno mokesčio už 2007 metus, tačiau atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui tik 33 960 Lt, likusiÄ dalį (42 173 Lt) negrÄ Å¾intos permokos įskaitydamas kaip nesumokėtÄ mokestį už 2006 m. Tai, kad įskaitymas buvo atliktas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, patvirtina ir 2008-11-10 bei 2009-02-04 Å iaulių apskrities VMI administratoriui pateiktas sumažintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje (kuri iÅ¡kelta 2008-01-16) bei kiti bylos duomenys (b. l. 17, 70).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas įskaitė ieÅ¡kovo mokesčio permokÄ Å¡ios įmonės mokestinei nepriemokai padengti po to, kai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pagrįstai pripažino tokį įskaitymÄ neteisėtu ir turėjo pagrindo įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti įskaitytÄ mokesčio permokos sumÄ â€“ 42 173 Lt bankrutuojančiam ieÅ¡kovui BUAB „Statreksas“. Å i sprendimo iÅ¡vada atitinka nurodytų ginčo santykį reglamentuojančių įstatymų teisės normų reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose.

Todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimÄ .

Teisėjai                                                                                                                    Audronė Jarackaitė

Kazys Kailiūnas

                                                                                                                                Gintaras Pečiulis