fb6358e1-8d0a-485f-b1a3-e27d2961787a · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-111-875/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11951-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.2; 2.4.6.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 24 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Ramintai Adomaitei, Vaivai Vilkei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, išteisintajam A.

R., jo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokurorės Almos Mikalauskienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos narei, tai yra, 2021 m. balandžio 17 d. apie 00.40 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,59 promilių neblaivumas), konflikto metu su savo sugyventine R. B., tyčia ranka sudavė vienÄ smÅ«gį jai į veido sritį, o R.

B. bandant pasiÅ¡alinti iÅ¡ kambario, sugriebęs jai už rankų riešų, o vėliau ir už kojų virÅ¡ kulkÅ¡nių, jas spaudė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmÄ , bei dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokų - skruosto srityje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad byloje neįrodyti objektyvieji A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai – pavojinga veika ir subjektyvusis požymis – tyčinė kaltė. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliaciniu skundu prokurorė A. Mikalauskienė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2022 m. sausio 6 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: A. R. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai iÅ¡dirbant po 40 valandų nemokamų darbų visuomenės labui.

Tenkinti R. B. civilinį ieÅ¡kinį 109,07 Eur turtinei žalai atlyginti ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. R.. 3.1. Nurodo, kad iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi tik iÅ¡imtinai teismo posėdžio metu duotais parodymais, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų apskritai nevertino ir nepasisakė, kodėl juos laiko nepatikimais. Taip pat, teismas vertino atskiras bylos duomenų dalis, tačiau nevertino jų visumos, kuri parodo logiÅ¡kÄ Ä¯vykių sekÄ ir įrodo kaltinamojo A.

R. kaltę. 3.2. Pažymi, jog teismas savo sprendime analizavo ir vadovavosi išimtinai nukentėjusiosios R. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais, o jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nevertino, nesulygino jų su teisme duotais parodymais, remdamasis byloje surinktų duomenų visuma nesprendė, kurie parodymai yra teisingi. Savo pasirinkimo vadovautis tik teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, neargumentavo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. nurodė, kad ji pradėjo A.

R. stumdyti. StÅ«mė jį nuo lovos, jis suėmė jai už rankų. Norėjo iÅ¡silaisvinti, skaudėjo rankas. Pajuto skausmÄ veido srityje. Dabar, kai viskas aprimo, praėjo Å¡iek tiek laiko, galvoja, kad į veidÄ sudavė pati. IÅ¡traukė rankas, dar jam įspyrė, A. R. dar buvo sučiupęs jos kojas. Paskambino dukrai, pasakė, kad A. R. jÄ sumušė, ji iÅ¡kvietė policijÄ . Ji nematė, kad jai A. R. trenktų į veidÄ . Jis jai sutrenkti negalėjo, traukdama galėjo pati sau susitrenkti.

R. B. teisme netvirtino, kad ji pati sau sudavė smÅ«gį, o iÅ¡sakė nuomonę, jog taip galėjo nutikti. Å ios aplinkybės tikimybė turėjo bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kitus bylos duomenis, tačiau teismas tokio vertinimo neatliko. Kaip matyti, apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-17 R. B. nurodė, kad ji baimindamasi, kad sugyventinis bÅ«damas neblaivus gali kÄ nors padaryti blogÄ , iÅ¡ jo striukės kiÅ¡enės paėmė namuose esančio seifo raktus ir juos paslėpė, kad vyras neprieitų prie seife esančių ginklų. 2021-04-17 apie 00.40 val. pabudo, nes sugyventinis priėjęs prie jos pradėjo ant jos Å¡aukti.

Jis reikalavo atiduoti seifo raktus. Jis pastoviai reikalavo, o ji jam liepė eiti miegoti. Po to, jis kažkurios rankos delnu ar kumščiu smogė jai vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inį skruostÄ . Ji tuo metu pusiau sėdėjo savo lovoje. Po suduoto smÅ«gio bandė skambinti pagalbos telefonu „112“, tačiau jis neleido, laikė už rankų. Po to, iÅ¡vadavo rankas ir bandė bėgti iÅ¡ lovos, tuomet A. R. sugriebė jai už kojų. Kai jis jÄ paleido, iÅ¡bėgo į laukÄ ir paskambino savo dukrai E. Ž. ir pasakė, kas nutiko, paprašė iÅ¡kviesti policijÄ .

Jai sumuÅ¡tÄ vietÄ skauda iki Å¡iol. Apklausiama 2021-04-22 parodė, kad jau po to, kai buvęs sugyventinis jai sudavė smÅ«gį į veidÄ ir ji bandė paskambinti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112, jis jai to padaryti neleido, tiesiog abiem savo plaÅ¡takomis suimdamas jai už riešų ir juos suspausdamas. Kaip matyti, nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu visiÅ¡kai skiriasi nuo jos duotų parodymų teisme, tačiau teismas iÅ¡klausydamas nukentėjusiosios parodymus nesiaiÅ¡kino, kodėl jie skiriasi nuo jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

Taigi, matyti, jog smÅ«gis R. B. buvo suduotas ankščiau, nei buvo suimta už riešų, todėl nukentėjusioji negalėjo pati savęs susižaloti. Tačiau Å¡ios aplinkybės teismas nuosprendyje detaliau neanalizavo. Prokurorės nuomone, R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklÅ«s ir sudaro logiÅ¡kÄ Ä¯vykių sekÄ . IÅ¡ jų matyti, kad į miegamÄ jį atėjęs A. R. reikalavo atiduoti seifo raktÄ , o R. B. nurodžius, kad neatiduos, smogė jai į deÅ¡inį skruostÄ . Po suduoto smÅ«gio Å¡i bandė skambinti pagalbos telefonu 112, tačiau A.

R. jai sugriebė už riešų ir to padaryti neleido. IÅ¡vadavusi rankas bandė bėgti, tačiau A. R. sučiupo jÄ už kojų. Kai Å¡is jÄ paleido, ji iÅ¡bėgo į laukÄ . Å iuo atveju bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo J. B. parodymai, kad nakties metu, po vidurnakčio, iÅ¡girdo lauke lojančius savo Å¡unis. Nusprendė iÅ¡eiti į laukÄ ir pasižiÅ«rėti, kodėl loja Å¡unys. Išėjęs į savo sodybos kiemÄ iÅ¡girdo, kad A. R. sodybos kieme girdisi moteriÅ¡kas balsas, moteris Å¡aukė „gelbėkit, gelbėkit, muÅ¡a“.

Buvo tamsu, tačiau A. R. sodyboje lauke degė šviesa ir pamatė, kad jo sodybos kieme rėkdama bėga R. B.. Teismas, šio liudytojo parodymų visumoje su kitais bylos duomenimis nevertino ir dėl jų nepasisakė. 3.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas savo išteisinamajame nuosprendyje abejoja nukentėjusiosios parodymais, kadangi ji negalėjo nurodyti, ar jai buvo suduota kumščiu ar delnu, tačiau su tokia teismo pozicija sutikti negalima. Pati nukentėjusioji nurodė, jog kambaryje buvo tamsu, todėl objektyviai ji galėjo nematyti, kuria rankos dalimi jai buvo suduota.

Atsižvelgiant į tai, jog susidariusios objektyvios sÄ lygos neleido nukentėjusiajai tiksliai nurodyti kumščiu ar delnu buvo suduota, tačiau tai nesuteikia jokio pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusios duotų parodymų patikimumu. Teismas detaliau neanalizavo nukentėjusios parodymų pakeitimo priežasčių, nuosprendyje apsiribojo nukentėjusios teismui duotu paaiÅ¡kinimu, kad jai taip atrodė, taip ir sakė, todėl teismo nuomone, ji galimai neteisingai įvertino situacijÄ , todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad parodymų pakeitimÄ sÄ lygojo siekis padėti kaltinamajam iÅ¡vengti atsakomybės. Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje truko virÅ¡ trijų mėnesių, buvo atlikta ne viena nukentėjusios apklausa, atlikta nukentėjusios akistata su įtariamuoju, nukentėjusioji bendravo su pareigÅ«nais, visiems tvirtino, kad jai smÅ«gį į veidÄ sudavė A.

R., pati nuvyko pas teismo medicinos ekspertÄ , kuriam taip pat paaiÅ¡kino, kad nukentėjo nuo sugyventinio suduoto smÅ«gio. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji yra subrendusi, dirbanti moteris, po įvykio su sugyventiniu kartu nebegyveno, ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėjÄ , todėl tokie teismo motyvai visiÅ¡kai nepagrįsti. Akivaizdu, kad nukentėjusioji iÅ¡ tiesų turėjo galimybę savo abejones dėl įvykio iÅ¡sakyti tiek savo advokatei, tiek ilgokai trukusio ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nėms, tačiau parodymus pakeitė tik teisme iÅ¡klausiusi įtariamojo parodymus. 3.4.

Nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai R. T., A. Å ., A. S. ir E. Ž. nurodė matę sužalojimÄ ant R. B. veido. Be to, sužalojimas užfiksuotas ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. B. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies vokų - skruosto srityje. R. B. nustatytas kÅ«no sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir užduotyje nurodytu laiku, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du. 3.5. Teigia, jog teismas įtariamojo parodymus nepagrįstai vertino kaip patikimus bei nevertino jų kartu su kitais bylos duomenimis.

Teismo posėdžio metu A. R. nurodė, kad nukentėjusiosios rankas suėmęs buvo tik dėl tos priežasties, kad nuo jos atsitrauktų, nenorėjo padaryti jai žalos, neturėjo noro jai kÄ nors padaryti. Atsižvelgdamas į tokius įtariamojo parodymus teismas konstatavo, kad A. R. konflikto metu suimdamas nukentėjusiosios rankas ir jas stipriai laikydamas, neturėjo tikslo sukelti R. B. fizinio skausmo ar, juolab, jÄ sužaloti. Be to, teismas tais pačiais motyvais atmetė kaltinimÄ ir dėl fizinio skausmo sukėlimo suimant R.

B. už kojų. Toks teismo vertinimas visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi bÅ«tent kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius, jis atėjo pas miegančiÄ R. B.. Taip pat atsižvelgiant į teismo nurodytus argumentus lieka neaiÅ¡kus įvykio mechanizmas, kadangi teismo argumentai ir padarytos iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų duomenų ir nesudaro vientisos ir logiÅ¡kos įvykio sekos. Atsižvelgiant į teismo argumentus lieka neaiÅ¡ku, kodėl siekdamas apsiginti nuo R. B. ir paleidęs jos rankas, vėl čiupo už jos kojų, o nebandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ kambario.

Kodėl iÅ¡ kambario pabėgo pati R. B., nors A. R. ir teismo vertinimu iÅ¡ esmės Å¡ioje situacijoje agresorė buvo pati nukentėjusioji R. B.. Taip pat, kodėl A. R. jÄ vijosi į laukÄ , kadangi tai matyti iÅ¡ liudytojo J. B. parodymų, kuris nurodė, kad pirma iÅ¡ namo iÅ¡bėgo moteris, o po to vyras. Lieka neaiÅ¡ku, kodėl iÅ¡bėgusi iÅ¡ namų nukentėjusioji Å¡aukė, kad jÄ muÅ¡a. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog A. R. duoti parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu neatitinka kitų byloje nustatytų duomenų, o jo nurodytos aplinkybės gali bÅ«ti vertinamos tik kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

4. IÅ¡teisintojo A. R. gynėjas advokatas D. Vaičiulis atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ . 4.1. Nurodo, kad prieÅ¡ingai prokurorės nuomonei, teismas tyrė ir analizavo visus duomenis byloje, vertino aplinkybes ir garsino nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek lygino su pateiktais bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Dėl ikiteisminio tyrimo duomenų klausimus uždavinėjo tiek teismas, tiek prokurorė ir pati nukentėjusioji pateikė paaiÅ¡kinimus, todėl apeliacijos argumentai, kad Å¡ie duomenys netirti ir nevertinti yra neteisingi ir klaidinantys apeliacinės instancijos teismÄ . 4.2.

Teigia, jog dar ikiteisminio tyrimo metu pati nukentėjusioji nebuvo tiksli ir konkreti, negalėjo įvardinti tikslių ir konkrečių jos sužalojimo aplinkybių, net neatsakant ar žala patirta nuo delno ar smÅ«gio, ar kitų priežasčių. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu nukentėjusioji tik detalizavo aplinkybes, paaiÅ¡kino jas iÅ¡samiau ir plačiau. Tai, kad prokuratÅ«ros netenkina teismo iÅ¡vados, savaime nedaro pagrindo nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip. Juo labiau, kad pati nukentėjusioji negalėjo kategoriÅ¡kai patvirtinti ar nurodyti sÄ moningų, tyčinių A.

R. veiksmų, siekiant jÄ sužaloti. Pats žalos faktas, nesant tyčios negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, pagal pareikÅ¡tÄ A. R. kaltinimÄ . Akivaizdu, kad teismas teisingai taikė ir in dubio pro reo principÄ , kadangi asmens kaltės klausimas negali bÅ«ti „pritempinėjamas“, kaip tik kaltinimÄ palaikanti pusė turi besÄ lygiÅ¡kai ir neabejotinai pagrįsti asmens kaltės klausimÄ , o esant bet kokioms abejonėms dėl asmens kaltės, visa tai turi bÅ«ti vertinama kaltinamojo naudai. 4.3.

Pažymi, kad apeliantas siekia pakeisti ir nustatytų faktų vertinimÄ tik deklaratyviai neigiant A. R. parodymus ir jų teisingumÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nebuvo nustatyta neatitikimų ar A. R. parodymų nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taravimų. Net prokurorė skundu nepagrindžia, kurie duomenys paneigia A. R. parodymus ir jų teisingumÄ , kad teismui bÅ«tų pagrindas jais nesivadovauti bei kokia tuomet pagal prokurorės supratimÄ Ä¯vykio versija teismas turėtų vadovautis, kad ji nekeltų jokių abejonių dėl jos teisingumo ir patikimumo.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje iÅ¡teisintasis A. R. ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokurorės A. Mikalauskienės apeliacinis skundas tenkinamas. Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2022 m. sausio 6 d. nuosprendis, kuriuo A. R. iÅ¡teisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

7. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ä®statyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikÅ¡ti muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad bÅ«tų nustatyti Å¡iame straipsnyje nurodyti padariniai. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir Å¡ios veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

8. Fizinį skausmÄ Ä¯rodyti yra komplikuota, nes fizinis skausmas, visų pirma, yra labai individualus – kiekvienas žmogus fizinį skausmÄ jaučia savaip. Fizinis skausmas nėra nustatomas teismo medicinos specialistų, kurie dažniausiai tiesiog vertina patį poveikį žmogaus kÅ«nui ir daro tik tikimybines iÅ¡vadas, kad vienas ar kitas poveikis gali bÅ«ti skausmingas ar ne. SudėtingÄ fizinio skausmo įrodinėjimÄ lemia ir baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, specifika.

Tokio pobÅ«džio bylų ypatumas tas, jog dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje bÅ«na tik kaltininkas ir nukentėjusysis, o paÅ¡alinių smurto liudytojų nebÅ«na. Todėl svarbiÄ reikÅ¡mę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktÄ ), ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų.

9. BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, numatanti, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

10. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu A. R. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad teismas, vertindamas dėl Å¡ios veikos byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias BPK 20 straipsnio nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir byloje priėmė neteisingÄ procesinį sprendimÄ .

11. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011).

12. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritariant apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus pažeidė BK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, vertino byloje esančius įrodymus atsietai, nenuosekliai, nelygino visumos byloje esančių duomenų ir skundžiamu nuosprendžiu A. R. nepagrįstai išteisino pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

13. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad iÅ¡teisintasis A. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, dėstydamas savo įvykių versijÄ , kad R. B. buvo paėmusi seifo raktus, dėl ko buvo piktas, prašė atiduoti juos. R. B. jam trenkė į veidÄ ir į petį, laikė jÄ suėmęs už rankų, kad nesimuÅ¡tų. Rankas paleido, jos buvo įtemptos, ji pati sau sudavė į veidÄ . Tada spyrė iÅ¡ kojos ir pataikė jam į gerklę. Liko ant lovos sėdėti, nes pradėjo springti, o R. B. iÅ¡bėgo. R. B. išėjo iÅ¡ kambario, o jis pas brolį. Ikiteisminio tyrimo metu nepasakojo, nes tada kalbėjo apie kitÄ dienÄ (2 t. b. l. 47-48, 158-162). Jau Å¡ioje vietoje kaltinamojo A. R. parodymai, kad jis liko sėdėti ant lovos, iÅ¡ dalies paneigiami liudytojo A. B. parodymais, kuris parodė, kad matė kaip R. B. iÅ¡bėgo iÅ¡ namo Å¡aukdamasi pagalbos, o jai iÅ¡ paskos iÅ¡bėgo ir A. R..

14. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, esminė aplinkybė, nulėmusi pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimÄ , buvo netinkamas nukentėjusiosios parodymų vertinimas visų nusikaltimo aplinkybių bei bylos medžiagos visumoje. Å ioje byloje vertinant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nukentėjusios R. B. parodymus reikÅ¡mės turi ne tik Å¡ių parodymų nuoseklumas ar nenuoseklumas, tačiau visos byloje nustatytos aplinkybės, sukuriančios individualų nagrinėjamos situacijos fonÄ .

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nors ir nekardinaliai pakeitė savo parodymus, tačiau bÅ«tent dėl svarbiausio kaltinimo elemento – smÅ«gio sudavimo į veidÄ , nurodė prieÅ¡ingus parodymus tiems, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad galimai ji pati sau sudavė į veidÄ . Dėl Å¡io pokyčio apygardos teismas nukentėjusiosios parodymus vertina bylos aplinkybių kontekste. Be to, esant pateiktoms dviem skirtingoms nukentėjusiosios įvykių versijoms, vadovautis vien teisme duotais kaltinamÄ jį teisinančiais nukentėjusiosios R.

B. parodymais, yra neobjektyvu.

15. Kaip matyti, nukentėjusioji R. B. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. R. prašė seifo raktų, ji pradėjo A. R. stumdyti, jis suėmė jÄ už rankų. Norėjo iÅ¡silaisvinti, skaudėjo rankas. Pajuto skausmÄ veido srityje. Galvoja, kad pati sau sudavė. IÅ¡traukė rankas, dar jam įspyrė, A. R. dar buvo sučiupęs kojas. IÅ¡silaisvinus iÅ¡lipo iÅ¡ lovos ir iÅ¡bėgo į laukÄ . Paskambino dukrai, ji iÅ¡kvietė policijÄ . Dukrai pasakė, kad A. R. jÄ sumušė.

Ä®vykio metu atrodė kitaip, buvo stresas. Pagarsinus R. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 22 d. apklausos metu davė ne visai tokius parodymus kaip buvo. IÅ¡ pradžių taip atrodė, taip ir sakė. Už melagingų parodymų davimÄ Ä¯spėta. Keisti parodymų niekas neprašė. Dabar sako taip kaip buvo. Dabar civilinio ieÅ¡kinio nebereiÅ¡kia, kas buvo tas buvo, atleidžia (2 t. b. l. 168-170). Tuo tarpu apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. 00.40 val. pabudo, nes sugyventinis priėjęs prie jos pradėjo Å¡aukti, reikalavo atiduoti seifo raktus, ji neatidavė, po to, kažkurios rankos delnu ar kumščiu smogė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inį skruostÄ .

Po suduoto smÅ«gio bandė skambinti 112, tačiau jis neleido, laikė už rankų, iÅ¡sivadavo, bandė bėgti iÅ¡ lovos, tuomet A. R. sugriebė už kojų. Kai paleido, iÅ¡bėgo į laukÄ ir paskambino dukrai, kad iÅ¡kviestų policijÄ (1 t. b. l. 60-61). Papildomai apklausta parodė, kad sužalojimas paakyje matėsi ilgÄ laikÄ , o skausmÄ deÅ¡iniame paakyje jaučia iki Å¡iol (1 t. b. l. 72-73).

16. Ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu, t. y., iÅ¡ karto po įvykio, užfiksuota baudžiamosios bylos medžiaga: 2021 m. balandžio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtÄ patyrusio asmens bÅ«sena – didelis susijaudinimas ir akivaizdi baimė, pažymėta sužalojimo vieta veide (1 t. b. l. 8-11); 2021 m. balandžio 17 d. asmens apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad ant R. B. deÅ¡inio skruosto matyti kraujosruva (1 t. b. l. 25-28); kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota vaizdo ir garso įraÅ¡ymo įrangos apžiÅ«ra, iÅ¡ kurios matyti, kad pareigÅ«nui paklausus R. B. kas nutiko, nurodo, kad ji miegojo, A. R. jÄ prikėlė reikalaudamas raktų nuo seifo, ji nedavė ir jis jai trenkė (nuo deÅ¡inės veido pusės patraukia pridėtÄ plastikinį maiÅ¡elį ir kaire ranka paliečia deÅ¡inę veido pusę) (1 t. b. l. 52-56).

17. Liudytoja E. Ž. parodė, kad paskambino mama, pasakė, kad jÄ sužalojo A. R., prašė iÅ¡kviesti policijÄ , mama verkė. BÅ«dama namuose iÅ¡kvietė policijÄ ir nuvažiavo pas jÄ . Mama buvo terasoje ir verkė. Ant veido prie akies matėsi sumuÅ¡imo žymė. Sakė, kad sudavė dėl raktų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesÄ . VeidÄ Å¡aldė, gal dėl skausmo (2 t. b. l. 193-195).

18. Šiuos duomenis patvirtina ir nei su įvykiu, nei su vienu iš proceso dalyvių, nesusijusių liudytojų parodymai pirmosios instancijos teisme. Liudytojas R. T., tyrėjas, parodė, kad paklausus R. B. dėl mėlynės ant veido, ji nurodė, kad jai sudavė A. R.. Po pirmo įvykio tokios mėlynės nebuvo ant R. B. veido (2 t. b. l. 158-162). Liudytojas A. Š., vyriausiasis patrulis, parodė, kad nukentėjusiajai ant veido buvo sumušimo žymės. R. B. nurodė, kad konflikto metu sugyventinis ar sutuoktinis sudavė.

Ant veido buvo užsidėjusi kažkÄ , gal Å¡aldė. Duktė sakė, kad paskambino mama, pasakė, kad sumuÅ¡ta. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, bet kalbėjo adekvačiai ir aiÅ¡kiai. Abejonių nekilo, kad nukentėjo artimoje aplinkoje. Nukentėjusiajai turėjo skaudėti (2 t. b. l. 193-195). Liudytojas J. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo apie 23.30 val., pradėjo loti Å¡uo. Buvo sutemę. IÅ¡girdo Å¡aukiančiÄ moterį. IÅ¡bėgo R. B., iÅ¡ paskos atsidarė durys ir išėjo A.

R.. R. B. nubėgo už Å«kinio pastato. Su A. R. nekalbėjo, R. B. sakė, kad mušė. Moteris Å¡aukė „gelbėkite, padėkite“. Ar kÄ sakė A. R., nežino. R. B. sakė, kad ne pirmas kartas, kai A. R. smurtauja prieÅ¡ jÄ (2 t. b. l. 158-162).

19. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos A. S., vyriausiosios tyrėjos, parodymus pirmosios instancijos teisme, kuri parodė, kad apklausos metu nukentėjusioji R. B. davė nuoseklius parodymus. Nei vienos apklausos metu nenurodė, kad ji buvo kitaip sužalota. NukentėjusiÄ jÄ matė po įvykio praėjus kelioms dienoms. Sužalotas paakys matėsi. Atliko akistatÄ . Kiekvienas proceso dalyvis laikėsi savo duotų parodymų. Nukentėjusioji papildomos apklausos metu nurodė, kad buvo suduota į veidÄ , po to paimta už rankų ir kojų. Nurodė, kad kai atėjo A. R., ji gulėjo lovoje (3 t. b. l. 2-11).

20. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas R. R., pagarsinus jo duotus parodymus, parodė, kad kieme sutiko R. B. su dukra. R. B. verkė, buvo nubėgęs tuÅ¡as, ant veido buvo užsidėjusi Å¡lapiÄ rankÅ¡luostį, ar kažkÄ Å¡alto, nežino. Buvo blaivi, ji turbÅ«t negeria. Patinimas Å¡viežias. R. B. prie akies buvo gumbelis, menkas sumuÅ¡imas. R. B. klausė, kas sumušė, sakė, kad A. R.. Brolis sakė, kad laikė R. B. už rankų, jos iÅ¡slydo ir ji pati sau trenkė (2 t. b. l. 158-162).

21. Nors nuteistasis A. R. viso proceso metu neigė įvykio metu atlikęs smurtinius veiksmus prieÅ¡ R. B., nors nukentėjusioji apklausiama pirmosios instancijos teisme ir nebebuvo tokia kategoriÅ¡ka dėl smÅ«gio sudavimo aplinkybių, nurodydama, kad tai gal ji pati sau susidavė, tačiau iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir atsižvelgdama į tai, jog smurtas pasireiÅ¡kė artimoje aplinkoje – namuose neblaivus sugyventinis tyčia ranka sudavė smÅ«gį į veido sritį fiziÅ¡kai silpnesnei nukentėjusiajai, po ko sugriebęs už rankų riešų, o vėliau ir už kojų virÅ¡ kulkÅ¡nių, spaudė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R.

B. fizinį skausmÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog A. R. kaltė įrodyta patikimais liudytojų E. Ž. (nukentėjusiosios dukros), J. B. (kaimyno), R. T., A. Å ., A. S. (policijos pareigÅ«nų) parodymais bei raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, toks A. R. smurtinis veiksmas – smÅ«gis į veidÄ , bei rankų riešų ir kojų kulkÅ¡nių spaudimas moteriai ir be specialistų vertinimo objektyviai yra skausmingas. O be to, A. R. atlikti neteisėti smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokų skruosto srityje, R.

B. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 33)).

22. Pažymėtina tai, kad tyrimo metu nenustatytas nukentėjusiosios siekis pakenkti A. R., taip pat nenustatyta, kad nukentėjusioji bÅ«tų davusi melagingus parodymus, svarbu ir tai, kad ir apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji nepripažino davusi melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, neneigė, kad vyko fizinis kontaktas tarp jos ir A. R., kad jis laikė jos rankas ir kojas, kad jai skaudėjo, tačiau dėl smÅ«gio į veidÄ galvoja, kad susidavė sau pati. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien tai, jog nukentėjusioji teismo metu suabejojo, kad smÅ«gį į veidÄ jai sudavė A.

R., neįrodo, kad A. R. prieÅ¡ jÄ nesmurtavo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. R. bÅ«damas neblaivus užsipuolė nukentėjusiÄ jÄ , vykusio konflikto metu sudavė nukentėjusiajai į veidÄ , bei siekdamas jÄ sulaikyti, laikė už rankų riešų ir kojų, taip nukentėjusiajai sukeldamas ne tik fizinį skausmÄ , bet ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, A. R. atliktų veiksmų pavojingumas įrodo jo kaltę dėl Å¡io BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymo.

Dėl bausmės.

23. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-316/2014).

24. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-115/2009 ir kt.).

25. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, t. y., vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų.

26. A. R. padarė vienÄ nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ veikdamas tiesiogine tyčia. Iki nagrinėjamoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo A. R. buvo teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, tačiau atsižvelgiama į tai, kad visi nusižengimai už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nesusiję su Å¡ioje byloje nagrinėtu fizinio smurto naudojimu, dirbantis (2 t. b. l. 6-20). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nenustatyta.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). IÅ¡dėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. R. atžvilgiu BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti, o teisingumo principas bus įgyvendintas, jam paskiriant BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Skirti sankcijoje numatytus viešuosius darbus – teismas neturi teisinio pagrindo, kadangi A. R. nepripažįsta kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, nėra galimybės gauti A. R. sutikimo dėl aptariamos bausmės skyrimo (BK 46 straipsnio 1 dalis). Skiriama bausmė – laisvės apribojimas, kolegijos nuomone, kaip jau minėta, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

27. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. dirba, paskyrus laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra jam neskiriama, tačiau vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

28. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į A. R. bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 17 d. 1.13 val. iki 2021 m. balandžio 17 d. 12.45 val., 1 para, jÄ prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (2 t. b. l. 34, 39).

29. Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (2 t. b. l. 71–72, 81-82), naikintinos. Civilinis ieškinys, kiti klausimai.

30. Nukentėjusioji R. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 109,07 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 81), tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme civilinio ieÅ¡kinio atsisakė (2 t. b. l. 168-170).

31. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisindamas A. R., civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, A. R. pripažįstant kaltu, į tai, kad nukentėjusioji atsisakė civilinio ieÅ¡kinio, procesas dalyje dėl nukentėjusiosios R. B. civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokurorės Almos Mikalauskienės apeliacinį skundÄ tenkinti.

Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2022 m. sausio 6 d. nuosprendį, kuriuo A. R. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį. A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, A.

R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į A. R. atliktÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. balandžio 17 d. 1.13 val. iki 2021 m. balandžio 17 d. 12.45 val., 1 parÄ , laikant, kad A. R. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas. KardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesÄ dalyje dėl nukentėjusiosios R. B. civilinio ieÅ¡kinio, nutraukti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 (tris) kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, palikti saugoti byloje. Å is teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Nerijus Masiulis Ernesta Montvidienė Laisvydas ZederÅ¡tremas