2020-01-15 Nr. AB-942-3-63-3-02290-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-23-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02290-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos miesto plaukimo federacija, viešoji įstaiga „Sporto paslaugos“, regbio klubas „Klaipėdos kovas“, Klaipėdos miesto imtynių sporto federacija, Vakarų stalo teniso akademija, Lietuvos neįgaliųjų plaukimo federacija, viešoji įstaiga „Banglentė“, federacija „Hockey Klaipėda“ viešoji įstaiga „Klaipėdos teniso akademija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Plaukimas visiems“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T2-286 „Dėl Klaipėdos miesto sporto tarybos sudėties patvirtinimo“.

2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas Regionų apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriame prašė sustabdyti visus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintos sporto tarybos veiksmus iki tol, kol bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjo skundą ir įsiteisės teismo sprendimas. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, t. y. teismui panaikinus Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintą sporto tarybos sudėtį, sporto tarybos priimtus siūlymus, sprendimus, rekomendacijas, kuriais remiantis būtų formuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės 2020 metų miesto strateginis planas ir biudžetas, deleguotų nuo sporto tarybos narių į sportinių projektų vertinimo komisijos sudėtį priimtus sprendimus, būtų praktiškai neįmanoma panaikini, arba neteisėtiems sporto tarybos priimtiems sprendimas panaikinti būtų reikalingos ypatingai didelės laiko ir darbo sąnaudos, taip pat papildomais skundais ir papildomomis bylomis būtų apkrauti teismai.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo VšĮ „Plaukimas visiems“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, pareiškėjas, prašydamas taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų nuo būsimų jo teisių pažeidimų. Kadangi skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimų teismui nesuteikia, teismas netenkino pareiškėjo prašymo.

III. Pareiškėjas VšĮ „Plaukimas visiems“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti visus veiksmus iki kol bus išnagrinėta byla.

Pareiškėjo teigimu, teismas nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad jis siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų nuo būsimų jo teisių pažeidimų. Pažymi, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasukėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, sporto bei viso miesto bendruomenei.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atmesti VšĮ „Plaukimas visiems“ atskirąjį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, jog byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T2-286 „Dėl Klaipėdos miesto sporto tarybos sudėties patvirtinimo“. Pareiškėjas „VŠĮ Plaukimas visiems“ neaiškiais pagrindais prašo teismo panaikinti šį sprendimą. Pareiškėjas mano, kad tokios sudėties sporto taryba teiks neteisingus siūlymus, rekomendacijas, išvadas, dėl savivaldybės biudžeto lėšų skirstymo, dėl nepanaudotų biudžeto lėšų paskirstymo kitoms programoms ir sričių projektams, tačiau nepateikia jokių argumentų, faktų, įrodymų, teisinių argumentų, kodėl Sporto taryba priims tokias išvadas ar rekomendacijas.

Taip pat atsakovas nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu patvirtinta Klaipėdos miesto sporto taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija, kuri atstovauja visuomenės interesams, vykdo konsultavimo funkcijas formuojant strateginius ir praktinius miesto sporto klausimus. Sporto tarybos išvados ir siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, teikiami Savivaldybės tarybai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kūno kultūrą ir sportą kuruojančioms struktūroms. Sporto taryba jokių sprendimų, administracinių aktų pati asmeniškai nepriiminėja. Taigi, atsakovo nuomone, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - stabdyti visus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintos sporto tarybos veiksmus iki kol bus išnagrinėta byla – ne tik kad nelogiškas, bet ir prieštaraujantis viešajam interesui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkindamas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisingai pažymėjo, jog pareiškėjas siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų nuo būsimų jo teisių pažeidimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasukėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, sporto bei viso miesto bendruomenei. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje keliamą ginčą ir byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir būtinas. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė pagrindo taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti visus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintos sporto tarybos veiksmus iki tol, kol bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjo skundą ir įsiteisės teismo sprendimas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė