2013-06-06 Nr. AB-2273-3-61-3-00177-2011-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1138/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00177-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. M. 2011 m. sausio 19 d. teismui padavė skundą (b. l. 1–29) ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2011 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 1D-172-(2) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 11D(P)-4534 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio“ (toliau – ir Sprendimai); 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ir Tarnybą ateityje pareiškėjui mokėti nustatyto dydžio pensiją; 3) priteisti iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Tarnybos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį; 4) priteisti iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą – 1 000 Lt. Taip pat prašė atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Skunde nurodė, kad taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai sumažėjo jam paskirta valstybinė pensija. Teigė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 4 dalyje bei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 29, 30, 48, 52 straipsnių bei konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų kylančius imperatyvus, todėl šioje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Atsižvelgęs į tai, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo, kurį rengė ir teikė Vidaus reikalų ministerija, nuostatomis, darė išvadą, kad Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti įstatymu.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 59–62) nurodė, kad Tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymų išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo. Pažymėjo, kad pareiškėjas, reikalaudamas iš Vidaus reikalų ministerijos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neįrodė, kad Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o pareiškėjo nurodyta patirta neturtinė žala nepagrįsta įrodomais, kurie leistų konstatuoti, jog egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas.

Atsakovas Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą taip pat prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40–42). Nurodė, kad Laikinasis įstatymas nenustato sumažintų pensijų kompensavimo. Pažymėjo, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo šiuo metu elgtis kitaip.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu (b. l. 100–114) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 2 106,34 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad šis pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimas buvo atliekamas pagal neprieštaraujančias Konstitucijai įstatymo nuostatas, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimus šiuo aspektu.

Tačiau atsižvelgęs į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tam tikra apimtimi prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui, kaip dirbusiam pensininkui, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neteisėtai buvo sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, todėl jam turi būti grąžinta 2 106,34 Lt suma.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 pateiktais išaiškinimais ir padarė išvadą, jog pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas atmetė skundo reikalavimą panaikinti Sprendimus. Teismas pažymėjo, jog tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Tarnyba veikė pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ir Tarnybą ateityje mokėti nustatyto dydžio pensiją pareiškėjui. Teismas pažymėjo, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. jau yra pripažintos netekusiomis galios.

Teismas netenkino ir pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nenustatytas neteisėtų veiksmų atlikimo faktas.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, padavė apeliacinį skundą (b. l. 118–119), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d., į tai, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjo valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisinis pagrindas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, nepagrįstai tenkino dalį pareiškėjo skundo. Vadovaujasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimais ir pažymi, kad nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiuose Laikinojo įstatymo pakeitimuose nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl atsakovai mano, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. M. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Byloje nustatyta, kad nuo 1994 m. lapkričio 22 d. neterminuotai pareiškėjui buvo paskirta 337,12 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 43). 2004 m. birželio 17 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 2/17-1351 nuo 2004 m. gegužės 1 d. nuspręsta pareiškėjui mokėti 506,82 Lt valstybinę pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 49). 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo perskaičiuota ir atitinkamai sumažinta pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 93). Manydamas, kad tokiu mažinimu yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas jam mokėti nesumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią šios pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija 2011 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 1D-172-(2) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, išaiškino, kad jam paskirta valstybinė pensija yra sumažinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nesutikdamas su tuo bei siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 2 106,34 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Tenkindamas pareiškėjo skundo dalį teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.) ir pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pripažino nepagrįstu.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu teismo sprendimu tuo aspektu, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios bei kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas atgal, nes pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, buvo perskaičiuota ir išmokėta iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pripažįsta teisėta bei pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas konstatavo, jog pareiškėjui skirtos valstybinės pensijos mažinimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu buvo neteisėtas. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas – dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurios laikomasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (pvz. 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.). Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentai yra išsamiai išanalizuoti bei pripažinti nepagrįstais aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalimi, turi pareigą patikrinti ir neapskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti susidariusią pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, įpareigoti ateityje mokėti nustatyto dydžio pensiją, priteisti neturtinę žalą bei panaikinti Tarnybos bei Vidaus reikalų ministerijos sprendimus. Šie pareiškėjo skundo reikalavimai buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo, dėl įpareigojimo ateityje mokėti nustatyto dydžio valstybinę pensiją bei neturtinės žalos priteisimo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (pvz. 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.).

Tačiau teisėjų kolegija nepritaria teismo sprendimo daliai, kuria atmesti skundo reikalavimai dėl Tarnybos ir Vidaus reikalų ministerijos Sprendimų panaikinimo.

Nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 18 d. prašymu (b. l. 50) pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos vadovą, prašydamas paaiškinti, vadovaujantis kokiu teisės aktu buvo sumažinta jam skirta pareigūnų ir karių valstybinė pensiją. Į šį prašymą Tarnyba atsakė 2010 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 11D(P)-4534 (b. l. 51–53), kuriame pareiškėjui paaiškino, kaip buvo perskaičiuojama jam paskirta valstybinė pensija. Įvertinusi pareiškėjo Tarnybai teikto prašymo bei Tarnybos rašto turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis raštas nesukėlė pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių ir juo nebuvo suformuluoti jokie valdingo pobūdžio patvarkymai. Šiame rašte buvo pateikta tik pareiškėjo prašyta informacija apie pensijos skaičiavimą ir mokėjimą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, informacinio pobūdžio raštai negali būti administracinės bylos dalykas (pvz. 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl šio reikalavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, turėjo būti nutraukta.

Taip pat nustatyta, kad į Vidaus reikalų ministrą pareiškėjas kreipėsi su 2010 m. gruodžio 8 d. prašymu (b. l. 12) išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir ateityje užtikrinti visos pareiškėjui paskirtos pensijos mokėjimą. Šį prašymą Vidaus reikalų ministerija atmetė 2011 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 1D-172-(2). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad atsisakydama išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, valstybinę pensiją mokanti institucija, kaip teisingai nagrinėjamoje byloje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Todėl atsižvelgus į šį išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktą ginčui aktualų išaiškinimą bei įvertinus tai, kad teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, darytina išvada, jog pareiškėjo skundžiamo Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 1D-172-(2) dalis, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, turėjo būti panaikinta.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais,

nutaria:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2 106,34 Lt (du tūkstančius vieną šimtą šešis litus ir trisdešimt keturis centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 1D-172-(2) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ dalį, kuria atsisakyta A. M. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Nutraukti administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 11D(P)-4534 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio“ panaikinimo.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė