fb6557fd-086b-4649-8aa5-7f240de453cb · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-256-544/2020 teisėja Rima Å imbelytė Proceso Nr. 2-08-3-02679-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.3.9.2.2.; 1.3.9.2.3.; 2.6.9.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. Å . ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Metalistas Lt“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-85-400/2019 pagal ieÅ¡kovo S. Å . ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Metalistas Lt“ dėl darbo užmokesčio, netesybų, nuostolių atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. Å . prašė panaikinti 2018 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS-1509, priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Metalistas Lt“ 775 Eur nesumokėto atlyginimo dalį, kuriÄ atsakovė pervesdavo į III pakopos pensijų fondÄ , 4 650 Eur netesybų, 1 200 Eur nuostolių atlyginimÄ dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad tarp Å¡alių 2016 m. vasario 8 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1246, kurios pagrindu ieÅ¡kovas buvo priimtas atsakovės bendrovėje plėtros direktoriaus pareigoms. 2016 m. spalio mėnesį atsakovės vykdančiosios direktorės R. G. iniciatyva, norint mažinti įmonės mokestinę naÅ¡tÄ , buvo nuspręsta ieÅ¡kovui darbo sutartimi sulygtÄ atlyginimÄ padalinti į dvi dalis: nurodytÄ 2 000 Eur darbo užmokestį sumažinti iki 1 500 Eur, o susidariusį skirtumÄ â€“ 500 Eur kas mėnesį pervesti į ieÅ¡kovo turimÄ III pakopos pensijų fondÄ . 2016 m. lapkričio 1 d. darbo sutartis buvo pakeista, nuo 2016 m. gruodžio mėnesio atsakovė 500 Eur pradėjo mokėti į ieÅ¡kovo III pakopos pensijų fondÄ . 2017 m. lapkričio 16 d. darbo sutartis buvo nutraukta.

Galutinis atsiskaitymas su ieÅ¡kovu buvo atliktas 2017 m. lapkričio 17 d., sumokėtas darbo užmokestis už spalio ir lapkričio mėnesius, nepanaudotas atostogas bei komandiruotės dienpinigius. Tačiau galutinio atsiskaitymo metu atlyginimo dalies – 775 Eur atsakovė nesumokėjo ir Å¡ios sumos nepravedė į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ III pakopos pensijų fonde. Dėl to jis teikė praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijai, kuri padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 775 Eur nebuvo darbo užmokesčio dalis ir jo praÅ¡ymo nepatenkino.

3. Ieškovo teigimu, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, iš atsakovės priteistinos netesybos, kurių dydis būtų darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių mėnesių. Jeigu uždelsta suma mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kadangi ginčo atveju uždelsta išmokėti suma yra mažesnė nei vieno mėnesio dydžio ieškovo vidutinis darbo užmokestis, uždelstas laikas ieškinio nagrinėjimo metu taps ilgesnis nei 6 mėnesiai, todėl priteistos 4 650 Eur netesybos.

4. Nurodė, kad prieÅ¡ sudarant darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas eiti plėtros direktoriaus pareigas, buvo susitarta, jog ieÅ¡kovas savo nuožiÅ«ra susiranda ir nusiperka automobilį, už kurį lizingo įmokas moka atsakovė, o automobilis pasibaigus lizingo įmokoms bus perleidžiamas ieÅ¡kovo nuosavybėn. IeÅ¡kovas iÅ¡sirinko jam tinkantį automobilį BMW 523 už 16 200 Eur, su pardavėja sudarė preliminariÄ pardavimo sutartį, pagal kuriÄ sumokėjo savo lėšomis 1 200 Eur avansÄ , kadangi lizingo suma negalėjo virÅ¡yti 15 000 Eur.

Nutraukus tarp Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį, atsakovė jo pretenzijas į automobilį atmetė. Kadangi automobilis liko atsakovės nuosavybėje, turto iÅ¡reikalauti negalima, tai pradinis 1 200 Eur įnaÅ¡as, sudarantis dalį automobilio vertės, tapo atsakovės nesÄ Å¾iningai įgytas be teisinio pagrindo, todėl turi bÅ«ti ieÅ¡kovui grÄ Å¾intas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė ieÅ¡kovui S. Å . iÅ¡ atsakovės UAB „Metalistas Lt“ 775 Eur galutinio atsiskaitymo (neatskaičius mokesčių), 600 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), 1 200 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pripažino, kad Å¡iam teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. DGKS-1509 darbo byloje Nr. APS-118-2831/2018 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) netenka galios.

6. Teismas nustatė, kad atsakovės 2018 m. vasario 16 d. pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas rodo, jog ieÅ¡kovui nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. (atleidimo iÅ¡ darbo) buvo mokamas darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis ir priedas pagal darbo sutarties pakeitimÄ (Å¡is priedas sudaro 25 procentus nuo fiksuoto pastovaus darbo užmokesčio pagal sutartį). Premijos ieÅ¡kovui nebuvo priskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos, tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės pateiktos pažymos, atsakovė į ieÅ¡kovo UAB „INVL Asset Management“ III pakopos pensijų fondÄ nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. spalio 24 d. pervesdavo 500 Eur įmokÄ kas mėnesį, kas sudaro 30 procentų ieÅ¡kovo darbo užmokesčio iki jo sumažinimo 2016 m. lapkričio 1 d.

Teismas vertino, jog Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui dalis darbo užmokesčio - 500 Eur kas mėnesį buvo pervedami į jo III pakopos pensijų fondÄ , kÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo pateikto susiraÅ¡inėjimo tarp darbdavio vykdančiosios direktorės R. G., personalo vadovės J. Å . ir buhalterės V. T. duomenys.

7. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovui į jo III pakopos pensijų fondÄ kas mėnesį mokėtas 500 Eur priedas (premija) buvo darbo užmokesčio sudėtinė dalis, laikė neteisėtu atsakovės sprendimÄ neiÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 775 Eur, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 224 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio gali bÅ«ti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais (grÄ Å¾inti avansÄ , apmokėti už neatidirbtas atostogų dienas, skaičiavimo klaidos iÅ¡taisymas, materialinės žalos atlyginimas), o kiti iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio atvejai yra neleistini.

Teismo nuomone, darbdavys, nemokėdamas ieÅ¡kovui pareiginio atlyginimo priedo (premijos), pažeidė DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir toks pažeidimas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, priteisiant jam 775 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Atitinkamai nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Darbo ginčų komisija neteisingai sprendė, jog įmokos, kurias mokėjo atsakovė į ieÅ¡kovo III pakopos pensijų fondÄ , nėra darbo užmokesčio dalis, todėl, tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ , Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

8. Teismas pažymėjo, jog pasibaigus Å¡alių darbo santykiams atsakovė su ieÅ¡kovu neatsiskaitė atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , o duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl ieÅ¡kovo kaltės, byloje nėra. Nurodė, kad netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo Å¡alių darbo santykių pabaigos 2017 m. lapkričio 16 d. ir negali bÅ«ti didesnės nei už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu Å¡is 6 mėnesių terminas jau suėjęs, todėl ieÅ¡kovui priklausytų 4 650 Eur netesybų.

Atsižvelgęs į ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtos sumos dydį, į neatsikaitymo su juo laikotarpį ir darbdavio pozicijÄ dėl reikalavimo, į bylos nagrinėjimo teisme trukmę ir į tai, kad ieÅ¡kovas VSDFV duomenimis nuo 2018 m. vasario 22 d. deklaravo pajamas, gautas verčiantis individualia veikla, teismas laikė, kad 600 Eur iÅ¡moka už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (netesybos) yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, suderinama su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui.

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, susitaręs su darbdaviu, pagal 2018 m. sausio 9 d. skelbimÄ iÅ¡sirinko automobilį BMW 523, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina skelbime nurodyta 16 900 Eur. 2016 m. vasario 23 d. ieÅ¡kovas (pirkėjas) ir automobilio pardavėja I. P. sudarė Å¡io automobilio preliminariÄ jÄ pirkimo pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad automobilio pilna kaina yra 16 200 Eur; automobilio kainos dalis, lygi 1200 Eur, turės bÅ«ti sumokėta pardavėjui iÅ¡kart po Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo; pagrindinė sutartis bus sudaroma pagrindinei automobilio daliai – 15 000 Eur; pagrindinė automobilio kaina turės bÅ«ti sumokėta pasiraÅ¡ius pagrindinę sutartį su pirkėjo nurodyta įmone ir suderinus automobilio lizingo sÄ lygas su banku (avansu sumokėta suma įskaičiuojama į pilnÄ automobilio kainÄ ).

Automobilio pardavėja I. P. minėtoje sutartyje patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo (pirkėjo) gavo 1 200 Eur avansÄ už automobilį. Atsakovė neginčijo, kad automobilį BMW 523 įsigijo, pateikė 2016 m. vasario 29 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12-00. Teismo vertinimu, nustačius, kad į parduodamo automobilio kainÄ buvo įtrauktos ieÅ¡kovo lėšos (1 200 Eur), yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė sutaupė ieÅ¡kovo sÄ skaita, mokėdama automobilio pardavėjai I. P. mažesnę sumÄ nei galutinė automobilio įsigijimo kaina.

Dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog atsakovė praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o tai yra pakankamas pagrindas ginti ieÅ¡kovo teises remiantis nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ yra sankcija darbdaviui už savalaikį neatsiskaitymÄ su atleistu iÅ¡ darbo darbuotoju, todėl, priteisus iÅ¡ atsakovės ir procesines palÅ«kanas, numatytas CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose, atsakovė patirtų dvigubÄ finansinių sankcijų taikymÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovo reikalavimai kilo iÅ¡ darbo teisinių santykių, o ne iÅ¡ prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK teisės normos, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovui priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ , susijusiÄ su darbo užmokesčiu ir netesybomis, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (ir nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. Å . praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys yra atmestas, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas pažeidė materialinės teisės normÄ , reglamentuojančiÄ darbdavio pareigÄ mokėti netesybas už uždelsimÄ atsiskaityti su atleistu iÅ¡ darbo darbuotoju, netinkamai jÄ pritaikydamas ir iÅ¡aiÅ¡kindamas. O bÅ«tent: teismas konstatavo patį neatsiskaitymo su atleistu ieÅ¡kovu faktÄ , ieÅ¡kovo kaltės dėl neatsiskaitymo su juo nekonstatavo, todėl visiÅ¡kai pagrįstai atsakovei taikė įstatymo nustatytÄ sankcijÄ , tačiau nepagrįstai jÄ sumažino.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad: neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu suma (775 Eur) jam yra žymi, tačiau atsakovei, įvertinus jos milijonines apyvartas, nedidelė; neatsiskaitymo su apeliantu laikotarpis yra labai ilgas – virÅ¡ dviejų metų; apelianto kaltės dėl neatsiskaitymo po to, kai jis kreipėsi į darbdavį dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo, nėra, todėl įstatymo nustatytos netesybos negali bÅ«ti laikomos nesÄ Å¾iningomis, pažeidžiančiomis teisingumo ir protingumo principus; nepagrįsta, jog apeliantas nuo 2018 m. vasario 22 d. deklaravo pajamas, gautas verčiantis individualia veikla, nes individualiÄ veiklÄ Ä¯registravo tik 2019 m. vasario 12 d., kÄ Ä¯rodo 2019 m. vasario 12 d.

Fizinio asmens praÅ¡ymas įregistruoti į mokesčių inspekcijos registrÄ , o pagal 2018 m. vasario 27 d. SprendimÄ dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ , VSDFV jam nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. skyrė nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ , kuri negali bÅ«ti pagrindu mažinti įstatymo nustatytų sankcijų dydžio.

13. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Metalistas Lt“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

14. Nurodo, kad nesutinka ne tik su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu, bet ir su teismo sprendimu, kuriuo iÅ¡ dalies buvo tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys. Teismas, nors formaliai sprendime ir nurodė, kad, atsakovei neatsiskaičius su ieÅ¡kovu darbo sutarties nutraukimo dienÄ , jai atsirado pareiga mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, tačiau tinkamai pažymėjo, jog iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ gali bÅ«ti priteisiama sumažinta. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ ir Å¡alių darbo teisinius santykius, kurie truko nepilnus du metus, kuomet ieÅ¡kovas buvo atleistas už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , apeliacinės instancijos teismas neturėtų formaliai (mechaniÅ¡kai) taikyti DK 147 straipsnio 2 dalį ir priteisti ieÅ¡kovui visos jo praÅ¡omos netesybų sumos, o turėtų vadovautis pirmosios instancijos teismo įžvalgomis, kad priteista sumažinta 600 Eur netesybų suma yra adekvati ir proporcinga.

15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Metalistas Lt“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Nurodo, kad teismas ignoravo DK 139 straipsnio, 142 straipsnio nuostatas, taip pat aktualiÄ teismų praktikÄ ir faktines bylos aplinkybes, kas turėjo esminę įtakÄ tam, kad Å¡ioje byloje nebuvo priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas. Byloje buvo bÅ«tina nagrinėti, kuriai iÅ¡ DK 139 straipsnio 2 dalyje nurodytų darbo užmokesčio sudėtinių dalių yra priskirtinos atsakovės mokėtos įmokos į III pakopos pensijų fondÄ ieÅ¡kovo naudai, tačiau teismas tokios analizės ir teisinio kvalifikavimo neatliko.

17. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, byloje surinktų įrodymų visuma vienareikÅ¡miÅ¡kai ir neginčijamai patvirtina, jog ieÅ¡kovo naudai atsakovės mokėtos įmokos į III pakopos pensijų fondÄ yra neprivalomosios premijos, mokamos DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovė, mokėdama įmokas į III pakopos pensijų fondÄ , neturi ir neturėjo ketinimo mokėti darbo užmokestį paslėpta forma, o įmokas vykdė pasinaudodama savo diskrecijos teise ir siekė didinti darbuotojų lojalumÄ bei gerinti motyvacinį fonÄ organizacijoje bei veikė pagal galiojančius teisės aktus ir tuo metu buvusiÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) mokestinę politikÄ .

Bendrovė siekė finansiÅ¡kai Å¡viesti darbuotojus, akcentavo kaupimo senatvei svarbÄ . Nei darbo sutartyse, nei jų prieduose ar papildymuose, nei atsakovės lokaliniuose teisės aktuose nėra ir nebuvo įtvirtina atsakovės pareiga atlikti mokėjimus į pensijų fondÄ . Tas faktas, kad nesÄ Å¾iningas ir į neteisėtas veikas linkęs ieÅ¡kovas periodiÅ¡kai iÅ¡siimdavo iÅ¡ fondo jo naudai įmokėtas įmokas ir tokiais veiksmais sukėlė atsakovei papildomų mokestinių iÅ¡laidų, nesudaro pagrindo reikalauti, kad atsakovė toliau vykdytų skatinamÄ sias įmokas buvusiam darbuotojui.

18. Teigia, jog konstatavus, kad ieÅ¡kovo naudai atsakovės mokėtos įmokos į III pakopos pensijų fondÄ yra laikytinos premija DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyta prasme, nelieka pagrindo taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytų netesybų.

19. Nurodo, kad sprendimo dalis dėl tariamo atsakovės nepagrįsto praturtėjimo taip pat yra nepagrįsta ir naikintina. Teismas, nepagrįstai ir neteisėtai konstatuodamas 1 200 Eur nepagrįstÄ praturtėjimÄ , sudarė prielaidas nesÄ Å¾iningam ir į neteisėtas veikas linkusiam asmeniui praturtėti buvusio darbdavio sÄ skaita. Tokia teismo iÅ¡vada yra paremta ieÅ¡kovo melagingu ir tikrovės neatitinkančiu pasakojimu, kurio nepagrindžia jokie dokumentai, buhalterinės apskaitos duomenys ar kokie kiti atsakovės dokumentai.

20. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas S. Å . praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

21. Nurodo, kad Å¡alių ginčas yra kilęs ne dėl darbuotojo premijavimo, o dėl darbo užmokesčio dalies nesumokėjimo darbuotojui, kÄ visiÅ¡kai pagrįstai ir nustatė teismas ginčijamame sprendime. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, Å¡iuo atveju nereikėjo pasisakyti, kuriai iÅ¡ DK 139 straipsnio 2 dalyje nurodytų darbo užmokesčio sudėtinių dalių yra priskirtinos atsakovės į III pakopos pensijų fondÄ mokėtos įmokos ieÅ¡kovo naudai. Ginčo iÅ¡sprendimui užteko konstatavimo, kad atsakovė į III pakopos pensijų fondÄ mokėjo ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dalį.

22. Pasisakydamas dėl nepagrįsto praturtėjimo, teismas skundžiamÄ sprendimÄ grindė 2018 m. sausio 9 d. skelbimu, 2016 m. vasario 23 d. automobilio preliminariÄ ja pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad automobilio kainos dalis – 1 200 Eur turės bÅ«ti sumokėta pardavėjui iÅ¡kart po Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo, o pagrindinė sutartis bus sudaroma 15 000 Eur, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, jog teismas, nesiremdamas jokiais įrodymais, konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita ir kad tokia teismo iÅ¡vada yra pagrįsta ieÅ¡kovo melagingu ir tikrovės neatitinkančiu pasakojimu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 23. Ieškovo S. Š. apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės UAB „Metalistas Lt“ apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

25. IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2019 m. vasario 12 d. Fizinio asmens praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti į mokesčių mokėtojų registrÄ bei 2018 m. vasario 27 d. Sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡raÅ¡Ä . Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ taip pat pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ iÅ¡raÅ¡Ä apie UAB „Goneva“ 2017 m. gautas pajamas, nurodydama, kad dokumentas paimtas iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-117-227/2019.

26. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių pateikti minėti raÅ¡ytiniai įrodymai yra susiję su esminėmis bylos aplinkybėmis ir įvertinus tai, jog sprendimo 25 punkte nurodytų įrodymų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes atsakovė, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo skundÄ , su Å¡iais dokumentais susipažino, o dėl atsakovės pateikto dokumento ieÅ¡kovui turi bÅ«ti žinoma iÅ¡ minėtos Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-117-227/2019, be to, teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, minėti dokumentai prijungtini prie bylos ir vertintini visų įrodymų kontekste.

27. Byloje kilo ginčas dėl ieškovui S. Š. nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, su tuo susijusių netesybų priteisimo bei nuostolių dėl nepagrįsto atsakovės UAB „Metalistas Lt“ praturtėjimo atlyginimo priteisimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 775 Eur nesumokėto atlyginimo dalį nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas su atsakove 2016 m. vasario 8 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 1246, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas eiti plėtros direktoriaus pareigas, nustatant pastovų mėnesinį 2 000 Eur darbo užmokestį (t. 1, b. l. 10-11). Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. Darbo sutartis tarp šalių buvo pakeista, nustatant mokėti ieškovui pastovų mėnesinį 1 500 Eur darbo užmokestį (t. 1, b. l. 12).

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui fiksuotÄ (pastovų) mėnesinį darbo užmokestį prieÅ¡ mokesčius – 1 200 Eur ir kintamÄ darbo užmokesčio dalį, kuri sudaro iki 25 procentų nuo fiksuoto (pastovaus) darbo užmokesčio, t. y. nuo 0 Eur iki 300 Eur prieÅ¡ mokesčius, priklausomai nuo įmonės rodiklių įvykdymo. Nuo 2017 m. spalio 16 d. ieÅ¡kovo plėtros direktoriaus pareigos pakeistos į Å¡tampuotų gaminių grupės vadovo (t. 1, b. l. 13).

Atsakovė Darbo sutartį su ieÅ¡kovu nutraukė 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymu darbuotojui Å¡iurkščiai pažeidus darbuotojo pareigas (DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu) (t. 1, b. l. 61, 67-68). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė su UAB „Finasta Asset Management“ 2012 m. gruodžio 13 d. sudarė bendradarbiavimo pensijų kaupimo srityje sutartį, kurioje apibrėžė sutarties dalykÄ : atsižvelgiant į tai, kad klientas siekia papildomai motyvuoti savo darbuotojus, kaupiant pensijų įmokas valdymo įmonės valdomose pensijų fonduose, Å¡alys susitaria bendradarbiauti III pakopos pensijų kaupimo srityje; sutartimi klientas turi teisę darbuotojų darbo santykių galiojimo laikotarpiu mokėti pensijų įmokas už darbuotojus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o valdymo įmonė įsipareigoja gautas pinigines lėšas konvertuoti į vienetus ir priskirti atitinkamiems darbuotojams sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (1, 2 punktai) (t. 1, b. l. 82-84).

IeÅ¡kovas S. Å . su UAB „Finasta Asset Management“ 2012 m. gruodžio 20 d. taip pat pasirašė sutartį, pagal kuriÄ jis tapo valdymo įmonės papildomo savanoriÅ¡ko pensijų kaupimo fondo dalyviu (t. 1, b. l. 110). IeÅ¡kovas 2018 m. vasario 7 d. kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , inicijuodamas individualų darbo ginÄÄ dėl teisės, praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės 775 Eur jam neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, mokamo į III pakopos pensijų fondÄ , už 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesius, taip pat iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės 1 200 Eur dydžio sumokėtÄ avansÄ dėl automobilio BMW 523 įsigijimo, sumokėtÄ 2016 m. vasario 23 d. sudarytos preliminariosios automobilio pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.

Papildomu reikalavimu ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Darbo ginčų komisija 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio dalies, pervedamos į III pakopos pensijų fondÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimo, atmetė, o ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl automobilio pirkimo pardavimo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo atsisakė nagrinėti (darbo byla Nr. APS-118-2831/2018, b. l. 1-2, 109, 141-146).

29. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovui mokėtas priedas (premija), pervedant jį į III pakopos pensijų fondÄ , buvo darbo užmokesčio sudėtinė dalis, todėl atsakovės sprendimas neiÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 775 Eur yra neteisėtas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės mokėtas įmokas į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ III pakopos pensijų kaupimo fonde sutapatino su ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dalimi pagal Å¡alių susitarimÄ . Kaip matyti, atsakovė neginčija aplinkybės, kad 775 Eur nepervedė į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ III pakopos pensijų fonde, teigdama, jog tokios pareigos neturėjo, kadangi įmokas į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ III pakopos pensijų fondÄ mokėjo kaip premijÄ DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

30. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro:

1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);

2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta Å¡alių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomÄ darbo apmokėjimo sistemÄ ;

3) priedai už įgytÄ kvalifikacijÄ ;

4) priemokos už papildomÄ darbÄ ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymÄ ;

5) premijos už atliktÄ darbÄ , nustatytos Å¡alių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomÄ darbo apmokėjimo sistemÄ ;

6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotojÄ už gerai atliktÄ darbÄ , jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklÄ ar veiklos rezultatus.

31. DK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti galimi darbuotojo premijavimo tikslai:

1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbÄ pagal darbo sutartį;

2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktÄ darbÄ , veiklÄ ar veiklos rezultatus. Pagal DK 142 straipsnio 3 dalį, jeigu premijuoti numatyta pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premijÄ , kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jeigu Å¡alys nenustato kitokio laikotarpio.

32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis darbo teisės normomis, pabrėžia, kad premijos gali būti dviejų rūšių. Pirma, premija – kaip atlyginimas darbuotojui už atliktas darbo funkcijas ir pasiektus tam tikrus konkrečius iš anksto nustatytus rodiklius. Tokios premijos mokėjimas, jos dydžio nustatymas turi būti reglamentuoti darbo ar kolektyvinėje sutartyje, įmonėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje (DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys turi pareigÄ jÄ iÅ¡mokėti. Antra, premija – kaip skatinimo priemonė, skiriama darbdavio iniciatyva ir prerogatyva, siekiant paskatinti darbuotojÄ už gerai atliktÄ darbÄ , veiklÄ ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokios premijos skyrimas, jos dydžio nustatymas yra darbdavio diskrecija ir darbuotojas neturi teisės reikalauti, kad darbdavys jam tokiÄ premijÄ iÅ¡mokėtų.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusių darbo apmokėjimÄ reglamentavusių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ akcentuota bÅ«tinybė kiekvieno konkretaus ginčo atveju iÅ¡siaiÅ¡kinti premijos pobÅ«dį: ar tai – darbo užmokesčio dalis, mokama už pasiektus iÅ¡ anksto nustatytus rodiklius, ar tai – skatinimo priemonė, t. y. nukreipta į ateitį motyvuojanti iÅ¡moka darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

34. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovės ieÅ¡kovo naudai mokėtos įmokos į III pakopos pensijų fondÄ yra darbo užmokesčio dalis, visiÅ¡kai nevertino, kokiai iÅ¡ DK 142 straipsnyje nurodytai premijų rÅ«Å¡iai – privalomai ar neprivalomai tokia premija priskirtina. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio 775 Eur DK 224 straipsnio pagrindu, nes iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio gali bÅ«ti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais.

Tačiau Å¡ioje byloje tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl to, teisėtai ar neteisėtai buvo atlikta 775 Eur iÅ¡skaita iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nesurėmė tuo, kad iÅ¡ jo darbo užmokesčio buvo neteisėtai iÅ¡skaityti 775 Eur, o atsakovė įrodinėjo, kad ji neturėjo pareigos sumokėti 775 Eur įmokÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ III pakopos pensijų fonde, nes tai yra premija, mokėta ieÅ¡kovui DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kurios mokėjimas yra atsakovės diskrecija ir jos ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti.

35. Pažymėtina, jog premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skiriama už tam tikrų rodiklių įvykdymÄ , kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi bÅ«ti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje; darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigÄ jÄ iÅ¡mokėti; tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui, kuris neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė – skirti premijÄ ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009).

36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovo naudai atsakovės mokėtos įmokos į jo sÄ skaitÄ III pakopos pensijų fonde yra neprivalomosios premijos, mokamos DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

37. Pagal DK 140 straipsnio 1 dalį, kiekvienoje darbo sutartyje turi bÅ«ti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos; tokiu atveju sutartyje turi bÅ«ti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas. Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys nebuvo sudarę raÅ¡ytinio susitarimo (buvo sutarta žodžiu) dėl neprivalomosios premijos (įmokų į III pakopos pensijų fondÄ ) mokėjimo, tuo tarpu dėl privalomųjų premijų (DK 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas) mokėjimo tvarkos, kuomet tokios premijos mokamos pasiekus nustatytus veiklos rodiklius, Å¡alys buvo raÅ¡tu susitarusios (t. 1, b. l. 62).

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų, ji, norėdama motyvuoti ir iÅ¡laikyti lojalius bei įmonei svarbius darbuotojus bei didinti jų lojalumÄ , naudodamasi Lietuvos Respublikos papildomo savanoriÅ¡ko pensijų kaupimo įstatymo numatyta teise, mokėjo įmokas darbuotojo naudai į III pakopos pensijų kaupimo fondus, t. y. pasinaudojo Lietuvos Respublikos teisės aktuose įteisinta galimybe skatinti savo darbuotojus, jų naudai mokant įmokas į pensijų kaupimo fondus, pabrėždama, jog nesieja Å¡ių įmokų dydžio su darbuotojų darbo veiklos rezultatais.

Tuo tikslu su UAB „Finasta Asset Management“ sudarė bendradarbiavimo pensijų kaupimo srityje sutartį, iÅ¡ kurios akivaizdu, jog atsakovė neįgijo besÄ lyginės pareigos mokėti pensijų įmokų darbuotojų naudai, tačiau tik įgijo tokiÄ teisę, kuria galėjo naudotis savo nuožiÅ«ra. Be to, atsakovė samdė finansinių paslaugų ekspertus, kurie darbuotojams pristatė fondų valdymo įmonės UAB „Finasta Asset Management“ veiklÄ , II ir III pakopos pensijų fondus, dalyvavimo pensijų kaupime privalumus bei su investavimu susijusias rizikas.

Tik po to darbuotojams, įskaitant ir ieÅ¡kovÄ , sudarius atitinkamas sutartis buvo pradėtos mokėti skatinamosios įmokos į III pakopos pensijų fondÄ . Taigi, visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovo naudai atsakovės mokėta įmoka į III pakopos pensijų fondÄ buvo kaip skatinamoji neprivaloma premija (DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurios privalomo iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovas reikalauti neturi teisinio pagrindo.

38. Premija, numatyta DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkte, gali bÅ«ti neskiriama, jeigu darbuotojas per paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimÄ . Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, matyti, jog teismas iÅ¡ esmės neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. lapkričio 16 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymo Nr. K-132/2017 pagrindu su ieÅ¡kovu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. buvo nutraukta darbo sutartis dėl to, jog ieÅ¡kovas tyčia padarė turtinės žalos darbdaviui bei darbo metu ir darbo vietoje padarė nusikaltimo požymių turinčiÄ veikÄ .

Pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovas S. Å . jo atleidimo iÅ¡ darbo nurodytu pagrindu neginčijo. Be to, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-112-585/2020, pakeisdamas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimÄ , konstatavo S. Å . ir kitų solidarių atsakovų neteisėtus veiksmus, nes, jei atsakovai nebÅ«tų neteisėtai disponavę UAB „Metalistas Lt“ komercine paslaptimi, jie nebÅ«tų galėję klientų nukreipti į UAB „Goneva“ ir (ar) UAB „Goneva“ nebÅ«tų galėjusi jiems pateikti palankesnių komercinių pasiÅ«lymų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

39. Ginčo atveju svarbi ta aplinkybė, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. (pakeitus darbo sutartį) ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo sumažintas pakeitus jo pareigas, kadangi ieÅ¡kovas nepasiekė tų tikslų, kurie jam buvo keliami kaip plėtros direktoriui, o didelė dalis jo darbo funkcijų buvo perduota kitai darbuotojai A. M. Vėliau – nuo 2017 m. spalio 16 d. ieÅ¡kovo plėtros direktoriaus pareigos pakeistos į Å¡tampuotų gaminių grupės vadovo. Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį tyrimÄ (t. 2, b. l. 56-57), konstatavo, jog atsakovės sumokėtos lėšos, kaip įmokos į III pakopos pensijų fondÄ , už 54 darbuotojus, tame tarpe ir už ieÅ¡kovÄ , yra darbuotojų su darbo santykiais susijusios pajamos.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismui iÅ¡klausius VMI specialistės V. B. 2019 m. spalio 24 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, matyti, jog Å¡i liudytoja aiÅ¡kiai patvirtino, kad mokėjimas į III pakopos pensijų fondÄ yra teisėta darbuotojų skatinimo priemonės ir taikoma PSD bei VSD lengvata, taip pat iÅ¡ esmės patvirtino, kad 2016 – 2017 metais, kuomet atsakovė ieÅ¡kovo naudai vykdė įmokas į III pakopos pensijų fondÄ , mokesčių administratorius nebuvo pateikęs konkrečių ir iÅ¡samių iÅ¡aiÅ¡kinimų, kokių priemonių galėtų imtis darbdaviai, kad įmokos nebÅ«tų iÅ¡siimamos ir darbdavio atsakomybė Å¡iame procese bÅ«tų eliminuota, paaiÅ¡kino, kad, kol darbuotojas neiÅ¡sigrynina įmokėtų piniginių lėšų, jokios mokestinės pasekmės darbdaviui nekyla.

Liudytojos teigimu, atliktam mokestiniam tyrime nustatyta, jog bendrovės sumokėtos įmokos į pensijų kaupimo fondÄ traktuotos kaip darbuotojo su darbo santykiais susijusios pajamos, atsižvelgiant tik į tai, kad Å¡ios įmokos darbuotojų bÅ«davo iÅ¡imamos (iÅ¡gryninamos), dėl ko jos ir tapo apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

40. Iš viešai paskelbto 2019 m. spalio 4 d. VMI išaiškinimo Nr. (18.17-31-1) RM-29472 „Dėl darbdavio darbuotojo naudai mokamų įmokų į III pakopos pensijų fondus apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, kai įmokos atsiimamos nesulaukus pensinio amžiaus“ matyti, kad pagal DK nuostatas darbo užmokesčiu nelaikomos įmonės darbo užmokesčio fonde sukauptos sumos, kurių panaudojimas tik planuojamas; todėl tuo atveju, kai į pensijų fondus pervedamos planuojamam darbo užmokesčio padidinimui sukauptos sumos, dėl kurių mokėjimo dar nėra šalių susitarimo, įtvirtinto darbo sutartyje ar dėl kurių išmokėjimo nėra darbdavio sprendimo, įtvirtinto vidaus teisės akte, jos gali būti laikomos darbdavio darbuotojo naudai sumokėtomis pensijų įmokomis;

VMI prie LR FM nuomone, sÄ lygos dėl įmonėje taikomos darbuotojus motyvuojančios priemonės prisidedant prie jų kaupimo pensijų fonduose ar kitų motyvuojančių priemonių taikymo, turėtų bÅ«ti apraÅ¡ytos vidinėje įmonės tvarkoje (programoje) ir Å¡ių motyvacinių priemonių taikymas bei joms sukauptų sumų paskirstymas yra darbdavio ar darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas; darbo užmokesčio planavimo ir kitų motyvacinių priemonių tvarkos bei jos suderinimo su darbuotojais procedÅ«rų etapo VMI prie LR FM pagal priskirtÄ kompetencijÄ neaiÅ¡kina ir nereguliuoja; mokesčių lengvatos yra taikomos, kai Å¡ios darbdavio motyvacinės priemonės (programos) atitinka Å¡io paaiÅ¡kinimo III dalyje nurodytus kriterijus.

Taigi, pagal VMI prie LR FM iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kol nėra aiÅ¡kios įmokos sÄ sajos su darbo rezultatais, įmoka apskritai negali bÅ«ti laikoma darbo užmokesčio dalimi.

41. Nagrinėjamu atveju atsakovė, mokėdama įmokas į III pakopos pensijų fondÄ , vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu, jog darbdavio darbuotojo naudai mokamos pensijų įmokų į pensijų fondÄ sumos yra neapmokestinamos VSD bei PSD įmokomis. Ä®mokų mokėjimo metu galiojantys teisės aktai ir mokesčių administratoriaus pozicija teigė, jog įmokos į III pakopos pensijų fondÄ nėra darbo užmokesčio dalis, o pareiga sumokėti PSD ir VSD įmokas darbdaviui atsiranda tik tuomet, kai darbuotojas tokiÄ Ä¯mokÄ iÅ¡sigrynina nesulaukęs pensinio amžiaus.

Neabejotina, jog darbdavys turi neginčijamÄ teisę savo nuožiÅ«ra skatinti ir motyvuoti darbuotojus, jų naudai mokėdamas įmokas į III pakopos pensijų fondÄ , tačiau to daryti neprivalo. Centrinis mokesčių administratorius yra nurodęs, jog lengvatos esmė yra skatinti darbdavius mokėti papildomas įmokas į pensijų fondus darbuotojų naudai ir tai laikoma kaip priedu prie atlyginimo, papildomu bonusu, o ne vietoj darbo užmokesčio. Minėtame VMI prie LR FM iÅ¡aiÅ¡kinime nurodyta, kad mokestinės prievolės darbdaviui gali kilti tik tuo atveju, kai jo mokamos pensijų įmokos pagal savo esmę (tikslÄ ) atitinka susitarimÄ su darbuotoju dėl darbo užmokesčio mokėjimo bÅ«do, tačiau, kai darbdavys susitaria su darbuotojais, kad kaupimas nėra darbo užmokesčio dalis bei imasi kitų, efektyvių vidaus tvarkos priemonių, kad įmokos nebÅ«tų iÅ¡siimamos, tai galės bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, kad mokesčių įstatymuose numatyta atsakomybė neturėtų bÅ«ti taikoma.

42. Darbo ginčų komisija sprendime, atmesdama ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio dalies, pervedamos į III pakopos pensijų fondÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimo, taip pat konstatavo, kad atsakovės darbuotojams mokamos įmokos į III pakopos pensijų fondÄ neatitinka nė vieno DK 139 straipsnyje reglamentuojamų darbo užmokesčio ir jo sudėtinių dalių požymio, be to, neturi vieno iÅ¡ skiriamųjų pajamų, gautų iÅ¡ darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių veiklos, požymių, kadangi nuo Å¡ių įmokų nėra skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl Å¡ios įmokos negali bÅ«ti laikomos darbo užmokesčio dalimi; be to, remiantis tarp atsakovės UAB „Metalistas Lt“ ir UAB „Finasta Asset Management“ sudarytos bendradarbiavimo pensijų kaupimo srityje sutarties nuostatomis, atsakovė neturėjo pareigos ieÅ¡kovui kiekvienÄ mėnesį mokėti įmokų į jo fondÄ .

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės mokėtos įmokos ieÅ¡kovo naudai į pensijų fondÄ , prieÅ¡ingai nei laikė pirmosios instancijos teismas, buvo nesusijusios su darbuotojo (ieÅ¡kovo) darbo rezultatais bei nesusijusios su konkrečiais pastarojo darbinės veiklos rodikliais, mokėtomis įmokomis nebuvo siekiama atlyginti darbuotojui už konkrečius darbo rezultatus ar pasiektus veiklos rodiklius. Byloje surinkta medžiaga (darbo sutarties pakeitimai, liudytojų, paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai) kaip tik leidžia pagrįstai vertinti, jog ieÅ¡kovo darbo rezultatai nuosekliai prastėjo, jo darbo funkcijų apimtis buvo ženkliai sumažinta, kol galiausiai jis faktiÅ¡kai buvo pažemintas pareigose – nuo plėtros direktoriaus pareigų iki Å¡tampuotų gaminių grupės vadovo pareigų.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė nebuvo susitarę dėl privalomos darbo užmokesčio dalies mokėjimo į III pakopos pensijų fondÄ , o tikrieji darbo sutarties Å¡alių ketinimai buvo bÅ«tent skatinamųjų ir neprivalomųjų įmokų į III pakopos pensijų fondÄ mokėjimas, siekiant užtikrinti palankų motyvacinį fonÄ socialiai atsakingo darbdavio įmonėje.

44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo naudai atsakovės mokėtos įmokos į III pakopos pensijų fondÄ yra premija DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl tokios premijos skyrimas, jos dydžio nustatymas yra atsakovės diskrecija, o ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovė iÅ¡mokėtų jam tokiÄ premijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas už padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , atsakovė turėjo teisę neskatinti tokio darbuotojo ir nemokėti ieÅ¡kiniu reikalaujamos priteisti 775 Eur nesumokėto darbo užmokesčio atlyginimo dalies už 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesius.

Kaip minėta, toks darbdavio sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į konkrečius turimus duomenis, t. y. kad buvo gauta informacija, jog ieÅ¡kovas pasinaudojo atsakovės komercine paslaptimi ir sukėlė didelę žalÄ savo darbdaviui, perviliodamas atsakovės klientus į naujai įsteigtÄ bendrovę. Tai reiÅ¡kia, kad nėra atsakovės tyčios dėl jos nusprendimo nemokėti ieÅ¡kovui skatinamosios premijos. Vadovaujantis tuo pagrindu, ieÅ¡kinys dėl nesavalaikio neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo atmetamas.

Atmetus pagrindinį reikalavimÄ , atitinkamai nelieka pagrindo Å¡ioje byloje taikyti DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl joje nustatytų netesybų taikymo. Todėl teisėjų kolegija iÅ¡samiau dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo iki 600 Eur sumažintų ir priteistų netesybų teisėtumu ir pagrįstumu, nebepasisako, nes Å¡is klausimas tapo nebeaktualus nagrinėjamai bylai.

45. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 1 200 Eur nuostolių atlyginimo dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė sutaupė ieÅ¡kovo sÄ skaita, mokėdama automobilio pardavėjai mažesnę sumÄ , nei galutinė automobilio įsigijimo kaina, todėl ieÅ¡kovas įrodė, jog atsakovė praturtėjo pastarojo sÄ skaita. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas S. Å . ir I. P. 2016 m. vasario 23 d. sudarė preliminariÄ jÄ automobilio BMW 523, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys įsipareigojo iki 2016 m. kovo 31 d. sudaryti pagrindinę sutartį (3.1. punktas). Sutarties 4.1.1. – 4.1.3. punktuose numatyta, kad pilna automobilio kaina yra 16 200 Eur, o kainos dalis – 1 200 Eur turės bÅ«ti sumokėta pardavėjui iÅ¡ karto po Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo; pagrindinė sutartis bus sudaroma pagrindinei automobilio kainos daliai – 15 000 Eur; pagrindinė automobilio kaina turės bÅ«ti sumokėta pasiraÅ¡ius pagrindinę sutartį su pirkėjo nurodyta įmone ir suderinus automobilio lizingo sÄ lygas su banku.

Byloje pateiktoje preliminariojoje automobilio pirkimo pardavimo sutartyje pardavėjos ranka įraÅ¡yta, jog ji avansÄ â€“ 1 200 Eur už automobilį gavo (t. 1, b. l. 17-18). Elektroniniu laiÅ¡ku, 2018 m. kovo 12 d. siųstu ieÅ¡kovui, I. P. patvirtino, kad avansÄ â€“ 1 200 Eur už automobilį gavo grynais pinigais asmeniÅ¡kai iÅ¡ S. Å . (t. 1, b. l. 25). Byloje taip pat pateiktas Å¡io automobilio skelbimas, patalpintas puslapyje autogidas.lt (t. 1, b. l. 20). 2016 m. vasario 29 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė Metalistas LT UAB iÅ¡ pardavėjos I.

P. įsigijo automobilį BMW 523, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur (t. 1, b. l. 71).

47. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2016 m. vasario 29 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis aiÅ¡kiai rodo, kad jos Å¡alys buvo atsakovė ir I. P. ir kad atsakovė iÅ¡ pardavėjos nupirko automobilį BMW 523, kurio galutinė kaina yra 15 000 Eur. Apie tai, kad automobilio kaina didesnė ir kad už jÄ jau įmokėtas 1 200 Eur avansas, sutartyje nenurodyta. Bylos duomenys rodo ir byloje nėra ginčo, kad visÄ automobilio kainÄ â€“ 15 000 Eur sumokėjo atsakovė (1 t., b. l. 132 - 134).

Tuo tarpu ieÅ¡kovas atsakovei nepateikė nei savo vardu su pardavėja anksčiau sudarytos preliminariosios sutarties, nei 1 200 Eur apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų ir įmokėto avanso iki Å¡io ginčo kilimo grÄ Å¾inti neprašė. Jeigu daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovės vardu ir interesais 1 200 Eur avansÄ už perkamÄ automobilį, tai jis atsakovės vadovo ar kito įgalioto asmens turėjo bÅ«ti paskirtas mokančiu už turtÄ asmeniu, t. y. tapti atskaitingu asmeniui.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktÄ , Å«kio subjektas gali iÅ¡mokėti pinigus atskaitingiems asmenims – Å«kio subjekto darbuotojams, kuriuos Å«kio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtÄ <..>, padengti kitas su Å«kio subjekto veikla susijusias iÅ¡laidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas; iÅ¡mokant pinigus iÅ¡ kasos, iÅ¡raÅ¡omas kasos iÅ¡laidų orderis; atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais Å«kio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos suraÅ¡o į avanso ataskaitÄ , – nurodo joje Å¡ių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, iÅ¡mokėtas sumas; atskaitingas asmuo už iÅ¡mokėtus jam pinigus atsiskaito Å«kio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį; nepanaudotų pinigų grÄ Å¾inimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu.

Taigi, tuo atveju, jei ieÅ¡kovas ne savo, o atsakovės vardu ir interesais sumokėjo 1 200 Eur, tai privalėjo atsakovės vyriausiajam buhalteriui pateikti sumokėjimo įrodymo dokumentus, tuo pagrindu atsakovės buhalterinėje apskaitoje privalėjo bÅ«ti atlikti įraÅ¡ai (avansinės apyskaitos), o ieÅ¡kovo sumokėta suma bÅ«tų grÄ Å¾inta jam kasos iÅ¡laidų orderio, iÅ¡raÅ¡omo UAB „Metalistas Lt“ kasininko, pagrindu, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

48. CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas S. Å . ir I.

P. 2016 m. vasario 23 d. sudarė preliminariÄ jÄ automobilio BMW 523 pirkimo pardavimo sutartį kaip privatÅ«s fiziniai asmenys, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 1 200 Eur pardavėjai, nes Å¡i sutiko parduoti automobilį už 16 200 Eur, o atsakovė buvo sutikusi finansuoti ieÅ¡kovo iÅ¡sirinktÄ automobilį iki 15 000 Eur, kÄ pripažįsta ir pats ieÅ¡kovas. Neįrodyta, kad atsakovė ieÅ¡kovo konkretų iÅ¡sirinktÄ automobilį sutiko nupirkti už 16 200 Eur ir sutiko grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo įmokėtus 1 200 Eur.

Esant tokioms aplinkybėms vertinama, kad ieÅ¡kovas savo rizika ir be atsakovės sutikimo bei įgaliojimo papildomai sumokėjo pardavėjai 1 200 Eur avansÄ už paties iÅ¡sirinktÄ brangesnį automobilį, todėl Å¡ios sumos neturi pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovės. Ä®vertinus tai, daroma iÅ¡vada, jog skundžiamo sprendimo dalis, kuria teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita 1 200 Eur (CK 6.242 straipsnio 1 dalis), yra nepagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

49. Dėl paminėtų motyvų ir remiantis bylos medžiaga konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 176 – 185 straipsniai), nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, susijusias su nepagrįstu praturtėjimu ir premijos – atsakovės ieÅ¡kovo naudai atliktų įmokų į III pakopos pensijų fondÄ pobÅ«džiu, todėl iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kinį priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Priimant naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė UAB „Metalistas Lt“ patyrė 2 710 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , teisines konsultacijas, atstovavimÄ teisme, kurias pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais – sÄ skaitomis už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymais (t. 1, b. l. 135 -139, t. 2, b. l. 15-17, 19-21).

Atsakovės turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžiai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), nevirÅ¡ija maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo. IÅ¡laidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 49,40 Eur (t. 1, b. l. 2, t. 2, b. l.

2) ir jos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 96 straipsnio 2 dalis).

51. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės – tenkinamas, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme jai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovė UAB „Metalistas Lt“ už Å¡ioje byloje pateiktÄ apeliacinį skundÄ sumokėjo 58 Eur žyminio mokesčio (2 t., b. l. 121) ir turėjo 1 694 Eur (1 089 Eur + 605 Eur) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ rengimÄ , kurias patvirtina pridėtos sÄ skaitos faktÅ«ros ir mokėjimo nurodymai, ir kurios taip pat nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis) (2 t., b. l. 139-144).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metalistas Lt“, juridinio asmens kodas 247736790, iÅ¡ ieÅ¡kovo S. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 710,00 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 49,40 Eur (keturiasdeÅ¡imt devynis eurus ir keturiasdeÅ¡imt euro centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokesčio gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metalistas Lt“, juridinio asmens kodas 247736790, 1 752 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovo S. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Laimantas Misiūnas Laimutė Sankauskaitė